Ugdymo politika

Alvydas Jokūbaitis. Reformatoriai tik žaidžia reformas

Tiesos.lt siūlo   2017 m. gegužės 30 d. 19:30

9     

    

Alvydas Jokūbaitis. Reformatoriai tik žaidžia reformas

Egidijus Aleksandravičius, Alvydas Jokubaitis | „LRT Kultūra“ | „IQ presingas“ | vdu.lt

Lietuvos universitetus šiandien norima priversti dirbti remiantis vien ekonomine logika, pasitelkiant vadybos principus. Tačiau universitetas – tai ne laboratorija, ne fabrikas, ne kokios nors dirbtuvės. Universiteto pagrindinis tikslas – ugdyti tautinę sąmonę, tautos intelektą, protą ir moralinę kultūrą. Juk, tarkime, chemiją žmogus gali studijuoti bet kur pasaulyje. Bet ar galima įsivaizduoti, kad koks nors pasaulio universitetas staiga imtų mąstyti apie mūsų šalies esmę, apie jos likimą? Vargu. Lietuvos esmė privalo būti įdomi mums patiems, nes kiti į tai tikrai nesigilins.

Apie tai ir apie visos švietimo sistemos krizę „LRT Kultūra“ laidoje „IQ presingas“ diskutavo jos vedėjas istorikas, publicistas, Vytauto Didžiojo universiteto Academia cum laude vadovas prof. Egidijus Aleksandravičius bei laidos svečias filosofas, politologas, Vilniaus universiteto prof. Alvydas Jokubaitis. Pasak akademikų, mokslo žmonių nuomonė aplinkiniams galbūt gali būti neįprasta, šokiruojanti, bet ji reikalinga, nes be jos nebūtų pažangos. Visais laikais valdžiai užteko proto tai suprasti. Šiandien visuomenėje, kuri giriasi padariusi pažangą, universitetas pasidarė tolygus prekybos centrui, kur žinių pavidalu kepamos prekės, paslaugos, kur akademinei bendruomenei yra nurodinėjama, kaip gyventi, kaip elgtis, ko siekti. Tai yra nesusipratimas.

Egidijus Aleksandravičius: Prieš kelerius metus išsakėte nuomonę, kad Lietuvos universitetai pamažu tampa dvasios Aušvicu. Praėjo nemažai laiko, pasikeitė valdžia, universitetų reformavimas priartėjo iki keistenybių ribos. Ar kas nors išties pakito?

Alvydas Jokūbaitis: Reformatoriai tik žaidžia reformas. Gelmė kupina problemų. Tai, kas šiandien vyksta universitetuose, galima pavadinti šiuolaikinės modernios visuomenės krize. Ypač baisioje situacijoje, kaip niekada anksčiau, yra atsidūrę humanitariniai ir socialiniai mokslai. Posovietiniu laikotarpiu kurį laiką buvo manoma, kad humanitariniai ir socialiniai mokslai grįš prie savo esmės, prie to, kokie buvo tarpukariu, kad jie bus laisvi nuo išorės dalykų. Juk jei universitetas yra ta vieta, kur mokomasi laisvųjų menų tokių, kaip jie buvo suprantami anksčiau, tai pirmiausia jis turi būti ta vieta, kur žmogus išsilaisvintų nuo visų savo priklausomybių: ekonominių, politinių bei kitokių interesų. Dabar bandoma humanitarinius ir socialinius mokslus konstruoti pagal gamtos mokslų modelį, bet juk gamtoje nėra laisvės, ten viskas yra determinuota. Gamtos mokslai šiandien universitetuose yra dominuojantys, mat jie ekonomiškai naudingi, pelningi. Egzistuojant tokiam ekonominiam mąstymui, nebereikalinga jokia minties ir dvasios laisvė. Žmogus laikomas tiesiog daiktu.

Kratėmės sovietinio universiteto modelio, bet panašu, jog daugelis nūdienos švietimo sistemos reformatorių brukamų naujienų, pradedant universitetų skaičiumi, baigiant paklusnumo ir nurodymų vykdymo reikalavimu yra grynai sovietinio principo.

Jei žodis okupacija reiškia užėmimą, tai šiandien Lietuva yra lygiai taip pat okupuota. Mus valdo žmonių kvailumas, puikybė ir kiti dalykai. Išsivadavę nuo sovietinės priespaudos, mes nepabuvome laisvi, nepasijautėme gyvu subjektu, net nebandėme to daryti. Puolėme kopijuoti ir taip buvome vėl okupuoti. Laisvas žmogus negali taip elgtis, jam reikia alternatyvų.

Kokia yra universitetų autonomija Lietuvoje? Kodėl ji apskritai reikalinga?

Pirmiausia reikia pasakyti, kad autonomija nyksta. Ji užtikrina universiteto laisvę. Universitetas nėra tapatus plačiajai visuomenei. Ir taip buvo nuo senovės filosofų laikų. Universitetas – tai ta erdvė, kurioje galima laisvai kalbėtis, diskutuoti. Universitetas nėra parduotuvė, tai unikali vieta, kur susirenka kitokie – mokslo – žmonės.

Viskas pasikeitė, kai laboratorijos pradėjo dirbti pagal ekonominius principus, kai iš jų pradėta uždirbti.

Kokios humanitarinių ir socialinių mokslų atstovų savybės tapo ta kliūtimi, kad universitetai, turėję autonomiją, atsidūrė štai tokioje situacijoje?

Man atrodo, kad mes vis dar neatsikratėme sovietinės idėjos bet kuria kaina daryti pažangą. Anais laikais viskas buvo formalizuota, netgi buvo bandoma aprašyti specialiais tekstais, kuriami planai, kaip tą pažangą darysime. Buvo net toks terminas, kaip mokslinės produkcijos rašymas. Tuo tarpu universitetas gali ir turėtų galėti paliesti žmogaus dvasią, kad šis pasikeistų, pradėtų kitaip matyti. Tačiau tokių galių universitete šiandien liko labai mažai. Universitete dabar vaikomasi kitokių dalykų – kad būtų pripažintas žmogaus patobulėjimas, pažanga, įvertinama jo pridėtinė vertė. Tai, tarkime, tas pats, kas būnat 26 metų ir rašant disertaciją iš Platono raštų, pasakyti daugiau nei pats Platonas. Bet ar to tikrai reikia? Universiteto bendruomenėje nebėra bendrystės, brolystės, draugystės. Yra tik baimė, kad kas nors galbūt neįvykdyta, nepatenkinti vienokie ar kitokie kriterijai. Žmonės užuot telkiami – skaldomi. Netgi jei koks nors universiteto bendruomenės narys ką nors ir daro ne taip, jis turi būti vis tiek reikalingas, turi jaustis reikalingu. O to pojūčio nebėra. Dabar kiekvienas akademikas kasdien turi jausti kažkokią varomąją jėgą iš šalies, galvoti, ar įvykdė nustatytus kriterijus. O jei neįvykdė, spėlioti, ar už tai nebus pašalintas.

Autonomija universitete prasideda nuo individo. Nuo dėstytojo autonomijos, nuo katedros, nuo fakulteto. To nebeliko. Žmonės kiršinami ir priešinami.

Prie sovietų iš universitetų, humanitarinių ir socialinių mokslų, buvo reikalaujama aptarnauti valdžios monstrą – valdžios aparatą. Šiandien turime dvi problemas: pavojų, kad universitetai su savo žmonėmis virsta prekybos centrais, kur viskas matuojama pelnu ir pridėtine verte, bei situaciją, kad alma mater virsta biurokratinių kontorų aptarnavimo mašina. Nei vieniems, nei kitiems laisvas, vertingas, kritiškai mąstantis, savo nuomonę turintis, kitų principus gerbiantis individas nebereikalingas. Reikalingas tik naudą darantis, mažai mąstantis ir dar mažiau klausiantis žmogus…

Visur remiamasi vien tik vadyba. Bet universitetas juk laikosi ant kitų principų. Vadybai neįdomi vieno ar kito dalyko prasmė. Būtent čia ir slypi visa švietimo sistemos tragedija. Mokyklos, universitetai ruošia mokinius, studentus aiškiai nežinodami, kam to reikia ir kokių apskritai reikia. Dabar didžioji biurokratijos dalis mano, kad žmogui užtenka žinoti tik tai, kas parašyta konstitucijoje. Tai jau yra katastrofa. Švietimo sistema negali dirbti, nežinodama kokių žmonių reikia valstybei. Amžiais universitetai galvodavo apie tai, o filosofai ginčydavosi. To nebeliko. Čia yra posąjūdinės Lietuvos drama. Mes žinome laisvę nuo ko, bet kai reikia pasakyti, kam ta laisvė reikalinga, va tada ir prasideda bėdos. Mes beždžioniaujame, ką galvoja kiti, patys nemąstome. Apie kokią tautą tokiu atveju galima kalbėti? Ji nyksta akyse, mat nebėra tautos sąmoningumo.

Į universitetus reikia žiūrėti, kaip į tautinės sąmonės, tautinio intelekto ugdytojus, tautos proto ir moralinės kultūros saugotojus. Juk žmogus chemiją gali studijuoti bet kur, bet joks pasaulio universitetas nemąstys apie mūsų šalies esmę.

Didžioji moderniosios Lietuvos drama ta, kad ji siejo savo ateitį su išsilavinusiais asmenimis. Paradoksas, tačiau tie išsilavinusieji į savo šalį pradėjo žiūrėti kaip į daiktą, kaip į cheminį ar fizinį objektą. Net istorikams nebėra svarbu ką tyrinėti – Lietuvą, Papua Naująją Gvinėją ar Venesuelą. Tai tragedija. Tai kas mus iškėlė XIX a. – švietimas, nes buvome atsilikę, neišsilavinę, dabar tapo mums nebereikalinga. Mūsų šalis mums patiems tapo nebereikalinga.

Jeigu nori turėti laisvą žmogų, turi turėti laisvą politinę formą. Demokratija tam tarnauja geriausiai. Bet kai ji tampa beribė, ji pradeda neveikti. Demokratija turi turėti tam tikrus kultūrinius klijus, pakankamai solidarumo. Pačiai Europai būtų geriau, jei Briuselis nesistengtų visko unifikuoti. Nuolatos kažką mėgdžiojame. Bet Europai įdomesni būtume individualūs, laisvi.

Mes nepabuvome laisvi atgavę savo išsvajotą laisvę, nesuvokėme savęs kaip individai. Dėl to dabar tik dangstomės teiginiais, kad esame maži ir pasaulyje vyksta didesnių procesų. Bet laisvas žmogus taip nekalba. Universitetas turi būti laisvas, o ne dirbti pagal unifikuotus standartus. Universitetas turi žmoguje pabudinti žmogiškumą, o ne padėti jam iškalti chemijos formulę. Taip, ji taip pat vertinga, bet verčių hierarchijoje tai nelyginami dalykai.

O kaip reikėtų vertinti žiniasklaidoje ypač mažai nagrinėtą Budapešto situaciją, Vengrijos ministro pirmininko V. Orbano augantį radikalizmą ir bandymą uždaryti Vidurio Europos universitetą (CEU)? Juk tai – vieta, kuri nori nenori buvo ypatingai svarbi, kuri pritraukė ir išaugino tiek profesionalų. Šiandien mūsų lietuviškos švietimo reformos gali būti labai bukame lygyje, sakant, jog nėra pinigų, stinga lėšų, tai gal padarome truputį mažiau. Telieka trys universitetai ar, dar geriau, vienas šalyje. Beje, taip atsitikus, pranoktume net sovietus turbūt. Kiek ir kaip galima suprasti, kas vyskta Budapešte, nes CEU juk vengrų vyriausybės biudžeto neprašė?

Nenorėčiau liesti šios temos. Ji – slidi. Nereikia ieškoti pavyzdžių toli. Valstybės priešu galima tapti greitai. Tarkime vienas Lietuvos krašto apsaugos ministerijos pulkininkas po mano diskusijos apie tautinę valstybę visiems pasakoja, kad A. Jokubaitis yra tautos priešas. Tai yra baisiau nei įvykiai Vengrijoje. Žmonės turi angelus sargus, o aš, pasirodo, – pulkininką. Nežinau kitos tokios valstybės, kaip Lietuva, kur į mokslininkų diskusijas kišasi beraščiai, kišasi žmogus su nemažu kariniu laipsniu. Ir jis įsivaizduoja, kad gina mūsų šalį. Ir tai girdžiu iš įvairiausių šaltinių. Tai baisu.

Vadinasi galima pasiimti žmogaus asmeninę nuomonę ir padauginti ją iki didelės visumos. Valdžia iš laisvo žmogaus, kurio pažiūros nepatinka, padaro tautos priešą, nes tam turi visus įrankius, nors požymių, kad ji ką nors supranta, kas apskritai yra tautos interesas, nėra. Tą patį galima daryti ir su universitetu.

Būtent.

Universitetai šiandien yra tai, kuo bus mūsų visuomenė po 20 ar 30 metų. Jei universitetas šiandien yra cechas, laboratorija, tai kitos kartos visuomenė gyvens skruzdėlyno ir despotijos, o ne liberalios demokratijos principais.

Ateitis išties neatrodo patraukliai. Blogiausia, kad imdamiesi reformų, mes keičiame ne problematiškus pamatus, o pradedame ardyti sienas. Toks požiūris trumparegiškas.

Antra vertus, mes turime savosios laisvės lizdui palikti tikėjimą, kad Lietuvoje visgi yra tiek universitetų, kiek yra laisvų ir išmintingų žmonių, turinčių, ką pasakyti jaunam studentui. Auditorija ir santykis su ja vis dar yra. Ir tai teikia vilties.

Visą laidos įrašą žiūrėkite ČIA.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com       2017-05-31 23:25

Tiesiog perkeliu komentarus iš eksperai.eu po tokiu pačiu straipsniu.

9. dr. Jonas Ramanauskas .(JavaScript must be enabled to view this email address)
(2017-05-31 16:07:16)
(98.212.66.159) Parašė:
Prof. A.Jokubaitis sako: ” Universiteto bendruomenėje nebėra bendrystės, brolystės, draugystės. Yra tik baimė, kad kas nors galbūt neįvykdyta, nepatenkinti vienokie ar kitokie kriterijai. Žmonės užuot telkiami – skaldomi. ” Atrodo, kad skaito mano mintis. Tačiau šiokia tokia bendrystė, tarkimu VDU yra. Kai tik reikia suėsti žmogų, tuoj bendrystė kaip mat atsiranda. Kaip žinia VDU universitetas buvo ir yra valdomas ŽEMGROBIŲ, VAGIŲ, susidorotijų su mokslininkais, dokumentų klastotojų, na ir suprantama, įstatymų nesilaikymo kalvė. Net patsai prof. E.Aleksandravičius priklauso žemgrobių gaujai, kuri komunistų partijos sekretoriui rektoriui Vytautui Kaminskui vadovaujant užgrobė gabalą Kauno Botanikos sodo žemės (Pabrėžos ir Vilties gatvių kampe). Dabar vienas iš žemgrobių gaujos taip pat vadovauja universitetui. Taigi šitas VDU susidorojo su mokslininku, tuomet 14 knygų ir 200 publikacijų autoriumi už tai, kad tie spaudoje išviešino VDU žemgrobius. Susidorojimo faktas yra teisme įrodytas. Profsąjungos pirmininkas, 11 knygų autorius, pats išėjo, nes prisidėjo prie žemgrobių išviešinimo. Man pačiam teko Vytauto Didžiojo universitetui iškelti 20 civilinių bylų, nes universitetas siekė su manimi susidoroti, nes mat (gal tikros priežasties nė nežino?) nesutikau su savo tiesioginio viršininko VDU KBS DKCH laboratorijos vedėjo dr. Jono Karpavičiaus pasiūlymu padidinti man atlyginimą iki pilno etato, o atlyginimo padidėjimo skirtumą jam gražinti. Tai tada prasidėjo 7 metus trukusi ėdimo, naikinimo, susidorojimo procedūra, prie kurios ( turiu dokumentus) prisidėjo ir šiame straipsnyje esantis kalbintojas prof. E.Aleksandravičius. Galu gale persiutę išplėšė laboratorijos duris ir išnešė mano mokslinę aparatūrą, knygas, darbo priemones už apie 33000 Lt tų dienų kainomis. Iki šiol VDU vagys man to nesugražino, nors kreipiausi į policiją, kuri surado išvogtą turtą VDU patalpose, kreipiausi į prokuratūrą, teismą, tačiau rezultato neturėjau. VDU VAGYS YRA APGINTI. Vagys vagius ir apgynė. Na ir t.t. 20-ties civilinių bylų turinio čia nepasakosiu, o tik tai, kad net ir paskutinio teismo sprendimo gražinti į pirmines pareigas dar iki šiol neįvykdė. VDU valdžiai teismo sprendimai, net LAT išaiškinti, NEGALIOJA. Taip VDU kuria tokią demokratinę, teisinę valstybę. Tam jie ir turi tą akademinę laisvę siautėti naikindami ir vogdami.


8. dr. Jonas Ramanauskas .(JavaScript must be enabled to view this email address)
(2017-05-31 15:45:53)
(98.212.66.159) Parašė:
Prof. A.Jokubaitis sako: “- Pirmiausia reikia pasakyti, kad autonomija nyksta.”. Nyksta, tai nyksta, lyg atrodytų savaime. Ne, nyksta, ir tai daroma sąmoningai. Nuo to principo, kad patys universitetai save valdytų buvo sikiama iš karto atsisakyti. O juk signatarai buvo priėmę Mokslo ir Studijų įstatymą, kurio 16 str. 2 dalis buvo suteikusi universitetų laipsniuotiems rinkti savo rektorių. Dabar to nė su žiburiu nesurasi. O per ketvirtį amžiaus kiek galima buvo subrandinti akademinę bendruomenę? O dabar liko tik melninkaitės, net kankinami žodžio nepasakys, kad darbo neprarastų.


7. dr. Jonas Ramanauskas .(JavaScript must be enabled to view this email address)
(2017-05-31 15:41:19)
(98.212.66.159) Parašė:
Berods bendramintį suradau? Citata iš straipsnio: VU prof. A.Jokubaitis sako: “- Jei žodis okupacija reiškia užėmimą, tai šiandien Lietuva yra lygiai taip pat okupuota.” Belieka atsakyti į klausimą KAIP. Tas atsakymas yra 2017-03-11 straipsnyje “Okupuota nepriklausomybė” (ht*tp:/*/ww*w.ekspertai.*eu/okupuota-nepriklausomybe91670/?comm=1e).

Geras straipsnis-aciu uz ji       2017-05-31 13:59

Teisingos mintys.Matau kaip senus destytojus keicia kazkieno suneliai,karjeristai-tad viskas smulkeja ir sekleja.Be humanitariniu mokslu(kuriuos galima laikyti prabanga ziurint is ekonomines puses)teliksim sraigteliais globaliu korporaciju rankose ir nelaimingais besiblaskanciais zmonemis…Gaila,kad daugelis jaunimo neskaito knygu,nezino poezijos,nesidomi istorija.Visa tai liko aristokratiska prabanga,o kiti-patranku mesa.Beje matau kas Jungtineje Karalysteje vadinama universitetais-daugeliu atveju tai musu sovietines ,,proftiechos” atatikmuo.

Nepasirašysiu       2017-05-31 11:43

Jokubaitis pučia teisinga linkme, bet deja amžius ir bagažas daro savo. Pasiūlymai grįžti į antikos universitetus ir humanitarinius mokslus šiek tiek juokingi, nepaisant to, kad lietuviams tik mokytis ir mokytis (dabar pastarieji jau mato iki Suomijos, bet tik kai kurie ir ne toliau).
Aleksandravičiaus CEU propaganda tiesiog juokinga. Nei prisipažino, kiek iš ALFo pats yra uždirbęs,  nei sugebėjo pateikti klausimą be melo. Neturtinga valstybė, turbūt natūralu parsiduoti.

svetys       2017-05-31 10:07

A.J. ir E.A.:
1. Dabar bandoma humanitarinius ir socialinius mokslus konstruoti pagal gamtos mokslų modelį, bet juk gamtoje nėra laisvės, ten viskas yra determinuota.
2. Gelmė kupina problemų.
3. Universitetai šiandien yra tai, kuo bus mūsų visuomenė po 20 ar 30 metų.


1. Tai yra viena iš nedaugelio vietų kur nesutinku su puikiomis iškilaus filosofo įžvalgomis.
Humanitariniai ir gamtos mokslai iš principo negali realiai konkuruoti tarpusavyje. Nes jie abu stengiasi moksliškai aprašyti tą pačią erdvę (pvz. – juk socialinė erdvė tuo pačiu yra ir fizinė erdvė ir t.t.).
Taigi, tik humanitarinių ir gamtos mokslų sąveika plečia žmogaus pažinimo ratą (ir tai yra kaip žmogus su dviem kojom – žengimui į priekį reikia abiejų kojų /arba bent ramento/ - juk žmogaus kojos, iš esmės, nekonkuruoja tarpusavyje).
Sakyčiau, humanitariniai ir gamtos mokslai konfrontuoja tik menamai ir tik menamose erdvėse.

2. Gelmėje. 
Atskiro žmogaus protas jau nebegali detaliai aprėpti visos gamtos mokslų specifikos ir įvairovės. Taigi, visų gamtos mokslų įskiepių tarpdisciplininį vaizdą aprėpti žmogus tegali tik per humanitarinių mokslų (apibendrinančiąja) prizmę.
Ir tai apie gelmių gylį pasako daugiau, nei reikia pradėti įsivaizduoti problemų svarbą, jų kiekį į tą pusę.

3. „Universitetai šiandien yra tai, kuo bus mūsų visuomenė po 20 ar 30 metų.“
Būtent.
Ir tokioje nuorodoje http://www.technologijos.lt/diskusijos/viewtopic.php?p=484196#p484196  galima pažiūrėti kaip tai (ir kodėl, kodėl geriau taip, o ne anaip) atrodys po 30 metų iš gamtos mokslų pusės (gyvybės fizika).
Na, o jau panarščius tiek vieną, tiek kitą poziciją – jau galima bandyti žengti sekantį žingsnį ta ar kita koja…

Skruzdelynas       2017-05-31 4:49

Taikliai pastebeta.Man seniai atrodo,kad tampam vis labiau panaseti i vabzdziu pasauli,o ne zinduoliu…Visom prasmem.Tik avily ar skruzdelyne visgi labiau rupinamasi ateitimi ir bendruomenes issaugojimu.

Didžiosios ES šalys        2017-05-30 21:50

klesti asimiliuodamos mažąsias šalis.Suvartoja jas.

Priespauda,       2017-05-30 21:48

tamsos priespauda Lietuvoje subujojo visais lygiais ir ypač šeimose.Iš išorės žiūrint lankančiose bažnyčią,netgi baigusių aukštuosius,subujojo baisi ,tamsi priešų kūrimo ,godumo,noro valdyti vieni kitus,konkuruoti ir pavydėti net savo artimiausiam priespauda.Matant,kad tai vyksta aukščiausiu lygmeniu,lyg ir aiškiau,kur mes atsidūrėme.Daiktų,valdžios vergovėje.Labai neromantiška ir tragiška.

Pikc       2017-05-30 21:43

Aleksandravičius pats sau prieštarauja: iš pradžių pareiškia, kad “Į universitetus reikia žiūrėti, kaip į tautinės sąmonės, tautinio intelekto ugdytojus, tautos proto ir moralinės kultūros saugotojus.” - o apsisukęs baisiausiai piktinasi, kad vengrai nori išjoti iš savo šalies agresyviai priešiškas tai tautinei sąmonei, tautiniam intelektui, tautos protui ir moralinei kultūrai globalistų štampavimo kontoras. Ir būtent tautiniais motyvais besivadovaujantį Orbaną suskumba apšaukti “radikalu”. smile

paralelės       2017-05-30 21:22

Visa bėda , kad valstybėje - totali krizė. Ji palietė visus- nuo mažo iki didelio, nuo jauno iki seno.Ši krizė tai neatsakingo valdymo ,valdžios neturėjimo savo kuriamos valstybės vizijos, beatodairiškas pataikavimas stiprių valstybių reikalavimams, kurie nenaudingi tautai, valstybei. melavimas , kad gaunama parama gelbsti Lietuvą, iš tikrujų ji tik žudo ir kenkia, nes už ją prarandi savo teisę į suverenumą, prarandi galimybę veikti savarankiškai ir kaip naudingiau valstybei. Universitetams kraują anksčiau tiekdavo kaimas didžia dalimi, dabar jo neliko,neliks ir reikalo turėti tiek universitetų. Mes tapome Lotynų Amerikos šalimi- kur saujelė turčių slepiasi nuo liksios tautos dalies už tvorų, statosi savo pilis užsieniuose, kam jiems išsilavinę savo savivertę suprantantys baudžiauninkai? Ar yra Lotynų Amerikoje garsių koledžų ir universitetų, kurių indėlis pasaulyje yra reikšmingas? turčiai neblogai gyvena ir be tokių universitetų.


Rekomenduojame

Robertas Grigas. Ar esame gėlininkų tauta?

Dalius Stancikas. Kaip išnarplioti Šimašiaus mazgą

Reportažas iš 5-ųjų Monsinjoro Alfonso Svarinsko mirties metinių paminėjimo Partizanų parke

Tomas Baranauskas. Manote, kad bent A. Ramanauską-Vanagą jau paliko ramybėje? Manykite iš naujo…

Tiesos.lt žinia skaitytojams, kuriems šiuo metu esame nepasiekiami: mes veikiame, kliūtis žadame įveikti, lauksime Jūsų sugrįžtant

Algimantas Rusteika. Laisvės dykai niekas nedalina

Dar vienas reportažas iš mitingo „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ (Šarūno Valentinavičiaus vaizdo įrašas)

Prof. Alfonsas Vaišvila. Nuo „tautos suvereniteto“ praktikoje slaptai pereinama prie valdžios suvereniteto

Nuo bačkos. Aplinkos ministerija: „Nevykdant pagrindinių miškų kirtimų, miškai prarastų tvarumą“

Nuo bačkos. Nerijus Mačiulis: Naujausia skurdo statistika neleidžia abejoti – Lietuvoje jau sėkmingai kuriame gerovės valstybę

Lietuvos žydų bendruomenių viešas pareiškimas dėl LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky veiksmų

Raimondas Navickas. Įspūdžiai iš mitingo

Mitingas „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ (Juozo Valiušaičio vaizdo įrašas)

Arūnas Gumuliauskas: „Istorinės atminties politikoje negalima įsivelti į „paminklų mainus“

Valdas Vasiliauskas. Žvelkite giliau ir plačiau

Protesto koncertas „In memoriam Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai“

Prof. Alfonsas Vaišvila. Visuomenės perkeitimas: daiktus vadinti netikrais vardais, dezorientuojant ir demoralizuojant ją

Andrejus Gaidamavičius. Punios šilas – padėkite gelbėti!

Gintautas Kniukšta. Ne, prezidente, jūs Lietuvos miškų neparduosite

Rasa Čepaitienė. Apie marginalus

Valdas Vasiliauskas. Amžinas nepriklausomybės ir demokratijos susikirtimo taškas. Neįmanomybės istorija: nuo Vasario 16-osios iki Kovo 11-osios

NOKT kreipimasis Dėl R. Šimašiaus ir kitų atsakingų asmenų neteisėtų veiksmų

Robertas Grigas. Sovietai ir tarybos

Arkivysk. Sigito Tamkevičiaus homilija per Šv. Mišias tremtinių šventėje Ariogaloje „Su Lietuva širdy“

Nuo antitarybinių eilėraščių iki „Lietuvos Katalikų bažnyčios kronikos“. Petro Plumpos istorija

Geroji Naujiena: Palaiminti tie, kurie rūpinasi tapti turtingi pas Dievą

Stasys Jakeliūnas: Bankų ir jų atstovų gerovės valstybė sukurta ir puikiai veikia!

Vilniaus merui Remigijui Šimašiui gresia baudžiamoji atsakomybė – laisvės atėmimas iki 3 metų

Vidmantas Valiušaitis. Išdavystės anatomija

Kviečiame pasirašyti CitizenGO peticiją, skirtą Amsterdamo merei: STOP pedofilijos propagandai „Gay Pride“ renginiuose

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.