Įžvalgos

Alvydas Jokubaitis: grėsmė demokratijai – ne Lenkija, o ES požiūris

Tiesos.lt siūlo   2018 m. sausio 5 d. 16:03

7     

    

Alvydas Jokubaitis: grėsmė demokratijai – ne Lenkija, o ES požiūris

Lenkijoje vyksta teismų reforma, kurią Europos Sąjunga vadina krypimu nuo demokratinių normų. Kaip jau skelbėme, po kelių perspėjimų atšaukti priimtus įstatymus dėl Konstitucinio Teismo teisėjų skyrimo tvarkos, Europos Parlamentas nubalsavo, kad Europos Komisija parengtų sankcijų paketą. Vokietijos ir Prancūzijos supratimu, atėjo laikas suspenduoti Lenkijos teisę balsuoti. Ir Lietuvoje jau imama svarstyti, kaip reikėtų elgtis, jei tektų balsuoti dėl sankcijų Lenkijai – strateginei partnerei NATO. Ar tikrai Lietuva greičiausiai tiesiog susilaikytų? Negi išties toks sprendimas būtų tinkamiausias? Ypač dabar, kai Lietuva neparėmė JAV pozicijos dėl Jeruzalės Jungtinėse Tautose.

Jūsų dėmesiui siūlome Vilijos Andrulevičiūtės (LRT.lt) pakalbinto politikos filosofo Alvydo Jokubaičio atsakymą.

Pavojinga ne Lenkijos, o ES pozicija

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius A. Jokubaitis sako besitikintis, kad jei tektų balsuoti dėl sankcijų Lenkijai, Lietuva bent jau susilaikytų, mat turi labai vienpusišką supratimą apie savo kaimynę.

„Duok, Dieve, kad bent susilaikytų. Lietuvoje išvis reikėtų pasakyti, kad reikia baigti šią sankcijų politiką. ES sudaryta ne tam, kad ieškotume progų vienas kitam pritaikyti sankcijas. Tokiu atveju niekada neturėsime alternatyvų, šioje sąjungoje niekada nebus galima ieškoti ko nors naujo, viskas bus pasmerkta stagnacijai. Tai, ką daro Lenkija, yra iššūkis tam tikrai demokratijos sampratai, tačiau tai nėra iššūkis demokratijai.

Yra daugybė dalykų, kurie mus visuomet skiria nuo Vakarų Europos. Tai – istorija, visai kita patirtis. Mintis, kad Lenkijoje kyla grėsmė demokratijai, yra visiškas nesusipratimas. Man atrodo, kad didesnė grėsmė yra tai, kaip ES institucijos traktuoja Lenkiją. Dabartinė Lenkijos valdžia turi Lenkijos žmonių palaikymą, pritarimą, ir jie nedaro nieko, kas būtų nukreipta prieš demokratiją, tačiau iš Briuselio ateinantis sumanymas įsiterpti į vidinius valstybės ginčus, politiką, veikia prieš pačią ES. Tai primena, ką esame patyrę Sovietų Sąjungos laikais, kai „Didysis brolis“ nutaria pamokyti, kad kitiems nesinorėtų elgtis taip, kaip anie elgiasi. Tai net blogiau apibūdina ES nei pačią Lenkiją“, – tvirtina A. Jokubaitis.

Jis, kaip ir parlamentaras L. Kasčiūnas, sako netikintis, kad prieš Lenkiją bus imtasi sankcijų – to padaryti neleis vengrai ir, greičiausiai, kitos Vidurio Europos valstybės.

„Tačiau manau, kad lenkai šioje situacijoje labai gerai mato Lietuvos poziciją, kuri man yra tiesiog nesuprantama. Aš suprantu, kad ši šalis yra stipriai pasidalijusi viduje, bet matyti tik vieną šio pasidalijimo pusę yra neleistina. Lietuvos žiniasklaida nė vienu momentu nepateikė viso Lenkijos įvykių vaizdo, šalies padėtis yra vaizduojama vienpusiškai. Bet kuris besidomintis situacija ir skaitantis Lenkijos žiniasklaidą žmogus galėtų tai paliudyti. Nereikia palaikyti vienos pozicijos, tačiau reikia norėti matyti ir parodyti abi.

ES reikės laiko suprasti Lenkijos poziciją, bet tai, kad mes, lietuviai, būdami bendroje erdvėje, siejami istorinės patirties, neturime Lenkijos pozicijos supratimo ir netgi noro įsigilinti į ją, rodo ne Lenkijos visuomenės nesveikatą, o Lietuvos visuomenės patologijas. Kas geriau – Lenkijos įtampos ar lietuviška pelkė? Tos įtampos duos kažką naujo, o ar iš Lietuvos pelkės išaugs kas nors naujo, turiu abejonių. Ten polemizuoja dvi pusės, tuo metu Lietuva net neįsivaizduoja tokios aštrios polemikos. Tokia yra politinė kova, lenkai šiuo metu turi politiką, o mes turime viešąjį administravimą“, – kalba A. Jokubaitis.

Politikos filosofo manymu, anksčiau ar vėliau į ieškojimus panašia kryptimi, kokia tai daro lenkai, leisis ir lietuviai. „Kai yra ieškojimai, nereikia manyti, kad viskas turi būti taip, kaip galvoja Briuselis. Lenkija, panašiai kaip ir kitos Vidurio Europos šalys, kovoja už savo suverenumą. Jos nenori išeiti iš ES, bet nori būti kitaip traktuojamos ES. Jei Lietuva nenori būti kitaip traktuojama ES, tai yra jos problema.

Su Lenkija gyvename kaip du kaimynai, butas prie buto, bet esame susidarę visiškai neteisingą kaimyno padėties vaizdą. Lietuva kaimynystę aukoja, mano galva, kitiems nesuprantamiems interesams, dėl kurių vėliau patys kentėsime“, – svarsto LRT.lt pašnekovas.

Ką mano Lietuvos pasirinkimus Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Šarūnas Liekis ir politologas, Tėvynės Sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narys Laurynas Kasčiūnas, skaitykite LRT.lt portale ČIA.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Labai        2018-01-12 20:21

teisingai įvardinta bestuburė, beprincipė Lietuvos politikos formuotojų pozicija: PELKĖ

joo       2018-01-6 22:21

baltairožoniniai laikykitės.Šalin rankas nuo baltairožinių.

Pikc       2018-01-6 21:27

Na, Š...Liekio nuomonė neįdomi, o Kasčiūno gal ir paskaitysiu. Vis dėlto, akivaizdu ir be jokių giliamintiškų išvedžiojimų: Lietuvos “valdžia” yra gauja kumečių, baudžiauninkų, kurie tiesiog svajoja įsiteikti “ponui” - ir nieko daugiau. Lietuvos - Lenkijos santykiuose “ponas” yra lenkija, todėl “valdžia” lenda lenkams “tolerantiškon vieton”, siekdama tenkinti anų Šovinistines ambicijas ir spjaudama į Lietuvos interesus. Lenkijos - eurosajūzo santykiuose “ponas” jau yra sajūzas, todėl į “tolerantišką vietą” lendama jau pastarajam - lygiai taip pat spjaunant į Lietuvos interesus. Ir šita fauna save laiko “elitu”. Sukrušti vergai.

Tarabilda       2018-01-6 18:21

Už Lietuvos niupušinimo ir nulietuvinimo bei demoralizacijos dešimtmetį gal rinkimės Vasario 16-ąją ir padėkokime Sarafanui Daukanto aikštėje.

AAA       2018-01-6 12:44

Už viską dėkokime prezidentei bei jos galimai būsimai ateičiai briuseliuse:(

Romas       2018-01-6 10:41

Tiesiog gėda dėl to, kad Lietuva, tiksliau jos vadovai, tokie bejėgiai, beveidžiai, neįgalūs, neturintys nuomonės, bijantys prieštarauti ES biurokratams, aklai jiems paklūstantys ir tarnaujantys.

Šmėkla klaidžioja po Lietuvą       2018-01-6 4:13

- Komunizmo šmėkla, tas pat ir ES, tik kelios vudurio Europos valstybės pasipriešino ir kaunasi su šia šmėkla: Lenkija, Vengrija, Austrija ir dar kelios. Lietuvoj dar Ledynmetis. 

kas moka lenkų kalbą    2018-01-5 21:27
ir pastoviai sekė įvykius Lenkijoj, Europoj ir Pasaulyje, visa tai seniai puikiausiai žinojo ir žino. Tai ką tik dabar dabar publikuoja mūsų žiniasklaidos žirafos eina su stipriu pavėlavimu ir tai nervina. Lenkai dar 1972 m pasišaipydami tokį reiškinį vadino “Duch klatki schodovej”.
2:0
Perfrazuojant Margaret Tatcher     2018-01-5 21:14
Applebaum mums ne autoritetas, kaip ir Baumanas, Sorosas ir kt.
3:0


Rekomenduojame

Algimantas Rusteika. Kai sugrįšit

Romualdas Ozolas. Tikiu, nes žinau

Leono Merkevičiaus sveikinimas: Su mūsų Valstybės diena!

Su mūsų Lietuvos Valstybės diena! Rasa Čepaitienė. Vyčio reikėjo

Arvydas Juozaitis apie šventę, kurią šimtametei Lietuvai padovanojo Kaunas

Algimantas Rusteika. Bet mūsų per mažai ir rytoj bus per vėlu

Ligija Tautkuvienė – atvirai Lrytas.tv žurnalistei Daivai Žeimytei

Andrius Švarplys. Ko išsigando Vilniaus Lietuva?

Andrius Navickas.  Aš myliu savo Tėvynę

Arvydo Juozaičio kreipimasis į brolius ir seseris dainoje

Ir LAT patvirtino – Garliavos šturmo liudytojai nusikaltimo nepadarė

Liutauras Stoškus. Normali politinė diskusija dėl miesto vystymo ateities, dėl konkrečių miesto raidos rodiklių ir siekių net nepradėta

Leonas Merkevičius. Teismas tars žodį – Garliavos šturmo liudytojai ir K. Betingio „skriaudikė“ išgirs nuosprendžius

Vytautas Landsbergis. Gintaras ginčijasi su savim

Andrius Švarplys. „Geras metas permąstyti Europos vertybes“

Kaip veiks naujoji vaiko teisių apsaugos sistema: svarbiausi aspektai

Vytautas Sinica. A. Maldeikienė – už gėjus ir abortus po katalikybės vėliava

Arvydas Juozaitis. Seimas siekia įteisinti daugybinę pilietybę pažeisdamas Konstituciją?

Eglė Mirončikienė.  Turime teisę žinoti, kam turime būti dėkingi už „Vaivorykštės perėją“

Kauno pilies kieme – pastatyta Vyčio skulptūra (nuotraukos, video)

Liudvikas Jakimavičius. Kaip atsiimti Sąjūdį?

Valdas Vasiliauskas. Dainų shwentė

Vytauto Radžvilo knygos „Kiek kartų gali atgimti tauta“ pristatymas Gargžduose

Nuo bačkos. Bronius Matelis. A. Juozaitis – praeities fotoalbumas. Ar malonūs prisiminimai sukurs modernią Lietuvą?

Andrea Tornielli. Nykstančios krikščionybės Vakarų Europoje statistika

Aušra Maldeikienė. Po tamsos ateina aušra: 2019 m. Prezidento rinkimų programos 95 tezės

ES krizė: Yanis Varoufakis susitarimą dėl migrantų pavadino „visiška nesėkme“ ir apkaltino Angelą Merkel „meluojant“

Geroji Naujiena. „Mirčiai neduota valdyti pasaulio“

Algimantas Zolubas. Lukiškių aikštę dar tik bandoma prisijaukinti

Josephas E. Stiglitzas. Ar euras gali būti išgelbėtas?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.