Visuomenės pokyčių analizė, Demokratija ir valdymas, Partijos, Žiniasklaida

Alvydas Jokubaitis. „Dabartinė politika naudinga elitui, bet ne problemoms spręsti“

Tiesos.lt siūlo   2017 m. balandžio 28 d. 23:42

2     

    

Alvydas Jokubaitis. „Dabartinė politika naudinga elitui, bet ne problemoms spręsti“

Vytenis Radžiūnas | LRT.lt

Visa dabartinė politika naudinga elitui išlikti ir politikams pasirodyti, bet ne problemoms spręsti ir reikalingiems sprendimams priimti, LRT.lt sako Vilniaus universiteto profesorius Alvydas Jokubaitis. Kad politika susikoncentravusi tik į kasdienybės problemas, sutinka ir filosofai Vytautas Radžvilas bei Gintautas Mažeikis, tačiau, anot jų, atsakomybę turėtų prisiimti ir žiniasklaida, nes svarbiausiais jos nušviečiamais klausimais tampa politikų kailiniai, o ne esminės būtinos reformos.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje buvo itin daug diskutuojama dėl buvusios parlamentarės Gretos Kildišienės kailinių ir automobilio, Seimo nario Mindaugo Basčio galimų ryšių su valstybinių Rusijos kompanijų ir nusikalstamo pasaulio atstovais, parlamentaro liberalo Gintaro Steponavičiaus galimų sąsajų su koncernu „MG Baltic“, parlamentaro Andriaus Kubiliaus automobilio nuomos ir pan. Kodėl šalies politika nukreipta į teisėsaugos klausimus, nors valdančioji koalicija, vos pradėjusi darbą po rinkimų, žadėjo esmines ir būtinas Lietuvai permainas?

Vaidina spektaklį, kuris vadinamas reformomis

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius filosofas G. Mažeikis sako, kad Lietuvos politika susikoncentravusi tik į kasdienybės problemas, tačiau ir tai ne visas.

„Tai reiškia, kad viešumoje kalba žmonės, kurie nesugeba tinkamai artikuliuoti kitų klausimų. Į viešąją erdvę menkai pakliūva žmonės, kurie gebėtų tinkamai artikuliuoti egzistuojančias problemas. Klausimas, ar yra tokių žmonių. Šiaip ar taip, diskusijos nematome. Stebint Lietuvoje svarstomas problemas gali susidaryti įspūdis, kad Lietuvoje nieko svarbaus nevyksta, trypčiojama vietoje, kasdienybė yra užgožusi problemas“, – LRT.lt kalbėjo G. Mažeikis.

Pasak VDU profesoriaus, atsitikus nelaimei, susijusiai su vaikais, prisimenami socialiniai darbuotojai ir įvairios institucijos, atsakingos už vaikų saugumą, tačiau nesiimama spręsti visos vaikų priežiūros ar auklėjimo sistemos. „Mes nesugebame išspręsti problemos iki pabaigos, svarstome tik vieno vaiko atvejį, kas, žinoma, yra labai svarbu, bet po keleto dienų viskas užmirštama ir problema lieka“, – aiškino G. Mažeikis.

Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius A. Jokubaitis LRT.lt teigė, kad dabartinė politika naudinga elitui išlikti ir politikams pasirodyti.

„Žmonės išsirenka savo atstovus ir nemato juose savęs. Be to, jie nežino, ką jų išrinkti atstovai turi daryti. Išrinkti atstovai turi sugalvoti, ką daryti, o kadangi jie nesugalvoja, nori pataikauti žmonėms, kurie juos išrinko. Jie pradeda vaidinti spektaklį, kuris vadinamas reformomis, o iš tikrųjų būna skandalų ieškojimas. Jie persodina simfoninio orkestro atlikėjus vietomis ir galvoja, kad orkestras geriau gros – kalbu apie mėnesiu trumpesnes moksleivių atostogas ar alkoholio draudimus.

Valdžios atstovai neturi radikalesnio supratimo, ką šioje visuomenėje reikia daryti. Tuomet vietoj politinių sprendimų, kurių iš jų tikimasi, jie pradeda daryti sprendimus, kurie nukreipti į viešąją nuomonę, savęs parodymą, bet ne problemų sprendimą“, – LRT.lt kalbėjo A. Jokubaitis.

Pasak A. Jokubaičio, elitas gyvena gerai, o žmonės, kurie jį sukūrė savo rankomis, dabar turi prieš jį kovoti, tačiau neturi nei jėgų, nei noro tai daryti. „Situacija – dramatiška“, – apibendrino VU TSPMI profesorius.

V. Radžvilas: žiniasklaida atspindi siauros grupės žmonių nuostatas

VU TSPMI profesorius filosofas V. Radžvilas tvirtina, kad jei įvairius ginčus galima vadinti diskusijomis, tokiu atveju esame virtę šalimi, kurios viešojoje erdvėje šnekama tik apie smulkmenas, o esminiai visuomenės, tautos ir valstybės gyvenimo klausimai nėra keliami.

„Apžvelgiant Lietuvos žiniasklaidos vaizdą, galima pasakyti, kad jis yra gana slogus. Apskritai galima kelti klausimą, ar neverta susimąstyti apie tai, ką pavadinčiau žiniasklaidos nelaisve. Toks teiginys gali stulbinti, bet juo ilgiau tenka stebėti Lietuvos žiniasklaidą, juo stiprėja įspūdis, kad toji žiniasklaida nėra laisva, tačiau gana meistriškai palaikoma laisvės ir nuomonių pliuralizmo regimybė.

Mes kažkaip užmiršome, kad valstybinė žiniasklaidos priežiūra ir cenzūra toli gražu nėra vienintelė jos kontrolės forma. Juk visiškai įmanoma ir tai, ką pavadinčiau privačia cenzūra, o tai reiškia, kad žiniasklaida, kuri pretenduoja atspindėti visuomenės požiūrį ir kalbėti visuomenės vardu, realiai atspindi labai siauros grupės žmonių, kurie yra jos savininkai ir valdytojai, nuostatas“, – LRT.lt dėstė V. Radžvilas.

Jo žodžiais, netrūksta įvairiausių pramoginių šou ar stiliaus laidų, tačiau nekeliama socialinė problematika: „Mes matome vadinamojo elito prabangaus gyvenimo vaizdus, o socialinė problematika apribojama visiškai degradavusių žmonių gyvenimo aprašymais arba rodymais. Tuo metu visiškai negirdime apie mažus atlyginimus, kitas didžiules socialines problemas, kurios jaudina daugelį piliečių. Susidaro įspūdis, kad tokiomis laidomis ir temomis norima nukreipti dėmesį nuo esminių klausimų“, – aiškino V. Radžvilas.

VDU profesorius G. Mažeikis taip pat pastebi, kad kai kurie svarbesni klausimai būna diskutuojami ne žiniasklaidoje, bet socialiniuose tinkluose ar uždarose grupėse. „Susiformuoja viena ar kita nedidelė grupė, kuri gali svarstyti socialines problemas ar kritiškai atsiliepti kokiais nors politiniais klausimais. [...] Kalbant apie žiniasklaidą, galime pastebėti, kuri išskiria ar neišskiria švietimo, socialinių, sveikatos ar kitus svarbius klausimus. Kuri žiniasklaida turiningai nušviečia Lietuvos ir Lenkijos santykius, o kuri žiniasklaidos priemonė nesugeba to aptarti?“ – kalbėjo G. Mažeikis.

Kaip teigė V. Radžvilas, viešojoje erdvėje svarbiausiais klausimais tampa politikų kailiniai ar korupcijos istorijos, kurios, pasak V. Radžvilo, yra svarbios, tačiau tai – taip pat sisteminis reiškinys. „Vadinasi, reikėtų kelti klausimą, kur yra jo ištakos ir kokiomis formomis jis reiškiasi. Taigi padėtis liūdna“, – apibendrino VU TSPMI profesorius.

Straipsnio tęsinį skaitykite LRT.lt portale ČIA.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

A.Merkel yra Europos       2017-04-29 14:04

ekonomizmo linijos šalininkė,o T.May supranta,kad tai antraeiliai dalykai.Daug svarbesni išsaugoti tapatybę.

Lietuvos elitas nenugalimas       2017-04-29 7:15

tik prie pečiaus pabezdėjimu.

Rekomenduojame

Dovilas Petkus. Pasipiktinę tautos pasipiktinimu?

Aleksandras Nemunaitis. Dalinuosi profesorės A. Ramonaitės išmintingomis įžvalgomis apie demonizaciją, etikečių klijavimą, demokratiją ir tautos taiką

Linas Karpavičius. Siūlau valdančiajai daugumai idėją!!!!!!

Jolanta Miškinytė. Puiki žinia Lenkijos kovotojams su sanitarine diktatūra, žmogaus teisių pažeidinėjimu ir Konstitucijos mindymu

Pragariška Džo Baideno savaitė

V.Pranckietis privalo trauktis iš užimamų pareigų, jei vadovaudamas Seimo Kaimo reikalų komitetui neatstovauja kaimo daugumai

Abortai vėl tapo pagrindine mirties priežastimi pasaulyje

Ispanija Covidą priskiria įprastam gripui – ragina likusias ES šalis sekti šiuo pavyzdžiu

Linas Karpavičius. Šiandien, kaip niekad mums iškyla Sausio 13-osios aukų įprasminimo iššūkis

Kun. R. Grigas V. Landsbergiui: Profesoriau, galėtumėte būti dėkingesnis

Laisvės gynėjų dienai skirtas minėjimas Lukiškių aikštėje

Šalies visuomenės veikėjai sutaria – valdžia pati išprovokavo žmonių reakciją

Ramūnas Aušrotas.  Atėjo laikas vėl kovoti už laisvę

Sausio 13-ąją – Laisvės dieną piliečiai nušvilpė minėjime pasisakančius valdančiuosius, plojo tik Prezidentui

Dominykas Vanhara. Bet žinot, kas šiandien geriausia?

Lietuvių kalbai – gedulo varpai?

Dominykas Vanhara. Vyriausybė nutraukinės sutartį tarp Lietuvos geležinkelių ir Belaruskali

Aleksandras Nemunaitis. „Vilniaus viešojo transporto“ direktorius miega namie ir sapnuoja 1 mln. eurų pelną, darbuotojai miega prie jo kabineto

JAV mokykloje patvirtintas pradinių klasių moksleivių šėtono klubas po pamokų

Profesorius Ehud Qimrom: „Sveikatos ministerija, laikas pripažinti nesėkmę“

Vytautas Sinica. Prognozė Prezidentui

Vidmantas Valiušaitis. K. Pakšto įžvalga: Lietuva yra kraštas, kuriame labai pavojinga gyventi

Almantas Stankūnas. Tai sakote, bankrutuoja Vilniaus Šilumos Tinklai?

Vytautas Sinica. Kvailių ieškojimas

Aleksandras Nemunaitis. Farsas, kuris bus šiandien

Vytautas Sinica. Kas visgi yra didesnė grėsmė nacionaliniam saugumui ir interesams – krovinių tranzitas ar šita vyriausybė?

Aleksandras Nemunaitis. Vilniaus savivaldybė skubos tvarka nagrinėja…

Tai buvo klaida, sako Šiauliuose plakatą prieš skiepus gaminusios kompanijos vadovas

Valdas Rakutis. Kam rūpi Lietuva?

Lenkija naikina PVM mokesčius maistui, mažina mokesčius degalams, dėl kylančių kainų kaltina Rusiją ir Europos Sąjungą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.