Dienos aktualija

Andrejus Gaidamavičius. Aplinkosaugos 2021 metais turėsime tiek, kiek patys būsime reiklūs naujajai valdžiai

Tiesos.lt redakcija   2020 m. gruodžio 9 d. 1:06

11     

    

Andrejus Gaidamavičius. Aplinkosaugos 2021 metais turėsime tiek, kiek patys būsime reiklūs naujajai valdžiai

Šiandien pasijutau taip, tarsi Prezidentas atleistų mane iš darbo. Visuomenininko darbo, kuris nelabai šiai valstybei ir reikalingas. Stengiuosi nebesekti jokių naujienų, nes jau nebeįdomu, kas tame Vilniuje dedasi, o mano brangi šalis susitraukė iki gimtojo Labanoro… Tiesiog dabar tokia nuotaika. Žinau, kad praeis.

Padariau viską, kas įmanoma, kad įrodyčiau, jog Simono Gentvilo kandidatūra yra netinkama į Aplinkos ministro pareigas, pateikiau visus įrodymus apie jo 4 metus vykdytą antigamtosaugišką veiklą. Buvo labai sunku.

Mano paruošta peticija patyrė didžiausią puolimą iš visų peticijų, kokias esu rašęs. Daugiausia medžiotojų puolimą, kurie, jų tinklalapio paraginti, pasirašinėjo visokiais „samagonais“ ir kitaip gadino parašus, kuriuos turėjau ilgai trinti. Be to, gavau apie 50 prašymų atšaukti parašus, todėl kitus paraginau pasirašant viešai neskelbti savo asmens duomenų, kad oponentai netyrinėtų pasirašiusiųjų ir neieškotų ten pažįstamų pavardžių.

Didžiausiomis aplinkosauginėmis NVO save laikančios organizacijos laikėsi pasyviai, o kai kurios jų iš anksto pasidavė ir išreiškė palaikymą Simonui Gentvilui. Nuo šiol žmonių skundus, kuriuos gaunu kone kasdien, persiųsiu ir šioms organizacijoms. Tegu įrodo, kad jos vykdo visuomeninę veiklą, o nėra vien tik Aplinkos ministerijos dalinamų ES lėšų įsisavinimo „uab-ai“.

Šiaip ne taip radau 30 kitų aplinkosauginių NVO ir bendruomenių, kurios nežiūri į AM kaip į melžiamą karvę ir kartu pasirašėm jau antrą raštą prezidentams Gitanui Nausėdai ir Valdui Adamkui. Čia iš karto prisistatė S.Gentvilo naujasis patarėjas Marius Čepulis ir pareikalavo pasakyti, kas tą raštą pasirašė. Kokiu tikslu? Kad ministerija įsitrauktų juos į savo juodąjį sąrašą?

Žiniasklaidoje savo argumentus dėsčiau gal 10 kartų, kai tuo tarpu kiti tylėjo arba rinko parašus po kitu tekstu, palaikančiu Simono Gentvilo kandidatūrą. Ir visai nenustebau tame palaikančiųjų sąraše pamatęs visus savo priešus – nuo miško pramonei naudingu lobizmu užsiimančio Algio Gaižučio, kuris Seime ir renginiuose buvo virtęs S.Gentvilo šešėliu – iki visokiausių medžiotojų organizacijų ir firmelių, superkančių mišką išsikirtimui.

Visa ta chebra S.Gentvilui neišsakė jokio viešo priekaišto, kai šis pradėjo žerti pažadus apie saugomų teritorijų plėtimą ir kirtimų griežtinimą, nes turbūt suprato, kad jam dabar tiesiog reikia taip kalbėti, kad gautų šį postą.

Dabar apie pažadus. Peržiūrėjau naująją Vyriausybės programą, tai turiu pasakyti, kad Skvernelio vyriausybės pažadai kadencijos pradžioje miškų ir saugomų teritorijų atžvilgiu buvo ambicingesni, nes nei apie kirtimų masto sumažinimą, nei apie plynų kirtimų atsisakymą parkuose ir draustiniuose ten nekalbama. Be to, Skvernelio pavyzdys parodė, kad tokios programos nedraudžia Vyriausybei elgtis atvirkščiai ir nieko už tai jiems nebūna.

Aišku, geriau pažadėti mažiau ir padaryti, nei pažadėti daug, bet nepadaryti visai. Bet labiau nusimanantys tuose pažaduose neįžvelgs jokio proveržio, kad nebebūtų taip, kaip parodyta šiose nuotraukose. Vyriausybės programoje skelbiama, kad bus siekiama iki 2024 metų išplėsti saugomų teritorijų plotą iki 20 proc. (dabar jos sudaro 17,64 proc.), o iki 2030 metų – iki 30 proc. Taip pat žadama, kad giežtai saugoma bus 5 proc. 2024 metais ir 10 proc. miškų 2030 metais.

Pirmiausia, kaip gali žadėti, ką padarysi iki 2030 metų, kai tavo kadencija baigsis 2024-aisiais? Antra, jau šiuo metu griežtai saugoma bent 5–6 procentai miškų. Reikia turėti minty ne tik rezervatus, kurie apima 1 proc. šalies miškų. Pagal naujus FSC sertifikavimo reikalavimus valstybiniuose miškuose, kurie visi yra sertifikuoti, ūkinė veikla griežtai ribojama 10 procentų (anksčiau buvo 5 proc.) miško valdos. Valstybiniai miškai užima kiek daugiau nei pusę šalies miškų. Tas pats galioja ir privačioms miško valdoms, nes vis daugiau miško savininkų sertifikuojasi, kad galėtų brangiau parduoti medieną. O kalbant apie negriežtai saugomas teritorijas, tai jomis galima paskelbti kad ir pusę Lietuvos, nes kas iš tokių popierinių „saugomų teritorijų“, kai net draustiniuose ežerų pakrantės šniojamos plynai.

Draustiniai ir rekreaciniai miškai užima penktadalį Lietuvos miškų. Didelė jų dalis kirtimais jau nuniokota. Tai šią dalį ir reikia griežtai saugoti, ir būtent dabar, o ne kada nors. Nes jeigu bus įgyvendintas valstybės planas, kurio nesiryžta pakeisti nė viena valdžia, iki 2023 metų likviduoti visą brandžių miškų rezervą apsauginiuose ir ūkiniuose miškuose, tai, patikėkit manim, po 10 metų tikrai nebus kur tas saugomas teritorijas plėsti.

Kol nauja valdžia kalba apie nacionalinį susitarimą, urėdija toliau naikina valstybinius miškus draustiniuose, kaip šiose man šiandien atsiųstose nuotraukose. Šiuo metu yra paruoštas naujas miškotvarkos projektas urėdijos Švenčionėlių padaliniui su žiauriausiais planais iškapot draustinių miškus Labanoro girioje, o viešas derinimas su visuomene vyks jau gruodžio 10 dieną (ČIA).

Kuomet paklausiau parko direkcijos atstovų, ar su jais derino tą projektą, sako „taip, derino, ir pažadėjo, kad dvejus metus draustinių nelies, kol nebus iš naujo nustatyti apsaugos tikslai“. Dabar paaiškėjo, kad tas pažadas buvo žodinis ir galioja tik nuo kitų metų. Šiandien plynai kerta labai gražaus, poilsiautojų pamėgto Salduškio ežero pakrantę – Labanoro regioniniame parke, draustinyje, valstybiniuose miškuose. Štai jums bioekonomika, žiedinė ekonomika, kova su klimato kaita, miškingumo didinimas ir žaliosios Lietuvos vizija.

Žinau – pabūsiu kelias dienas piktas ir apatiškas, bet paskui nusiraminsiu, pasiraitosiu rankoves ir toliau dirbsiu tą patį visuomeninį darbą, kiek leis mano galimybės. Nes kitaip paprasčiausiai negaliu. Prezidentas atleido mane iš visuomeninio darbo, bet jūs galite vėl priimti. Ryžausi susikurti savo profilį patreon.com puslapyje, kur galima keliais eurais kas mėnesį paremti mano veiklą. Motyvacija dirbti būtų didesnė, jei bent kurui tikrinant miškus ir skubant į pagalbą jos prašantiems, nereiktų krapštyti paskutinių eurų. Už kiekvieną mano naujojo darbdavio, t.y. jūsų, paaukotą paramą bus atsiskaityta šiame puslapyje (žr. ČIA).

Labiausiai norėtų stiprios, aplinkosauginiu aktyvizmu užsiimančios nevyriausybinės organizacijos, kaip kadaise buvo Lietuvos žaliųjų judėjimas. Ši organizacija buvo trečiasis mano universitetas ir labai norėtųsi ją prikelti. Bet partijos taip sugadino žaliųjų vardą, kad žmonės jau nebeatskirs, kas yra kas. Tada galvojau, kad gal savo Labanoro klubą padaryti žymiai skaitlingesne NVO, besirūpinančia visos šalies gamtos ir kultūros paveldu, o ne tik Labanoro. Koks skirtumas tas pavadinimas. Bet bijau, kad kuo bus skaitlingesnė organizacija, tuo daugiau visokių nesutarimų bus viduje. Juk praktiškai dėl to mes ir neturime tokios nacionalinės, savanoryste grįstos ir aktyvizmu, o ne projektais užsiimančios gamtosauginės NVO. Dėl to ir asociacija „Gyvas miškas“ užsidarė, nors buvo tik pradėję užpildyti šią nišą.

Tiek to… Neišeina susivienyti formaliai, tai bent jau neformaliai palaikykime vienas kitą. Aplinkosaugos 2021 metais turėsime tiek, kiek patys būsime reiklūs naujajai valdžiai.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

To Al.       2020-12-12 14:25

Japonijoje žemės ūkiui tinkamoje žemėje išvis nėra miškų. Visi miškai kalnuose.

Al.       2020-12-11 12:57

Gaidamavičiui pagarba už pastangas.

Japonijoj, su gyventojų tankumu 347 gyv/km2, miškai sudaro 2/3 teritorijos, o Lietuvoj, su gyventojų tankumu 48 gyv./km2, miškai sudaro 1/3 teritorijos.

G.P. siūlymas jungtis su NS, deja, yra beviltiškas - atsiverskit jų tinklalapį ir be raudonos spalvos nelabai ką daugiau pamatysit.

Bet veikti ta kryptim reikia.

> Straipsniui -        2020-12-10 12:39

Kad diskusija būtų vaisingesnė, vietoje emocingų pareiškimų pasitelkime į pagalbą skaičius. Ar galite atsakyti:

1. Kokie miškingumo pokyčiai (kasmet)įvyko Lietuvoje?
2. Kokie amžiaus struktūros pokyčiai (medynai senėja, jaunėja)?
3. Kiek Labanore iškirsta IV grupės miško (ha ir %)? Kiek II (t.y. draustinių)?
4. Koks LT miškų kirtimų intensyvumas (santykis priaugančio ir iškertamo tūrio)? Koks Labanore?
5. Kokie vidurkiai pasaulyje ur Europoje?

Duokit skaičiukus (jie viešai prieinami), ir tada nereikės tuščiai barstytis galvos pelenais ir gerti valerijonų.

Straipsniui -       2020-12-9 18:28

Galėtumėt neklaidint skaitytojų. Gaidamavičius yra tiek paskelbęs įvairiausių straipsnių - su geranoriškais siūlymais, kooperavesis su įvairiomis visuomenės organizacijomis, pasisakančiomis prieš plynus kirtimus. Vien ta demonstracija Vilniuje, daugybės autoritetingų žmonių protestai dėl miškų plyninimo. Ir jums tai - niekai? Pabandykit padirbėt jo vietoje. Visuomenė šeriama tokių kaip jūs straipsniais viešuose portaluose. Meluojama nemirksint - miškų daugėja. Kur daugėja? Ikeos būsimų daržų gal ir daugėja. Tik tai Ikejai nusispjaut ant mūsų “daugėjimų”. O čia patys verčiam savo valstybės išteklius už skatikus Ikejai į kiemą, kvailindami visuomenę. Gaidamavičius stengiasi žmogiškai aiškinti visuomenei šią bepročių fantasmagoriją tomis priemonėmis, kurios prieinamos. Taip - plynės - iki pat draustinių ribos. O tose plynėse - medžiotojų bokštai - ant pat draustinių ribos. Nežinau, ką reikėjo kirst Labanore - jis ir taip per “niapriklausomybią” pavirtęs buvo bemaž parku. Bet dabar - po svaiginamos Ikejistų pertvarkos virto gamtos šiukšlynu. Galiu pravest ekskursiją. Ir tenka, deja, pasirašyt po kiekvienu Gaidamavičiaus žodžiu.

Mokslui       2020-12-9 18:06

Komentatoriui “Mokslas 2020-12-9 15:06”

1. Netiesa. Jūs turbūt nesate matęs sovietmečio laikų plynų kirtimų biržės. Medieną tuomet stiebais vilkdavo traktoriai visame plote, kirtavietė priminė tankų poligoną. Dabar harvesteriai bent valksmais važinėja. Kuo čia dėtos kirtimų apimtys? Gal jums atrodo, kad kertant plynai bus iškertama gerokai daugiau? Ne, bičiuli mano, bus iškirsta tiek, kiek leidžia kirtimų norma, plynai ar neplynai.
2. Mes esame (bent jau turėtume būti) teisinė valstybė, ir vadovaujamės tuo, kas teisėta. Nes tai kas teisinga Jonui, nebūtina atrodo teisinga Petrui. Privatūs miško savininkai šitoje istorijoje gali turėti savo versiją, kas čia ką apiplėšinėja ir kodėl jie turi savo turto sąskaita vieni mokėti už aplinkosaugą. Ir mano komentaras buvo ne apie tai. Jei ponas A. Gaidamavičius nori įrodyti, kad jis elgiasi teisingai ir moraliai, tai jokių problemų. Tik ką jis taip gali išsaugoti?
3. Visiškai pritariu. Galiu dar pridurti, kad perteklinė medienos pasiūla ir buvo pseudoreformos esmė, nieko bendro neturinti su tikrąja miškininkyste.

Mokslas       2020-12-9 15:06

Komentatoriui “Straipsnio 2020-12-9 8:29”
1. Sovietmečiu situacija su plynais kirtimais neabejotinai buvo geresnė, ypač draustiniuose, parkuose. 2020-02-28 Prezidentūroje vykusioje konferencijoje pristatyti Manton et al. publikacijos rezultatai, kur rodoma, kad 1986-88 metais miško buvo iškertama 4x mažiau nei priauga, o 2013-2018 iškertama 2x daugiau nei priauga.
2. Skatinate įrodyti, kad vykdomi kirtimai nelegalūs? Jie 100% legalūs, neabejotinai išduoti visi leidimai, suderinta su kuo reikia. Yra vienas bet - tai visiškai NETEISINGA! Tai mūsų visų kuo įžūliausias apiplėšimas.
3. 2019 metais medienos kainai kritus, miškų kirtimai tapo nuostolingi - valstybė ne uždirbą į biudžetą, bet turi padengti urėdijos veiklą. Nepaisant to, kertama su tuo pačiu užsidegimu, norint papildyti pigios medienos poreikį ir išsaugoti darbo vietas. Kažkodėl ardant girininkijas tos darbo vietos buvo nusispjaut.

siaip jau       2020-12-9 15:00

p. Gaidamavicius ir jo kolegos yra irodymas, kad nevaldiska ir nefasadine Lietuva dar egzistuoja. Linkiu sekmingu darbu. Sita vyriausiybe tikrai nebus geresne musu gamtai, lyginant su praejusiomis.

G.P.       2020-12-9 13:17

Noriu kreiptis į straipsnio Autorių.
Gerbiamas pone Andrejau, pirmiausia nuoširdus ačiū už Jūsų pastangas ir viską, ką esat padaręs ir dar darote dėl Lietuvos miškų ir gamtos. Bet ar nebūtų ši veikla sėkmingesnė, jei darytumėt tai kokio nors politinio judėjimo sudėtyje? Nelabai noriu čia ką nors rekomenduoti, bet man visais požiūriais artimiausias atrodytų “Nacionalinis susivienijimas”. Jei šis miškų judėjimas vyktų po nesisteminės politinės jėgos “stogu”, tai nebūtų taip paprasta Jus stumdyti. Antra vertus, ir daugiau rėmėjų bei entuziastų prisijungtų. Tuomet ir miškų reikalą būtų galima produktyviau kelti į politinę darbotvarkę. Tik visų antikorupcinių ir geraja prasme antisisteminių jėgų apsijungimas ir iš to kylanti sinergija gali pakylėti gamtosauginį judėjimą į gyvybiškai aukštesnį lygį.
Nes šiandien Lietuvoje visi yra taip “susifragmentavę”, kad kartais verkti norisi. Pavyzdžiui, Jūs kovojate už miškus, ponas X kovoja už paukščius, ponia Y kovoja už žuvis, ponaitis Z kovoja už paveldą...
Ir visi veikia kaip kokie vienas nuo kito izoliuoti paraleliniuose pasauliuose besigrumiantys narsuoliai, nors kovoja - IŠ ESMĖS - už tą patį: Tėvynę, Tautą, Gamtą.

stasys       2020-12-9 8:53

Kol kas visas darbas tokiu aplinkosauginiu organizaciju tikrai nežavi . Gal čia trūkumas informacijos ir nebuvimas vienos duomenų bazės ? Be abejo tam reikia lėšų ir geros piliečiu valios , vienok kaip autorius mini po ta žaliųjų idėja slipį labai daug piarinio pasireklamavimo įtartinais tipais .Gal autoriau vertėtu pradėti nuo to jog depolitizuosite ta judėjimą, išmesite iš jo ‘ševroninkus’ ir visokius ‘priekvaišius’ kuriems rūpi ne Lietuvos interesai ir jos gamta o politiniai trumpalaikiai siekiai ? Per tiek metu žaliujų idėjos apaugo tokiu dumblu jog sunku beatskirti kur tas tikras pilietis o kur tik ‘dušia’ įvilkta į vatnika keliaujanti nuo vienos idėjos prie kitos mušant būgnais.

Straipsnio       2020-12-9 8:29

pavadinimas - gražus ir prasmingas, bet turinys - apie tai, kaip niekas nesišneka su A. Gaidamavičiumi. Jums, gerbiamas Andrejau, išduosiu paslaptį – Jūs pats duodate pretekstą Jus izoliuoti. Na, kaip galima šnekėti rimtai su žmogumi, kuris viešai yra publikavęs tokias mintis, kad sovietmečiu su plynais kirtimais situacija buvo geresnė arba kad Jeilio universitetas nepelnytai labai gerai įvertino Lietuvos miškų tvarkymą, nes neva vertinęs tik miškingumą. Jūs pats šaudote sau į kojas. Jūsų šou Labanoro girioje Lietuvoje tiesiogine prasme nepaliko abejingų, bet ne vien gerąja prasme. Jei tie kirtimai buvo nelegalūs, duokite savininkus ir valdytojus į teismą. Bet matyt, legalūs. O kaip diplomuotas miškininkas, Jūs puikiai žinote, kad jie ne tik legalūs, bet valstybiniuose miškuose ir iš anksto suplanuoti. Rinkite parašus, darykite gamtotvarkos projektą, ir nebus tų kirtimų, žmonės Jums paminklą pastatys. Bet vietoje realių darbų pasirinkote šou kirtavietėje. Čia ne tik Jūsų, bet ir visų vokalinių gamtos gynėjų problema. Vos tik pasiūlai patiems padaryti kokio nors draustinio gamtotvarkos planą, greitai karštis išgaruoja – daugelis net nežino, kas ir kaip draustinyje, dėl kurio “kovojama”, yra saugoma. Visi jau pamiršę, kad seniai Kuršių Nerija buvo ištisas draustinis, bet greitai jos miškai atsidūrė Kretingos urėdijos rankose – realius darbus dirbti – tai ne ant bačkos į šviesų rytojų rodyti. Jūs taip pat sergate šia “liga” – ir šiame straispnyje užuominos apie iškirstus draustinius, tik nuorodų į žemėlapius nėra. Prieš savaitę gerbiamas A. Rusteika jau publikavo straipsnį apie kirtimų “paklodes” draustiniuose, tačiau patikrinus paaiškėjo, jog paklodės buvo ŠALIA draustinių.
Miškininkų bendruomenės paramos Jūs taip pat neturite. Stumiant pseudoreformą, miškininkai buvo nepelnytai apjuodinti, sugriauta profesijos reputacija. Jūsų pozicija tuo klausimu, kaip čia švelniaus išsireiškus, buvo nevienareikšmė. Ar žinote, kad miškininkystės programos VDU ir KMAIK yra ant uždarymo ribos? “Ačiū” už tai ir Jums.
O tuo tarpu naujoji Vyriausybė derina gaires dėl saugomų teritorijų miškuose plėtros. Politinis iniciatorius – ES. Protingi ir išsilavinę žmonės sudėlios saugomų teritorijų plėtros gaires. Gaila, bet Jūsų ten nebus.

Jei       2020-12-9 7:20

mūsų aplinkosaugos aktyvistai nebūtų priplaukę fanatikai, šnekantys nesąmones ir net atvirai meluojantys, į juos būtų žiūrima daug rimčiau.

Rekomenduojame

Garsaus medicinos žurnalo redaktoriai: vakcinų ir vaistų tyrimų duomenys turi būti nedelsiant atverti visuomenei

Kanadoje mokytoja nušalinta nuo darbo dėl „transfobinės“ kalbos naudojimo

Reikalavimas dėl politinės prekybos Lietuvos suverenitetu ir lietuvių kalbos valstybinio statuso panaikinimo

Nacionalinis susivienijimas dėl klausimo apie „pragarą“ kreipėsi į LRT etikos kontrolierę

Anot politologo, Putinas nebūtų teikęs Vakarams praktiškai neįgyvendinamų reikalavimų, jei realiai nesvarstytų karinės atakos

Edvardas Čiuldė. O kur mūsų pasaulyje pasidės Dievas? (I)

Kun. Algirdas Toliatas. Kviečiu maldai už Suomijoje teisiamus vyskupą Juhana Pohjola ir buvusią vidaus reikalų ministrę Päivi Räsänen

Ispanų europarlamentaras: Briuselis turi padėti lenkams pakeisti vyriausybę

Lidija Veličkaitė. Mes mokėsim numirt, jei Tėvynė aukos reikalauja

Vengrijos URM P. Szijjarto: mūsų nekenčia, nes vykdome patriotinę, krikščionišką politiką

Almantas Stankūnas. Patys dalinsime narkotikus?

Dominykas Vanhara. Dėl karo grėsmės

Linas Karpavičius. Kanadoje oficialiai bus bandoma uždrausti LGBTQ+ konversijos terapiją

Vytautas Sinica. Valstybinės kalbos laidotuvės?

Airija panaikins daugumą COVID viruso apribojimų, įskaitant COVID pasą

Linas Karpavičius. Ukraina vs Rusija: savarankiška, nacionalinė Ukraina nėra niekam reikalinga

Kardinolas Sigitas Tamkevičius: Lietuvos padėtis šiuo metu yra tragiška

Lina Dūdaitė-Kralikienė. Neišmoktos politikos pamokos: tikrovė – ne kompiuterinis žaidimas, suklydęs iš naujo neperžaisi

Valdžia rengia apynasrį socialiniams tinklams

Aleksandras Nemunaitis. Nesuprantu kodėl biudžetinės įmones masiškai verčiamos į VšĮ

Tarp Airijos studentų plačiai paplitęs narkotikų vartojimas – tyrimas

Kardinolas S. Tamkevičius SJ. Dievo Žodis ir laisvė – III eilinis sekmadienis

Visame pasaulyje vyko protestai prieš primygtinius reikalavimus skiepytis

Demonstracija Stokholme buvo didesnė nei praneša policija ir žiniasklaida

Linas Karpavičius. Netrukus Trumpas paleis naują socialinės žiniasklaidos platformą „TRUTH Social“

Linas Karpavičius. Arizonos rinkėjai vis dar laukia teisingumo

Jurga Lago. Toji Yoko Ono instaliacija banke su 141 grabeliu man atrodo iliustruojanti…

Tomas Čyvas. Aptvarienos naujienos

Atono kalno vienuoliams prokurorai iškėlė bylą dėl raginimo nesiskiepyti

Česlovas Iškauskas. Savaitės pjūvis. „Trys raidės“ – atverta Pandoros skrynia

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.