Socialinės inžinerijos eksperimentai

Almantas Stankūnas. Apie G. Kasparovo kalbą

Tiesos.lt redakcija   2019 m. rugsėjo 18 d. 9:40

26     

    

Almantas Stankūnas. Apie G. Kasparovo kalbą

Puiki Gary Kasparovo kalba, pasakyta 2019-09-12 Toronte, minint Molotovo-Ribentropo paktą. Aiškus fašizmo ir komunizmo pastatymas greta, aiškiai įvardinta savanaudiška daugelio Vakarų lyderių pozicija bendraujant su Rusija ir jai nuolaidžiaujant. Aiškus ir stiprus kvietimas ryžtingiems veiksmams Vakaruose, norint efektyviai atgrasyti Rusiją nuo būsimų aresijų ir gal net priversti atsitraukti iš ten, kur ji jau įsiveržė.

Trūksta tik vieno dalyko – atsakyti į klausimą, kodėl Vakarai niekaip negali pastatyti komunizmo/stalinizmo šalia fašizmo? Atsakymas paprastas – todėl, kad Vakarai yra apnuodyti naujausia marksizmo mutacija – kultūriniu marksizmu arba leftizmu arba liberalmarksizmu. Kasparovui, pagal įsitikinimus esančiam liberalu, sunku tai įvardinti, nes taip jis kirs ir per savo pasaulėžiūrą. Todėl, Kasparovas ir kiti panašūs Putino oponentai nesugebės iki galo pakeisti Vakarų nuostatų dėl komunizmo vertinimo ir santykių su Rusija. Nesugebės jie ir pakeisti Putino Rusijoje, nes liberalmarksizmas yra atgrasus didelei daliai Rusijos visuomenės.

Tikra alternatyva Putinui manau galėtų būti tik kažkas panašaus kaip Lenkijos krikščionių-demokratų nuostatomis besivadovaujantys valdantieji ir tai ką dabar siūlo steigti Lietuvoje Sinicos-Radžvilo-Dagio ir juos palaikančios grupės iniciatyva. Sakysite to nėra Rusijoje. Manau yra. Ir jos reikia ieškoti Rusijos Ortodoksų Bažnyčios dalyje, kuriai yra koktus Bažnyčios servilizmas Putinui. Kodėl manau, kad jų yra? Todėl, kad giliai tikintys krikščionys bus tokie ir jie dabar labai kenčia dėl Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovybės vykdomo krikščioniško tikėjimo išdavystės dėl savo savanaudiškumo.

Manau, kad panašios jėgos yra ir Baltarusijos Ortodoksų, kuri deja dar pavaldi Rusijos Ortodoksų Bažnyčiai, bei Katalikų Bažnyčiose. O taip pat ir atsiskyrusioje Ukrainos Ortodoksų Bažnyčioje bei pas Unitus.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Marginalas Džeikui       2019-09-21 22:58

Suprask, Gerbiamasis, kad rinkimai pinigų nepadaro, o valdo kapitalas per savo manipuliuojamas marionetes.
Hitlerį demokratiškai išsirinko vokiečių tautos dauguma, bet galią jis gavo tik realiai Kruppų paremtas,
Lenino niekas iš viso nerinko, bet jis atsibastė jau su pinigais Vakarų bankuose ir ne tik.
Aleksiejų ar musulmonų kalifų rinko ne atstovaujamoji demokratija, bet valstybės ar religijos vadai, yra skirtumas ar ne?
Ką Pats tikiesi „išrinkti“: valdžią ar muilo burbulą? Jei dabar būtų išrinktas kun. Grigas, ar jis turėtų daugiau galios nei Nausėda, kuriam atstovauja kažkokia Gavrilova?
Pasauls yra 1% gyventojų rankose, kurie per kelis kataklizmus pasiglemžė 99% žemės turtų, o tai jau vergovė. Jei paskelbsite juos „žydais“, tik padėsite vergvaldžiams propagandiniame kare, nes Emiratų ar Saudų milijardieriai jokie žydai, neminint savo valandos tyliai laukiančių buvusių monarchų giminių, kurių kapitalai ne tik niekur nedingo, bet ir priaugo!
Laimei, visų jų valanda ateis iš jų mažiausiai tikimos pusės: D-vas pagaliau Pats padarys čia tvarką. NIEKAS neišvengs AMŽINO nuosprendžio!

Dzeikas       2019-09-21 14:00

Marginalui:
Rinkimais net Rusijos Romanovu dinastijos pradininkas (Aleksiejus berods) buvo isrinktas. Ir nieko geresnio isvengt pjautyniu sociumo viduje nesugalvota. Kitas dalykas,kad ne visos tautos priaugo iki idejos, kad sufalsifikuoti rinkimai tai tu paciu pjautyniu atidejimas kitai dienai laimint kazkokias preferencijas siandien.
———————————————————————————————
O is kokiu poziciju, jei ne is liberaliosios demokratijos Kasparovas gali kritikuoti Putino rezima???
Is tautisku - patriotiniu? Tai , kad patriotai kaip ir neturi pretenziju Putinui del jo valdymo principo ir metodu.Savo vietoje ir situacijoje pagal Lietuvos “patriotus”, Putinas elgiasi teisingai - dusina “pederastus” ir"liberastus”.
Paskaitykite troliu fabriku tarpusavio pjautynes Delfyj: jeigu jie nesidabintu skiriamaisiais zenklais tai pagal argumentacija ir polemikos stiliu ju neimanoma atskirti kas yra kas.

Dzeikas       2019-09-19 23:02

Juliui:
Lietuva visada budavo tik “pieske” sachmatu lentoje. Retkarciais atsirasdavo proga patekti i 8 lentos linija ir pakelti statusa. Bet uzsispyrusiai tas budavo prasikama.
Na nelemta, ka darysi, kad ciabuviai neigalus rizikuoti. Belieka didziuotis praeitimi , didzia dalimi sufantazuota.

> Marginalui       2019-09-19 19:41

Kad kiaulė ragus turėtų, visą pasaulį užbadytų. Pasvajok, ir praeis.

Prašalaitis Almantui Stankūnui       2019-09-19 17:45

Ar nemanote, kad iš komunistų atkeliavusį “fašizmą” kuris čia netinkamai pavartotas būtų teisingiau pakeisti į “nacizmas” ?

Marginalas: pavergimo pakopos       2019-09-19 10:30

Niekaip žmonės negali sutikti su mintimi, kad partinių judėjimų ir ideologijų laikai praėjo. Jei visi žemės turtai sukoncentruoti 1% procento gyventojų rankose, kokios dar neomarksistinės ar kitos ideologijos gali turėti įtakos? Beje, ir pats Radžvilas kadaise skeptiškai vertino partinių ideologijų “kovas”. Dabar partijos ir rinkimai - klaidinantis akių dūmimas vedant į šoną nuo tikrovės. Rodos, užtenka susidorojimo su Kedyte ir visiškos nežinios ir bejėgiškumo prieš valstybės aparatą, veikiantį pagal KKKonstituciją (sk. čia pat Gavrilovos atsakymą Kedžiams), tačiau tikėjimas rinkimais neišblėsta. Dar ir svaičiojama apie per šimtmečius nesikeičiančią brutalią azijatinę “Rusiją”, neva ten kažkokie ortodoksų disidentai paveiks Putiną. Putiną su visais ivanovais nušluos tik kinų galia, bet nuo to niekam nebus geriau.
Reikia pagaliau suvokti, kad pasaulį valdo globalinis kapitalas, suinteresuotas padaryti iš gyventojų biorobotų masę, kuri neturės galimybės priešintis, nes technologijos atims iš jos valios galimybes.
Pavergimas vyksta sparčiai ir beveik nebeslepiamas. Asmuo jau kontroliuojamas per savo elektroninį pakaitalą kodo pavidalu, ateityje valdymas bus perkeltas iš kortelių su mikročipais į kūną daug tobuliau nei pirmi bandymai su poodiniais implantais, kuriuos galima išoperuoti ir kurie menkai susieti su gyvu organizmu. Kaune jau iškabinti plakatai, liaupsinantys naują “evoliuciją”, kada smegenys bus susietos su technologijomis, o žmogui jau laikas “pasiruošti naujiems iššūkiams ir pasekmėms”. Tai vad. nanotechnologijos, kada per kraują bus įvedami mikroskopiniai mechanizmai, pačiame organizme susirandantys vietą ir kuriantys konstrukcijas, jungiančias organizmą su išorės signalais. Nuo vaikystės toks zombis girdės komandas, muzikas, instrukcijas ką privalo daryti. Nors pasipriešinimas bus neįmanomas, klusniausi zombiai gyvens tiek ir tokio skaičiaus, kuris reikalingas palaikyti pasaulyje vienodą techninį lygį esant minimaliausiam zombių skaičiui (pradžiai - iki 1 mlrd.) ir garantuojant jiems “gerbūvį” (pašarą, malonumus ir pan.). Rojus be karų.
Kodėl atiminėja vaikus? Žinoma, reikia aprūpinti vaikais sistemai dar reikalingus sodomitus, bet tai ne viskas. Ne tai svarbu, kad dar nėra galimybės auginti vaikų sistemos įstaigose ir kol kas dar reikia palikti juos įbaugintiems tėvams. Bet svarbiausia todėl, kad reikia mažinti gimstamumą (vergų perdaug), juo labiau, kad vergvaldžiams, svajojantiems apie žemišką amžinybę, būtini organų transplantai. Prekyba transplantais šiandien pelningiausia, kinų valstybė pelnosi tūkstančiais pjaudama savo disidentus. Už bandymą domėtis atimto vaiko likimu visur bus įvesta baudžiamoji atsakomybė.
Pakopos: 1) grynų pinigų likvidavimas, 2) vienas („patogiausias“) pasas-bankinė kortelė, 3) oficialus šeimos instituto panaikinimas (čia galima dumti akis ir neomarksizmais), 4) gimdymo namų kontrolė su privalomais nano-eksperimentais visiems naujagimiams, 5) visos tradicinės (valstybinės, demokratinės pan.) atributikos likvidavimas, automatinis zombių valdymas per globalines programas.
Pabaiga tik D-vo valia.

Julius       2019-09-19 9:15

“Vakarų” neįgalumas Rusijos atžvilgiu, šalia liberalkomunizmo vėžio, nulemtas ir geopolitikos - JAV Rusija būtina kaip sąjungininkė geopolitinėse varžybose su Kinija. EU - jos noruose būti savarankiška politine žaidėja (tipo, špygą Trampui). Rusija ta puikiai suvokia, nors ir svajoja apie vyresniojo brolio vaidmenį žaidžiant su Kiniją. Žodžiu, yra didelė tikimybė, kad artėja laikas, kai pasipils mažųjų figūrų (šalių) aukos globalioje šachmatų lentoje. Ir nereikia galvoti, kad mes turime bent jau kokio tai rikio statusą.

Liberalizmas       2019-09-19 8:23

nėra neomarksizmas ar leftizmas.

Vizija       2019-09-18 23:52

demonai sedintys ant Romos


https://youtu.be/-YKaqWw5l3M

dar tikintiems "holokausto" kliedesiais .       2019-09-18 20:59

Visa oficiali žmonijos “istorija”-atviras žydaujos melas:

sunaikinta-tiesa.jimdo.com/blog

.

.

ah1       2019-09-18 20:48

kažkas yra pasakęs jei būdamas jaunas nesi liberalas - tai neturi širdies, jei senas esi liberalas - tai neturi proto. Na o jei tėvas žydas o motina azerbaidžanietė tai jau genuose yra genas liberalas

O ko       2019-09-18 20:37

nutylėti Internacių ir Liberal dimokratų paktai, a? Jie gi realiai okupavo ir pasidalijo Europą, tiesa? A, okupaciją linkę vadinti išvadavimu - suprantama.

Geras....       2019-09-18 20:30

Patiko Simono Bendżiaus polalbis su istorike bernardinuose. Daug naujo sużinojau apie įvykius Vatikane. Ačiū.

 

ah1       2019-09-18 19:55

tai yra socialistinė TSRS

ah1       2019-09-18 19:55

tai kad pas Hitler buvo nacional socializams, buvo supriešintos dvi socialistinės valstybės - nacional socialistinė Vokietija ir socialistinė Rusija.

Iš bernardinai.lt       2019-09-18 14:40

(9 dalis)Tuomet iš kur, kaip Jūs sakot, tas dirbtinis susipriešinimas atsiranda?

Yra bandoma supaprastinti atsakymą į klausimą, ką reiškia būti kataliku. Žmonės prisiriša prie kurio nors vieno indikatoriaus. Tai gali būti Komunijos priėmimo būdas ir pan. Dažniausiai tai būna aiškiai matomi, parodomi dalykai.

Taip, turime Katalikų Bažnyčios katekizmą, aiškų tikėjimo išdėstymą. Tačiau tikėjimas nėra vien tekstas – yra ir praktika. Ne tik pavieniai punktai ir klausimai, bet visa visuma. O Bažnyčioje didžiausi skilimai ir įvykdavo, kai būdavo susikoncentruojama į kurį nors vieną klausimą, galvojant, kad jis apima visumą.

Bernardinai.lt

Rugsėjo 18 d.

Istorikė I. Vaišvilaitė: kardinolų karjeristų laikai turi baigtis
Simonas Bendžius
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-09-18-istorike-i-vaisvilaite/177366

Iš bernardinai.lt       2019-09-18 14:39

(8 dalis)Kalbant dar apie kardinolus – tenka matyti katalikiškoje žiniasklaidoje klijuojamas etiketes: vieni esą yra „progresyvieji“, kurie palaiko nuosaikesnę kryptį įvairiais klausimais – dėl Komunijos išsiskyrusiems ir civilinę santuoką sudariusiems katalikams, pabėgėlių politikos, LGBT asmenų sielovados, ir pan. Tokiu „progresyvistu“ neretai vadinamas ir popiežius Pranciškus. Tuo metu kardinolai „tradicionalistai“ – tie, kurie nėra tokie atviri minėtiems klausimams. Ar Jūs pati pastebite šią skirtį?

Ne. Aš visąlaik priešinuosi tokiai mąstysenai. Ji atsirado pirmiausia iš pasaulietinės amerikietiškos žiniasklaidos (vėliau tuo sekė ir likęs pasaulis), kuri nušvietė Vatikano II Susirinkimą. Tuo laiku tai buvo didžiulis įvykis žiniasklaidoje. Žurnalistai apie tai rašė visiems – ne tik katalikams. Ir tada pirmąkart į Bažnyčios gyvenimo viešą aptarimą buvo įtraukta politinė terminija. Buvo apeliuojama į XIX a. Bažnyčios istorijos aiškinimus, ypač vykdytą „kovą su modernizmu“. Tokia kova iš tikrųjų vyko, tačiau tai buvo susiję su tam tikromis teologinėmis nuostatomis. Tai nebuvo politinis terminas. Bet čia jau kita tema. O tai, kas žiniasklaidoje prasidėjo nuo Vatikano II Susirinkimo, deja, tęsiasi iki šiol.

Dėl ko popiežius yra susirūpinęs – politinės ideologijos jau braunasi į Bažnyčią. Pavyzdžiui, augantis nacionalizmas. Religiją bandoma pateikti kaip nacionalinės tapatybės dalį. Bet juk krikščioniškoji demokratija niekada nebuvo nacionalistinė.

Kalbant apie Pranciškų – žmonėms tiesiog siūlyčiau perskaityti jo biografiją angliškoje Vikipedijoje. Pamatysit, kad iki išrinkimo popiežiumi jis buvo vadinamas tradicionalistu – patys jėzuitai jį tokiu laikė. Kodėl? Nes jis labai skeptiškai žiūrėjo į išlaisvinimo teologiją. Taip pat todėl, nes buvo (ir lieka) labai pamaldus Dievo Motinai. Socialinis teisingumas jam buvo ne svarbiausia tema pastoracijoje. Jam labiausiai rūpėjo žmonių tikėjimo puoselėjimas ir su tuo susijusi didelė pagarba tradiciniam pamaldumui – procesijoms, rožiniui, novenoms. Maldingumui, kurį aš, būdama 64 metų, dar esu užtikusi Lietuvoje. Įdomu tai, kad dažnai mūsų „didieji“ tradicionalistai turbūt niekada gyvenime nėra kalbėję novenos, nesimeldžia rožinio, nežino pamaldumo tradicicijų.

Tai va, jei mes negalime klasifikuoti popiežiaus kaip konservatoriaus ar liberalo – taip kaip įmanoma suskirstyti tuos žmones, kuriuos jis renkasi? Vienu klausimu jie bus vienoje skalės pusėje (jei kas nors ją išvis gali nupaišyti), kitu klausimu – jau kitoje. Tai kas jie yra?

Karolis Wojtyla buvo aršus antikomunistas – Vakaruose toks požiūris atstovavo dešinei, o Rytuose – tai jau pašėlęs avangardas. Tas pat Benediktas XVI – jį dabar visi pristato kaip tradicionalistą, nes jam patinka graži, sudėtinga, išpuoselėta liturgija. Bet teologijoje jis yra visiškas modernistas! Progresistas, galima sakyti. Tai reiškia, kad niekas jo teologijos neskaito, arba jei ką paskaito – nesupranta. Toks paviršutiniškumas, kad net nežinau, ką pasakyti. Gal tiek, kad tos skirtys – visiška nesąmonė... (juokiasi)

Iš bernardinai.lt       2019-09-18 14:38

(7 dalis)Tačiau analitikai teigia, kad Kardinolų kolegija jau nebeturi tokios įtakos kaip anksčiau – kad šiais laikais didesnė sprendimų galia jau atitekusi vyskupų sinodams…

Nėra tiesa, kad kardinolai nevaidina jokio vaidmens. Šiuo atveju tas vaidmuo dvigubas – pirmiausia kardinolas savo Bažnyčioje vis dėlto labai matomas. Jis tam tikra prasme gali atstovauti popiežiui, kadangi turi ryšį tarp Romos ir savo vietos. Jis gali bet kada prieiti prie popiežiaus. Kardinolai nėra išskirtiniai Bažnyčios kunigaikščiai, bet artimo santykio su popiežiumi atžvilgiu – taip, jie daro įtaką.

Kaip suprantu, popiežiaus įkvėptas ir paskatintas, kardinolas gali keisti savo vietinę Bažnyčią?

Gali, bet kartu ir pati kardinolo pozicija „kilsteli“ tą kunigą ar vyskupą. Jis tampa labiau matomas, bet kartu gauna ir pareigas, atsakomybę. Kiekvienam kardinolui Romos mieste paskiriama kuri nors parapija, kurioje reikia bent kartą per metus pasirodyti. Žinoma, ten dirba klebonai, bet taip pat ir kardinolai turi lankytis. Šiuo metu labai daug tokių „kardinolinių“ bažnyčių yra Romos pakraščiuose, kai kurie rajonai – visai neturtingi. Tai irgi svarbu – nes tada sutinki vietinius žmones, o ir pats jiems kalbi apie savosios Bažnyčios patirtį.

Dar vienas dalykas – į konsistorijas kviečiami visi kardinolai. Spalio 5 dienos konsistorija įvyks Amazonijos sinodo išvakarėse, taigi tie, kurie norės, turės galimybę ir Sinode dalyvauti.

Dėl to paties Sinodo – popiežius jam vadovauti paskyrė tris kardinolus iš Brazilijos, Peru ir Venesuelos. Ar galima ir čia matyti Romos decentralizaciją bei idėją, kad vadovauti turi tie, kurie apie tuos kraštus gerai nusimano?

Tai, kad sinodai vyksta skirtingiems kraštams – ne naujiena. O Lotynų Amerika jau seniai turi stiprių kardinolų, tai šis paskyrimas, galima sakyti, yra visiškai normalus dalykas.

Iš bernardinai.lt       2019-09-18 14:37

(6 dalis)Kaip tik prisiminiau Jūsų rekomenduotą autorių, kunigą Peterį Daly. Viename savo tekstų jis klausia: kodėl tiek mažai Arso klebonų tampa vyskupais? Jo nuomone, taip yra todėl, kad mums labiau reikia instituciškai ištikimų, o ne šventų žmonių... Ir kad klerikalinė mąstysena labiau vertina ne ganytojus, bet administratorius ir lėšų surinkėjus. Taigi, savo paskyrimais popiežius Pranciškus siekia, kad kardinolais taptų tie, kuriems iš tikrųjų rūpi žmonės?

Šiandien Bažnyčiai kaip niekad reikia šventųjų. O galios ir pinigų sureikšminimas… Pasižiūrėkime, kuo tai baigėsi Jungtinėms Valstijoms. Pinigai ten buvo didžiulis prioritetas. Viskas rėmėsi vadyba. Ir ką dabar matom? Visi tie sukaupti pinigai išplaukia kartu su arkivyskupijų, bažnyčių bankrotais ir kompensacijomis už klero padarytas skriaudas. Ši Bažnyčia tampa neturtinga tikriausiai todėl, kad turtui skyrė per didelį dėmesį. Turtui, galiai, pozicijai. Šiuo atveju kalbam apie JAV, bet tai pradeda vykti ir kitur – kad ir Airijoje.

Įdomu tai, kad visos šios krizės nėra mirtis. Dažnai tai tampa kažko kito atgimimu. Tik šis judėjimas yra lėtas. Pavyzdžiui, į vienintelę seminariją Airijoje jau ateina žmonių. Jų motyvacija, matyt, jau visai kita. Taip pat ir Prancūzija: Bažnyčia ten buvo tiek sutrinta ir suminta, išleisti įstatymai – kryptingai antibažnytiniai. Tačiau dabar Prancūzija turi vienus stipriausių dvasininkų, kurie pasirenka tokie būti ne dėl galios. Prancūzijoje eidamas į kunigystę ar vienuolinį gyvenimą – tu būsi niekas. Tu nesitiki kažkokių privilegijų. O pačios parapijos ten yra gyvos, veikiančios, solidarios. Kleras labai išsilavinęs, tikintieji – irgi. Bažnyčia tampa patraukli jaunimui. Tik tai nėra masinis reiškinys. Iš tos valstybės, kurioje katalikiškumas būdavo užtikrintas, Bažnyčia Prancūzijoje persiformavo į katalikybę, kuri remiama žmonių, jų laisvo pasirinkimo.

Iš bernardinai.lt       2019-09-18 14:37

(5 dalis)Paminėjote Bolonijos arkivyskupą Matteo Zuppi. Taigi kokia priežastis, kad jis bus kardinolu?

Arkivyskupas ateina iš Šv. Egidijaus bažnytinio sąjūdžio. Zuppi labai ganytojiškas, daug dirbęs su pabėgėliais. Be to, jis yra Romos kunigas, kaip sako italai – romietis iš Romos, romano da Roma. Užaugęs paprastoje šeimoje.

Tai vienas dalykas. Kitas – Pranciškus kardinolais yra paskyręs ne tik vyskupų, bet ir kunigų. Galbūt labiausiai žinomas – kardinolas iš Albanijos, komunizmo kankinys Ernestas Simoni. Taip pat kardinolu jis paskyrė italų kunigą Mario Zenari – apaštalinį nuncijų Damaske. Jo neiškėlė kitur, nuncijus ir toliau darbuojasi Sirijoje. Žinome, kokia ten sudėtinga padėtis.

Popiežius imasi pokyčių Romos kurijoje. Kardinolais jis skiria ne tik kongregacijų vadovus, bet ir jų pavaldinius – o tai visiškai negirdėta.

Naujieji Pranciškaus paskirti kardinolai – iš daugiau nei 50 šalių, taip pat ir tų šalių, kuriose kardinolų iki tol niekada nebuvo. Pavyzdžiui, Papua Naujoji Gvinėja, Bangladešas, Lesotas.

Ką visa tai reiškia? Popiežius Kardinolų kolegijoje plečia pasaulinės Bažnyčios atstovavimą. Savo keliose konsistorijose Pranciškus, cituodamas Jėzaus žodžius per Paskutinę vakarienę, yra pasakęs: kurie nori būti pirmi, turi tapti visų tarnais. Popiežius visąlaik ragina tarnauti užmirštiesiems, pats kardinolais skirdamas užmirštųjų tarnus, asmenis iš pakraščių. Dar keli pavyzdžiai: Gvatemala, Marokas, Liuksemburgas (kuris iki tol neturėjo kardinolų), Irakas, Pakistanas, Madagaskaras, Japonija… Iš tų naujųjų kardinolų biografijų matome, kad Pranciškus šitokiu būdu visiškai sugriauna geležinkelio bėgius tiems, kurie „važiuoja“ varomi tik galios ir reprezentacijos.

Taip pat keičiasi statistika. Dar visai neseniai kardinolų daugumą sudarė italai, didelė dalis jų – iš Romos kurijos. Tada sekdavo Lotynų Amerika, Jungtinės Valstijos ir jau likęs pasaulis. Dabar šitas susiskirstymas mažėja, daugėja Afrikos ir Azijos atstovų Kardinolų kolegijoje. Tai politinis momentas, bet ne tik – žmonės, kurių balsai ateityje lems, kas bus popiežius, nebūtinai išsirinks tą, kuris bus Pranciškaus klonas. Taip niekada nebūna. Bet jie atsineša savo patirtį, savo Bažnyčią ir tikinčiuosius. Labai daug šių kardinolų turi stiprią ganytojišką patirtį. O Pranciškui tai pagrindinis dalykas. Kaip jis yra sakęs – ganytojas turi kvepėti savo avimis.

Iš bernardinai.lt       2019-09-18 14:36

(4 dalis)Čia taip mokoma kunigų seminarijose?

Seminarijose ir pačioje kunigiškoje aplinkoje. Esu pati susidūrusi su visai jaunais kunigais, kurie mano – jei esi vienuolis ar kunigas, tau autoritetas gali būti tiktai vyskupas. Ir tai dar priklauso… Toks požiūris atsiliepia kunigo santykiui su tikinčiaisiais. Kai kada ir patys tikintieji prie to prisideda.

Tad ką daro popiežius? Pirmiausia, jo pontifikato metu daug tokių vadinamųjų „kardinolinių“ arkivyskupijų šiuo metu neturi kardinolų. Paskutinėje konsistorijoje iš Italijos tik vienas – Bolonijos – arkivyskupas taps kardinolu. Bet tam yra sava priežastis. O dauguma tų kitų „karjeros“ vietų tuščios – ten yra arkivyskupai, bet ne kardinolai.

Iš bernardinai.lt       2019-09-18 14:35

(3 dalis)Klerikalizmas?..

Klerikalizmas kaip galios sistema, kaip piktnaudžiavimas galia. Pranciškus nesako, kad „kunigai yra kalti“ ar pan., tačiau pabrėžia, jog Bažnyčios sandaroje – taip, kaip ji yra tvarkoma ir iš dalies kaip formuojama kunigija – vyrauja galios sistema. Ir karjerizmo. Pranciškus labai daug kalba ir apie nuodėmę, žmogaus prigimtį, taip pat – gailestingumą.

Taigi – į ką dabartinis popiežius reaguoja, skirdamas kardinolus? Į ką jis nusitaikė? Per šimtmečius buvo nusistovėjusi tradicija, kad kardinolu skiriama, tapus arkivyskupu vadinamuosiuose „reikšminguose“ miestuose. Pavyzdžiui, Italijoje tai būdavo Venecija, Palermas, Bolonija, Milanas. Kai tave ten paskiria arkivyskupu – tik laiko klausimas, kada tapsi kardinolu. Kita vieta, iš kurios būdavo paskiriama labai daug kardinolų, – Romos kurija. Tai yra karjeros kelias. Kaip, beje, ir patekimas į pačią Kuriją.

Pranciškus mato, kad bažnytinės karjeros kelias tapo vadybinis, kaip sekuliarizuotos visuomenės. Todėl kunigai, kurie siekia karjeros, visų pirma stengiasi pasirodyti kaip geri vadybininkai – ne ganytojai. Tai ypač išryškėjo Jungtinėse Valstijose. (Turbūt ryškiausias pavyzdys – iš dvasininkų luomo pašalintas, nepilnamečių lytiniu išnaudojimu kaltinamas buvęs kardinolas Theodoras McCarrickas nėra tarnavęs jokioje parapijoje – red.) Taip pat ir kitose valstybėse sprendimas tapti kunigu gali būti susijęs su socialiniu statusu ir galia. Taip yra dėl to, nes formuojant klerą dažnai pabrėžiama, jog kunigai yra kitokie. Kad, gavę šventimus, vos ne ontologiškai pasikeičia.

Iš bernardinai.lt       2019-09-18 14:34

(2 dalis)Kad paskui neužmirščiau – gal ir pradėkime nuo to politinio požiūrio. Užsiminėte apie Pranciškaus pasiektą „konstitucinę kardinolų daugumą“ – ar dėl to galime tikėtis, kad būsimasis Bažnyčios vadovas tęs dabartinę kryptį (pavyzdžiui, dėl Vatikano decentralizacijos, atvirumo migrantų problemoms ir pan.)? Juk pagal logiką popiežius turėtų paskirti kardinolus, kurie jam imponuoja. Ar galime čia įžvelgti Pranciškaus siekį užsitikrinti būsimą savą įpėdinį?

Sakyčiau – ir taip, ir ne. Šis popiežius primena Joną Paulių II, kuris irgi turėjo tvirtą nuomonę įvairiais klausimais, tik labiau laikėsi nusistovėjusių kardinolų skyrimo papročių. Tačiau, mano nuomone, Pranciškus turi susidaręs Bažnyčios vaizdą ir supratimą, smarkiai besiskiriantį nuo savo pirmtakų.

Ką turit omenyje?

Pirmiausia jis yra Bažnyčios krizės popiežius. Kai jį išrinko, krizė jau tikrai buvo. Tuo metu daugeliui tai galbūt atrodė tik kaip Romos kurijos, popiežiaus „dvaro“ krizė – prisiminkime skandalą dėl pavogtų Benedikto XVI dokumentų išviešinimo. Jis atskleidė dideles politines kautynes, įtampas Kurijoje. Vėliau kilo nepilnamečių išnaudojimo skandalai, pirmiausia Jungtinėse Valstijose. Daugeliui išorės stebėtojų, taip pat ir pačioje Bažnyčioje (ypač tiems, kurie buvo aukštesnėse pozicijose) atrodė, kad tai liečia tik vieną – Amerikos – Bažnyčią. Kiti tą skandalą vertino kaip puolimą prieš katalikus, jie matė politinį, ideologinį Bažnyčios persekiojimą.

Bet faktai – jie visgi buvo. Toji absoliuti, neįtakinga mažuma katalikų, kurie įspėjo, kad šie skandalai tėra ledkalnio viršūnėlė, – tie žmonės buvo teisūs. Ir dabar matome, kaip tai ardo Bažnyčią iš vidaus. Kaip tai stipriai veikia jaunąją kartą. Kaip žmonės, anksčiau besąlygiškai pasitikėję kunigais, atsiduria gilioje tikėjimo krizėje. Galimos to pasekmės – išėjimas iš Bažnyčios. Tą mes statistiškai matome krizės labiausiai pažeistose valstybėse.

Pranciškus tą žinojo. Gaudamas informaciją iš kitų jėzuitų, jis galėjo susidaryti tinkamą vaizdą, kas vyksta pasaulinėje Katalikų Bažnyčioje. Tas vaizdas turėjo būti aiškesnis ir išsamesnis už oficialius arkivyskupijų pranešimus Vatikanui. Jis pats iki popiežystės nebuvo Romos kurijos narys, gyveno pasaulyje, kuriame aiškiai reiškėsi galios dalykai. Jis turėjo didelę ganytojo patirtį, gyvenęs Lotynų Amerikoje ir Europoje, pats pažinojo pasaulį.

Ir kartu Pranciškus labai anksti pasakė, kas yra pagrindinė krizės priežastis Bažnyčioje.

Iš bernardinai.lt       2019-09-18 14:33

(1 dalis)Piktnaudžiavimas galia ir karjerizmas – tokias Katalikų Bažnyčios piktžaizdes mato popiežius Pranciškus. Ir bando situaciją keisti. Viena iš pontifiko priemonių, kaip tą daryti – paskirti kardinolais (artimais popiežiaus patarėjais) tuos dvasininkus, kuriems rūpi ne šlovė ar patogus gyvenimas, o eiliniai žmonės. Tuo įsitikinusi prof. IRENA VAIŠVILAITĖ – istorikė, buvusi ambasadorė prie Šventojo Sosto, šiuo metu – nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė prie UNESCO.

Spalio 5 d. Vatikane įvyks kardinolų suvažiavimas – konsistorija. Ji Lietuvai ypatinga tuo, kad joje kankinystę simbolizuojantį raudoną kardinolo rūbą apsivilks ir Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius SJ. Artėjant šiam įvykiui – pokalbis su I. Vaišvilaite apie tai, kuo ypatingi tapo kardinolų skyrimai, kai Katalikų Bažnyčiai pradėjo vadovauti Pranciškus.

Pradėkime nuo skaičių. Per savo 6 metų pontifikatą popiežius Pranciškus paskyrė 88 kardinolus – įskaitant ir spalio 5 d. būsimą konsistoriją. Iš tų visų kardinolų 70 galės rinkti popiežių, dalyvauti konklavoje. Panašu, kad Pranciškus šiuo reikalu „pralenks“ Benediktą XVI, kuris per 8 metus buvo paskyręs 90 kardinolų. Žiūrint iš šono – dideli skaičiai. Kuo Jūs tai galėtumėt paaiškinti?

Skaičiai pirmiausia susiję su pasirengimu galimiems popiežiaus rinkimams. Pagal nuostatus, kardinolų, kurie gali rinkti naują Bažnyčios vadovą, turi būti iki 120. Joks popiežius nenori laikyti mažesnio skaičiaus – tai ir skatina naujų kardinolų skyrimą. Prisiminkime, kad kardinolai nustoja būti rinkėjais, kai sulaukia 80 metų. Štai nuo spalio 5 d. Katalikų Bažnyčioje bus 128 rinkėjai, bet jau kitų metų pradžioje 8 iš jų sulauks to amžiaus, kai nebegalės rinkti popiežiaus.

Kitas dalykas – Pranciškus bei kiti pastarųjų pontifikatų popiežiai kardinolais paskiria ir sulaukusius 80 metų dvasininkus. Visi jie – net ir tie, kurie negalės dalyvauti konklavoje – yra skirtingų Romos bažnyčių klebonai, taip pat artimiausi popiežiaus patarėjai, jo taryba. Šiuo metu iš viso kardinolų yra 228, bet skaičius keisis, nes kai kurie kardinolai – labai garbaus amžiaus. Žinoma, čia nesuplanuojamas dalykas, kada Viešpats pasišaukia.

Po spalio 5 d. konsistorijos Pranciškaus paskirti kardinolai jau sudarys konstitucinę ar absoliučią daugumą – kalbant apie popiežiaus rinkėjus. Bet čia politinis požiūris. Aš labiau linkusi į Pranciškaus skyrimus žiūrėti iš dvasinės, ganytojiškos pusės. Taip pat yra administracinių, statistinių priežasčių. O jau trečioje vietoje – mažiausiai svarbus, bet žiniasklaidos mėgstamas politinis aspektas.

tiek       2019-09-18 12:50

tai tegu tas šachmatininkas pirmą komunistą Žemėje ,Jėzų , pastato greta Hitlerio. Kad dabartiniai prichvatizatoriai kaip ugnies bijo teisingo atlygio už jų darbelius ūdydami komunistinę idėją - nieko nuostabaus.Bet kodėl mes,eiliniai,turim kaip užhipnotizuoti ,ploti mums ,eiliniams ,kapitaliai nenaudingai laukinio kapitalizmo propagandai ?

Žodžio laisvė...       2019-09-18 11:22

Išverskite į lietuvių kalbą Gario Kasparovo pasakytus žodžius ,nes ne visi mokėmės
anglų kalbos,o kas mokėsi ir išmoko anglų kalbą ,išdundėjo jau seniai iš Lietuvos.
Kas likome ir liekame atstovauti Lietuvą ir saugoti jos valstybingumą.Savo laiku ne visi stovėjome po medžiu,todėl turime teisę į žodžio laisvę dabar.


Rekomenduojame

Lina Sedra. SOS: VILKAI! Patvirtinta REKORDINĖ medžioklės kvota – vilkų apsaugos ar vilkų genocido planas? Taikinyje – 40 proc. populiacijos

Be komentarų. TV reklamuoja higieninius paketus vyrų mėnesinėms

Dalius Stancikas. Ginčas per Vėlines

Visų Šventųjų ir Vėlinių išvakarėse buvo pagerbti kovotojai už Lietuvos laisvę

Pal. Jurgis Matulaitis. Šventumo siekimas

Geroji Visų Šventųjų naujiena: Palaiminti…

„Vaiko teisių“ smurtą patyrusi Kručinskų šeima Kauno apygardos teisme išgirdo tai, ką ir taip žinojo: motinos veiksmuose nebūta nusikaltimo

Andrius Švarplys. Padarius iš vaiko verslą ir „grynąjį pelną“, nesunku visuomenei primesti komercinį vaikų globos modelį

Žinių radijas. Ar tikrai bankai puotauja maro metu?

Vytautas Radžvilas. Nomenklatūrinis klonas? Neverta

Algimantas Rusteika. Soroso pinigai, ketvirtoji valdžia ir NVO

Ramūnas Aušrotas. Jungtinėje Karalystėje siaurinama asmenų įsitikinimų ir sąžinės laisvė

Nuo bačkos. Britų švietimo ekspertė: paskaitas auditorijose pakeis mobilieji telefonai

Vytautas Sinica. Apie supainiotus interesus

Nuo bačkos. Dainius Žalimas: Konstitucija yra priimta ne tam, kad valstybė būtų valdoma daugumos sprendimais, daugumos stereotipais

Vincentas Vobolevičius. Kiek atlyginimų kainuoja naujas butas?

Davidas Starkey apie „Brexit“ atmetusį savo šalies politinį elitą: „Išdavystė“

Per iškirstą bulvarą – su gedulo vėliava

Šių metų spalio 30 dieną, trečiadienį, kviečiame į renginį „Renkuosi gyvybę“

Prof. Rasa Čepaitienė. Koks inteligentijos vaidmuo pasipriešinime?

Geroji naujiena: Kaip iškovoti gerą kovą – išsaugoti tikėjimą

Algimantas Rusteika. Vidinė emigracija ir procentai

Vytautas Sinica. Ruoškitės tik didesniam puolimui

Justas Mundeikis. Medikai, kada streikas?

Audrius Bačiulis. Kodėl…?

Algis Avižienis „Iš savo varpinės“: Kodėl Kinijai nesiseka „suvirškinti“ Honkongo?

Vidas Rachlevičius. Mes niekada daugiau nebesusikalbėsime

Vytautas Sinica. Nausėdai ruošiamas Pakso likimas?

Tikslas – iš pagrindų atnaujinti Lietuvos valstybę

Kvietimas į spalio 25–26 d. vyksiančias partizano A.Kraujelio laidotuves

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.