Andersas Borgas. Federalizmo pavojus Europai

Tiesos.lt siūlo   2016 m. liepos 20 d. 15:03

3     

    

Andersas Borgas. Federalizmo pavojus Europai

Bernardinai.lt

„Pasaulis po „Brexit“ referendumo Jungtinėje Karalystėje yra fundamentaliai pasikeitęs. Prabėgs dešimtmečiai, kol sužinosime visus britų sprendimo pasitraukti iš Europos Sąjungos padarinius. Tačiau vieną dalyką jau dabar žinome neabejotinai: nors britų rinkėjai ir priėmė sprendimą vienašališkai, pačios ES svarbiausias interesas yra išlaikyti tvirtus saitus su Jungtine Karalyste. Rizikuotume per daug pralaimėti, jei leistume, kad procese imtų dominuoti siauri galios žaidimai, kurie nustelbtų bendrus interesus, kaip kad dažnai nutinka Europos politikoje“, – leidinyje „Project Syndicate“ rašo buvęs Švedijos finansų ministras Andersas Borgas, dabar vadovaujantis Pasaulio ekonominio forumo globalios finansinės sistemos iniciatyvai.

Ekonomiškai ES augimui neabejotinai būtų naudingi atviri prekybiniai santykiai su Britanija. Laisvos prekybos susitarimas, kuris apimtų ir finansines paslaugas, minimizuotų „Brexit“ žalą visoms pusėms, nes Europos firmos ir toliau bus priklausomos nuo Londono kaip vienintelio regione globalinio finansinio centro. Net jei bankininkystės paslaugų sektorius ir migruos į euro zonos šalis, tokioms kompanijoms kaip „Volvo“, „Siemens“ ir „Total“ ir toliau reikės Londono, jei jos nori konkuruoti su tokiomis kompanijomis kaip „Toyota“, GE ir „Exxon“. Politiškai tiek ES, tiek Jungtinė Karalystė pasipelnytų iš glaudžių bendradarbiavimo santykių išlaikymo, nes nė viena iš pusių nėra apsaugota nuo šiandienių regioną kamuojančių problemų. Čia kalbama apie augančią Rusijos ir jos prezidento Vladimiro Putino agresiją, „Islamo valstybės“ iškilimą ir viduje išaugusių teroristų grėsmę, iš Vidurio Rytų ir Šiaurės Afrikos į Europą bėgančius pabėgėlius. Negana to, „Brexit“ balsavimas nepakeičia strateginės NATO svarbos, kur ir toliau reikia tęsti bendradarbiavimą ir kur ES reikia Jungtinės Karalystės lygiai taip pat kaip kad Jungtinei Karalystei reikia ES.

Tad ką gi daryti? Europos Komisijos prezidentas Jeanas-Claude’as Junckeris pasisakė už daugiau federalizmo, t. y. už didesnių galių ES valdančiosioms institucijoms suteikimą.

Laikau Junckerį savo artimu draugu, tačiau stipriai nesutinku su juo dėl šios idėjos. Judėjimas gilesnės integracijos ar centralizuotos kontrolės link būtų pavojingas keliauti kelias, nes tai tik padidintų tikimybę, jog kitos ES valstybės narės pasirinks pasitraukimo kelią. Be to, yra ir kitų priežasčių vengti federalistinių priemonių.

Apsvarstykime pagrindinį ekonominį argumentą, siūlomą federalistų: euro zonai reikia bendros fiskalinės politikos, kad būtų harmonizuoti politikos sprendimai, tokie kaip apmokestinimas. Tai yra klaidinga dėl dviejų priežasčių.

Pirmiausia, ES pamatinės ekonominės problemos yra struktūrinės. Europiečiai ir toliau gravituos populizmo link, jei nesulauks savo gyvenimo lygio pagerėjimo, o tai nutiktų tik labiau augant produktyvumui. Bendra fiskalinė politika to neatneštų, netgi galėtų viską pabloginti. Vietoje to Europai reikia reformos strategijos, kuri padidintų konkurencingumą ir sumažintų barjerus konkurencijai.

Ypač ES politikos rengėjai turėtų siekti padaryti darbo rinką kuo lankstesnę. Kalba čia sukasi apie žemesnius ribinio mokesčio tarifus, griežtesnius kriterijus sprendžiant dėl galimybės gauti pašalpas, griežtesnius reikalavimus darbo paieškoms, didesnių išteklių skyrimą lavinti įgūdžius ir mažiau griežtą darbo apsaugos reguliavimą.

Antroji priežastis yra politinė. Tariant tiesiai šviesiai, neegzistuoja politinė parama aukštesniems mokesčiams ir išlaidoms mažinti, o tai būtų būtina kalbant apie bendrą fiskalinę politiką. Briuselis būtų apkaltintas švaistantis mokesčių mokėtojų pinigus, ir kiekvienas koks bandymas nepaisyti viešosios nuomonės bei primesti fiskalinę ES integraciją tik atsisuktų antru galu, pakurstydamas populistinį įkarštį, kuris ir „Brexit“ šalininkus atvedė į pergalę.

Šiandien ES šalininkai turi stoti į akistatą su faktais: gilesnė sąjungos integracija nėra Europos žmonių noras net ir tose valstybėse, kurios niekada nenuspręstų palikti Sąjungos. Jei Europos Komisija po „Brexit“ viską kreips federalizmo link, rezultatai bus visiškai priešingi, nei kad ji lauktų. Iš tiesų federalizmas veikiausiai yra pats didžiausias pavojus ES ateičiai.

Tie, kurie nori, kad ES išgyventų, privalo atsispirti gundymams įgauti daugiau kontrolės svertų. Mums reikia Europos, kuri yra vieninga dėl to, jog taip nori, o ne dėl to, kad yra spaudžiama tokia būti naujų politinių superstruktūrų, stokojančių piliečių paramos.

Parengta pagal „Project Syndicate“

Bernardinai.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

StasysG       2016-07-22 12:55

PS.Įdomu, kaip straipsnį pakomentuotų p Auštrevičius?

StasysG       2016-07-22 12:52

Geras straipsnis iš P-Syndicate. Ačiū autoriui ir vertėjams.

Clerkenwell       2016-07-21 13:48

Jeigu ES marksistai toliau zygiuos federalizmo link, ES zlugs nes daugiau saliu pabegs. Bet jeigu jie neis federalizmo keliu tai ES kaip projektas nebus ivykditas, reiskiasi taip pat zlugs. Bet manau ES marksistai eilini karta pasirinks “tylios ziurkes” kelia - kolkas nieko nedarys, kad daugiau nepiktintu Europos zmoniu, bet po keliu metu jie vel bandys stumti federalizmo vezima ant Europos.
Marsistai niekada nepasiduoda, juos reikia naikinti kaip pasiutusius sunis ar bent jau ismesti is valdzios strukturu.
O kiek dar istemps euras? Keturios krizes per 20 metu. Visi garsiausi pasaulio ekonomistai tvirtina, kad tik laiko klausimas kada ir sis netikes projektas suzlugs.
Vienu zodziu Europa siuo metu yra okupuota netikeliu ir padugniu - marksistu, komunistu ir neo-liberastu kuriuos visus valdo korporatistai. ES tai didziausia gresme Europai ir jos zmonem.


Rekomenduojame

Vytautas Sinica. Būtina naikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą

Rasa Čepaitienė. Čiukčiai prie Baltijos

Geroji Naujiena: Tiesos Dvasia – mūsų Globėjas

Algimantas Rusteika. Įtampą žūtbūt reikia išlaikyti

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Arūnas Gumuliauskas. Minint Steigiamojo Seimo šimtmetį

Povilas Gylys rekomenduoja. Apie zuikius ir valstybę

Istorikas Artūras Svarauskas apie Steigiamojo Seimo šimtmetį

Vytautas Sinica. Ironiška – nemirtinga neteisingai mąstančiųjų persekiojimo dvasia atgimsta sovietmetį tyrinėjančių galvose

Lietuvos Respublikai – 100! Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodis pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje

Vytautas Sinica. „Ne, vaikas nėra kolektyvinė mūsų visų atsakomybė“

Kaip iš Neringos Venckienės namų buvo pagrobta Deimantė Kedytė – dalijamės vaizdo įrašu ir Karolio Venckaus komentarais (video)

Algimantas Rusteika. Pasislėpti nepavyks niekam

Marijos radijas: Ar esama realių priežasčių pilietiniam judėjimui laisvoje šalyje, demokratinėje santvarkoje?

Rasa Čepaitienė. Kito žvilgsnyje

1972-ųjų gegužės 14-oji, Kaunas: Romas Kalanta ir kalantinės

Algimantas Rusteika. Kelios pastabos „vaiko ėmimo“ įrašo paraštėje

Aštuntosioms Garliavos antpuolio metinėms artėjant Neringa Venckienė klausia: Kodėl? Už ką?..

Fatima – pasaulinė Marijos sostinė, arba Popiežiaus Jono Pauliaus II galybės paslaptis

Kardinolas Joseph Ratzinger. Fatimos žinios teologiniai komentarai

Liudvikas Jakimavičius. Politinės stumdynės

Ramūnas Aušrotas. Ar nebus apribota tėvų teisė skųsti institucijų veiksmus?

Liudvikas Jakimavičius. „Amicus est Girnius, set magis amicus veritas“

Valdas Vasiliauskas. Lietuviško parlamentarizmo aukštumos

Nuo bačkos: „Freedom House“ politologas: Lietuva pagal demokratijos reitingą lieka stabilumo sala Vidurio Europoje

Andrius Švarplys. Apie politinę (ne partinę) kovą tarp laisvės ir karantino Amerikoje

Algirdas Endriukaitis. Retorinis klausimas: esame istoriniame kelyje ar dykumoje?

2020-ieji – Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio metai

Liudvikas Jakimavičius. Visų atsiprašau, kad negaliu nieko pakeisti

Tomas Čyvas „Iš savo varpinės“: „Prasidėjo rinkiminė ruja“

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.