Demokratija ir valdymas

Alvydas Jokubaitis. Ką daryti krikščionims demokratams, kai demokratijai nereikia religijos?

Tiesos.lt siūlo   2016 m. gruodžio 17 d. 0:53

34     

    

Alvydas Jokubaitis. Ką daryti krikščionims demokratams, kai demokratijai nereikia religijos?

Bernardinai.lt

Daugumai lietuvių Jėzus Kristus asocijuojasi su krikštynomis, vestuvėmis ir kitomis į Lietuvos valstybės kalendorių įrašytomis religinėmis šventėmis. Apie Jėzų šiandien galima išgirsti pačių keisčiausių samprotavimų. Daugeliui atrodo, kad jo nebuvo, ir todėl Jis savo statusu nesiskiria nuo Kalėdų Senelio. Liberalus džiugina po pasaulį vaikščiojantys pasakojimai, kad jis buvo vedęs Mariją Magdalietę ir turėjo vaikų, nors dar labiau juos žavi kokia nors paika istorija apie nuslėptą homoseksualumą. Socialistai eilinį kartą gali prisiminti pasakojimą, kad Jis buvo jeigu ne socialistas, tai bent jau komunistas. Nacionalistai nesunkiai pastebi, kad Jis buvo Žydų valstybę iš Romos išvaduoti norėjęs nacionalistas. Feministės įrodinėja, kad Jis iš tikrųjų buvo ne vyras, bet tik žmogaus simbolis. Visa tai mūsų vadinamojo internetinio ir intelektualinio gyvenimo nesąmonės.

Kas būtų iš Lietuvos ir Vakarų kultūros, jeigu nebūtų buvę Jėzaus Kristaus? Daug ką trikdo ir užgauna net pats klausimo formulavimas. Tačiau jeigu norime rimtai kalbėti apie krikščioniškąją demokratiją, šio klausimo neįmanoma apeiti. Kas būtų su Lietuva, jeigu ji nebūtų buvusi paliesta krikščionybės? Į šį klausimą nesunku atsakyti. Lietuva būtų pagoniška ir barbariška valstybė, nors greičiausiai niekada nebūtų peržengusi valstybingumo slenksčio. Krikščionybė keičia valstybei būtiną erdvės ir laiko supratimą. Prarasdami krikščionybę, lietuviai prarastų viską, nes, skirtingai negu kitos Europos tautos, jie iš krikščionybės gavo ir Senovės Graikijos, ir Senovės Romos, ir viduramžių, ir net Jeruzalės kultūrą. Praradę krikščionybę, lietuviai negalėtų kaip lygūs kalbėtis su rusais, žydais ir musulmonais.

Tegul atleidžia ateistai ir kitų religijų atstovai, tačiau Jėzus Kristus yra labiausiai pasaulio istoriją pakeitęs žmogus. Neatsitiktinai net priešistoriniai laikai vadinami laikais iki Kristaus. Būtent Jis pradėjo skelbti naują Dievo Karalystę, apie kurią, nepaisant politinio karalystės termino, šiandien vengia kalbėti politikos mokslų specialistai. Krikščionybė neįsivaizduojama be apokaliptinio pasaulio pabaigos laukimo, turinčio didelę politinę reikšmę. Kiekvienas krikščionis žino apie paskutinį teismą, tačiau net Jėzus nepasakė savo sekėjams jo tikslios datos. Kadangi paskutinio teismo diena greitai neatėjo po Kristaus mirties ir prisikėlimo, krikščionys buvo priversti patys imtis tvarkyti žmogiškus reikalus pagal Jo apreikštą ir mokiniams perduotą mokymą. Kodėl mums politiškai reikšmingas apokaliptinis pasaulio pabaigos laukimas? Pirmiausia – be krikščionybės liberalios demokratijos ir socialinės gerovės valstybės piliečiai užmirštų, kad didžiausias žmogaus tykantis blogis – tai prarasti savo sielą, atiduodant ją blogiui. Jėzus nepaliko politinio mokymo, įskaitant krikščioniškąją demokratiją, ir nieko nepasakė apie demokratiją. Norint būti krikščioniu, nereikia būti krikščioniu demokratu. Keista mūsų dienų savybė yra tai, kad krikščioniškų valstybių piliečiai gėdijasi būti vadinami krikščionimis, nors save būtinai vadina demokratais. Krikščionis gali būti demokratas, bet demokratai dažniausiai stipriai bijo krikščionybės.

Sunku net įsivaizduoti, kaip Jėzus Kristus atrodytų stovėdamas ne prieš Romos imperijos politiką Poncijų Pilotą, bet apsilankęs kurios nors Vakarų pasaulio demokratinės valstybės parlamente. Jis tikrai nesuprastų mūsų politikų tikėjimo techniniais, administraciniais ir procedūriniais sprendimais. Tikras krikščionis neturi vadovautis šiuo metu įsigalėjusiu techniniu ir ekonominiu požiūriu į žmogų. Mokslo ir technikos pažanga, o kartu ir ekonominė-socialinė pažanga, o kartu ir švietimo pažanga šiandien jau nėra dvasinis tobulėjimas. Į Lietuvos pažangos supratimą šiandien jau neįeina tai, ką krikščionys suvokė kaip artimo meilę, askezę, atgailą, atlaidumą, auklėjimą, savitvardą, gailestingumą, ištikimybę, kantrybę, klusnumą, kuklumą, ryžtingumą, sąžinę, tvirtumą, tarnavimo dvasią ir taikingumą. Krikščionybė reikalauja suvokti, kad blogio priežastis yra giliau už parlamento priimtus įstatymus, politines ideologijas, institucijas, kasdienes ir šventines politikų kalbas bei finansų ministerijas.

Sunku įsivaizduoti labiau demokratišką, bet demokratijos niekada per daug nesureikšminusį dalyką, kaip krikščionybė. Universiteto profesorius ir beraštis krikščionių bažnyčioje klūpo kaip lygūs to paties Dievo vaikai. Tačiau tai nereiškia, kad didžiausius savo dvasios pakilimus krikščionybė pergyveno demokratijos laikais. Nesivaikant politinio korektiškumo reikalavimų, reikia pasakyti, kad dažnai būdavo atvirkščiai. Daugybė krikščioniškos dvasios laimėjimų yra atėję iš nedemokratinių laikų. Jeigu Lietuvoje šiandien būtų tobulai apgintos žmogaus teisės, jeigu laisvės būtų tiek, kad net užsidarytų liberalų partijos, jeigu ekonominė gerovė pasiektų neregėtas aukštumas, krikščionis vis vien neturėtų didelio pagrindo džiaugtis, nes sielos išganymas nuo to nesikeičia. Tiek sovietinė, tiek posovietinė Lietuva labiau rūpinasi visuomenės gerinimu, o ne žmogaus siela. Visas mūsų politinis mąstymas nukreiptas ne į žmogų, bet statistinį vienetą. Toks įspūdis, kad tai jau sunku pakeisti. Sukūrėme humanistinę politiką ir humanistinį politikos mokslą be žmogaus.

Demokratinė tauta mąstoma pagal tą patį principą, kaip ir panteistų dievas. Tiek gamta, tiek demokratinė tauta tvarkosi savaime, be kokių nors nuorodų į transcendentinį dievą. Šį įsitikinimą gerai iliustruoja garsusis demokratijai apibūdinti taikomas posakis vox populi, vox dei. Juo norima pasakyti, kad demokratinės visuomenės piliečiai gali veikti kaip sau pakankamas dievas. Vienintelis nepajudinamas autoritetas yra tautos arba liaudies valia, struktūriškai panaši į panteistų su gamta sutapatintą dievą. Demokratinei santvarkai nereikia religinės legitimacijos. Liberalo Karlo Marxo žodžiais, „demokratinei valstybei, tikrai valstybei, nereikia religijos, kad ji save politiškai papildytų. Priešingai, ji gali abstrahuotis nuo religijos, nes joje žmogiškasis religijos pagrindas yra išreikštas pasaulietiškai“.

Demokratinis režimas gina tikinčiųjų teises, bet bijo religiją prisileisti pernelyg arti, kad ji nepretenduotų į visuomenės dvasinės ugdytojos vaidmenį. Politinis religijos sureikšminimas prieštarauja demokratijos prigimčiai, nes moderniosios demokratijos autoritetas yra ne dievas, o tautos valia. Demokratai viską nori formuoti savo valia, be nuorodų į kokį nors transcendentinį dievą. Carlo Schmitto žodžiais, „demokratinis mąstymas sukasi apie imanencijos idėją. Bet koks nutolimas nuo imanencijos paneigia demokratijos tapatumą. Transcendencijos įterpimas į politinį tautos gyvenimą veda į kokybinę aukšto ir žemo, aukštesnio ir žemesnio bei panašias distinkcijas; o demokratinės valstybės valdžia turi būti išvesta iš tautos ir jos negali judinti nei asmuo, nei kažkas anapus arba virš tautos“.

Alexis de Tocqueville’is išgarsėjo samprotavimais apie religijos ir demokratijos sąjungos būtinybę. Jis siūlė į demokratiją žiūrėti kaip į neišvengiamą Vakarų visuomenių raidos etapą, Dievo valios apraišką ir krikščioniškos kilmės dalyką. Jo nuomone, demokratija negali išsilaikyti ant savo kojų: „[...] kokiai nors religijai giliai suleidus šaknis į demokratiją, nevalia jos rauti; priešingai, reikia kruopščiai puoselėti kaip patį brangiausią aristokratijos paveldą.“ Iš neigiamų demokratijos aspektų Tocqueville’is nurodė moralinių hierarchijų nykimą, materialinės gerovės pomėgį, egoizmą ir abejingumą visuomenės reikalams. Tikintieji nuo Prancūzijos revoliucijos laikų yra pripratinti prie minties, kad jie mažiau patikimi demokratijos sąjungininkai, negu mokslininkai, filosofai, laisvieji menininkai, laisvieji žurnalistai ir ateistai. Net sunku įsivaizduoti, kaip šiame kontekste krikščionys demokratai gali būti įtakinga Lietuvos ir bet kurios kitos šalies partija. Tai beveik neįmanoma misija.

Lietuvos krikščionys demokratai yra bendrijoje su Tėvynės sąjunga, kartu sudaro vieną partiją, kuri dažniausiai vadinama konservatorių vardu. Panašu, kad krikščionys demokratai šiandien yra mažai įtakingi ne tik Lietuvoje, bet ir šioje bendroje partijoje, arba gal tiesiog visiškai pametė krikščionybės supratimą. Paimkime vieną kelių mėnesių senumo šios partijos bendros istorijos epizodą. Prieš rinkimus žiniasklaidoje pasirodė pranešimas, kas Lietuvos konservatorių lyderis palaiko homoseksualų partnerystę: „Kaip tikras konservatorius, gavęs tokį klausimą, matyt, turėčiau išeiti, turėtų būti labai baisu. Ne, aš pasisakau už partnerystę, aš manau, kad laikas tam atėjo, aš tikiuosi, naujas Seimas ar mūsų koalicija galų gale šį klausimą į Seimą atneš ir mes jį priimsime.“ Perskaičius šį Lietuvos konservatorių lyderio pareiškimą neapima baimė, bet nuostabos tikrai sunku išvengti. Po pirmininko rinkiminių kalbų neaišku, ar krikščionys demokratai dar skaito Katalikų katekizmą.

Atsiprašau, kad trumpai priminsiu kai kurias katekizmo tiesas. Šioje knygoje parašytos keturios paprastos tiesos. Pirma, Katalikų Bažnyčia homoseksualizmą laiko iškrypimu. Antra, pripažįstama, kad nemažai vyrų ir moterų jaučia stiprų potraukį į homoseksualizmą, ir todėl bet kuriam katalikui šis netvarkingas potraukis yra sunkus išmėginimas. Trečia, pabrėžiama, kad su homoseksualais reikia elgtis pagarbiai, su užuojauta, taktiškai, vengti kaip nors neteisingai juos atstumti. Ketvirta, homoseksualai yra pašaukti imtis susitvardymo dorybių. Visa tai yra daugiau, negu milijardą žmonių vienyti turinčios tiesos. Iš jų galima juoktis, tačiau ne todėl, kad tai iš tikrųjų būtų juokinga kaip kino komedijoje, bet todėl, kad visada galima pasijuokti iš to, kuris mąsto kitaip, vertina kitaip ir pasaulį supranta kitaip. Krikščionybė neturi pareigos ginti kokį nors reikalą vien todėl, kad šis yra madingas. Liberalai pasaulį šiandien padalina pagal krikščioniui nesuprantamą gėrio ir blogio perskyrą – ant kiekvienos bažnyčios reikia užrašyti „homofobai“, o kiekvieną pažangiųjų intelektualų susibūrimo vietą pažymėti „homofilai“. Neaišku tik viena, kodėl pripažinus teisę kiekvienam piliečiui gyventi pagal savo gero gyvenimo sampratą, kažkas vis vien tampa geresnis ir pranašesnis.

Krikščionybė negali prarasti tikinčiųjų vien todėl, kad nesiduoda įtraukiama į einamuosius pasauliečių reikalus. Bažnyčios likimas negali priklausyti nuo tų, kurie nemato toliau kitų parlamento rinkimų. Tikintys žmonės į Bažnyčią eina ne tam, kad pasidžiaugtų nauju politiniu projektu, bet trokšta garbinti Dievą ir rasti tikėjimą. Juokingai atrodytų krikščionybė, savo likimą siejanti su populiarumo reitingais. Tačiau politiniai reitingai yra svarbūs krikščionims demokratams. Jie neturi jokių privilegijų vien todėl, kad yra krikščionys, bet veikiau priešingai – susilaukia tik didesnių sunkumų ir nemalonumų. Visos Lietuvos politinės partijos šiuo metu išgyvena politinio tikėjimo krizę. Demokratiniai rinkimai nesukuria autoriteto, nes pastarasis jau turi būti pirmiau rinkimų, kurie jį tik gali patvirtinti. Jeigu žmogus nėra autoritetas, tai juo netaps net laimėjęs rinkimus. Krikščionys per savo istoriją žino daugybę atvejų, kai jų žodžiai skirdavosi nuo darbų. Būtent žiūrėdami į šį žodžių ir darbų atsiskyrimą, modernieji filosofai sugalvojo, kad reikia sukurti valstybę be žodžių, veikiančią kaip gerai sutvarkytas mechanizmas. Valstybė prarado žodį ir šiandien jau, galima sakyti, visiškai nustojo kalbėti. Mūsų politiniai lyderiai šiandien jau seniai kalba kaip diktofonai. Sako tai, ko negalvoja, o tai, kas iš tikrųjų jų galvoje, yra tik visiškai negyvos raidės.

Tačiau žmogus negali gyventi be autoritetingo žodžio. Mūsų tautos gyvenimą savo idėjomis sugadinęs Vladimiras Leninas, kiek atsimenu iš sovietmečio, buržuazinius parlamentus vadindavo „parlamentinio idiotizmo“ vardu. Jis tuo norėjo pasakyti, kad parlamentai yra daugybės tuščių žodžių be veiksmų gaminimo ir kaupimo vietomis. Nenuostabu, kad šiandien vis labiau smunka parlamentų autoritetas. Kam klausyti tų, kurie gali pasakyti bet kokius pataikaujančius žodžius? Kam klausyti tų, kurie rinkimuose gali pažadėti bet ką, kad tik juos laimėtų? Šiandien jau neaišku, iš kieno pasakytų žodžių išauga politinė tvarka. Bent jau ten, kur mes kalbamės su artimaisiais ir bendrapiliečiais, ji tikrai neišauga. Tai reiškia, kad ji išauga mums nežinomose vietose, ten kur sutelktos mums nežinomos galios. Biblinis „pradžioje buvo žodis“ netinka dabartinei Lietuvos politikai.

Demokratinė valstybė yra šališka filosofijos ir mokslo atžvilgiu, tačiau būtinai atsiriboja nuo religijos. Tai reiškia, kad krikščionims demokratams yra sunku rasti kelią į mūsų dienos žmogaus protus ir širdis. Norėdami išlikti politinio gyvenimo scenoje, jie turi kaip niekas kitas rasti naują patrauklų politinį pasakojimą, sugebantį paliesti žmones. Demokratija šiandien yra paradoksalioje situacijoje – jai reikia religijos, nes ji pati negali užtikrinti moralinio tobulėjimo etikos, tačiau ji kartu naikina religiją. Tikintieji gali būti nuoširdūs demokratijos šalininkai, tačiau šiuolaikinės kultūros nuostatomis besivadovaujantys piliečiai nesugeba puoselėti simpatijų religijai. Demokratija šiandien veikia kartu su įvairiais pasaulietiniais religijos pakaitalais. Todėl krikščioniškoji demokratija turi išmokti krikščionybę išversti į politikos kalbą, išsikovoti žmonių simpatijas. Tai sunkus uždavinys, kurio neįmanoma išspręsti senais metodais. Tam reikia rasti žodžių naujai politinei situacijai apibūdinti. Nereikia lietuvių atversti į krikščionybę, nes tai jau padarė karalius Jogaila. Reikia tik įrodyti, kad krikščionys demokratai gali dalyvauti politikoje kaip rimti politikai, kad konservatizmas gali būti visos lietuvių tautos, o ne tik siauro sluoksnio demokratine partneryste.

Krikščionybei traukiantis iš viešojo gyvenimo, vis labiau aiškėja, kad demokratai nepajėgūs tapti panašūs į krikščionis. Pirmiausia todėl, kad jie neturi savo etikos kodekso ir niekaip negali prie jo net priartėti. Be krikščioniškų ir klasikinių dorybių neliktų jokios save demokratais vadinančių žmonių etikos. Demokratų buvimas moralės autoritetais visiškai priklauso nuo jų kritinės veiklos. Prireikus pasiūlyti pozityvią demokratų dorovės koncepciją, prieš juos atsiveria moralinis vakuumas. Viešpataujant religinei pasaulio sampratai, žmonės priprato vaizduotis „kitą pasaulį“, ir tai nepatinka visiems politiniams realistams. Tačiau atidžiau įsižiūrėjus, matyti, kad politiniai realistai yra tik naujų politinių iliuzijų kūrėjai. Jie vietoj krikščionybės formuoja „kitą pasaulį“. Penkiasdešimt metų lietuviai statė komunizmą, o šiandien stato naują neaiškaus „kito pasaulio“ iliuziją. Pastaruosius du amžius buvo stipriai juokiamasi iš Jėzaus Kristaus karalystės, tačiau galiausiai pavyko įgyvendinti tik vieną už kitą baisesnius žmogaus karalystės projektus. Šv. Augustinas „Išpažinimuose“ aprašo prisigėrusį Milano elgetą, kuris jam pasirodė geresnis už jį patį: „jis buvo prasimanęs vyno linkėdamas [kitiems] gera, o aš siekiau tuščios šlovės meluodamas.“ Tai dabartinės Lietuvos apibūdinimas. Mes norime linksmybių, kurias Milano elgeta pasiekė daug greičiau. Blogos yra ne linksmybės, bet tas lėkštas gyvenimo būdas, kurio antstatu tapo mūsų politika.

Bernardinai.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Raigerdas>Džeikui       2016-12-19 15:32

Taigi, apie Liuksemburgą nepasakysi, kad tai ne krikščioniška šalis. Ji net labai krikščioniška. Tai, kur čia yra Dievas, jeigu jis leido tokiai tikinčiai šaliai įklimpti į tokias skolas? Parašysiu, kad aiškiau būtų: Liuksemburgo skola siekė 2010 metais 1 trilijoną 892 milijardus dolerių. O tai sudaro 4636 % nuo BVP. O dabar pažiūrėkime į formaliąją Liuksemburgo dalį: Liuksemburgas, oficialiai Liuksemburgo Didžioji Hercogystė (liuks. Groussherzogtum Lëtzebuerg, vok. Großherzogtum Luxemburg, pranc. Grand-Duché de Luxembourg) – nedidelė valstybė vakarų Europoje, besiribojanti su Vokietija, Prancūzija bei Belgija. Šalyje vartojamos trys oficialios kalbos: vokiečių, prancūzų ir liuksemburgiečių.
Liuksemburgas priklauso „Žemųjų šalių“ regionui (kurį taip pat sudaro Belgija ir Nyderlandai). Taip pat Liuksemburgas priklauso ir šių trijų valstybių ekonominei sąjungai, vadinamai Beniliuksu (nuo 1948 m.). Žemosios šalys yra tankiausiai gyvenamos Europoje, tačiau gyvenimo lygis jose yra labai aukštas.
Liuksemburgas yra viena iš šalių, kurios įkūrė Europos Sąjungą. Liuksemburgo miestas yra viena iš Europos Sąjungos sostinių. Liuksemburgas yra Europos Sąjungos, JTO, OECD, NATO, ESBO narys. Nuo 1970 m. kovo Liuksemburgas yra Frankofonijos narys. Nuo 1980 m. šalyje yra draudžiama rinkti statistiką apie religijų praktikavimą, todėl galimi tik apytiksliai apskaičiavimai. Maždaug 87 % šalies gyventojų yra katalikai, o likę procentai daugiausiai tenka protestantams, judėjams bei musulmonams. Pasak 2005 m. apklausos, 44 % Liuksemburgo gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“, 28 % „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“ ir 22 % „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“. 2005 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) sudarė 30,9 mlrd., o vienam gyventojui tenkantis BVP buvo 65 900 dol. Lyginant su Europos Sąjungos BVP, pagal perkamosios galios paritetą, Liuksemburgo BVP buvo 251 % didesnis (ES25=100). Vieno pramonės srities tarnautojo vidutinis darbo užmokestis siekė 4 334 eurų per mėnesį (2005 m.). Svarbus Liuksemburgo ekonomikos elementas yra finansai. Liuksemburgo finansų sektoriaus išsivystimą lėmė patrauklūs mokesčiai. Jau 1970 m. finansų sektorius buvo didesnis nei kiti ekonomikos sektoriai, bet vėliau tapo svarbiausiu šalies ekonomikos sektoriumi.
2002 m. sostinėje buvo užregistruoti 177 bankai, jų dukterinės įmonės arba didelių užsienio bankų filialai. Taip pat finansinį centrą sudaro holdingai, draudimo kompanijos bei investiciniai fondai”. Taigi, vienas iš aukščiausių pragyvenimo lygių Europoje ir gigantiška skola gyventojams, kurių yra vos 0,576 milijono. Įdomus reiškinys: didžiausias finansinis Europos centras ir didžiausia Europoje skola. Šalis gyvena iš pastoviai didėjančios skolos. Kuo tai baigsis?

Raigerdas>Džeikui       2016-12-19 12:27

Už ką galima padėkoti Alvydui Jokubaičiui? Jis atskleidė, pats to nenorėdamas, Europos Sąjungos prototipo Žečpospolitos mirties arba jos išnykimo priežastį - tai KRIKŠČIONIŠKOJI AROGANCIJA, kurią galima prilyginti fašistinei ideologijai. Jeigu Alvydas Jokubaitis XXI amžiuje teigia:“Lietuva būtų pagoniška ir barbariška valstybė, nors greičiausiai niekada nebūtų peržengusi valstybingumo slenksčio”. “Prarasdami krikščionybę, lietuviai prarastų viską, nes, skirtingai negu kitos Europos tautos, jie iš krikščionybės gavo ir Senovės Graikijos, ir Senovės Romos, ir viduramžių, ir net Jeruzalės kultūrą. Praradę krikščionybę, lietuviai negalėtų kaip lygūs kalbėtis su rusais, žydais ir musulmonais”, - tai koks požiūris į lietuvius buvo, tarkim, kad ir XVIII amžiaus pradžioje? Tai, jeigu lenkai, kurie buvo labiau krikščionys, negu lietuviai, ir jie laikė lietuvius atrarūšias žmonėmis arba barbarais, o tuo pačiu ir baltarusius, bei ukrainiečius, tai konfliktai tapo neišvengiamu dalyku. Reiškia Žečpospolita buvo pradėta ardyti iš vidaus, o paskiau buvo pribaigta iš išorės.
Taigi, krikščionys su savo arogancija pakišo tiek Lietuvai, tiek Baltarusijai, tiek Ukrainai, tiek tai pačiai Lenkijai kiaulę ir ta virusinė idėja užkrėtė, pirmiausia lenkus, o paskiau pasklido po visą teritoriją. Alvydas Jokubaitis mato istoriniuose faktuose tai, ką jis nori matyti, panašiai, kaip putinistai mato, kad LIETUVA BE TSRS ARBA MATUŠKOS RUSIJOS NEIŠGYVENS.
Kas dėl žydų, tai Vokietijoje jiems neleisdavo užimti tam tikras pareigas valstybės valdyme. Žydai ilgą laiką buvo diskriminuojami. Tuo tarpu Lietuvoje, o ne krikščioniškoje Vokietijoje, žydai turėjo daug daugiau laisvių, būtent šitoje “barbarų” šalyje. Toje pačioje krikščioniškoje Vokietijoje jiems buvo leidžiama užsiimti juvelyriniais darbais, pinigų keitimu ir t.t., ko pasekoje atsirado tokia asmenybė, kaip Rotšildas (Raudonas skydas), kuris skolino pinigus ir tokiu būdu praturtėjo. Jo amatą pratęsė jo sūnūs, ko pasekoje buvo įsteigti pagrindiniai bankai Europoje. Toliau Rotšildai įsigijo Anglijos banką, kas leido jiems tapti labai artimiems karališkajai šeimai. Rotšildams buvo leidžiama pardavinėti narkotikus kiniečiams, o kada šitie bandė pasipriešinti, ir bandė įvesti Kinijoje tvarką, tai prieš Kiniją buvo pasiųstas karališkasis karo laivynas ir Kinijai teko nusileisti ir leisti Rotšildams ir toliau tiekti į Kiniją narkotikus. Toliau Anglijos bankas pratęsė savo ekspansiją į Ameriką, ko pasekoje, kartu su Morganu, Rokfeleriu ir kt. įsteigė Federalinę Rezervų sistemą, kuri perėmė pinigų valdymą iš JAV vyriausybės. Daugiau nei prieš pusę amžiaus šita grupelė sukūrė planą, kaip praskolinti visas valstybes. Ir šiandien mes tą matome. Štai jums nedidelis sąrašiukas, paimtas iš Vikipedijos apie krikščioniškų valstybių skolas tik vienam privačiam bankui:“95 %
1 Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos 14,392,451,000,000 2010[6]  46,577 97 %
—  Euro symbol.svg Eurozona 14,166,135,000,000 2010[7]  43,110 120 %
2 Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė Karalystė  1,000,400,000,000 2011 40,000 67 %
3 Vokietijos vėliava Vokietija 4,713,000,000,000 2010 63,493 159 %
4 Prancūzijos vėliava Prancūzija 4,698,000,000,000 2010 80,209 188 %
5 Nyderlandų vėliava Nyderlandai 2,344,296,360,000 2010[8]  226,503 344 %
6 Japonijos vėliava Japonija 2,246,000,000,000 2010 16,714 51 %
7 Norvegijos vėliava Norvegija 2,232,000,000,000 2010[9]  113,174 861 %
8 Italijos vėliava Italija 2,223,000,000,000 2010 39,234 124 %
9 Ispanijos vėliava Ispanija 2,166,000,000,000 2010 52,588 157 %
10 Airijos vėliava Airija 2,131,000,000,000 2010 515,671 1224 %
11 Liuksemburgo vėliava Liuksemburgas 1,892,000,000,000 2010 4,028,283 4636 %
12 Belgijos vėliava Belgija 1,275,601,020,000 2010[10]  126,188 322 %
13 Šveicarijos vėliava Šveicarija 1,190,000,000,000 2010 182,899 364 %
Atkreipkite dėmesį, kad ne krikščioniška Japonija nuo BVP skaičiuojamas tik 51%. Tuo tarpu krik62ioni6kajam Liuksemburgui nuo jo BVP procentai tikrai įspūdingi: 4636 %.
TIKRAI ESU NUSTEBĘS, KOKIE GILŪS ČIA KULTŪRINIAI KLODAI ATPLAUKĖ ČIA Į TĄ BARBARIŠKĄ LIETUVĄ.     

Dzeikas       2016-12-18 15:17

Krikscioniui nurodineja tik p.Dievas ir kito zmogaus zodziu krikscionis klauso tik tiek, kiek jie atatinka Jo zodi.
Jeigu bet kurio zmogaus zodis iskeliamas auksciau Dievo zodzio - toks zmogus arba daro nuodeme, arba tik VADINA save krikscioniu savo esme nebudamas juo.
Tad p.Raigerdas “papainiojo ramsus” kisdamas savo mentaliteta krikscionims.Pagal si pozymi beje labai lengva atskirti krikscioni nuo bedievio(ne visada.Tam tikrais atvejais tai labai sunku padaryti), net jeigu pastarasis nutrintu kakta zegnojimusi.

Raigerdas        2016-12-18 13:15

Manau, kad šitas straipsnis yra savotiškas krikščionių programavimas ir nurodymas, kokie jie turi būti politikai. Deja, reikia konstatuoti faktą, kad tai yra blogiau, nei Sovietmečiu. Sovietmečiu tave prievartavo būti pionieriumi, komjaunuoliu, o paskiau ir partiniu. Jeigu tu nebūsi komunistu, tai tave pradės spausti, kad tu ne komunistas ir negali dirbti vadovaujantį darbą (man asmeniškai teko atlaikyti ne vieną partijos siųstą komisiją, kuri tikrino ar aš vykdau Partijos suvažiavimų nuostatas, nes esu ne komunistas; tokius skundus ant manęs rašė direktorius, o aš buvau jo pavaduotojas). Kodėl tai yra blogiau? Todėl, kad tai daroma slapta, t.y. už tavo nugaros. Aha, jis ne krikščionis, tada galima regzti intrigas tarp krikščionių už jo nugaros. Motyvas paprastas: šitas žmogus nesupranta, kad jis yra barbaras, nes jeigu ne krikščionybė, tai “lietuviai negalėtų kaip lygūs kalbėtis su rusais, žydais ir musulmonais”. Įsivaizduojate, negalėtų kaip LYGŪS kalbėtis su kitomis tautomis. Taigi, jeigu ir toliau bus pro pirštus žiūrima į tokius FAŠISTINES IDĖJAS, ĮVYNIOTAS Į “NEKALTOS” KRIKŠČIONYBĖS SKRAISTĘ, TAI MES PO TRUPUTĮ LEISIME IŠSIKEROTI FAŠIZMO PIKTŽOLĖMS. Ir tada Rusijai bus pretekstas kurstyti tokį FAŠISTINĮ KRIKŠČIONIŲ IŠSKIRTINUMĄ” iki konfliktinių situacijų. Reiškia krikščionių misija išlieka tokia pat, kokia ji buvo ir LDK puldinėjimo laikais: paversti tuos barbarus lietuvius krikščionimis. Ir jie daugiau nieko nedarys, bet vykdys tik šitą misiją, o tai veda ne kur kitur, o į visišką Lietuvos sunaikinimą, nes krikščionys nei už ką nesutiks, kad čia būtų kiti tikėjimai. T.y. visiškai priešingi tikslai, kas yra būdinga LIETUVIUI, GŪDAMS ir netgi daliai ukrainiečių: pakantumas ir pagarba kito žmogaus religiniams įsitikinimams. Tokia buvo LDK politika ir ji turėjo didžiulę sėkmę, nes iki pat šiandien LIETUVIAMS JAUČIAMA PAGARBA TIEK IŠ GŪDŲ PUSĖS, TIEK UKRAINIEČIŲ, TIEK IŠ PAČIŲ RUSŲ. Ir yra Alvydo Jokubaičio pozicija, kurią demonstravo Romos Popiežiai, skelbdami KRYŽIAUS KARUS LIETUVAI, tie patys kryžiuočiai, kurie guldė galvas mūsų žemėje, nes jiems buvo irgi sakoma, kad mes barbarai. KAS YRA BLOGAI SU TOKIAIS KRIKŠČIONIMIS? Panašiai, kaip rusai-šovinistai, fašistai ir visokio plauko krymnašistai, - jie visi įsitikinę savo NEKLYSTAMUMU. Tai mes klystame, o JIE YRA TEISŪS IR NEKLYSTANTYS. Kadangi jie yra neklystantys, tai jie turi TEISĘ MUS ŽEMINTI, MENKINTI, NIEKINTI, nes jiems tai leido DIEVAS, HITLERIS, STALINAS AR PUTINAS. Būtinai turi būti KAŽKOKS DIEVAS, O JEIGU NE DIEVAS, TAI SUDIEVINTA ASMENYBĖ. Pats Hitleris šaukė: SU MUMIS DIEVAS. PUTINAS taip pat tvirtina, kad jis yra krikščionis, tikintis į Dievą. Tai, gal Alvydas Jokubaitis ir atrastų bendrą kalbą su Putinu? Kodėl neatranda? Nes jis giriasi, kad jis yra krikščionis ir jis dabar gali susikalbėti, kaip LYGUS su rusais, žydais ir musulmonais. Taigi, kodėl nesusikalba? Abu tiki į vieną ir tą patį Dievą, bet nesusikalba. Ir abu save laiko ne barbarais. Bet nesusikalba…Įdomu, tikrai įdomu. Sakau, gal atėjo laikas susipažinti su ta proto dalimi, kuri ir sukuria panašias iracionalias ir netgi liguistas idėjas? kas mokės už jų sukeltas nesveikas arba virusines idėjas? Alvydas Jokubaitis mokėti už savo laidas nenorės, Putinas taip pat. Štai čia ir yra pagrindinė tokio žmogaus tipo problema, kuri pavirto į ydą, su kuria jie nesusitvarko: “svetimoje akyje pastebi net šapelį, o savoje net rąsto nemato”.

Raigerdas >StasiuiG       2016-12-18 12:16

O kuo “labai geras straipsnis”? Geras tuo, kad jis kursto religinę nesantaiką? Geras tuo, kada jame žeminama lietuvių tautos praeitis? Geras tuo, kad tai yra pagrindas teigti komentatoriui Antanui “Seimo narius manau, prieš priesaiką turėtų (TSLKD)egzaminuoti iš Katekizmo Prezidentė. Tai būtų manau pilietiškiau , nei egzaminuotų vyskupas?”. Aš tik pošito straipsnio supratau, kad ta kurstoma neapykanta LR Prezidentei kyla iš krikščionių, nes ji turi tikėti į Jėzų Kristų kaip į Dievo sūnų. jeigu ji netiki, tai ji jau yra priešas. Todėl šmeižikas Juozapas jau turi “teisę” klijuoti Prezidentei bet kokias etiketes, ekstremistas Letas Palmaitis- Marginalas “turi teisę” niekinti bet ką, kas ne krikščionis, nes tada tu esi arba ateistas, arba antisemitas, arba bedievis, arba pagonis ir t.t. Išeina taip, kad KRIKŠČIONIS, dirbantis valstybinėje įstaigoje ir užimantis vadovaujančias pareigas, pirmiausia žiūrės ar tu krikščionis, ar ne. Jeigu ne krikščionis, tada tau galima kenkti arba net atleisti iš darbo. AŠ MANAU, KAD TOKIA NIEKUR NEPASKELBTA SISTEMA JAU LIETUVOJE EGZISTUOJA. Tai, kuo tai skiriasi nuo bolševikų elgesio? Štai, ką rašo Alvydas Jokubaitis:“Lietuva būtų pagoniška ir barbariška valstybė, nors greičiausiai niekada nebūtų peržengusi valstybingumo slenksčio”.  O ką rašė bolševikai apie istoriją? BOLŠEVIKAI RAŠĖ: “TIKROJI ISTORIJA PRASIDEDA NUO 1917 METŲ, NES IKI DIDŽIOSIOS SPALIO REVOLIUCIJOS VYKO KLASIŲ KOVA”. Taigi, mes matome dvi skirtingas stovyklas: ateizmą ir krikščionybę, bet jų elgesys vienodas: menkinti, niekinti ir netgi naikinti viską, kas buvo iki jų atėjimo. Toliau seka idėjų išaukštinimas: tarp religijos ir krikščionybės dedamas lygybės ženklas ir tai yra vienintelė teisinga religija, visos kitos yra klaidatikių tikėjimai (velniai rautų, tai patys tamsiausi viduramžiai); komunistai deda lygybės ženklą tarp filosofijos ir marksizmo-leninizmo teorijos, nes tai yra vienintelė teisinga filosofija, o visos kitos yra buržuazinės su klaidingais “išvedžiojimais” filosofijos. Kaip save pristato fašistai? Braižas panašus: vienintelė teisinga nacija - arijai-vokiečiai, o visos kitos nacijos yra nepilnavertės nacijos, o žydus reikia visiškai sunaikinti. Ką rašo Alvydas Jokubaitis? Šis porina:“Praradę krikščionybę, lietuviai negalėtų kaip lygūs kalbėtis su rusais, žydais ir musulmonais”. Kad tokias nesąmones parašyti, čia reikia ne vieną bambalį įkalti. Bet tokias nesąmones rašo ne chroniukas, kuris mėgsta bambalius, o “Vilniaus universiteto Senato akademinės etikos komisijos narys, Vilniaus universiteto VU TSPMI Tarybos narys. Nuo 1999 m. Lietuvos politologų asociacijos narys. Lietuvos radijo ir televizijos Tarybos narys, pirmininko pavaduotojas.[5] Nuo 2011 m. Valstybinės kultūros paveldo komisijos ir Etninės kultūros globos tarybos veiklą reglamentuojantiems teisės aktams ir šių institucijų funkcijoms peržiūrėti darbo grupės narys”. Tai, kaip jaunimas nebėgs iš Lietuvos, jeigu mokslininkai su savo krikščiuoniškuoju tikėjimu paisto tokias pat nesąmones, kokias paistė bolševikai ar nacistai?

Antanas       2016-12-18 0:15

Seimo narius manau, prieš priesaiką turėtų (TSLKD)egzaminuoti iš Katekizmo Prezidentė. Tai būtų manau pilietiškiau , nei egzaminuotų vyskupas?

StasysG       2016-12-17 22:08

Lgeras straipsnis.

Pikc       2016-12-17 16:21

“Dzeikai” - išties, diskutuoti su antilietuviškos (o bendrai paėmus - antitautinės) ideologijos apologetais tikrai beprasmiška. Abu suprantam, kad ginčo objektas NĖRA istorija. Istorija - tik priemonė.Tai politikos, o ne konkrečios mokslo disciplinos klausimas. Lietuvių tautinei valstybei priešiškos jėgos (rusų ir lenkų šovinistai bei komunistų pasekėjai liberalai-“internacionalistai” - o dabar pasirodo, kad net ir krikščionys-“internacionalistai”) nori istoriją paversti iškreiptu pagal svetimą kurpalių pasiūtu “naratyvu” ir naudoti kaip įrankį tautos savivertei griauti. Dėl to ir kuria mitus apie tai, kaip “acilikėlei” lietuviai turi būti dėkingi atėjūnams už “civilizaciją” (o ar tie “civilizuotojai” - kryžiuočiai, lenkai, vokiečiai, rusai, bolševikai ar dar kas nors - antraeilis dalykas), kaip Lietuva kaip valstybė susikūrė tik svetimųjų dėka (ir jų dėka egzistuoja), kaip visi lietuvių valdovai, didvyriai, iškilūs asmenys buvo “šiokie-tokie-ir-anokie” - kaip ir patys lietuviai in corpore kai tauta, etc. Suprantama, kad tautinių-patriotinių pažiūrų lietuviui su TOKIA fauna jokios bendros kalbos nėra ir būti negali. Tuo ir baigiam.

Raigerdas>Janis-ui       2016-12-16 22:06

O jeigu kalbėti apie barbarus, tai VII amžiuje jie įsivaizdavo, kad Žemė yra plokščia. Jų literatūriniuose kūriniuose dominavo visokie fantastiniai drakonai. mokslas buvo visiškai sugniuždytas. VIII amžiuje įvairiose žemėse vaikščiojo įvairūs pranašai, kurie pasiskelbdavo Jėzumi Kristumi. Tamsiųjų Viduramžių laikais įvairiose karalystėse “aukštuomenė” net nesimaudydavo ir nuo jų dvokė nemažiau nei iš kiaulidžių. Germanų krikščionizacija prasidėjo VII-VIII amžiuje. Pasikeitimai vyko Didžiosios migracijos metu. Graikai bėgo nuo arabų ir įsitvirtinę Romoje perėmė daugelį vadovaujančių postų, tame tarpe ir Bažnyčios hierarchijoje. Taigi, germanai perėmė daugelį dalykų, kurie buvo sukurti ROMOS IMPERIJOJE, t.y. ANTIKOS LAIKAIS. TAMSIEJI AMŽIAI ir buvo tie amžiai, kada prasidėjo krikščionizacija. Todėl ir Lietuva visus tuos 25 metus buvo stumiama į Tamsiuosius Viduramžius su “VIENA TEISINGA RELIGIJA”. Dabar galima net pagal komentarus matyti, kad krikščionys nepripažįsta jokių kitų teisių: TIK JIE TEISŪS, TIK JIE PAŽĮSTA DIEVĄ, TIK JIE ŽINO, KADA PRASIDĖJO PASAULIS, TIK JIE ŽINO, KADA BUS PASAULIO PABAIGA IR T.T. Šitie užsiciklinę ir realaus gyvenimo nesuvokiantys žmonės pastoviai siūlo kokią nors destrukciją ir MOTYVUOJA SAVO ELGESĮ DIEVO VARDU, net nesuvokdami, kad tai yra tik JŲ SUBJEKTYVŪS JAUSMAI. Ir kada jie tarpusavyje pradeda ginčytis, tai kiekvienas iš jų ĮRODINĖJA SAVAS SUBJEKTYVIAS TIESAS. Todėl tai tampa panašu į durnyną. Kai aš skaitau Kristaus mokymą, tai man jis patinka. Bet, kai pradedu skaityti krikščionių komentarus, atrodo, kad tai rašo kažkokie tai su įvariomis keistenybėmis žmonės, bet faktas tas, kad jie pastoviai pabrėžai KO JIE NEKENČIA. Čia yra jų kaip būtinas RITUALAS. Ir tas RITUALAS yra pridengiamas meile DIEVUI. Taip, kažkokiame vidiniame košmare gyvena tie žmonės ir DIEVAS jiems reikalingas, kaip tas krantas, kad jų be inkaro ir be vairo laivelį nenuneštų į jūrą ar į okeaną, t.y., kad jie galutinai neišprotėtų.

Jamis-ui       2016-12-16 21:42

Skaityk Bibliją ir žinosi kokie buvo pagonys/ne žydai kas ir kaip naudojosi pagonių/ne žydų  garbingumu ir sąžiningumu, kad suvoktum kas atnešė pagonims/ne žydams melo kultūrą.

Raigerdas>Janis-ui       2016-12-16 21:15

Tau, matyt, tavo krikščioniškas tikėjimas neleidžia net palyginti istorijos faktų. Krikščionys dėl savo neapykantos negali pateikti jokių faktų, vienas tik neapykantos šnypštimas ir daugiau nieko. Tau patinka žydų mitologija?  Puiku. Skaityk ją, melskis jai ar šliaužiok ant kelių arba ant pilvo. pas mus tai daro žalčiai, o jūs nors ir žmonės, bet pagal žydų mitologiją šliaužiojate ir ant kelių ir ant pilvo. Ir dar tvirtinate, kad jūs ne barbarai. Tai paskaityk istorinius dokumentus. Ten gi aiškiai parašyta, kad “Senovės Romoje barbarais vadintos imperiją puldinėjusios tautos, pirmiausia germanai”. O štai kokie buvo lietuvių laimėjimai, pvz., prie Gedimino:“LDK užsienio politiką Gediminas vykdė atremdamas kryžininkų agresiją ir, daugiausia diplomatinėmis priemonėmis, varžydamasis su Aukso orda bei tuometine jos sąjungininke – XIV a. I pusėje nedideles rusų kunigaikštystes pradėjusia vienyti Maskvos DK.
LDK sienas ir įtakos sferos ribas Gediminas nukėlė toli į rytus bei pietus. Jam valdant prie LDK buvo prijungti Vitebskas (1320 m.) ir Volynė (1340 m.), į vasalinę priklausomybę pateko Pskovas (~1320 m.), Černigovas (~1323 m.), Severėnų Naugardas (~1323 m.), Smolenskas (~1325 m.), Kijevas (iki 1330 m.), Perejaslavlis (iki 1330 m.). LDK plotas Gedimino laikais padidėjo maždaug trečdaliu.
~1325 m. kautynėse prie Irpenės upės sumušęs jungtinę Kijevo, Perejaslavlio, Briansko ir kt. Kijevo sąjungininkų kariuomenę, sau pavaldžiu Kijevo kunigaikščiu Gediminas paskyrė lietuvį Mintautą Fiodorą ar Algimantą Fiodorą (dauguma istorikų jį laiko Gedimino giminaičiu). Kita vertus, visą Fiodoro valdymo Kijeve laikotarpį (1325(?)-1363 m.) ir net kurį laiką po Kijevo kunigaikštystės prijungimo prie LDK (bent 1363–1374 m.) Kijevo-Perejaslavlio žemė (kaip ir visas Černigovo-Severėnų kraštas bei Podolė) mokėjo „tradicinę“ duoklę Aukso ordai.
1322 m. Gedimino valdoma LDK sudarė karinę sąjungą su Mazovija, o 1325 m. – ir su Lenkija (tais pačiais metais Gedimino duktė Aldona buvo ištekinta už Lenkijos karaliaus Vladislovo Lokietkos sūnaus Kazimiero). Abi šios karinės sąjungos buvo nukreiptos prieš Vokiečių ordiną”. Ir netgi rusų istorikai šaindien tvirtina, kad Rusijos KILMINGIEJI save kildino arba nuo Riuriko dinastijos arba GEDIMINAIČIŲ. Rusai savo titulų neturėjo.
Kaip ten bebūtų, bet netgi sprendžiant pagal krikščionių komentarus, jie išlieka tos germanų barbariškos kultūros nešėjais.

janis-ui       2016-12-16 20:54

senovėje lietuviai žalčius, diežus laikė vietoj katinų, dar mano vaikystės laikais tėvukų sklepuose buvo driežų, kurie buvo saugojami, o rupūžės irgi sklepe gyveno kaip geradarės, o geradarius naikinti gali tik asilapročiai.
Daugiabučių kartos atitrūkę nuo žemės ir gamtos neįgalūs suprasti buvusios lietuvių pasaulėžiūros,  grindžiamos praktika ir patyrtimi kad gamtos padarai duoda naudą ir atsidėkodami atsilygindavo jų globa.

Dzeikas       2016-12-16 20:26

Pikc., tu arba nesuvoki ka as pasakaiu, arba nuduodi nesuvoka(n)s.
Abiem atvejais testi beprasmiska.

Pikc       2016-12-16 20:16

Hmm… Įdomiai čia… Sakyti, kad “civilizuotų” kryžiuočių puldinėjimai trukdė Lietuvos valstybės vystymuisi - “alternatyvios istorijos kūrimas”, o aiškinti, kad tos valstybės, girdi, visai nebūtų buvę (dzin, kad ji jau egzistavo), jeigu ne tie patys “civilizuotieji” - jau “objektyvus požiūris”. smile
Toliau net nelabai verta gilintis - ta pati demagogija: girdi, viduramžių lietuviai darė tai, ko nedarė kitų tautybių viduramžių žmonės. Čia nėr ką pasakyti. Trumpa ir paviršutiniška istorinė apžvalga netruktų atskleisti “netikėtą” faktą, kad tarpusavio pjautynės ir plėšimai buvo visiškai normalus “kaimyniškas” gyvenimo būdas - kaip ir kuoka/durklas/kardas ir pan. kaip priemonė išsiaiškinti, “kas čia pas mus kaime kietesnis”. O apie “tabu” tai geras bajeris - kaltinti lietuvius, kad jiems SVETIMOS religijos šventyklos nebuvo tabu, ir todėl jie kaip Afrikos negrai ((beje, kaip “progresyvas”, tamstelė gana rasistiškas wink) - šitą užskaitau! Žinote ką - ogi “civilizuotieji Vakarų krikščionys” buvo LYGIAI TOKIE PATYS “Afrikos negrai”, nes jiems SVETIMOS religijos šventyklos irgi nebuvo tabu. Dar daugiau - lenkai gi jau XX a. sunaikino Šv. Aleksandro Nevskio soborą - o juk tai KRIKŠČIONIŲ (kas, kad ne katalikų) bažnyčia! Afrikos negrai - ne kitaip! wink
Apie melą kaip “pagonybės atgyveną” irgi nereikia skiesti: krikščionys melavo išsijuosę - o jau “netikėliams” tai apskritai bele ką gali varyt, nes anys gi “nesiskaito”. Net ir dabar “all’s fair in love and war” principas veikia visu pajėgumu (matyt, visi pagonys -  na, kaip lenkai 1920 m. wink) - o apie viduramžių tarpusavio peštynių ir plėšikavimų laikus net kalbos nėra. Apskritai, iš dabarties “didžiai humanistinių” pozicijų žiūrint - VISI viduramžių valdovai buvo niekšai, melagiai, žudikai, banditai ir t.t. ir pan. Vienžo, “žmogaus teisių pažeidimų” - nors vežimu vežk. Tiek, kad niekas, būdamas sveiko proto, praeities iš dabarties pozicijų nevertina - na, nebent tokius vertinimus taiko kaip propagandinio karo priemonę. Bet štai mūsų “progresyvieji” vertina - ir srutas pila TIK ant savų. Iš esmės - tai propagandinis karas prieš savo tautą. Pasikartosiu: jeigu tai ne atidirbinėjimas už rublius ar zlotus (kuo abejoju - už tai mokama gerokai “didesnio kalibro” veikėjams), vadinasi, labai stipraus nepilnavertiškumo komplekso išraiška - o tai RIMTŲ problemų simptomas. Reiktų rimtai susimąstyti (na, supratot - nuovoka, savivoka, savivertė...). wink

Janis       2016-12-16 20:08

Su lietuvių labai sena ir gražia kalba buvo galima kurti civilizaciją tik iki 15-to amžiaus. Po to reikėjo skolintis kalbas ir mokslą iš krikščioniškų tautų: vokiečių, slavų, romanų. Be tų kalbų lietuviai ligi šiol sėkmingai gyventų su žalčiais ir rupūžėmis, o tokie “raigerdai”  šiandien apsireikštų nebent kaukų pavidalais…

Dzeikas       2016-12-16 18:14

Pikc, na zinant faktus ir itakojancius faktorius galima sukurti alternatyvu istorijos varianta.Pvz., anglakalbiuose forumuose vyksta diskusija kaip rutuliotusi karo veiksmai tarp anglu-amerikieciu ir sovietu kariuomenes jeigu “susitikimas ant Elbes” 1945m geguzi jei nugaletu Patono linija “isspardyti subines bolshevikams”.
Taciau faktas, t.y. FAKTAS tas ,kad Vakarai nenorejo to karo. Ir dare viska,kad jo isvengt.
Lygiai taip pat, galima svarstyti kokia Lietuva galejo tapti imperija , jeigu visos gentys suvoktu Kryzininku gresme ir susijungusios sugriautu Marienburga. Sugriaut gal ir sugriautu,bet rytoj. O vozt su kuoka apsimetus sajungininku kitos genties vadui per galva ir nuteriot jo nespejusius susigriebti karius (geras kardas tikrai daugiau negu karve kainavo) - galima dabar,Ir XII-XIII amz taibuvo lietuviu genciu alfa ir omega.Pagoniska gyvenimo NORMA.Ir galedamas ir nedarydamas to butu paprasciausiai durnas vadas nepasinaudojes konkurentu genties vado naivumuir pasitikejimu.
Tai nereiskia , kad sakykim frankai buvo balti ir pukuoti (600-700m iki tol), taciau ju valdomose teritorijose VEIKE VIENUOLYNAI.O vienuolyna apiplest ir nuteriot jau buvo tabu.Lietuviai zodzio tabu negalejo suvokt bemaz 1000 metu dar.
Gal del to ir apsikrikstijo paskutiniai.
PS.Kalbu ne apie rastus, o apie gamybos santykius sudetingesnius negu vergove.Indenai irgi virvelini rasta sukure net pasilikdami neolite.Neargumentas.
PPS. Viena is pagonybes atgyvenu: jeigu melas naudingas - jis geris.Jeigu tiesa naudinga svetimiems - ji blogis. Ir cia ant vienos pakopos su afrikos negriukais(amerikos negrai visdelto sukande dantis atmeta tai).

Pikc       2016-12-16 17:19

Tiesiog iki skausmo pažįstama pozicija - kokie svetimi geri ir kokie savi niekam tikę. Na, maždaug kaip “narsuoliai Masados didvyriai” versus “apgailėtini Pilėnų bailiai”. Ko gero, galima tokią poziciją vadinti baudžiauninkiška - nors ir tai per švelnu. Pilti ant savęs srutų kibirus ir dar tuo didžiuotis - čia jau LYGIS. Nepilnavertiškumo kompleksas kvadratu. Aš suprantu, kad kokiems nors lenkams ar rusams toks “naratyvas” naudingas, ir dėl to anie jį agresyviai “triūbija” - bet KITŲ, o ne SAVO tautos adresu. Savo tautų jie nedergia, kaip tik atvirkščiai - o juk oi, kiek “įdomių” dalykėlių ten galima būtų “prižvejoti”! Bet nežvejoja. O štai lietuvių, pagal svetimų muzikėlę šokančių - atsiranda. Ir ne, čia ne “objektyvumas” - čia paprasčiausias tarnavimas svetimiems interesams, ir tiek. Visokie bumblovskiai bent apdovanojimų (ir gal dar ko nors) iš svetimų gauna, tai bent materialinis suinteresuotumas yra - o štai už kokį atlygį savo tautą dergia eiliniai liberastėliai? Tiesiog mazochizmas - ar paprasčiausias kvailumas? O gal ir tas, ir tas?

Raigerdas        2016-12-16 17:15

Pics teisus dėl krikščioniškos “civilizacijos saulės”, ateštos į LIETUVĄ. Tas krikščionių tvirtinimas parodo jų aklumą ir visišką neprotingumą. Tai dar kartą jie papildomai tik patvirtino, kad šita religija yra neapykantos religija, kuri prieštarauja paties Kristaus žodžiams: “Mylėk savo artimą, kaip pats save”. Bet su jo pasekėjais gaunasi visiškai priešingai. Todėl šita Kristaus pasekėjų sukurta religija tapo visiška Kristaus mokymo priešingybe, kadangi ji tapo instrumentu VEIDMAINIAMS. Štai faktai:“Lietuvių kalba, kokia sena ji bebūtų, pasižymi nuostabia struktūra, tobulesne už sanskritą ir graikų kalbą, žodingesnė negu lotynų kalba ir nepalyginamai įmantresnė, negu bet kuri iš paminėtų trijų.  Ir vis dėlto lietuvių kalba turi su visomis trimis kalbomis didesnį giminingumą, negu kad gamta būtų būtų galėjusi sukurti, ne tik
veiksmažodžių šaknyse, bet ir taip pat ir gramatinės struktūros formose bei žodžių morfologinėj konstrukcijoj.  Toks aiškus giminingumas, kad bet koks filologas gali matyti labai aiškiai, kad sanskritas, graikų ir lotyno kalbos turėjo išsivystyti iš bendro šaltinio – lietuvių kalbos”. Prie tokių išvadų prieina ne vienas šiuolaikinis mokslininkas. Tegul Alvydas Jokubaitis nurodo dar nors vieną tokią BARBARŲ TAUTĄ, kuri būtų sukūrusi turtingesnę kalbą nei sanskritas, graikų ir lotynų. Taigi, kyla klausimas: ar Alvydas Jokubaitis mokslininkas? Mano manymu jis yra tik krikščionybės propaguotojas ir jam visos priemonės yra geros. Lietuvoje yra uždraustas fašizmas, uždraustas komunizmas ir jo propaganda, bet krikščioniškasis fašizmas nėra uždraustas. Kas leido tyčiotis krikščionims iš lietuvių? Kad jums aiškiau būtų, pažiūrėkite į kitą krikščionybės sparną - provoslaviją. Ten jau atvirai gatvėmis žygiuoja DIEVĄ GARBINANTYS FAŠISTAI. Panašiai vyko ir Vokietijoje, kai į valdžią atėjo fašistai. Paradoksas yra tame, kad tai vyksta toje pat šalyje, kuri giriasi NUGALĖJUSI FAŠIZMĄ. Ir būtent šitoje šalyje yra badoma pirštu į Ukrainą, neva, kur valdžią užgrobė fašistinė klika. Badoma pirštu ir į Latviją, į Lietuvą ir į Estiją dėl fašizmo. Letas Palmaitis- Marginalas rašo, kad antisemitizmas kyla iš ateizmo. Bet pažiūrėkite į Rusijoje provoslaviškuosius fašistus ir jūs pamatysite, kaip jie mitinguose rėkia apie žydo-masonų sunaikinimą. Štai šitas filmas: https://www.youtube.com/watch?v=Ib-gF7c9uOw
  O RPC Patriarchas Kirilas pasakė lygiai tokius pat žodžius, kaip ir Alvydas Jokubaitis, tik jis aiškina, kad rusai būtų BARBARAI, jeigu ne krikščionybė. Taigi, komunizmas ir fašizmas gimė šiose šalyse neatsitiktinai, nes, galimai, tai vėl susiję su krikščionybe. Čia reikėtų atlikti tyrimus. Jeigu Rusijoje vyksta krikščionybės fašistizavimas, tai, galimai, ir Lietuvoje tie dalykai jau yra ruošiami. Ir Alvydo Jokubaičio palyginimas lietuvių su barbarais nėra atsitiktinis. O krikščionio Džeiko pritarimas Alvydo Jokubaičio fašistinėms idėjoms dar kartą parodo, kad krikščionys po truputį nusimeta savo MEILĖS KAUKĘ ARTIMUI.

Dzeikas       2016-12-16 16:19

Pikc, tenka pasakoti is svetimu, nes Mindaugas ir velesni Lietuvos “vierchai” iki pat Jogailos (ta lenkai etiketo ismoke biski) kroninkininku nelaike ir rasytiniu saltiniu turi net maziau negu barbarai sugriove(n) Roma.Tiksliau visai neturi, jei but tiksliam.
Kita vertus gal ir gerai, kad nebuvo, nes jeigu giminaicio zmona prievartaut nenuodeme tai ir “nekalbek netiesos” Mindaugas(ar kronikininkai lietuviskame “dvare” butu nepriklausomi?:-))) ) tikrai nebutu sukaustytas.Zodis “lietuviska kronika” igytu tikrini varda, panasiai kaip “rusiski keliai”, o Sapoka remdamasis jomis pataptu pirmasis alternatyviosios istorijos kurejas.
Nors ir be jo netruksta, cia(Delfi) berods kazkas su putom ant nasru irodinejo,kad lietuviai 408m Roma sturmavo. Jeigu taip, tai 1066m Hastingso musyj dalyvauti Lietuvos “karzygiams” turbut nefasonas netgi grin))
Beje, afrikiniai negriukai kurio nepaklausk irgi krutinen musasi kad europa ir Romos imperija tik deka ju klestejo taip ilgai.Nu kuom ne lietuviai pagonys:D))

Pikc       2016-12-16 14:06

->Dzeikas: BŪTENT kad priklauso nuo pasakotojo - tik visos tautos pasakoja iš SAVO pozicijų, o pas mus kažkodėl atsiradusi tendencija pasakoti iš SVETIMŲ ir pateikti jas kaip “objektyvias”. Ir - taip, toks požiūris skaudžiai atsiliepia ne tik nuovokai, bet ir savivokai bei savivertei. Istorija - tiesiog dar viena sritis, kurioje agresyviai peršama savinieka. Netgi atvirai meluojant (pvz. kad ir dėl to, kad, atseit, Lietuva nebūtų turėjusi valstybingumo, jei ne krikščionių “civilizuotojai”, nors valstybė JAU buvo susikūrusi PRIEŠ lenkų svečių antplūdį ir išliko ne DĖKA svetimųjų pastangų, o NEPAISANT jų). Toks “naratyvas” (iš esmės, lenkiškas), kaip jau minėjau anksčiau, yra visiškai lygiavertis bolševikiniam.
O demagogijų “elgesys nesiskaito, nes buvo mistinis “požiūrio skirtumas” gal nereikia, a? Viduramžiuose VISUR galima gana “pikantiškų” atvejų parankioti - tiek “krikščioniškoje”, tiek “pagoniškoje” Europoje, tiek ir kitur. Tai, kad vieni pagal tais laikais normalias, viduramžiškas, “paniatijas” veikė šaukdami “deus vult!”, o kiti - ne,  esmės nekeičia.
Įdomu pastebėti, kad istorijos, tautos ir valstybės klausimais tūlas krikščionybės apologetas iš esmės stoja į vieną gretą su liberalais ir susilaukia jų palaikymo (ką rodo “Dzeiko” komentarai) - o juk turėtų būti vos ne priešai. smile

Skaitytoja       2016-12-16 13:49

Labai įdomus, teisingas, aktualia tikrove argumentuotas rašinys. Visiems projektų, iliuzijų kūrėjams reikėtų rekomenduoti. Ačiū.

Marginalas Ateistoui       2016-12-16 13:05

Kad “niekada neegzistavo”, taip mums kalė sovietinis “mokslinis ateizmas”. Būtent šis teiginys ir yra “melas ir parodija”. Net šiuolaikiniai mokslininkai ateistai šito neteigia. Yra ir paralelinė halachinių žydų, krikščionybės nepriėmusių, tradicija, kuri irgi nieko panašaus neteigia, nors juk būtų buvę lengviausia, ar ne? Juk amžininkai, ar ne?

Dzeikas       2016-12-16 6:13

Kalbu ne apie tai, kaip dare, elgesi pagonys ir krikscionys(bent jau oficialiai ispazistantys), o POZIURIO SKIRTUMA tu ir anu.
O apie kryziuociu(lenku etc.) nusikaltimus galiu pasakyti ta pati ,ka apie Mindaugo mirti.Priklauso nuo pasakotojo:
1) Mindaugas buvo nuzudytas priesu - kai pasakoja istorikas “patriotas”.
2) Mindauga nuzude Daumantas kersydamas uz isprievartauta zmona - kai pasakoja objektyvus istorika.
Abi versijos sako tiesa, bet ne abi vienodai teisingos.O pamelavimas tai ir yra ne visa tiesa.
Kritiskiau biski vertink tautiska istoriografija.Ji atkuria istorija taip pat “objektyviai” ,kaip Delfi ivykius.Ir pasekmes skaitant tiek viena tiek kita skaudzios skaitanciojo nuovokai.

Pikc       2016-12-16 0:38

Nu, tai ir sakau - seubas, kokie tie lietuvei acilikę! Jeigu ne liankaj su kryžiuočiais (kurie civilizuotai, maldom ir pamokymais veikė, jokių ten prievartavimų ar galabinimų!), tai iki daba lakstytų po miškus su kuokom ir kailiais. Sako, tie lietuvei nė šnekėt nemokėję, kol kryžiuočiai jų necivilizavo. Nu gryni Afrikos negrai - ne kitajp! smile
P.S. Apie Mindaugo “poniatijas” - tai jo jo, čia absoliučiai išskirtinis ir grynai pagoniškas atvejis, nes krikščioniškoje Europos dalyje nu visiškai nieko panašaus nebuvo: jokių regicidų - ten sostus dalinosi drauge suėję ir pasimeldę, o jei dėl kokios moteriškės susiginčydavo - tai irgi tik maldom, maldom… :D
Ai, ir dar - pasauly, aišku, visiškai jokių nekrikščioniškų civilizacijų nėra buvę ir nėra. Nu tiesiog visai-visai. smile

Dzeikas       2016-12-15 21:17

Pikc, atsimeni toki Zayro prezidenta generola Mobutu? Pilnas jo vardas netilptu i 2 eilutes, o isvertus is mumbo jumbo reiske “Gaidys padengiantis visas vistas”. Kol belgai visiskai neisejo jis dar klijavo tipo katalika, bet veliau nutruko nuo grandines nusispjoves ant visu kolonizatoriu.
Kai pirmasis valstybes asmuo nesioja toki varda tai apie gyventoju mentaliteta galima numanyti. Bande prancuziokai ten kazkoki bizniuka daryt, dideles spalvotoju metalo atsargos.1978m uzpuole kazkokie nuo kalnu nusieleide sukileliai - uzvire ten orgija tame sachtininku miestelyje. Teko prancuzams skubiai pasiusti legionierius gelbeti baltuju darbininku seimas.80 zmoniu desantas ta gauja(~3000 smogiku)isvaike.Po 2 dienu atejo generolo Mobutu “kariuomene” vaduoti taip pat.Vel prasidejo plesikavimai ir prievartavimai, mat “kariuomene” niekuom nuo tu sukileliu nesiskyre.Ir ten ir ten tie patys zmones.Situ legionieriai isvyt negalejo, visdelto jie tipo oficiali valdzia.Keleta pagautu smurtininku vietoje susaude , siaip taip apramino.
Va tokio lygio tos afrikos valstybes (gana didele) tautos mentalitetas.Jie ten nelabai suprato kodel juos legionieriai saude ir buozem dauze. Savo lusnelese turbut irgi pasakojo, kaip negeri baltieji atejo ir sutrukde uzsiimti tikru vyrisku darbu - moteris prievartaut(pas juos nera net tokio zodzio).Neprimena lietuviu aisciu , pagonybes puoseletoju aimanu apie blogus kryziuocius?))))
Kazkas panasaus i ta Zayra ir Lietuvoje butu jeigu ne krikscionybe.Paprasciausiai judainio Dievo religinio mentaliteto civilizacijos neigalios sukurti ka nors daugiau negu vergovines valstybes.Net feodaliniu santykiu valstybes nesukuria.
Auksciausi tokiu civilizaciju pasiekimai Acteku, inku, Assirijos imperijos.
Mindaugas beje irgi sugriove savo valstybe pasielges “normaliai” pagal pagoniskas “poniatijas”.

Pikc       2016-12-15 20:32

“Kas būtų su Lietuva, jeigu ji nebūtų buvusi paliesta krikščionybės? Į šį klausimą nesunku atsakyti. Lietuva būtų pagoniška ir barbariška valstybė, nors greičiausiai niekada nebūtų peržengusi valstybingumo slenksčio.” - Reik pasakyt, iki gyvo kaulo įgriso amžina giesmelė apie tai, kaip lietuviams šimtmečiais juos puldinėję ir plėšę (ir taip LABAI stabdę JAU EGZISTAVUSIOS Lietuvos valstybės tiek ekonomikos, tiek kultūros vystymąsi) lenkų svečiai “civilizacijos saulę” atnešė. Na, maždaug kaip bolševikai su savo “stalino saule” išvadavo mus iš tamsybinių prietarų beigi šiaip fošyzmo. smile
Labai geras pavyzdys, kaip iš esmės protingi žmonės, iki fanatizmo įsijautę į konkrečią ideologiją ar religiją, taip susiaurina savo akiratį, kad teįstengia žiūrėti išimtinai per tos ideologijos/religijos vamzdį, visiškai ignoruodami bet ką, kas prieštarauja dogmatiniams įsitikinimams. Beje, toks požiūris yra gerokai kenksmingas Lietuvos interesams ir stato jo besilaikančiuosius į vieną gretą su visokiais bumblauskais, nikžentaičiais ir pan., aiškinančiais, kad jei ne lenkų “civilizuojanti pagalba”, Lietuvos išvis nebūtų.

Arrr       2016-12-15 18:30

Religiniai fanatikai žudė žmones… Kiek šimtmečių tęsėsi inkvizicija? Kokį patesinimą duoda krikščionys inkvizicijos siautėjimui? Ar neturėtų  krikščionybė būti uždrausta ES, kaip nusikalstama organizacija dėl buvusių žudymų dievo vardan?

Ateisto       2016-12-15 18:14

logiškai mąstančiam krikščioniška demokratija neįmanoma.Pritariu komentatoriui Marginalui -”“Krikščioniškoji demokratija” yra absurdas pagal apibrėžimą.” Ar įsivaizduojate ” islamišką demokratiją”? Ar įsivaizduojate “Judaizmo demokratiją”?
O dėl Jėzaus Kristus, tai Jėzus Kristus niekada neegzistavo, visa krikščionybė melas ir parodija. Kam ateisto pažiūros nepatinka - tai ateistas turi teisę netikėti - pasakos negali tapti realybe.

Marginalas       2016-12-15 16:57

Tas vladimirasleninas savo idėjomis nieko nesugadino, nes ir idėjos ne jo, ir gadinta ne idėjomis, bet ginklu. Idėjos tiko “Trečiosios Romos” idėjai ir tik buvo eilinė jos išraiška. Net amerikiečiai pagaliau supranta, kad problema ne leninas ir ne putinas, bet pati Maskolija. Be to, jokių idėjų propaganda niekad nepasieks tikslo, jei savyje neturės geros dalies tiesos. Todėl “lenino” idėjos apie parlamentarizmą kaip tik arti tiesos. Tik Autorius perteikia jas klaidingai. Parlamentarizmas ne šiaip plepėjimas, bet pagal marksistus leniniečius - stambios buržuazijos valdymo įrankis. Atmetant komunistinę terminologiją ir pritaikant dabarčiai - tai globalinio kapitalo valdymo įrankis. Tačiau leniniečiams buvo nusispjauti, kad ir tas valdymas būna arba labiau diktatūrinis, arba labiau laisvas. Laisvesnį jį darė veikianti savo ribose partinė sistema, vadinama demokratija.
Tad Autorius užtušuoja ir trečią dalyką: tiek Vakaruose, tiek juo labiau jų pokomunistiniame prielipe partinė sistema nebeveikia, tai tik žaidimas etiketėmis, jokio esminio skirtumo pagal požiūrį į patį valdymą tarp partijų nebėra (žinoma, atmetant tokį dalyką, kaip marginalinės partijos “dėl juoko”, “laisvei” pademonstruoti).
Pagaliau sakydamas, neva “žmogus negali gyventi be autoritetingo žodžio”, Autorius ignoruoja religinio tikėjimo esmę, kurioje joks kažkieno “autoritetingas žodis” nevaidina lemiamo vaidmens: skirtumas tarp tikinčiųjų ir ateistų nėra racionalus, o jei imamasi ta tema diskutuoti, - religinis tikėjimas yra tikinčiajam lygus žinojimui, kad aukščiau visų įstatymų yra realus Viešpats, Kurio Valią privalu vykdyti pirmiau negu žmonių valią. Tai rodo, kad demokratija - “demo” valia - ir krikščionybė (tiksliau - abraominė religija apskritai) - nesuderinami dalykai: Šventajame Rašte jokios demokratijos su žiburiu nerasi. Tad ne masonų revoliucija Prancūzijoje “pripratino” tikinčiuosius laikyti save nepatikimesnius už “mokslininkus”, bet pati “demui” pripažįstama teisė diktuoti savo įstatymus, t.y. “demui” pripažįstamas aukščiausias suverenumas nesuderinamas su D-vo suverenumu. Apie tai ir visos popiežių enciklikos iki Pijaus XII. Apie tai ir bailus dabartinio Romos vyskupo tylėjimas, kai jo paties atstovas spaudai pavadino pirmųjų šventųjų ryžtą geriau eiti į mirtį nei pažeisti D-vo valią vykdant D-vui priešišką “įstatymą”, “poelgiais”, kuriems esą tas Romos vyskupas nepritariąs. Palaipsniui buvusieji tikintieji buvo ne “pratinami” prie demokratijos, bet vilionėmis atpratinami nuo D-vo (svarbu ne “kunigai”, bet “gera Aukščiausioji Būtybė”, norinti, kad visi čia kurtų rojų žemėje).
Autorius visai priartėja prie buitinio demokratijos suvokimo [ne politinė galinčiųjų valdyti daugumos valia, bet “lygybė brolybė”, “ideali VISŲ valdžia”], jei anot jo, “demokratiška”, kai beraštis ir profesorius klūpo bažnyčioje [kodėl tik bažnyčioje, bet ne pačiu gyvenimu?] vienas šalia kito priešais D-vą. Jie kaip tik klūpo prieš Valdžią, Kuri NĖRA demokratiška, bet yra autokratiška, o tuo pačiu jie paneigia bet kokią kitą valdžią, jei ji nepaklūsta D-vui, t.y. ir demokratinę valdžią. Dar niekas neišdrįso pavadinti islamo demokratiniu, tačiau ten profesorius ir beraštis ne vien klūpo, bet puola kakta prie žemės priešais Vieno D-vo Valdžią. Tikras D-vo vergas niekad netaps žmogaus vergu. Pripažinta globojanti D-vo Valdžia ir padaro žmones broliais, bet ne neva “lygiais” prieš demokratijos įstatymus.
“Krikščioniškoji demokratija” yra absurdas pagal apibrėžimą nepaisant savo laiku demokratijos iki galo nesupratusio de Tocqueville’o samprotavimų. Krikščionybė ir demokratija tikrai nesuderinami. Jeigu tai ir yra svarbiausia, ką Autorius norėjo pasakyti, jis, be abejo, teisus.
PS Kad neva “Nacionalistai pastebi, kad Jis buvo Žydų valstybę iš Romos išvaduoti norėjęs nacionalistas”, yra nesąmonė, kurios nė vienas išsilavinęs nacionalistas nepasakys. Čia turėta galvoje visai kita: neva krikščionybė - “žydelių religija”, primesta tautinėms ideologijoms siekiant jas sugriauti.

partiniai ir katalikai       2016-12-15 16:41

labai skersai lietuviai okupacijos metais žiūrėjo į partinius.
ir buvo teisūs - nes tik dėl karjeros ir galimybės nebaudžiamam vogti stojo į partiją.
tas pats ir šiandien.
doras katalikas niekad neis į jokią partiją - nes ten vien komunistai ir jų šuniukai.
doras katalikas savo darbu užsidirbs, o neis į valdišką - biudžetinę įstaigą vaidinti “valstybininko” ir vogi bei imti kyšius (kaip koks pizdukėlis raigerdas)

Raigerdas        2016-12-15 16:02

Straipsnio galima buvo ir nerašyti, nes ir taip aišku, krikščionys yra skriaudžiami Lietuvoje, kad Lietuva būtų pagoniška ir barbariška valstybė, nors greičiausiai niekada nebūtų peržengusi valstybingumo slenksčio. Ir jeigu mes visi alei vieno netapsime krikščionimis, tai Lietuva pražus ir visi, kurie netapo krikščionimis atsidurs pragare. Tik įdomus faktas, kad Alvydas Jokubaitis “savo” idėjomis labai jau primena Rusijos Patriarchą Kirilą (Vladimiras Michailovičius Gundiajevas), kuris skelbia panašias “tiesas”, kuriose yra pabrėžtinai akcentuojama, kokie rusai būtų barbarai, jeigu ne krikščionybė. Kiek žinau, japonai nėra krikščionys, bet nematyti, kad jie būtų tapę barbarais. Maža to, ten net pragyvenimo lygis yra aukštesnis ir tai nėra skurdžių šalis. Tai, kur čia šuo pakastas? O juk LDK nebuvo krikščioniška valstybė, bet su ja skaitėsi ir Romos Popiežius. O kur jūs matote, kad krikščioniškoji Lietuva būtų tokioje pagarboje? Alkoholizme -pirmauja, savižudybėse - pirmauja, pagal skurdą -pirmauja, pagal emigraciją - pirmauja. Visur pabrėžiama, kad krikščionių Lietuvoje net 80%. Ir net Seime turi net savo partiją. Ir ką? Alvydas Jokubauskas net nesigėdydamas tapatina RELIGIJĄ SU KRIKŠČIONYBE. Ir taip, mes turime ne vieną tokį krikščionį-demagogą, kuris yra toks sąžiningas, na toks sąžiningas, kad gauna PINIGUS IŠ VALSTYBĖS, bet reklamuoja ne valstybę, o krikščionybę. Ar Alvydas Jokubauskas gauna pinigus iš krikščionių? Apie tai aš negirdėjau. Jeigu jį maitintų krikščionys, tai čia jokių priekaištų negalėtų būti, bet jis maitinasi iš VALSTYBINIŲ PINIGŲ. O kokia nauda, pavyzdžiui, krišnaitui, kuris taip pat moka mokesčius? Jokios. Oj, kaip mane stebina tie krikščionys, ypač savo sąžiningumu. Įsitaisę į VALSTYBINES INSTITUCIJAS jie pradeda ten diktuoti sąlygas ir elgiasi taip, lyg tai būtų ne VALSTYBINĖ ĮSTAIGA, o Katalikų bažnyčios koks nors filialas. Ar tai vyksta tik dabar? Aišku, kad ne. Taip vyko ir Žečpospolitos laikais. Ir tik dėl šito kitų religijų niekinimo, tame tarpe ir tokios religijos kaip provoslavija, šitai Jungtinei dviejų tautų valstybei atėjo galas. Religinio nepakantumo pagrindu vis labiau ir labiau kildavo konfliktai, peraugdavo į maištus ir Žečpospolita pradėjo byrėti, nes konfliktus pradėjo kurstyti Rusija. Ir Žečpospolita pralaimėjo karus kaip krikščioniška valstybė ir padalinta buvo tarp krikščioniškų valstybių. Kažkaip kyla abejonių ar ponas A. Jokubauskas bent jau įvertina tokius istorinius faktus, ar jis tik mato tik tai, ką jis nori matyti? Ar tai profesionalu? Jeigu ne, tai kodėl jam mokamas valstybinis atlyginimas?

Kaip       2016-12-15 14:52

konservatoriai tapo liberalais, taip krikdemai, jei tokių Lietuvoje iš viso yra, taps ateistais ir didžiuosis, kad tapo “pažangūs” t.y.  beveik lygūs konservatoriams.

Krikščionybė        2016-12-15 14:49

gyva žodžiuose ir darbuose.Reikia ir daug ,ir nedaug:gerai žinoti Šventą Raštą ir nesigėdinti jį cituoti,nesivaržyti ir cituoti ,įpinti į mūsų kalbą,politines kalbas.Tik reikia žinoti.Kaip Jono Evangelijoje pasufleruota :“Iš pradžių buvo Žodis…”(Jn 1,1).Nelengva priimti tą nuostabą ar priešiškumą,kai tai išgirsta kiti piliečiai,bet tame ir yra tikroji kova už tai,kad krikščionybė ateitų į politiką savo dvasia.

Liberalaus humanizmo       2016-12-15 12:49

neužtenka,reikia krikščioniško pasišventimo lipti ant kryžiaus,konfliktuoti,kaip Kristus šventykloje su rimbu vaikė prekeivas viskuo .Pasaulis tapo prekeiva,suprekiavo Siriją ir žmoniškumą už savo saldžias Kalėdas ir kitus patogumus,kurie gali būti laikini….Kristus begalinis,jame telpa viskas.


Rekomenduojame

Geroji Naujiena: Jis yra čia ir dabar, Jis yra su mumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos

Vitalijaus Balkaus replika „Iš savo varpinės“: Maistininkai grasina supūdyti produkciją, arba Kodėl „nematoma rinkos ranka“ taip ir lieka nematoma?

Justas Stankevičius. Ar Sorošas šeimininkauja Lietuvoje?

Neringa Venckienė: „Jie mano, kad mane žemina. Bet manęs jie nepažemins…“

Iš Tiesos.lt pašto: Edmundas Paškauskas. Pandemijos ir rizika vyresnio amžiaus žmonėms, arba Kada bus išrasti skiepai nuo nužmogėjimo? (II)

Verta paminėti. Julijonas Būtėnas: žurnalistas ir laisvės kovotojas

Algimantas Rusteika. Kai suprasit, kad turim ką turim, turėsit gerą laiką

Atmintinos datos: operacija „pavasaris“ – 1948 m. gegužės 22–24 d. iš Lietuvos ištremta apie 40 tūkst. žmonių

Nacionalinis susivienijimas reikalauja nutraukti vyresnio amžiaus asmenų diskriminaciją

Dovilas Petkus. Įtakingi veikėjai susirūpino savo tamsia praeitimi

Robertas Grigas. Šv. Jono Pauliaus II šimtmečiui

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristato: knyga „Lietuvos partizanų valstybė“

Andrius Švarplys. Legenda

Vytautas Radžvilas. Apie lietuviškąjį čiukčio sindromą

Skiepų karai. Ramūnas Aušrotas: Klausimas tik toks: ar bus taikoma „grubi prievarta“, ar…

8-tosios Garliavos antpuolio metinės: neabejingi piliečiai ir vėl klausė: „Ar dar gyva Deimantė?“ Papildyta Neringos Venckienės komentaru

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kaip atkurti pašlijusią ES reputaciją?

Per 500 žmonių pasirašė laišką Lietuvos vyskupams dėl Komunijos dalijimo būdo

Liudvikas Jakimavičius. Gyvenimo redaktorius Covidas

Kerouaco vertėja Irena Balčiūnienė – apie Mykolaitį-Putiną ir kiekviena proga jį menkinantį Tomą Venclovą

Neringa Venckienė. Valstybė laikosi ant melo pamatų

Algimantas Rusteika. Gyvename linksmiau ir laisviau

Liudvikas Jakimavičius. Prisiklausėme

Jonas Švagžlys. Apie opozicijos atstovų sekamas sėkmės istorijas

Rasa Čepaitienė. Mažumų valstybė

Vytautas Sinica. Būtina naikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą

Rasa Čepaitienė. Čiukčiai prie Baltijos

Geroji Naujiena: Tiesos Dvasia – mūsų Globėjas

Algimantas Rusteika. Įtampą žūtbūt reikia išlaikyti

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.