Visuomenės pokyčių analizė, Istorija, Kultūros, kalbos, istorijos politika

Algis Vyšniūnas. Kas gali paneigti, kad diskusija apie hieraldinį simbolį yra būdas išvengti paminklo pokario rezistencijai?

Tiesos.lt redakcija   2019 m. rugsėjo 29 d. 13:36

14     

    

Algis Vyšniūnas. Kas gali paneigti, kad diskusija apie hieraldinį simbolį yra būdas išvengti paminklo pokario rezistencijai?

Iš karto noriu pasakyti, kad straipsnio pavadinime nėra abejonės dėl idėjos pastatyti paminklą Vyčiui. Straipsnyje komentuojamos kai kurių veikėjų manieros ir keliami klausimai ką daryti toliau.

LR Kultūros ministerija ir Šiuolaikinio meno centras po kelis mėnesius trukusių kūrybinių dirbtuvių 2017 m. lapkričio mėn. paskelbė, jog jas laimėjo A. Labašausko projektas „Laisvės kalva“. Bet tik 2018 m. balandžio 19 d. galutinai tapo aišku, kad LR Kultūros ministerijos organizuotose kūrybinėse dirbtuvėse laimėjo A.Labašausko projektas „Laisvės kalva“. Teisinė kolizija buvo kilusi dėl to, kad projektas atrinktas ne viešųjų pirkimų konkursu, o surengus neaiškaus pobūdžio renginį, vadinamą kūrybinėmis dirbtuvėmis.

VšĮ „Vyčio paramos fondas“, kurio pagrindiniai ideologai V.Kavaliauskas, L.Vaitys 2017 metais organizavo konkursą, kuriame aikštės dangų plano autoriai G.Čaikauskas, L.Naujokaitis ir K.Akelaitis užėmė II vietą.

Skulptoriaus A.Sakalausko realistinė skulptūra (nors pasirodė, kad tai ukrainiečių kūrinys), sąlyginai pavadinta „Laisvės karys“ buvo pripažinta geriausia, o kūrybinių dirbtuvių varžytuvėse ta pati skulptūra liko antroje vietoje. Abiem atvejais aikštės architektai nieko nelaimėjo. Nuo to momento architektai G.Čaikauskas, L.Naujokaitis ir K.Akelaitis pradėjo visus ir viską skųsti teismams. Tai yra jų įprastas darbo stilius. Jeigu kas to nežino, tegul pasidomi kinoteatro „AGILA“ Nidoje projektavimo istorija.

Šiuo metu viešojoje erdvėje įsitvirtino nuomonė, kad Lukiškių aikštės tvarkymo ir paminklo statymo problemos yra nekokybiškų architektūrinių, meninių pasekmė. Tai tiesa, bet problemos yra žymiai gilesnės negu teritorijos komunalinio tvarkymo problemėlės ar ginčas dėl paminklo stilistikos. Norint suprasti, kas vyksta iš tikrųjų, reikia atidžiai pažvelgti į pagrindinius veikiančius asmenis.

Turime labai įdomią situaciją:

2016–2017 m. privati iniciatyva, užregistruota kaip „Vyčio paramos fondas“, inicijavo paminklo valstybės hieraldiniam simboliui „Vytis“ statymo konkursą. Čia yra keli svarbūs momentai:

1. Juridinių manipuliacijų pagalba architektai G.Čaikauskas ir L.Naujokaitis įrodė, kad oficialaus konkurso laimėtojo R.Paleko projektas „Ramybė“ yra labai brangus. Pasinaudoję vykusio aikštės tvarkymo rangovinio konkurso laimėtojais, minėti architektai įgavo teisę projektuoti dangas Lukiškių aikštėje, nors nėra laimėję nė vieno konkurso, susijusio su Lukiškių aikšte – nei architektūrinio-urbanistinio, nei meninės-skulptūrinės idėjos konkurso. Lukiškių aikštės realizuoto projekto autoriai iš esmės yra aikštės dangų plano autoriai, bet ne erdvinės koncepcijos autoriai.

2. Sukurtas mitas, kad aikštės dangų plano autoriai G.Čaikauskas, L.Naujokaitis automatiškai įgauna teisę projektuoti ir paminklą Laisvės kovotojams. Tam nėra jokio pagrindo. Šitie žmonės nėra laimėję jokio meninio/architektūrinio konkurso, susijusio su aikštės erdviniu formavimu.

3. Skulptoriaus A.Sakalausko skulptūra, sąlyginai vadinama „Vytis“, nebus statoma Lukiškių aikštėje, nes tos idėjos atsisakė pats skulptorius, pradėjęs bendradarbiauti su Kauno m. meru. Vyčio paramos fondo pirmininkas Vyčio statymo idėjos autorius V.Kavaliauskas nebevadina A.Sakalausko skulptūros „Vytis“ – tai tiesiog „Laisvės karys“. Dar daugiau, pasirodo, kad skulptūros „Laisvės karys“ autoriai du ukrainiečiai – Borisas Krilovas ir Olesius Sidorukas. Po to, kai skulptūra pastatyta Kaune, darosi visiškai nebeaišku, ko dar nori skulptorius A.Sakalauskas, turintis itin paslankų „moralinį kompasą“?

Reikia pripažinti, kad nuo pat 1990 metų nevyko diskusija apie Valstybinės aikštės formavimo (ne tvarkymo, bet formavimo!) reikalus. Kalbant apie valstybinio rango aikščių ir paminklų statymo reikalus, reikia atsakyti į kelis esminius klausimus.

AIKŠTĖS STATUSAS IR SOCIALINIS UŽSAKYMAS

1. Būtina galutinai atsakyti į klausimą: kam priklauso Lukiškių aikštė? Tai yra pagrindinė Lietuvos valstybės aikštė ar Vilniaus miesto savivaldybės bendro naudojimo erdvė? Nuo atsakymo į šį klausimą priklauso principai ir priemonės, kuriomis remiantis būtų modeliuojami visi kiti veiksmai. Akivaizdu, kad reikalingas valstybės pagrindinės aikštės įstatymas, kuriame būtų aiškiai suformuluota istorinės atminties „įpaminklinimo“ strategija ir jos realizavimo mechanizmas.

2. Turi būti aiškiai atsakyta į klausimą: kas formuluoja socialinį užsakymą ir koks jis turi būti? Tai priklauso nuo to, kas stato paminklą – valstybė, savivaldybė ar privatus fondas skambiu pavadinimu (pvz., Vyčio paramos fondas)? Kas užduoda pagrindinę temą: politinė bendruomenė ar asmeninė/privati iniciatyva? Tai yra visuomenės brandumo indikatorius. Situacija, kai keliamas klausimas dėl valstybinio rango paminklo reikalingumo apskritai, yra tikrai nenormali, todėl reikia labai aiškiai atsakyti į klausimą: kam statomas paminklas? Laisvės kovotojams ar hieraldiniam simboliui? Kol kas susidaro įspūdis, kad diskusija apie hieraldinį simbolį yra būdas išvengti paminklo pokario rezistencijai.

3. Jeigu žydų holokausto istorija yra centrinė žydų tautos tapatybės ašis, tai Lietuvoje pokario rezistencijos vertinimai kartais tiesiog šokiruoja. A.Ramanausko-Vanago šmeižimo istorija rodo, kad visuomenėje nėra vienodo supratimo apie pokario periodą. Daugelis žmonių paprasčiausiai nieko nežino apie pokario rezistenciją. Akivaizdūs propagandinio karo požymiai. Susidariusią situaciją gerai iliustruoja vieno iš teoretikų T.Grunskio teiginys: „Keista, bet nuo diktato tiesiogiai nukentėjusi socialinė grupė, šiandien stipriai pretenduojanti į Lukiškių aikštės Monopolį, pati veikia tikro diktato principais, diktuodama savąją ir ignoruodama bet kokią kitą nuomonę apie Lukiškių erdvės paskirtis, funkcijas ir įvaizdžius.“ Šitokia logika reiškia, kad turime reikalą su priešiška pasaulėžiūra. Dar daugiau, šitą sakinį galima traktuoti kaip politinę deklaraciją.

Dabar visi laukia, kuo baigsis istorija su A.Labašausko skulptūra naiviai tikėdami, kad polemizuoja patriotinės organizacijos su neaiškios kompetencijos skulptoriumi. Iš tikrųjų viskas kitaip. Pagrindiniai veikėjai (tik jų dar nesimato) yra tie, kurie pradėjo teisminius procesus, t.y. aikštės architektai. Čia labiausiai įdomus klausimas: o ko nori skulptorius A.Sakalauskas, ukrainiečių kūrinį „Laisvės karys“ pastatęs Kaune?

Todėl pagrindinis klausimas išlieka – PAMINKLAS LAISVĖS KOVOTOJAMS/NEPRIKLAUSOMYBĖS GYNĖJAMS AR HIERALDINIS SIMBOLIS?

Ką daryt toliau?

Viskas yra paprasta:

1. Peržiūrėti aikštės erdvinę koncecpiją iš naujo. Tai reiškia, kad reikia prioritetą skirti aikštės centrui ir pagrindinei kompozicinei ašiai (Aukų g.).

2. Aiškiai pasakyti, kad architektūriniai gangsteriai, sukūrę neaiškią takų sistemą ir sukūrę teisinį chaosą, neturi jokios moralinės teisės kišti nagų prie aikštės vien dėl to, kad nėra laimėję jokio konkurso.

PAGRINDINĖS VALSTYBĖS AIKŠTĖS FORMAVIMU TURI UŽSIIMTI GERIAUSI KŪRĖJAI, O NE AFERISTAI, INTRIGŲ KELIU GAVĘ TEISĘ PROJEKTUOTI DANGAS.

P.S. Šiuo metu niekas neprieštarauja teiginiui (bent jau atvirai į akis nesako), kad lietuvių tautos kovos už Laisvę ir Nepriklausomybę (ypač XX amžiuje – prievartinė asimiliacija, deportacijos ir trėmimai, partizaninė kova ir t.t.) buvo įnirtingos ir pareikalavo daug aukų.

Nėra ir atvirai prieštaraujančių prieš paminklą ar monumentą, skirtą kovotojams už Laisvę ir Nepriklausomybę, bet vis dėlto galima teigti, kad yra žmonių, kurie nenori paminklo.

Paminklo idėja žlugdoma keliais būdais:

1. Sumenkinant Lukiškių aikštės statusą: ne valstybinio rango aikštė, bet savivaldybės vieša erdvė.
2. Transformuojant erdvės tipą: ne aikštė, bet skveras (suoliukai, fontanas ir t.t.).
3. Pakeičiant paminklo pobūdį: nebe LAISVĖS KOVOTOJAMS, bet LAISVEI (dvasinei būsenai).
4. Atsisakant aikščių erdvinio formavimo kompozicinių principų: ašis, simetrija, kompozicinis centras.
5. Atsisakant paminklų statymo tradicijos: tarpdisciplininės akcijos, instaliacijos ir pan.
6. Primetant modernistinę stilistiką, paverčiant paminklą eiline dekoratyvine kompozicija, bet ne monumentu.
7. Draudžiant naudoti visuotinai priimtus ir vienodai suprantamus simbolius – angelą, kryžių, Vytį, Rūpintojėlį, Madoną ir t.t.
8. Reikalaujant neįvykdomo maksimumo: visą Lietuvos istoriją papasakoti per vieną paminklą.
9. Iki absurdo sureikšminant visuomenės dalyvavimą: reikalavimas surengti referendumą dėl paminklo.

PAMINKLO PRIEŠININKAMS ARGUMENTUS SUTEIKĖ MENOTYRININKAI / MENININKAI, KURIE TAIP IR NESUPRATO, KAD VYKSTA IDEOLOGINĖ KOVA, O NE MENINĖ DISKUSIJA.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Valdas       2019-10-4 20:53

Laisvės kalva -tai paminklas komunistamas,komsomolo aktyvistams ir juos budriai saugojusiems kgbystams-“ačiū šimašiams, ačiū kultūros ministerijai,ačiū vyriausybei,ačiū seimūnams,neišlaikiusiems Laisvės egzamino.

Al.       2019-10-1 0:59

Iš esmės pritariu. Ne esmė - Vytis ar ne Vytis. Nors kalvelė-bunkeris atrodo visiškai marazmatiškai, ir tas jų atseit konkursas - toks pat. Bet vien herbinio Vyčio pastatymas tai dar ne menas. Mano įsitikinimu, aikštę reikia skirti ne vien pokario partizanų pagerbimui, bet visoms lietuvių kovoms už laisvę. Ir, kad ir kaip be būtų apmaudu, reikia grįžti į pradžią - priimt įstatymą ir surengt naują konkursą. Visą šitą bakchanaliją, kuri padaryta, deja, teks nušluot. Kaip buvo nušluota stalininė Lenino aikštė ir memorialas raudoniesiems partizanams reformatų kapinėse.

stasys        2019-09-30 16:56

15min.lt/naujiena/aktualu/nusikaltimaiirnelaimes/dazais-isterliotas-laisves-kalvos-fragmentas-59-1209662   .. Lietuviu kalbos mokytoja , kuri matyt mielai ir kuvalda pasišvaistytu .

> stasiui       2019-09-30 13:25

,,Palaikau Labašausko projektą”... Taigi visi stribokvaikiai palaiko, ne tu vienas.

stasys        2019-09-30 12:13

alfa.lt/straipsnis/50402291/dazais-isterliotas-laisves-kalvos-fragmentas , to ir vertos visos gražios kalbos bei manieros .

stasys        2019-09-30 10:01

Geras str. , vienok iš tikro keista kaip galima projektuoti aikštės dangas neturint tos aikštės akcento, sprendimo. ? Ar tai reiškia kad pinigai dėka tu keliu architektu (luzeriu) mėtomi Vilniaus savivaldybėje į kaire ir dešine ? ..Čia juk aiškus interesu konfliktas kai tie patys ginčija konkurso rezultatus teisme o iš kito kampo paslapčia pritaiko Lukiškiu a. dangas savo siūlymui. ? Kas apmokės išlaidas už ta pati darbą du kartus .? o gal tie ponai pastatys visuomene ir valdžia prieš faktą su dilema griauti ar palikti kaip yra ? Tokiu fokusu Lietuva jau matė Druskininkuose su labai gražiu namu ..tada irgi buvo tokiu kuriems kraujavo viešas interesas . Tai kad Vilniaus meras ..skystas pasipriešinti tokiems sprendimams buvo ir seniau aišku ..tik ši karta tai tapo labai akivaizdu .. Vokti visuomenės interesą va taip grubiai galima tik pas tuos kurie patys tam pritaria , kai patiems labai reikia. Palaikau Labašausko projektą , Vytį gali statyti bet kur .. o va rezistencijos dalyviams paminklą tik prieš buvusius KGB.. rūmus-rūsius . Gal ten (rūmuose) šiandiena sėdintiems ponams tas labai nepatinka , bet istorija negali būti grąžinama kuriant tik sveika darbo aplinka.

Pagaliau       2019-09-30 8:20

kažkas parašė. Man visada kliuvo tas balvonas ant arklio ir dar su tokio KGB veikėjo Kavaliausko stūmimu. Juokingaiusia, kai KGB randa kalbą su primityviu patriotizmu, o tuo metu idėjiniai spaliukai tvarkosi reikalus pagal savo skonį ir supratimą.

Rasa       2019-09-30 1:22

Rygos centre, bulvare, stovi Laisves statula - mergina, laikanti tris aukso zvaigzdes.Sis paminklas pastatytas 1935 m. Tai Latvijos valstybingumo , vienybes ir nepriklausomybes simbolis. Pasiziurekite, kaip nuostabiai atrodo.. Nera jokiu “kapciu” , jokiu “ raudu sienu”.....

Nuomonė       2019-09-30 0:00

Lukiškių aikštėje bunkeriams ne vieta, kad ir kaip mes gerbtume pokario rezistencijos dalyvius. Čia reikia matyti ir mąstyti žymiai plačiau- valstybinė aikštė, ta ir turi stovėti valstybinis simbolis, rodantis, kad istorinė Lietuva ne nuo pokario laikų, o nuo senųjų laikų...Valstybingumo simbolis yra aukščiau už visa kita… Įamžinti reikia ir pokario rezistencijos aukas, bet ne miesto centre, o parinkus ir sukūrus tinkamą atminties vietą, į kurią vyktų žmones…bet tam turėtų būti svarbi istorinė vieta, kurioje stovėtų memorialas…
O šitie pasvarstymai, kad tai tik “heraldinis simbolis”.. ir iškelti aukščiau bunkerio idėja, kuri tarsi “nubraukia” mūsų valstybės istoriją. visą praeitį...- man darosi liūdna.. Vadinasi, ir šitas prof. architektas siaurai masto, t.y. “In the Box”, o ne “out the Box”...

Vytis (Pogonia)       2019-09-29 20:08

turėtų stovėti ant solidžios pakylos. Ją galėtų apjuosti bareljefai su kovos už nepriklausomybę paveikslais ir simboliais. Įjunkit, kūrėjai, meninę fantaziją, prieš tai pasižiūrėję į kanalizacijos “šedevrą”, kad būtų aišku, ko nereikia Svarbiausiai Lietuvos Aikštei.

tiek       2019-09-29 16:35

svarbiausioje valstybinėje aikštėje ,kaip ir Rygoje ,Taline privalo vyrauti valstybės heraldikos simboliai . Aikštės centre. Šunis vedžiot eikit į netoliese esantį Vingio parką.

Gal       2019-09-29 15:15

dar reikėtų įvardinti, kas sugalvojo ar kas labiausiai suinteresuotas šitaip išniekinti ir pažeminti pokario rezistentus? Idėja ,,geniali”. Norite paminklų? Gausite. Sukišime visus saugiai, patikimai ir visiems laikams į bunkerį, ir tegu ant jūsų atminimo visi šunys meža. Tai buvo netgi atviru tekstu įvardyta: kalvelė pažaisti vaikučiams, ŠUNIUKAMS pavedžioti.

Gal       2019-09-29 14:37

paminklas pokario rezistencijai labiausiai tiktų Tuskulėnuose? O valstbė ir jos gynėjai atsirado ne 1941 ar 1944 metais. Pamiršote, kur korė 1863 m. sukilėlius? Jei jie (ir kiti) nebesvarbūs, tai pagal tokią logiką mankurtai ir paminklus pokario rezistencijai po keliasdešimties metų nugriaus.

rusai nugalėjo, nugali ir laimės       2019-09-29 14:34

lietuviai neturės savo patriotinės aikštės, paminklo.
——
nes Vilniuje ne tik rusų daug bet ir viską valdo kolaborantai


Rekomenduojame

Algimantas Rusteika. Kas darys sistemines reformas?

Zigmas Tamakauskas. Neužpustyti laiko dulkių prisiminimai

Irena Vasinauskaitė. Dienos, kai praeitis susitinka dabartį...

Geroji Naujiena: Gyvybės Viešpats, draugas mūsų geriausias

Lina Sedra. SOS: VILKAI! Patvirtinta REKORDINĖ medžioklės kvota – vilkų apsaugos ar vilkų genocido planas? Taikinyje – 40 proc. populiacijos

Be komentarų. TV reklamuoja higieninius paketus vyrų mėnesinėms

Dalius Stancikas. Ginčas per Vėlines

Visų Šventųjų ir Vėlinių išvakarėse buvo pagerbti kovotojai už Lietuvos laisvę

Pal. Jurgis Matulaitis. Šventumo siekimas

Geroji Visų Šventųjų naujiena: Palaiminti…

„Vaiko teisių“ smurtą patyrusi Kručinskų šeima Kauno apygardos teisme išgirdo tai, ką ir taip žinojo: motinos veiksmuose nebūta nusikaltimo

Andrius Švarplys. Padarius iš vaiko verslą ir „grynąjį pelną“, nesunku visuomenei primesti komercinį vaikų globos modelį

Žinių radijas. Ar tikrai bankai puotauja maro metu?

Vytautas Radžvilas. Nomenklatūrinis klonas? Neverta

Algimantas Rusteika. Soroso pinigai, ketvirtoji valdžia ir NVO

Ramūnas Aušrotas. Jungtinėje Karalystėje siaurinama asmenų įsitikinimų ir sąžinės laisvė

Nuo bačkos. Britų švietimo ekspertė: paskaitas auditorijose pakeis mobilieji telefonai

Vytautas Sinica. Apie supainiotus interesus

Nuo bačkos. Dainius Žalimas: Konstitucija yra priimta ne tam, kad valstybė būtų valdoma daugumos sprendimais, daugumos stereotipais

Vincentas Vobolevičius. Kiek atlyginimų kainuoja naujas butas?

Davidas Starkey apie „Brexit“ atmetusį savo šalies politinį elitą: „Išdavystė“

Per iškirstą bulvarą – su gedulo vėliava

Šių metų spalio 30 dieną, trečiadienį, kviečiame į renginį „Renkuosi gyvybę“

Prof. Rasa Čepaitienė. Koks inteligentijos vaidmuo pasipriešinime?

Geroji naujiena: Kaip iškovoti gerą kovą – išsaugoti tikėjimą

Algimantas Rusteika. Vidinė emigracija ir procentai

Vytautas Sinica. Ruoškitės tik didesniam puolimui

Justas Mundeikis. Medikai, kada streikas?

Audrius Bačiulis. Kodėl…?

Algis Avižienis „Iš savo varpinės“: Kodėl Kinijai nesiseka „suvirškinti“ Honkongo?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.