Nevyriausybinės organizacijos

Alvydas Jokubaitis. Visiškai atvira visuomenė pasmerkta žlugti nuo savo atvirumo

Tiesos.lt siūlo   2015 m. gruodžio 6 d. 5:09

7     

    

Alvydas Jokubaitis. Visiškai atvira visuomenė pasmerkta žlugti nuo savo atvirumo

Siūlome susipažinti su prof. Alvydo Jokubaičio pranešimu, perskaitytu gruodžio 3 dieną minint Atviros Lietuvos Fondo (ang. Open Society Fund-Lithuania) 25-metį.

JAV finansininko ir filantropo Georgo Soroso 1990 m. spalio 5 d. įkurtas Atviros Lietuvos Fondas, iki 2008 m. veikęs ir kaip paramos fondas, buvo išsikėlęs tikslą skleisti atviros pilietinės visuomenės idėją.

Forume, skirtame aptarti atviros visuomenės kūrimosi problemas, apžvelgti, kas Atviros Lietuvos Fondo yra nuveikta, dalyvavo Egidijus Aleksandravičius, Leonidas Donskis, Alvydas Jokubaitis, Darius Kuolys, Gintautas Mažeikis ir Arūnas Sverdiolas.

Visą forumo „Atkurta Lietuva – atvirėjanti, uždarėjanti?“ video įrašą žiūrėkite ČIA.

* * *

Karlas R. Popperis išpopuliarino atviros visuomenės idėją, kuri patiko garsiam mecenatui George‘ui Sorrosui, Atviros Lietuvos fondo rėmėjui. Įspūdinga Sorroso labdaros veikla keistai suaugo su mažiau įspūdinga Popperio idėja.

Knyga „Atvira visuomenė ir jos priešai“ yra arogantiško pozityvizmo ir paviršutiniško požiūrio į klasikinę graikų ir vokiečių filosofiją pavyzdys. Ericas Voegelinas viename iš savo laiškų Leo Straussui rašo, kad „Popperio atviros visuomenės idėja yra ideologinis šlamštas“. Net jeigu Voegelinas yra per griežtas Popperio kūrybos kritikas, pastarojo knyga tikrai nėra koks nors išskirtinis politinės filosofijos veikalas. Tačiau ginčytinos reputacijos filosofinės knygos dažnai žmonių ir visuomenių gyvenimą pakeičia labiau, negu griežtus empirinės verifikacijos reikalavimus atitinkantys darbai.

Būtent taip atsitiko su Karlo Marxo politine filosofija, kuri net ir nebūdama pagrįsta empiriškai, stipriai pakeitė pasaulio istoriją. Kažkas panašaus atsitiko ir su Popperio atviros visuomenės idėja.

Net ir vadovaudamiesi abejotinos reputacijos metafora, Atviros Lietuvos fondo žmonės padarė tūkstančius gerų darbų. Šis fondas savo poveikiu Lietuvos kultūrai gali lygintis su garsiausiais kultūriniais sąjūdžiais. Kai iš klaidingų prielaidų seka teisinga išvada, samprotavimas logikos požiūriu yra teisingas. Prieš 25 metus atviros visuomenės idėja atrodė savaime suprantama, nes neabejojome, kad prieš tai buvusi visuomenė verta „uždaros visuomenės“ vardo.

Šiandien būtina iš naujo apmąstyti atviros visuomenės idėją.

Pažvelgus iš 25 m. perspektyvos, matyti, kad pačiame „atviros Lietuvos“ termine buvo įtvirtintas prieštaravimas.

Žodis „Lietuva“ neįsivaizduojamas be tam tikro uždarumo. Lietuviai gali būti atviri pasauliui, tačiau norėdami būti lietuviais, jie privalo turėti kažką, ko neturi kitos tautos ir visuomenės. Tas „kažkas“ neišvengiamai juos atskiria, apriboja ir uždaro. Vienos šalies piliečių pareiga savo tautai neturi įpareigojančios galios kitų šalių piliečiams. Universalios žmogaus teisės nesako, kokiai tautai mes turime priklausyti. Tačiau teisių neužtenka kultūrinio tapatumo klausimams suprasti.

Iki šiol Lietuvoje nenutyla ginčas tarp tų, kurie nori tautinės Lietuvos valstybės ir tų, kurie reikalauja tautinių ribų nepaisančio kosmopolitizmo. Šis ginčas yra nesusipratimas. Kiekvienai tautai, valstybei ir bendruomenei reikia ne tik atvirumo, bet ir uždarumo. Atvirumas neturėtų prasmės, jeigu nebūtų uždarumo. Vienintelis tikrai prasmingas klausimas yra: „kada, kur ir kiek reikia atvirumo, o kada, kur ir kiek prasmingas yra uždarumas“.

Sovietmečio pabaigoje mus užvaldė atvirumo utopija, kuri šiandien turi būti pakeista naujais atvirumo ir uždarumo dialektikos apmąstymais. Mes vis stipriau veidmainiaujame kalbėdami apie atvirumą. Pripažįstame, kad tiesa yra reliatyvi, bet kitaip galvojančius bandome įtikinti, kad žinome absoliučią tiesą. Mes esame uždaryti savo ribotame pasaulyje, bet kalbame apie atvirumą visam pasauliui. Tiesiogiai ir netiesiogiai Vakarai kariauja su kitomis civilizacijomis tai atvirai vadindami taikos siekiu.

Europos Sąjungai iš utopijų pasaulio šiandien būtina sugrįžti į realybę, kur dalykai vadinami tikrais vardais. Akivaizdu, kad moralinis reliatyvizmas sunaikina atvirumo prasmę. Būdami moralinio reliatyvizmo pusėje mes niekada neįrodysime, kad, tarkime, hidžabas yra blogiau negu kiti moterų apdarai. Juk mes patys sakome, kad apie žmones reikia spręsti ne pagal jų išvaizdą, bet nuveiktus darbus. Išeidami iš sovietinės Platono olos, mes vis labiau lendame į naują olą.

Uždarumas nebūtinai yra Sovietų Sąjungos stiliaus uždarumas. Susirinkę į šią salę mes vienas apie kitą nepasakysime visko, ką galvojame, nes tai gali sugriauti mūsų bendrumą. Kultūra moko žmones būti uždarus, visko nesakyti kitiems, net ir labai brangiems žmonėms. Bet kurios visuomenės žmogui reikia mokėti uždaryti kai kurias savo mintis savyje ir siaurame žmonių rate.

Šiandien atvirumo vardu bandoma įveikti kultūrai būtiną apribojimą.

Europa gyvena keistu metu. Santuoka ir šeima diskriminuoja labiau negu kai kurių žmonių dvasinis skurdas. Įvairių mažumų gėris tapo svarbesnis už daugumos gėrį. Reikalaujama tokio didelio atvirumo viskam, kad nelieka skirtumo tarp gėrio ir blogio, tiesos ir klaidos, grožio ir bjaurasties, padorumo ir nepadorumo. Pagrindinis dalykas, kurį šiandien išmoksta Lietuvos studentai – sutarti, kad būtinas nesutarimas.

Per 25 metus, praėjusius po sovietinio eksperimento, neaiškūs tapo pagrindiniai žmogaus gyvenimo aspektai.

Kas yra tėvynė, kai galvojama, jog samprotavimai apie ją diskriminuoja? Kas yra šeima, kai samprotavimai apie ją suvokiami kaip diskriminacijos šaltinis? Kas yra auklėjimas, kai samprotavimai apie jį būtinai reikalauja diskriminacijos? Kas yra vyriškumas, kai samprotavimai apie jį neišvengiamai diskriminuoja? Kas yra laisvė, kai vaikai pripratinti prie mokslinio determinizmo? Kas yra menas, kai bet kuris į parodų salę patekęs daiktas tampa meno kūriniu? Kas yra ekonomika, kai viskas tampa ekonomika? Kas yra siela, kai mokslas negali įrodyti jos buvimo?

Šį klausimų sąrašą būtų galima tęsti, tačiau nėra prasmės to daryti, nes vis vien nesutarsime dėl atsakymų. Geriausiu atveju tik įsteigsime dar vieną komitetą nesutarimams apibendrinti. Mūsų parlamentarai sako atvirai diskutuojantys dėl tiesos, tačiau iki posėdžio pradžios jie jau yra susitarę dėl būsimo balsavimo rezultatų. Mūsų žiniasklaida tapo tokia atvira, kad net patys drąsiausi žmonės ir intelektualai vis labiau bijo viešai kalbėti tam tikrais klausimais.

Popperis nepastebėjo, kad jo knygos pavadinime yra įtvirtintas prieštaravimas. Jeigu atvira visuomenė turi priešų, tai ji nėra vien tik atvira visuomenė, bet kažkieno suvokiama kaip uždaras darinys. Kol žmonija netapo politine sąvoka, bet kuris atviros visuomenės vardu veikiantis kolektyvas neišvengiamai yra uždara visuomenė. Švedija ilgą laiką buvo stebėtinai atvira imigrantams, kol nepradėjo aiškėti, kad jos atvirumui yra ribos. Jeigu švedams rūpėtų vien tik atviros visuomenės idėja, jie turėtų užmiršti esą švedai ir visas savo transporto priemones pasiųsti į Afriką ir kitus žemynus neturtingiems imigrantams atsivežti. Europos Sąjungos valstybės gali būti atviros imigrantams, tačiau tai nėra simetriškas santykis – imigrantai nebūtinai yra atviri juos priėmusių valstybių kultūrai, bet gali užsidaryti getuose. Be tam tikro uždarumo neįmanoma jokia tauta ir valstybė. Be tam tikro uždarumo nebūtų asmenybės, šeimos, Bažnyčios, draugystės, meilės ir ištikimybės. Mes nesakome savo priešams to, apie ką kalbame su draugais. Jeigu taip darytume, nebūtų draugystės.

Per didelis atvirumas yra toks pat pavojingas, kaip ir per didelis uždarumas.

Tik labai trumpai po Sovietų Sąjungos žlugimo atrodė, kad baigėsi politine ir karine konfrontacija grindžiama pasaulio istorija ir visa žmonija turės pripažinti liberalios demokratijos pergalę. Mes net nepastebėjome, kaip per trumpą laiką po komunizmo žlugimo buvo pastatytos naujos neįveikiamos sienos Ispanijos ir Maroko, JAV ir Meksikos, Indijos ir Pakistano, Indijos ir Bangladešo, Saudo Arabijos ir Irako, Serbijos ir Vengrijos, Slovėnijos ir Kroatijos pasienyje. Berlyno sieną pakeitė žydus ir palestiniečius skirianti Jeruzalės ir Betliejaus siena, išaugusi Izraelio valstybės viduje.

Izraeliečių sumanymas statyti tvoras šiandien susilaukia vis daugiau pasekėjų. Tai ne koks nors kvailas pažangos priešų įnoris, bet tragiškos politikos prigimties priminimas. Nepaisant noro gyventi taikiai, jungtis ir bendrauti, žmonės dalijasi į skirtingas valstybes, partijas, kultūras ir civilizacijas.

Šiandien susiduriame su paradoksu. Kuo daugiau paskutinius 25 metus kalbėjome apie laisvę, tuo daugiau sienų buvo pastatyta. Kiekviena tauta ir visuomenė nori apginti savo laisvę ir gerovę. Šiandien sunku rasti ES valstybę, kurios valdžia vienaip ar kitaip nesusimąstė apie kokios nors sienos statybą. Tai kaina, kurią mokame už klaidingą atvirumo ir uždarumo dialektikos sampratą ir pasidavimą visų pasaulio žmonių atvirumo vieni kitiems utopijai. Kalbėdami apie laisvę ir lygybę, žmonės paradoksaliai pradėjo statyti sienas. Vietoj vienos Berlyno sienos atsirado daug naujų sienų, rodančių tautų kovą už suverenitetą. Įspūdingiausias sienos statybos pavyzdys JAV. Ši valstybė yra ne tik pagrindinis globalizacijos variklis, bet ir įspūdingos sienos su Meksika statytoja. ES valstybės jau pradėjo pamėgdžioti amerikiečių patirtį. Tai nėra atsitiktinumas. Politika neįsivaizduojama be sienų. Demokratija negali be suvereniteto, o pastarasis – be uždarumo. Tai elementarus politikos principas, kurio neįmanoma paneigti.

Tie, kurie mato vien tik atvirumą viskam, krenta į politiškai pavojingos utopijos glėbį.

Atvirumas viskam gali sunaikinti kultūrą. Nežinia, kodėl, bet žmonių dvasia yra neįsivaizduojama be apribojimo. Žmonės sugeba suprasti universalius dalykus, mylėti artimą ir priglausti svetimą, tačiau kartu jų dvasioje įrėžtos tam tikros ribos – krikščionybė skiriasi nuo islamo, Lietuva – nuo Latvijos, padorus žmogus – nuo nusikaltėlio, vyras – nuo moters, mokytojas – nuo mokinio. Tai reiškia, kad žmogaus dvasia niekada nėra visiškai neutrali, bet prisiriša prie tam tikrų dalykų taip neišvengiamai sukurdama uždarumą. Tie, kas moka skirti gėrį ir blogį, dažniausiai nėra atviri gėriui ir blogiui, bet stoja į gėrio pusę. Samprotavimai apie atvirą visuomenę negali būti siejami su per dideliu antropologiniu optimizmu. Žmogus nėra vien tik gėrį kuriantį būtybė, o velnias niekada nebus išganytas. Didžiųjų monoteistinių religijų atstovai šioje vietoje pasakytų, kad žmogus yra paliestas pirminės nuodėmės. Gerus žmones uždaro jų gerumas, o blogi žmonės randa savo valstybių, visuomenių ir bendruomenių kūrimo logiką. Padorus žmogus ne tik atviras naujiems meno kūriniams, bet ir siekia išvengti blogio.

Visiškai atvira visuomenė pasmerkta žlugti nuo savo atvirumo, kuris gana greitai tampa vienu iš kvailumo įrodymų. Iki kraštutinumo privesta atviros visuomenės idėja yra metodas bet kuriai visuomenei ir kultūrai sugriauti. Prieš 25 metus dar buvo sunku suprasti, kad privesta iki kraštutinumo toji idėja iš vaisto nesunkiai virsta nuodu.

Šiandiena vis labiau darosi aišku, kad norint sukurti padorių žmonių visuomenę, reikia tiek atvirumo, tiek uždarumo. Pokomunistinės Lietuvos patirtis rodo, kad atvirumas negali būti vienintelė dorybė. Atvirumas negali būti didesnis už sugebėjimą puoselėti ribotas žmonių gyvenimo formas, kurios neįsivaizduojamos be tam tikro kultūrinio uždarumo. Jaunasis Marxas savo veikale „Žydų klausimu“ rašo, kad „Galutinė žydų emancipacijos reikšmė yra žmonijos išsivadavimas iš žydiškumo“. Tai tipiškas komunistinis atvirumo pasauliui pervertinimo pavyzdys. Nesinori tikėti, kad kovodami su sovietiniu marksizmu mes prieš savo valią tapome marksistais. Marxas manė, kad galima išsivaduoti iš bet kokio uždarumo. Šis perdėtas atvirumo sureikšminimas sukūrė multikultūralizmo paradoksą. Vakarai tapo tokie tolerantiški kitoms kultūroms, kad šios randa vis daugiau progų juos sunaikinti.

Atvirumas yra pavaldus tam pačiam paradoksui, kaip ir laisvė. Žmonės negali būti laisvi tam, kad sunaikintų savo laisvę. Atvirumas taip pat reikalauja apribojimo ir negali tapti pasaulio sunaikinimo priežastimi. Popperio knyga atliko savo utopinę sovietinės utopijos kritikos misiją. Šiandien reikia naujų knygų. Reikia atvirai pripažinti, kad būtinas ne tik atvirumas.

Šaltinis: propatria.lt

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Lietuva per daug uzdara       2015-12-8 20:35

Teismuose nera liaudes tareju,prokuraturos niekas negali kontroliuoti,seimas priimineja istatymus pazeisdami konstitucija.Ir Lietuva tapo uzdaros valstybines mafijos rojus!!!

> je je 2015-12-6 14:35        2015-12-6 19:00

je, je ir mūsų independensas registruotas ofšore.Niekas nežino kas tikrieji laivo savininkai.Gal jūs žinot ?

je je        2015-12-6 15:42

tačiau iš kiekvienos citrinos, kad ir kiek ji rūgšti bebūtų,  reik mokėt išspaust limonadą.
Primt tiek musulmonų, kiek jų prireiktų nusiųst į Malį ar Siriją. Lai kariauja ten jie, kad nebūtų preteksto kaltinti kriksčionių.
Be to reikia mokytis ir iš Izraelio. Kaži kiek jis žavisi savo tautiečių - Poperio, Rotschildo, Kissingerio bei Sorošo “atviros visuomenės” idėjom? Tiek žavėkimės ir mes.

je je        2015-12-6 15:35

Didžiojo manipuliatoriaus valiutomis nuopelnai mafijai milžiniški. Kaip nesuprantat? Jis juk įsteigė “mokesčių rojus” visiems sukčiams o OFŠORUS. Įstėigė kone 200 NVO (nevyriausybinių organizacijų), tokių veltėdžių, kurių tik įkūrimą finansavo, o paskui pemetė jų išlaikymą ant pačios visuomenės pečių. Ir va turim smegenų pudruotojų, kurie stengiasi paleist nacionalies valstybes, pradedant nuo šeimos.
Na ir kaip jam nesijaust dievuku, jei sugebėjo apmulkint šitiek ambicingų snobiškų protų! Kad patys sau išsikastų duobę. smile

laura       2015-12-6 12:09

Atviros Lietuvos fondas, tai jus buvote atviri ar uzdari , kad neteko mums apie jus net girdeti. Tai kokius darbus Lietuvos zmoniu gerovei nuveikete? Parenkite tv laida ir ivardinkite gerus darbus Lietuvos zmoniu pragyvenimui pakelti . Savo geru darbu ataskaita pateikite internete , kad zmones galetu pasiziureti

nu neaišku dar       2015-12-6 7:51

teismų uždarumas ir teisingumo nebuvimas
teisėjų ir prokurorų kasta
korupcija
pedofilija
“valstybininkų” susireikšminimas
didelė atskirtis
————-
ir kitos blogybės smaugiančios Lietuvą - tai dėl didelio uždarumo.

Kažkokia beliberda       2015-12-6 7:13

Net ir vadovaudamiesi abejotinos reputacijos metafora, Atviros Lietuvos fondo žmonės padarė tūkstančius gerų darbų. Iš tų tūkstančių gerų darbų nė vieno pavyzdžio, kurį galima pamatyti, užčiuopti. Liberastinė įdeologija remiama Sorošo Lietuvoje, ar čia ir yra vienas geras darbas iš to tūkstančio? Liberastiniai darbai greit atsirugs žmonėm ir tai vis daugiau žmonių supranta.Liberalizmas vadovaujasi individo laisvės idėja, ta jų laisvė yra nevaržomai tenkinti savo norus – toks yra pamatinis liberalizmo tikslas. Visa kas trukdo šiam tikslui turi būti šalinama –kad galiausiai susikurtų globali visos žmonijos „laisvės viešpatija“. Šio tikslo požiūriu liberalizmas niekuo nesiskiria nuo komunizmo.


Rekomenduojame

Algimantas Rusteika. Kas darys sistemines reformas?

Zigmas Tamakauskas. Neužpustyti laiko dulkių prisiminimai

Irena Vasinauskaitė. Dienos, kai praeitis susitinka dabartį...

Geroji Naujiena: Gyvybės Viešpats, draugas mūsų geriausias

Lina Sedra. SOS: VILKAI! Patvirtinta REKORDINĖ medžioklės kvota – vilkų apsaugos ar vilkų genocido planas? Taikinyje – 40 proc. populiacijos

Be komentarų. TV reklamuoja higieninius paketus vyrų mėnesinėms

Dalius Stancikas. Ginčas per Vėlines

Visų Šventųjų ir Vėlinių išvakarėse buvo pagerbti kovotojai už Lietuvos laisvę

Pal. Jurgis Matulaitis. Šventumo siekimas

Geroji Visų Šventųjų naujiena: Palaiminti…

„Vaiko teisių“ smurtą patyrusi Kručinskų šeima Kauno apygardos teisme išgirdo tai, ką ir taip žinojo: motinos veiksmuose nebūta nusikaltimo

Andrius Švarplys. Padarius iš vaiko verslą ir „grynąjį pelną“, nesunku visuomenei primesti komercinį vaikų globos modelį

Žinių radijas. Ar tikrai bankai puotauja maro metu?

Vytautas Radžvilas. Nomenklatūrinis klonas? Neverta

Algimantas Rusteika. Soroso pinigai, ketvirtoji valdžia ir NVO

Ramūnas Aušrotas. Jungtinėje Karalystėje siaurinama asmenų įsitikinimų ir sąžinės laisvė

Nuo bačkos. Britų švietimo ekspertė: paskaitas auditorijose pakeis mobilieji telefonai

Vytautas Sinica. Apie supainiotus interesus

Nuo bačkos. Dainius Žalimas: Konstitucija yra priimta ne tam, kad valstybė būtų valdoma daugumos sprendimais, daugumos stereotipais

Vincentas Vobolevičius. Kiek atlyginimų kainuoja naujas butas?

Davidas Starkey apie „Brexit“ atmetusį savo šalies politinį elitą: „Išdavystė“

Per iškirstą bulvarą – su gedulo vėliava

Šių metų spalio 30 dieną, trečiadienį, kviečiame į renginį „Renkuosi gyvybę“

Prof. Rasa Čepaitienė. Koks inteligentijos vaidmuo pasipriešinime?

Geroji naujiena: Kaip iškovoti gerą kovą – išsaugoti tikėjimą

Algimantas Rusteika. Vidinė emigracija ir procentai

Vytautas Sinica. Ruoškitės tik didesniam puolimui

Justas Mundeikis. Medikai, kada streikas?

Audrius Bačiulis. Kodėl…?

Algis Avižienis „Iš savo varpinės“: Kodėl Kinijai nesiseka „suvirškinti“ Honkongo?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.