Įžvalgos

Andrėjaus Gaidamavičiaus žinios iš Aplinkos ministerijos: kol kas atrodo, kad susitarsime: plynų kirtimų bus mažiau

Tiesos.lt redakcija   2018 m. rugsėjo 30 d. 13:53

3     

    

Andrėjaus Gaidamavičiaus žinios iš Aplinkos ministerijos: kol kas atrodo, kad susitarsime: plynų kirtimų bus mažiau

Vakar į pirmą posėdį Aplinkos ministerijoje susirinko darbo grupė dėl plynų kirtimų mažinimo Lietuvoje. Nors bijojau, kad susirinks per daug skirtingų požiūrių žmonės ir sutarti bus sunku, viskas klojosi geriau nei tikėjausi. Tikriausiai tai buvo pirma tokia darbo grupė, kurioje esu dalyvavęs, kur tikrai buvo išlaikytas gamtininkų ir „ūkininkų“ balansas.

Darbo grupė kol kas apsiribojo vien tik valstybiniais miškais ir ypač esančiais saugomose teritorijose. Privačių miškų atstovai įsijungs vėliau, bet jiems nebent bus pasiūlytos skatinimo priemonės (per įvairias išmokas), kad plynų kirtimų atsisakytų patys.

Pirmame posėdyje įvyko tik nuomonių apsikeitimas, o kitą savaitę reikės ateiti su konkrečiais pasiūlymais. Vienas jų, kuris tikriausiai bus priimtas, tai atsisakymas atvejinių kirtimų metu vykdyti antrąjį atvejį. Kaip tai suprasti? Atvejiniai kirtimai nuo plynų kirtimų skiriasi tik tuo, kad miškas iškertamas ne per vieną kartą, o per du (su 5–10 metų pertrauka). Vaizdas po antro kirtimo išlieka toks pats baisus, kaip ir po plyno, be to, vykdant antrąjį kirtimą yra išlaužomos pasisėjusios jaunos pušaitės ir mišką tenka sodinti iš naujo. Taigi pasiūliau saugomose teritorijose to antro atvejo visai nedaryti. Tegu tos didelės pušys auga jaunų pušelių apsupty ir ateityje taps galingais, gamtinę brandą pasiekusiais medžiais, kuriuose ir ereliui ne gėda bus lizdą susisukti, ir uoksų pelėdoms atsiras. Miškų ūkiui tai, žinoma, tam tikras nuostolis, bet saugomos teritorijos įsteigtos ne tam, kad kiekvieną medį būtinai reiktų iškirst.

Dar vienas neplynas pušynų kirtimo būdas, kurį pasiūliau, yra vadinamasis grupinis atvejinis kirtimas. Kaip žinia, pušis yra šviesamėgis medis ir po kitais medžiais auga sunkiai. Bet iškirtus aikštelę, kurios plotis lygus dviejų medžių aukščiui, tos šviesos pakaktų ir ten galėtų želti naujas pušų jaunuolynas. Reiktų leisti tokiose aikštelėse medžiams pasisėti patiems, tai yra leisti gamtai užgydyti pačiai tą žaizdą. Nesvarbu, kad tai įvyktų lėčiau nei sodinant, bet miškuose atsirastų naujas elementas, kuris sovietmečiu buvo visai sunaikintas – tai miško aikštelės su savita gyvūnija ir augalija.

Nors man labai nepatinka plyni kirtimai, bet buvo pasiūlymų saugomų teritorijų ūkiniuose miškuose leisti mažo ploto (iki 1 ha) plynas kirtavietes. Apskritai, mano nuomone, ūkinių miškų saugomose teritorijose neturėtų būti, bet dėl to bus kita didelė kova.

Daug grupės narių pritarė, kad dabar miškuose naudojama sunkioji miško technika yra žalinga miškams, ypač Dzūkijoje ir Labanore. Miško rangovai prisipirko padėvėto suomiško „chlamo“, skirto vykdyti tik plynus kirtimus, bet ne kirtimo taisyklės turėtų būti priderintos prie kirtėjų technikos, o atvirkščiai. Manau, po naujų taisyklių priėmimo atsiras miške vietos ir smulkiajai technikai, kuri miškui būtų daug draugiškesnė.

Likau maloniai nustebintas, kad kai kurie grupės dalyviai padėkojo visuomenei už pilietiškumą ir draudė visą šį judėjimą už miškus vadinti isterija. Taip pat darbo grupėje buvo nemažai kalbėta apie kitokią miško vertę: pradedant nuo miško ekosistemos teikiamų paslaugų žmonijai ir baigiant miško reikšme kultūrinei savimonei.

Vis dėlto, iš to, ką aš matau dabar, man atrodo nerealu tuo pačiu metu įgyvendinti du vienas kitam prieštaraujančius dalykus – plynų kirtimų sumažinimą ir miško kirtimo normos padidinimą. Manau, Vyriausybė, kiek pasispyriojusi, turėtų pripažinti, kad padarė klaidą ir savo nutarimą atšaukti.

Nepavyks pagelbėti gamtai, tuo pačiu metu išpešant iš jos kuo įmanoma didesnę naudą medienos verslui.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Kaip       2018-10-2 19:43

tai maziau plynu kirtimu, is vis ju neturi buti , o kuriuos padare , kas isake tai padaryti? vieninteleje dar likusioje LT girioje!

Ar toliau bus        2018-10-1 20:41

ta pati misko paklote zalojanti technika naudojama ?Paklausykite P.Budvycio interviu su Janutiene.

to neužtenka ,nes       2018-10-1 11:21

tikslas privalėtų būti labai aiškus - atstatyti iš lėktuvo skrydžio matomus Lietuvos girių netekimus,t.y. netektosios pusės miškų. Tam būtina pilnai bent 50 metų uždraust visus plynus kirtimus ,paliekant tik būtinus sanitarinius,kartu gautos naudos už barbariškai atliktus iškirtimus (dažniausiai iš viršaus atrodančius beveik kaip šaškių lenta ,kai plynų kirtimų kvadratai aiškiai skiriasi savo spalva) gavėjus įstatymiškai įpareigojant tuos 50 metų investuoti į minėtų plynų kirtimų kruopštaus atstatymo darbus.Kontrolės tikslams tam tikslui pasiekti būtinos adekvačios priemonės,kurių viena svarbiausių būtų šimtaprocentinis draudimas išvežt neapdorotą medieną už Lietuvos ribų.


Rekomenduojame

Liudvikas Jakimavičius. „Tokios protkrušystės gal galėtume tikėtis Mozambike ar Šiaurės Korėjoj“

Vidas Rachlevičius. Stebint Brexit‘o batalijas Briuselyje ir Britanijoje neapleidžia „déjà vu“

Rasa Baločkaitė. Šliaužiantis totalitarizmas, arba Kairiosios minties vingiai

Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ kreipimasis į premjerą

Prie URM vyks piketas – prieš J.Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą

Vytautas Vyšniauskas. Vilniaus universiteto Centrinė akademinės etikos komisija pripažino…

In memoriam dr. Augustinui Idzeliui. Vidmanto Valiušaičio atsisveikinimo žodis ir interviu „Tautos atsakas sovietams – sukilimas“

Andrejus Gaidamavičius. Tarp mitų ir tikrovės: atsakymai Aidui Pivoriūnui

Andrius Tapinas: TS-LKD – mūsų partija

Algimantas Rusteika. Ko trokšta – apie tą meluoja

Liutauras Stoškus. Sakote „iškertamas tik vienas procentas per metus“? Tuomet išmeskit iš namų lovą ir įsitikinsite, daug tai ar mažai

Laisvūnas Šopauskas. Vienos politologinės konferencijos analizė, arba Už Lietuvos pinigus – valstybės griovimas (II)

Gintautas Kniukšta. „Ne, ministre, nei rytoj, nei po savaitės Labanoro girios jūs nekirsite“

Patriotinės organizacijos kviečia į piketą prie URM: Pone ministre, jei turite savigarbos – atsiprašykite, jei ne – atsistatydinkite

Vladimiras Laučius. Apie europiečių dviveidišką „žaliąją“ politiką

Algimantas Zolubas. Kilnus reiškinys

Geroji Naujiena: Kad būtume laisvi pasirinkti ne turėti, o būti

Algimantas Rusteika. Visuomeninio transliuotojo tyla – irgi žinia: pabaigos pradžia jau arti

Apginkime Lietuvos miškus: žygis už Labanorą –  žygis už Lietuvos ateitį

Ženevos pareiškimas: turime suprasti, kas iš tiesų yra žmogaus teisės

Karolis Venckus: „Mama yra be galo stipri, tačiau sėdėti kalėjime už nieką nėra malonu“

Algimantas Rusteika. LRT dabar – svarbiausias valstybės klausimas

Letas Palmaitis. Kas kieno brolis („Visos religijos yra geros“ tema)

Jurga Lago. Kaip iš dvasios ubago tampama tikru ubagu

Andrius Švarplys. Apie Lietuvą, „privažiavusią prie rampos“

Vytautas Radžvilas. LRT depolitizavimo spektaklis turi baigtis

Seime buvo svarstomos parlamentinio tyrimo išvados dėl LRT veiklos

Labanoro Žygis – Ateik ir Pamatyk Pats!

Mindaugas Kubilius. Valstybės gyvasties klausimas: ar išsivaduosime iš „mužikų“?

Laisvūnas Šopauskas. Vienos politologinės konferencijos analizė, arba Už Lietuvos pinigus – valstybės griovimas (I)

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.