Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Almantas Stankūnas yra Nacionalinio susivienijimo valdybos narys ir Energetikos komiteto pirmininkas

Simono Daukanto a., Vilnius
2022 gegužės 19 d.

Mielieji,
Vyksta dar nematytas elektros vartotojų apiplėšimas. Kartu žlugdomas smulkusis ir vidutinis verslas, pavojingai didėja valstybės skola. Kaip tai vyksta?

Taip vadinama ES liberalizuota prekybos elektra birža veikia taip, kad bet kuriuo momentu joje parduodamos energijos kaina yra nustatyta pagal brangiausią siūlomą energiją, kurios reikia patenkinti tuo metu rinkoje esantiems maksimaliems vartotojų poreikiams. Tai paprastai yra elektra pagaminta deginant brangias dujas, kuri dar yra apmokestinta didžiuliais aplinkosauginiais mokesčiais.

Ši aplinkybė tapo akivaizdi, kai 2021 m. pradėjo staiga brangti dujos. Saulės ir ypač vėjo jėgainėse gaminama elektra dabar yra viena pigiausių. Tačiau nors ji ir patenkintų didesnę dalį poreikių, tai iš esmės nemažintų elektros kainos biržoje ir galutiniams vartotojams. Ispanijai ir Portugalijai, kur labai didelė elektros energijos dalis yra gaminama vėjo ir saulės jėgainėse, po daugiau nei pusę metų trukusių intensyvių derybų su Europos Komisija (EK) pavyko gauti elektros kainos biržoje nustatymo išimtį kuri leido kainą vartotojams iš karto sumažinti beveik per pusę.

Tuo tarpu kitose šalyse tokių išimčių nėra, kaina vartotojams išlieka labai aukšta o didžiausią naudą – didžiulius viršpelnius gauna vėjo ir saulės jėgainių savininkai. Didžiausi iš jų yra Vokietijoje.

Kad dabar nustatytos prekybos elektra taisyklės yra ypatingai žalingos vartotojams pradėjo pripažinti rinkos reguliavimo tarnybos ir politikai. Nacionalinis susivienijimas apie tai skelbė dar šių metų pradžioje, tačiau pirma vieša informacija Lietuvoje apie šią problemą pasirodė tik šią savaitę.

Kodėl apie tai iki šiol nebuvo kalbama Lietuvoje? Kodėl Lietuvos politikai nekelė šios problemos ES lygmeniu? Gal mūsų valdantiesiems svarbiau ES investuotojų pelnai o ne Lietuvos gyventojų interesai?

Lietuva, nesiderėdama su EK, galėtų bent iš dalies mažinti elektros kainą vartotojams, jeigu licenzijos rinkoje norintiems dirbti vėjo ir saulės jėgainių vystytojams būtų išduodamas pagal konkurso metu pasiūlytą mažiausią visos jėgainėse pagamintos energijos supirkimo kainą. Tačiau taip nedaroma. Licenzijos išduodamos pagal vystytojų prašomą mažiausią paramą arba didžiausią siūlomą mokestį valstybei. Tuo atveju vartotojai finansinės naudos dėl naujų projektų beveik nepajunta ir nepajus. Kodėl taip elgiasi valdantieji?

Visuomeninis elektros tiekėjas Lietuvoje įmonė „Ignitis“ elektrą vartotojams gali tiekti tik pirkdamas ją biržoje. Tuo tarpu taip vadinami „nepriklausomi“ elektros tiekėjai (NET) elektrą vartotojams gali tiekti pagal tiesiogines ilgalaikes sutartis su gamintojais. Taip mūsų politikų valia visuomeninis tiekėjas daromas nepatraukiu vartotojams. Kodėl taip nustatyta, kodėl visuomeninis elektros tiekėjas negali gauti tokių pat galimybių formuoti vartotojams kuo mažesnę kainą, kaip NET?
EK direktyva dėl elektros rinkos liberalizavimo numato prievolę tik sudaryti sąlygas naujiems nepriklausomiems elektros tiekėjams tiekti elektros energiją vartotojams šalia visuomeninio tiekėjo. Direktyva nenustato, kad ES valstybės įvestų finansines sankcijas vartotojams, kurie iki nustatyto laiko nesudarė sutarčių su NET. Tuo tarpu Lietuvos politikai įstatyme nustatė, kad tokiems NET nepasirinkusiems vartotojams elektra tiekiama pagal garantinio tiekimo sąlygas, o jose kaina vartotojams yra nustatoma pagal biržos kainą ir dar papildomai pridedant 25% antkainį. Taip Lietuvos politikai ne tik uoliai vykdo EK nustatus planus bet ir paslaugiai stengiasi juos viršyti. Argi, prisiminus sovietmetį, jie nesielgia kaip eurokomjaunuoliai? Ar minėtas antkainis nėra tijūno botagas, kuriuo baudžiauninkai varomi į NET lažą?

Pastarąjį pusmetį skaudžiai smogęs dujų ir elektros kainų didėjimas bei Rusijos agresijos į Ukrainą iššauktas didžiulis nestabilumas sukėlė tikrą šoką visuomenei. Ypatingai jis didelis virš 740 000 elektros vartotojų, kurie jau birželio mėn. privalo pasirinkti NET.

Valdantieji, suprasdami, kad didžiulis elektros ir dujų kainų išaugimas gali sukelti socialinį sprogimą, nutarė skirti valstybės lėšas kainų ribojimui. Iš pirmo žvilgsnio šis žingsnis atrodo sveikintinas. Tačiau vartotojai galės jaustis ramūs tik pusę metų. Kokios bus kainos kitais metais, niekas nekalba. Visiškai realu tikėtis, kad taip esame pratinami prie vis aukštesnių kainų – nuo liepos 1 d. – 23 cnt/kWh, o nuo sausio 1 – jau tarkim 28 cnt/kWh ir t.t. Taip mes verčiami pirkti katę maiše – visiškai neprognozuojamas elektros kainas ateityje, o minėtos kompensacijos atrodo kaip sūris pelėkautuose.

Kitas klausimas yra kodėl kainos bus kompensuojamos tiekėjams vietoj to, kad kompensacijas išmokėti tik nedideles pajamas gaunantiems vartotojams? Argi taip didesnėmis sumomis nebus remiami daugiau energijos naudojantys ir paprastai didesnes pajamas turintys vartotojai? Ar taip nebus mažinama motyvacija vartotojams mažinti energijos vartojimą, o tiems, kurie išgali, investuoti į atsinaujinančios energijos jėgaines? Argi toks sprendimas kartu nėra valstybės stūmimas į vis didesnes skolas bei netiesioginis Rusijos rėmimas? Argi taip nėra didinamas skurdas ir socialinė atskirtis?

Tuo tarpu nepriklausomi tiekėjai faktiškai gali nustoti rūpintis konkurencija. Juk bet koks jų antkainis bus paslaugiai kompensuotas valstybės. Nors politikai į įstatymo pakeitimus įrašė būtinybę kontroliuoti tiekėjų kainų pagrįstumą, tačiau įstatymo svarstymo metu Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas Renatas Pocius prasitarė, kad tiekėjams nebus galima taikyti sankcijų už nepagrįstų kainų naudojimą, nes jie yra nereguliuojami.

Belieka tik paklausti kodėl valdantieji politikai taip elgiasi.

Ar jie yra taip įtikėję stebuklinga laisvosios rinkos ranka, kad nėra pajėgūs suvokti kur ta rinka naudinga visuomenei, o kur ji gali tapti didžiausiu plėšiku? Argi toks tikėjimas nėra panašus į sovietmečiu buvusį idėjinių komunistų tikėjimą šviesia komunizmo ateitimi?

O gal mūsų valstybę valdantys politikai jau seniai nėra nepriklausomos valstybės vadovai, bet tik geografinę teritoriją, vadinamą Lietuva, valdantys administratoriai, pasirengę kuo uoliausiai, neprieštaraudami, viršydami nustatytas užduotis, vykdyti juos palaiminusių viršvalstybinių institucijų nurodymus?

Ar galbūt valstybę valdantys politikai taip elgiasi tiek dėl nurodytų priežasčių, tiek dėl galimų savo ir elektros rinkoje veikiančių galingų privačių kompanijų savanaudiškų finansinių interesų?

Problemos fundamentalios, jų šaknys labai gilios, todėl jas galime išspręsti tik kai Tauta susigrąžins valstybę ir politikai vėl pradės rūpintis savo rinkėjų interesais.

Nacionalinis susivienijimas kreipiasi į Lietuvos Respublikos Prezidentą ir klausia ar jis bus su Lietuvos piliečiais, ar ryžtingai kels ir spręs visus čia minėtus klausimus?

• 
• 
• 
•