Demokratija ir valdymas

Alvydas Jokubaitis: „Modernusis nacionalizmas buvo demokratijos nešėjas“

Tiesos.lt siūlo   2017 m. vasario 7 d. 17:20

12     

    

Alvydas Jokubaitis: „Modernusis nacionalizmas buvo demokratijos nešėjas“

Vytautas Raškauskas | Bernardinai.lt

Įžvalgomis apie mūsų valstybę anuomet ir dabar, apie mūsų gebėjimą įvertinti ir nuvertinti, galiausiai apie tai, kas mūsų laukia, dalinasi filosofas, Vilniaus universiteto profesorius Alvydas Jokubaitis.

Tarpukario Lietuva

Tarpukario Lietuvoje didžiuotasi LDK istorija. Pirmasis nepriklausomos Lietuvos universitetas, ko gero, neatsitiktinai pavadintas Vytauto Didžiojo vardu. Kita vertus, aiškiai suvokta, jog 1918 m. lietuviai sukūrė visai naujo tipo, modernią tautinę valstybę, kuri LDK pranoko valdžios legitimumo, suvereniteto, laisvės bei daugybe kitų atžvilgių. Kodėl susikūrusiai moderniai valstybei reikėjo LDK paveldo?

Tautinė valstybė yra kultūros ir politikos junginys. Kol nerandi savo kultūrinio savitumo ribų, tol negali suvokti politinio suvereniteto ribų. Iš to Lietuvoje susiformavo keistas prieštaravimas. Į politinio gyvenimo areną išėjo LDK politiniame gyvenime nedalyvavę baudžiauninkų vaikai, kuriuos nuo bajorų skyrė socialinė kilmė, bet jie su džiaugsmu perėmė bajorų žygius šlovinančią LDK istoriją. Panašus dalykas buvo neįmanomas Prancūzijos revoliucijos metu. Prancūzų trečiasis luomas griežtai atmetė senąjį režimą ir jo politinę istoriją. Lietuvoje buržuazinė revoliucija vyko kitaip. Iš kaimo kilusiems lietuvių inteligentams važiuojant pro valdovų pilį skaudėjo širdį, nes be šios pilies jie būtų atrodę kaip nuo nulio „naują pasaulį“ statyti pradedantys revoliucionieriai. Tai buvo romantiškas lietuvių tautinio sąjūdžio elementas, sukurtas politinių išskaičiavimų. Jogaila tapo su lenkų kultūra susietos bajoriškos LDK tautos simboliu, o Vytautas tautinei Lietuvai artimu žmogumi, beveik Daukanto pirmtaku.   

Tarpukario ugdymo sistema sugebėjo parengti dešimtis tūkstančių jaunuolių, antrosios sovietinės okupacijos metais ištisomis klasėmis stojusių į partizanų gretas. Ar gausų partizanų pasipriešinimą galima laikyti tarpukario Lietuvos istorijos politikos sėkme?

Du nepriklausomos Lietuvos dešimtmečiai mums padėjo atlaikyti sovietinę okupaciją. Praradę valstybę, lietuviai neprarado savo tautinės savimonės. Sovietiniai istorikai nuo tautos sąvokos perėjo prie liaudies sąvokos, bet nacionalistams tai buvo du tapatūs dalykai. Modernioji lietuvių tauta yra kilusi iš liaudies. Kai koks nors sovietinis choras dainuodavo lietuvių liaudies dainą, nacionalistai ją mielai išklausydavo, nes tai buvo lietuvių tautos tapatumo ženklas. Vadinamoji „Smetonos Lietuva“ užbaigė naujos lietuvių tautos formavimosi procesą. Ši tauta ketvirtajame praeito amžiaus dešimtmetyje tapo modernia tauta. Partizaninis judėjimas yra ne tik tarpukario Lietuvos istorijos politikos sėkmė. Tai pirmas tokio masto moderniosios lietuvių tautos ir kultūros išbandymas, ir reikia pripažinti, kad atlaikytas tikrai garbingai. 

Tautinis sąjūdis ir moderni Lietuvos valstybė

Tautinė valstybė pasirodė esanti pranašesnis politinis darinys už kunigaikštystę. Tačiau šiandien Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) kai kurių istorikų pristatoma kaip Europos Sąjungos (ES) prototipas, o modernioji tautinė valstybė – kaip atgyvena. Kaip nutiko, kad mūsų šalyje eurooptimistai žavisi LDK, o euroskeptikai gina tautinės valstybės idėją?

Georgas Hegelis pasakytų, kad istorija padarė dar vieną žingsnį į priekį. Šiandien pradedama neigti tai, ką buvo norima sukurti paskutinius du amžius. Europos Sąjunga yra imperija, kaip ir LDK. Neatsitiktinai Zenonas Norkus LDK pradėjo vadinti imperija. Tačiau už tai reikės sumokėti kainą, ir ja pirmiausiai bus demokratijos nuosmukis. Modernusis nacionalizmas buvo demokratijos nešėjas. Žinau, kad pasakius šiuos žodžius iškart daug kas pakilo iš vietos protestams. Dažnai galvojama, kad nacionalizmas yra demokratijos priešas. Tai tik dalis tiesos. Tautinė valstybė susieta su lietuvių tautos, o LDK tik su tam tikro luomo žmonių demokratija. Sugrįžimas prie imperijos būtinai reiškia demokratijos permainas. Lietuva šiuo metu turi du parlamentus – vieną Vilniuje, kitą Strasbūre. Tai keistas, ilgai trukti negalintis susidvejinimas.

Lietuva, kurios demokratiškoje visuomenėje taip vertinamas nuomonių pliuralizmas, gyvuoja imperialistiškai nusiteikusios valstybės pašonėje. Ar nuomonių pliuralizmo sąlygomis gyvuojanti tauta pajėgi mobilizuotis savo valstybės gynybai?

Nuomonių pliuralizmas nesutrukdė demokratinėms valstybėms nugalėti fašistinę Vokietiją ir Japoniją. Kiekviena protinga tauta supranta moralinio ir kultūrinio pliuralizmo reikšmę, ir tai netrukdo ruoštis karinei tautos bei valstybės gynybai. Pliuralizmas turi būti apgintas ginklu. Jeigu brolis ar sesuo kitaip supranta laisvę, tai netrukdo būti šeimos nariu. Priešingai, skirtingi požiūriai gali būti šeimos garbės supratimo pagrindas.   

Ar tautai, gyvenančiai liberalioje demokratinėje valstybėje, reikalingi autoritetai? JAV, pavyzdžiui, turi savo tėvus kūrėjus. Ar mes neturėjome tėvų kūrėjų, o gal jie mums nereikalingi?

Liberalios valstybės pergyvena autoritetų krizę. Pasakykite, kas jums yra autoritetas, ir aš greitai parašysiu jį atmetantį straipsnį ar įžeidžiantį komentarą internetiniame portale. Tai atskira diskusijos tema. Autoritetų nykimas neišvengiamai paveikia Vakarų politinį gyvenimą. Tai ypač skaudžiai šiandien jaučia pokomunistiniai kraštai, įskaitant Lietuvą, kai ant komunistinio cinizmo pamatų statomas postmoderniojo cinizmo pastatas. Lietuva turi savo tėvus kūrėjus, bet tikriausiai šiandien lietuviai nesusitars dėl jų vardų. Vilniuje prieš daugelį metų skirta paminklo broliams Vileišiams vieta, tačiau šis paminklas dar nėra pastatytas dėl pinigų stygiaus. Tikras paradoksas. Broliai Vileišiai paaukojo savo pinigus tautai, kuri jiems nesugeba pastatyti paminklo. Lengviau padaryti kokį nors beprasmišką tyrimą už penkis milijonus litų.

Straipsnyje „Tautinės valstybės nesėkmės priežastys“ teigiate, jog „tautinius sąjūdžius griauna jų sužadinta aistra modernizuotis. Modernizacija virsta aklu naujumo siekiu. Pasikeitę kultūros modernumo standartai nenumato tautos kaip politinio, teisinio, ekonominio ir kultūrinio veiksnio“. Galimybę viešai abejoti – net ir nepateikiant įrodymų – pavyzdžiui, atskirų Lietuvos partizanų ar viso ginkluoto pasipriešinimo veiksmų teisėtumu užtikrina daugybė Lietuvos žiniasklaidos priemonių, tarp jų ir didžiųjų. Ar tai viena iš tautinio sąjūdžio modernizacijos pasekmių?

Kai kam nepatinka net užuomina apie tautą, ir šis tautos atmetimas suvokiamas kaip didelis žmogaus dvasios laimėjimas. Dabartinė žmogaus samprata ryškiai skiriasi nuo tautinio atgimimo laikų žmogaus sampratos. Tautinio atgimimo lyderiai būtų stipriai nusivylę, susidūrę su dabartine kultūros samprata. Ja remiantis niekada nebūtų atsiradusi modernioji lietuvių tauta. Tai paradoksas. Mes šiandien remiamės kultūros samprata, kuri nebūtų išauginusi moderniosios lietuvių tautos. Tai reiškia, kad remiantis dabartiniais modernumo standartais nebūtų atsiradusi Lietuvos tautinė valstybė. Įsivaizduokite žydų tautą, kuri nekalba apie žydų tautos idėją. Tai neįmanomas dalykas. Kai kurie dabartiniai lietuvių intelektualai bando įsivaizduoti Lietuvą be tautos.   

Quo vadis?

Ką reiškia tai, kad tautinė valstybė yra nacionalistinė? Ir ką reiškia tą nacionalizmą puoselėti?

Tauta reiškia natio, o nacionalizmas nurodo į tautiškumo idėjos šalininkus. Jeigu norite visiškai sunaikinti nacionalizmo terminą, reikia sunaikinti tautą. Nacionalizmo sąvoka turi daug sampratų, tačiau neįmanoma apie tautą kalbėti be nacionalizmo. Panašiai, kaip apie romantikus neįmanoma kalbėti be romantizmo ar apie budistus be budizmo.

Buvęs ilgametis Europos Komisijos vadovas Chose Manuelis Barosas Europos Sąjungą pavadino imperija. Minėjome, jog kunigaikštystę kadaise pakeitė moderni tautinė valstybė. Ar pastarąją pakeis ES?

Tai norima padaryti, bet iškyla didelių problemų. ES kol kas nėra nei tauta, nei valstybė. Liūdniausia būtų, jeigu ES projektas žlugtų įgyvendinimo pusiaukelėje, kai dar nesukurta nauja Europos tautų sąjunga, bet sugriauta senoji tautinė valstybė. Mažosioms Europos Sąjungos tautoms ši eksperimentinė politinė organizacija yra žaidimas su degtukais benzino stotelėje. Jeigu kas nors stipriai nepavyktų, jos iškart pajustų kitų civilizacijų jėgą. Tai jau būtų kova ne dėl kultūrinės, bet dėl civilizacinės priklausomybės. 

Dabartinėje Europoje demokratija kuriama nebe tautiniu pagrindu. Ar ES pilietiškumo sampratai trukdo tautinė istorinė atmintis?

Negalima pernelyg sirgti istorijos liga. Istorijos perteklius pažeidžia žmogaus kūrybinius polėkius. Istoriškumas negali užgožti gyvenimo, žvilgsnio į tai, ko dar nebuvo. Jauni žmonės turi mokėti apie tam tikrus dalykus mąstyti neistoriškai. Tačiau jie neturi būti tik akimirkos legionieriai, ir privalo suprasti, kad prieš juos gyvenę žmonės norėjo sukurti kažką svarbaus, kas jiems būtų atrama ir apsauga. Nereikia užmiršti savo tautos istorijos, bet nereikia prieš ją keliaklupsčiauti. Istorinė atmintis ir trukdo, ir padeda.

Bernardinai.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Marginalas >MarginalasMarginalujuijui       2017-02-9 19:34

Prašom ne gražbyliauti, bet apibrėžti, kaip ta Paties “tikroji demokratija” veiks, kam atstovaus, kur yra istoriniai “tikrosios demokratijos” (“visų valdžios”?) pavyzdžiai.
Mano pirminė pastabą apie dramblį buvo ne dėl demokratijos, su kuria viskas aišku, bet dėl terminų painiavos, kada žodis “demokratija” darosi žodžio “rojus”, “teisybė” ir pan. dalykų epitetu. Pvz., kalbama apie nacionalizmą, neva jis kažkur buvo demokratiškas. Ką tai reiškia? Geras? Nacionalizmas yra konkreti sąvoka (kaip ir demokratija), kuri yra “iš kitos operos”. Nacionalizmas reiškia tautos interesais grindžiamą ideologiją, bet ne valdymo formą. O nacionalistų valdymo formos gali būti įvairiausios, kad ir monarchinė.
Manau, Paties “tikroji demokratija” prasidės, kai bus panaikinti atsiskaitymai grynaisiais ir visi vergai, JŲ PAČIŲ LABUI! taps galutinai priklausomi nuo uzurpatorių diktato per bankinį terorizmą. Skirtingai nuo “tikrosios demokratijos”, apie šią realiausią perspektyvą beveik niekas nekalba, o daugelis net nepastebės, kai karbauskiai vienbalsiai nubalsuos “už”. Jiems tik bus pakartota frazė “Ačiū už supratingumą!”

Dzeikas       2017-02-9 15:51

Pikc., iskraipyti oponento mintis - viena is melo rusiu;)
Lietuva ne visu. O zmoniu atatikusiu pilietybei gauti reikalavimus ir ja turincius.Etnine piliecio kilme yra lim—>0.Jeigu jis pilietis - Lietuva jo, kaip ir visu kitu pilieciu.
Negi nepastebi paradokso: Lietuva kreta apie savo etnini grynuma kaip senmerge aplink dirbtini peni, o is jos bega kas kojas pavelka nusispjove per peti.Ir lietuvis - baudziauninko sinonimas kuris savo valstybeje paskutinis.
JAV - vienas liberaliausiu pilietybes istatymu, ji suteikiama bemaz betkam.Net ir kalba mokant blogiau negu lietuviskam koloradui - visvien duoda.
Ir eilinis amerikietis DIDZIUOJASI ja ir pasiruoses gerkle perkasti bet kam besikesinanciam i JO salies gerove. Tavo tautybe gerbiama, taciau buk tu koks nori jeigu atatinki piliecio pareigu reikalavimus.
Kodel as 200% uztikrintas JAV pergale pries Rusija , jeigu neduok Dieve ivyktu karas? Todel , kad US ARMY po savaites nuo karo stovio paskelbimo pradzios tures MILIJONA savanoriu is rusu emigrantu, vien uz JAV pilietybe pasiruosiu uzmoketinsavo krauju.Konkursa reikes rengti, nes visu norinciu tikrai nereikes:)
Ir visa tai lemia asmens laisves uztikrinimas ir ju, laisviu, puoselejimas.

Pikc       2017-02-8 22:32

“Nacionalistai - visi tie, kurie gina savo valstybę”: - ir taip, ir ne. Tamstos komentare nė karto nepaminėta tauta/nacija - kiekvienam nacionalistui tai svarbu. Kitaip tariant, “[k]iekvienas politikas, kuriam valstybės nepriklausomybė ir visuomenės dorovė yra aukščiau už kitas JO ASMENINES politines nuostatas” NĖ VELNIO nėra nacionalistas, jeigu jam nusispjauti, KIENO ta valstybė (kad ir nepriklausoma) bus ir KOKIA ta visuomenė, kurios dorovę jis gina, yra. Paprasčiausias pavyzdys: ar politiką, kuris įsitikinęs, kad mūsų valstybė tusi būti nepriklausoma, o visuomenė - dorybinga, bet “Lietuva - visų”, ir čia laisvai gali būti pilna juodų, rudų ir geltonų “lietuvių”, pavadintumėte nacionalistu? wink

> Marginalas Marginalujui        2017-02-8 19:15

Bet kokia vienpartinė diktatūra yra bloga politinė santvarka, kaip ir bet kokia kraštutinė liberalioji demokratija, palaipsniui silpninanti valstybę ir visuomenės dorovę. Tik demokratija su politinėmis partijomis, saugančiomis valstybės nepriklausomybę ir visuomenės dorovę, yra tikroji demokratija.

Nacionalistai - visi tie, kurie gina savo valstybę       2017-02-8 18:57

Kiekvienas politikas, kuriam valstybės nepriklausomybė ir visuomenės dorovė yra aukščiau už kitas JO ASMENINES politines nuostatas yra nacionalistas, o politikas, kuriam visa tai nesvarbu, yra kosmopolitas ir savo valstybės duobkasys. Tarpukaryje demokratinėse valstybėse netgi socialdemokratai buvo nacionalistai, nes ir jiems jų valstybė su savita kultūra buvo didelė vertybė, kurią, reikalui esant, jie buvo pasiruošę su ginklku ginti nuo svetimšalio agresoriaus - ar tai nėra nacionalizmas? O ką mes matome šiandien? Šiandien matome, kad išlepusioje Vakarų Europoje įsigali pražūtingas kosmopolitizmas (tiksliau, utopinis globalizmas) ir amoralumas: valstybės (beveik) nereikia ne tik Vakarų Europos socialdemokratams, bet ir krikdemams.
P.S. Nepritariu Džeiko pasisakymui, ypač jo išsakytai nuostatai apie individo laisvės šventumą.

Marginalas Marginalujui       2017-02-8 18:42

Pamąstyk ką rašai. Kodėl Paties galvoje demokratija susijusi su švelnumu? Jums kiauliasnukiai valdžiažmogiai iš visų skylių šaukia, kad pas juos demokratija, o jūs pakimbate ir imate šaukti, neva demokratijos nėra, nes blogai. O kas idiotams sakė, neva demokratija - gerai? Kas yra demokratija, jei ne kolektyvinis suinteresuotų grupuočių valdymas per balsų daugumos sprendimus? Ar paskandinę Prancūziją kraujyje jakobinai nebuvo demokratai?
Bukagalviai maišo terminus ir vartoja terminą “demokratiją” kaip tesingumo, gerumo, švelnumo sinonimą. Banditams, kurie jus pavergia, tik to ir reikia.

Dzeikas       2017-02-8 9:02

Manipuliacija zodziais.Visu pirma autorius tikiuosi nesamoningai suplaka i viena ar daro ispudi, kad nemato skirtumo tarp savokos “nacionalizmas” ir “tautine valstybe”.Tai ne tas pats.
Koks,mano nuomuone, santykis “nacionalizmo” ir “tautines valstybes” su demokratija:.
Demokratija, t.y. valdzia renkama visuotiniu rinkimu, ar visuotinai isrinktu rinkiku.
Sutinku, kad tautine valstybe sudaro salygas demokratijai rastis ir vystytis.Nes monolitine viena tauta kaip kalbos ir kulturos paveldo nes(h)ejas sukuria salygas valdzia rinkt visuotinu rinkimu budu.T.y. yra maziau priestaravimu , skirtingai suprantamu dalyku tokioj visuomeneje.
Tauta zmoniu visuma ar jungtis besiremianti kazkokiu jai budingu vertybiu visuma. Nacionalizmas - vertybiu sistema , kai tautinis pradas ar toji tik tai tautai budinga vertybiu sistema ir jos buda skiriamieji bruozai(kalba ir etnine kultura) statomi auksciau kitu ideologiniu vertybiu.
Tai kaip tas nacionalizmas gali buti demokratijos sargas? Gal ir gali, bet tik tuo atveju, kai nacionaline ideja mato , ar suponuoja demokratija kaip issaugoti, stiprinti tautine , nacionaline ideja.T.y. nacionalizmas mato demokratija kaip INSTRUMENTA,priemone, o ne kaip tiksla.
Mano gi nuomuone sios abi idejos naudingos tiek,kiek juos tarnauja individo laisvei krikscioniskojo supratimo ribose: laisvei kaip priemonei ir terpei kurybiniam individo vystymuisi.

Marginalui       2017-02-7 21:20

Visokių būna nacionalizmų: nuo švelniųjų, t.y. demokratinių, iki kraštutinių, t.y. diktatūrinių.

pirmūno       2017-02-7 21:11

Lietuva pirmauja emigracijoje ES - štai ir visas “nacionalizmas”. Emigracijos Skvernelis, Karbauskas, Butkevičius nestabdo.

Tik patriotizmas ir dorovė išsaugo valstybę       2017-02-7 20:51

“Nuomonių pliuralizmas nesutrukdė demokratinėms valstybėms nugalėti fašistinę Vokietiją ir Japoniją. Kiekviena protinga tauta supranta moralinio ir kultūrinio pliuralizmo reikšmę, ir tai netrukdo ruoštis karinei tautos bei valstybės gynybai.”
Tikrai su tuo nesutinku. Labai priklauso kokioje srityje pasireiškia tas nuomonių pliuralizmas, nes pliuralizmas reiškia vienybės nebuvimą. Jeigu (kaip ir yra šiandien) pliuralizmas pasireiškia pamatinėse vertybėse (t.y. moralėje ir kultūroje), tai tokia visuomenė neturi egzistencinio pagrindo ir todėl ji yra pasmerkta žūti (t.y. anksčiau ar vėliau išnykti); o jeigu pliuralizmas visuomenėje pasireiškia tik tos pačios idėjos įgyvendinimo būduose, tai tokia visuomenė turi egzistencijos pagrindą ir todėl ji gali egzistuoti. Mano nuomone, protinga tauta yra tik ta, kuri supranta moralinį ir kultūrinį pliuralizmą kaip NEIGIAMĄ reiškinį, tačiau, nežiūrint to, nesiekia šį neigiamą reiškinį panaikinti per prievartą; būtent tai ir yra TEISINGOS demokratijos esmė. Tarpukaryje būtent tokia ir buvo demokratija, o visoms politinėms partijoms buvo būdingas daugiau mažiau tautinis patriotizmas, nukreiptas išsaugoti valstybės nepriklausomybę su savitu kultūriniu veidu bei visuomenės dorovę. Būtent tik šie kilnūs tikslai (o ne “nuomonių pliuralizmo” teigiamas vertinimas) tuometines partijas ir visuomenę įkvėpė patriotizmui ir, esant mirtinam reikalui, aukotis dėl savo valstybės išlikimo.

Užbaikime 18:21 mintį:       2017-02-7 20:36

O Marginalas yra marginalas.

Marginalas       2017-02-7 19:21

Nacionalizmas yra demokratija, dramblys yra kėdė, saulė yra stalas.


Rekomenduojame

Popiežiaus interviu italų dienraščiui: Europa, migracija, ekologija

Povilas Urbšys. Tai – elementarus vaivorykštinis fašizmas

Vykintas Vaitkevičius. Iš miego pakilusi Gedimino pilies kalno kariuomenė

Vidmantas Valiušaitis. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera

Į laisvę“ studijų savaitgalis „Quo vadis, Lietuva?“

Robertas Grigas. Ar esame gėlininkų tauta?

Dalius Stancikas. Kaip išnarplioti Šimašiaus mazgą

Reportažas iš 5-ųjų Monsinjoro Alfonso Svarinsko mirties metinių paminėjimo Partizanų parke

Tomas Baranauskas. Manote, kad bent A. Ramanauską-Vanagą jau paliko ramybėje? Manykite iš naujo…

Tiesos.lt žinia skaitytojams, kuriems šiuo metu esame nepasiekiami: mes veikiame, kliūtis žadame įveikti, lauksime Jūsų sugrįžtant

Algimantas Rusteika. Laisvės dykai niekas nedalina

Dar vienas reportažas iš mitingo „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ (Šarūno Valentinavičiaus vaizdo įrašas)

Prof. Alfonsas Vaišvila. Nuo „tautos suvereniteto“ praktikoje slaptai pereinama prie valdžios suvereniteto

Nuo bačkos. Aplinkos ministerija: „Nevykdant pagrindinių miškų kirtimų, miškai prarastų tvarumą“

Nuo bačkos. Nerijus Mačiulis: Naujausia skurdo statistika neleidžia abejoti – Lietuvoje jau sėkmingai kuriame gerovės valstybę

Lietuvos žydų bendruomenių viešas pareiškimas dėl LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky veiksmų

Raimondas Navickas. Įspūdžiai iš mitingo

Mitingas „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ (Juozo Valiušaičio vaizdo įrašas)

Arūnas Gumuliauskas: „Istorinės atminties politikoje negalima įsivelti į „paminklų mainus“

Valdas Vasiliauskas. Žvelkite giliau ir plačiau

Protesto koncertas „In memoriam Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai“

Prof. Alfonsas Vaišvila. Visuomenės perkeitimas: daiktus vadinti netikrais vardais, dezorientuojant ir demoralizuojant ją

Andrejus Gaidamavičius. Punios šilas – padėkite gelbėti!

Gintautas Kniukšta. Ne, prezidente, jūs Lietuvos miškų neparduosite

Rasa Čepaitienė. Apie marginalus

Valdas Vasiliauskas. Amžinas nepriklausomybės ir demokratijos susikirtimo taškas. Neįmanomybės istorija: nuo Vasario 16-osios iki Kovo 11-osios

NOKT kreipimasis Dėl R. Šimašiaus ir kitų atsakingų asmenų neteisėtų veiksmų

Robertas Grigas. Sovietai ir tarybos

Arkivysk. Sigito Tamkevičiaus homilija per Šv. Mišias tremtinių šventėje Ariogaloje „Su Lietuva širdy“

Nuo antitarybinių eilėraščių iki „Lietuvos Katalikų bažnyčios kronikos“. Petro Plumpos istorija

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.