Įžvalgos

Algis Krupavičius. Kartų ir vertybių pokyčiai: žvilgsnis per Europos socialinio tyrimo prizmę

Tiesos.lt redakcija   2018 m. balandžio 6 d. 12:36

5     

    

Algis Krupavičius. Kartų ir vertybių pokyčiai: žvilgsnis per Europos socialinio tyrimo prizmę

Pastaraisiais metais Lietuvos politikos lauke, o ir bendrai viešojoje erdvėje, tapo populiaru kalbėti apie atsinaujinimą, kuris beveik išimtinai yra siejamas su atsijauninimu. Kitais žodžiais, kartų kaita.

Šiandien, po 30-ies metų nuo Sąjūdžio, tokia kartų kaita vien jau dėl bėgančio laiko yra neišvengiama.

Kelios pastabos apie kartas

Kartų kaita vyksta ir vyks visose srityse. Kitaip ir būti negali. Net tie, kurie gimė 1990-aisiais, šiemet jau yra ar bus 28-erių. Vis dar jauni, bet jau nemenkai suaugę ir subrendę. Beje, jei žvelgtume per technologinių naujovių prizmę, tai kaip tik tie, kam per dvidešimt ir apie trisdešimt su trupučiu, per pastaruosius 30–40 metų visame pasaulyje padiktavo daugumą dabar įprastų naujovių.

Čia tik reikia pažvelgti į Microsoft, Apple, Google, Amazon, Alibaba, tame tarpe ir lietuviškų šaknų GetJar įkūrėjų amžių, kai jie pradėjo tai, ką dabar yra padarę, ir lengvai įsitikinsime, kad jaunas amžius turi privalumų proveržiams.

Beje tiems, kuriems Nepriklausomybės atkūrimo metu tebuvo 18-a, šiandien jau yra 46-eri. Pastarieji sparčiai artėja prie pusamžio.

Jie jau yra labai svarbūs įvairiose visuomenės gyvenimo srityse. Ir ši karta, deja, yra ir didžiausio nerimo šaltinis. Galima ją ir lietuviškiau pavadinti – Gariūnų karta, nes ši karta yra skurdo ir socialinės bei politinės krizės vaikai. Ta paskutiniojo 20-ojo amžiaus dešimtmečio krizė giliausią dugną pasiekė 1992-aisiais.

Po to buvo bepavykstą lyg ir atsitiesti, bet trumpą pakilimą sugriovė bankų krizė 1995-ųjų pabaigoje, o vėliau, po kelių sėkmingesnių metų, atėjo 1998–1999-ųjų Rusijos krizė. Iš jos Lietuva išsikapstė tik 2001 metais.

Kinų patarlė, kai norima linkėti bloga, sako: „kad tu gyventum permainų laikais“. Aptariamas dešimtmetis iš tiesų buvo beveik nuolatinių sukrėtimų ir neapibrėžtumų laikas. Visomis prasmėmis.

Neabejotinai, kad tas lūžio laikas tokiuose savotiškuose laukiniuose Rytuose uždėjo itin stiprų antspaudą tuometiniam jaunimui. Ir iš esmės visam dešimtmečiui.

Šiandien stebimės, kad po kelių demokratinio gyvenimo dešimtmečių vėl turime neįtikėtinai plačią prisitaikėlių ir pataikūnų klasę. Į mūsų žodyną atėjo apibendrinantis eurokomjaunuolių terminas šių laikų karjeristams apibūdinti.

Tiek prisitaikymo, karjerizmo, individualizmo su narcisizmo bruožais, susvetimėjimo, ekshibicionizmo, lipimo per galvas, kai tikslas pateisina priemones, sunku buvo įsivaizduoti, o įžūlių vidutinybių yra aiškiai per daug. Tai, kas šokiruoja, yra sąmoningai nematoma. O šokiruoja nemažai. Bent turi šokiruoti…

Kai keliolikos knygų autorė, tarp kurių yra ir į mokyklines programas įtrauktų, Jolita Skablauskaitė miršta tikrų tikriausiame skurde ir atskirtyje. Kai žiniasklaidoje aprašoma, kaip kompozitorius gyvenąs iš 132 eurų pensijos… Pirmas jausmas, kad tai kažkoks bjauriai supainiotas laikas. Gal koks 19-as amžius, nes dabar taip neturi būti, bet yra, ir tai lietuviška tikrovė. Tada, ko gero, belieka tik sutikti su Rimu Tuminu, neseniai teigusiu, kad pragaras – jau Žemėje.

Savo ruožtu, kritiškas mąstymas, kuris padėtų bent kiek susigrąžinti realų tikrovės matymą, yra pasilikęs paraštėse.

Vietoj jo yra naujosios „tiesos monopolio“ grupelės iš socialinių tinklų sektų ar burbulų, kurios turi visus atsakymus į visus galimus ir negalimus klausimus.

Dar viena problema, kad tai pirmajai ponepriklausomybinei kartai trūksta ir išsilavinimo, nes per socialinį virsmą ji kokybiško sunkiai galėjo gauti. Nelabai buvo iš kur. Nebent pasisekė tiems, kurie ilgiau tuos metus leido Vakaruose.

Šitam kartų kaitos kontekste yra neretai prisimenama Mozės istorija, kuris izraelitus 40 metų vedžiojo po dykumą, kad išaugtų nauja karta… Istorija iš tiesų pamokanti, bet ji bando įteigti ir iliuziją, kad kartų pasikeitimas mechaniškai visuomenę pavers civilizuotesne ir padoresne.

Deja, taip nebūtinai turi atsitikti.

Apie vertybes ir ne tik

Gerai. Sustokime su šiais pamąstymais. Sugrįžkime prie Europos socialinio tyrimo. Jame nuo pat jo pradžios 2001-iais metais yra speciali klausimų grupė, skirta vertybėms analizuoti. Vertybių klausimus suformulavo garsus Izraelio psichologas Shalomas Schwartzas.

Bendrai vertybės yra suprantamos kaip esminės žmonių nuostatos, kurios pateisina ar paaiškina jų požiūrius, nuomones ir sąlygoja jų veiksmus. Vertybės atspindi ir svarbiausius socialinius pokyčius. Shalomas Schwartzas pasiūlė net 10 vertybių progrupių nuo galios, sėkmės, hedonizmo iki geranoriškumo, konformizmo, saugumo.

Kiekviena karta vertybių požiūriu yra marga ir jų ant vieno kurpalio pasodinti nei reikia, nei galima. Bet kiekvienoje kartoje svarbiausia yra esminės tendencijos, taip pat esami vertybių skirtumai ir panašumai tarp skirtingų kartų.

Šį kartą nesivelkime į palyginimus laike ar su kitomis šalimis. Pasižiūrėkime tik Lietuvą. Tai, kad toliau yra rodomas tik visuomenės padalijimas į dvi amžiaus grupes – iki 45 metų imtinai ir 46 metų bei vyresnius, – yra pasirinkimas po kelių bandymų grupuojant respondentus į keliolika amžiaus grupių. Bet po kelių eksperimentų su amžiaus grupėmis paaiškėjo, kad bene geriausiai skirtumus tarp kartų atspindi būtent pasirinktas visuomenės padalijimas pagal amžių. Kad kartais lūžiai gali būti labai staigūs, tai iliustruoja pavyzdys su rusų kalbos mokėjimu.

Tie, kam šiandien apie 36-erius metus ir daugiau, dar visai gerai žino rusų kalbą, bet tie, kam kokie 33 ar 34 metai, ją jau žymiai mažiau moka. Beje, konkrečių užsienio kalbų mokėjimas ar nemokėjimas yra svarbus socializacijos veiksnys. Antai, Lietuvoje nemažai pastangų skiriama karams su Rusijos propaganda. Bet ji labai nedaug veikia jaunąją kartą, nes ši didžiąja dalimi rusų kalbos nemoka…

Dar kartą stop ir eikime prie vertybių. Viena svarbiausių vertybių visuomenėje yra galia. Shalomas Schwartzas vienu svarbiausių jos požymių įvardijo turtą. Kartų skirtumai pagal tai yra akivaizdūs, nes tarp jaunesnės kartos respondentų save kaip panašiu ar labai panašiu į žmogų, kuriam svarbu būti turtingu, įvardijo beveik 40 proc., kai vyresnėje kartoje tik kiek daugiau nei 17 proc. (1 paveikslas).

Materializmo siekius, kurie ir taip visuomenėje gerai matomi, EST duomenys tik patvirtina. Su galios vertybėmis yra glaudžiai susijęs sėkmės noras. Vėl jaunesnė karta daug aiškiau orientuota į sėkmę nei vyresnieji. Kad veikla būtų sėkminga ir kitų įvertinta, nori beveik 60 proc. jaunesniųjų ir 44 proc. vyresniųjų.

Skirtumas nėra daugiau nei dvigubai didesnis, kaip galios atveju, bet vis viena nemažas. Kita vertus, sėkmės orientyras yra bene pati stipriausia vertybė jaunesnei kartai, nes jos siekia daugiau nei kas antras jos atstovas.


1 pav. Galios, sėkmės, hedonizmo vertybės, EST 2017 m.

Galios ir sėkmės vertybes savotiškai vainikuoja hedonizmo poreikis: tarp jaunesniųjų gerai leisti laiką ir lepinti save siekia 44 proc., kai tarp vyresnės kartos – 23 proc. Apžvelgtos vertybės bent iš dalies paaiškina ne tik stiprias materializmo, bet ir individualizmo orientacijas ir egocentrišką jaunesniosios kartos elgesį.

Tolerancijos, geranoriškumo, konformizmo vertybių grupėje skirtumai nėra tokie dideli tarp kartų, o tolerancijos atveju abi amžiaus grupės turi labai panašius požiūrius.

Abiejose amžiaus grupėse apie 30 proc. mano, kad toleruoti kitas nuomones yra gerai (2 paveikslas). Tik tas 30 procentų yra kiek mažoka visuomenės dalis, kurią be didesnių išlygų galima būtų vadinti tolerantiška.

Kad svarbu padėti kitiems ir rūpintis aplinkinių gerove, mano maždaug trys iš dešimties jaunesnės kartos respondentų ir daugiau nei keturi iš dešimties tarp vyresniųjų. Vėl ir pagal geranoriškumo potencialą vyresnė karta lenkia jaunesniąją.


2 pav. Tolerancijos, geranoriškumo, konformizmo vertybės, EST 2017 m.

Nors konformizmas kaip vertybė yra dažnai interpretuojama su neigiamu ženklu, bet Europos socialiniame tyrime jam matuoti yra naudojamas pagal prasmę teigiamas, o ne neigiamas klausimas: „Jam svarbu visada elgtis tinkamai. Jis vengia bet kokio poelgio, kurį aplinkiniai vertintų neigiamai.“ Tokiu atveju konformizmas reiškia labiau visuomenei priimtiną elgesį, o ne iššūkius ir prieštaravimus. Jaunesnės kartos atstovų, kaip ir galima tikėtis, kiek daugiau nei trečdalis yra linkę nepaisyti visuomenės normų, kai tarp vyresniųjų beveik pusė yra linkę laikytis tinkamo elgesio.

Kadangi vertybės, be jokių abejonių, siejasi su elgesiu, pabaigai vienas pastebėjimas apie elgesį. Labai konkretus klausimas: ar balsavo paskutiniuose Seimo rinkimuose?

Kaip visada, apklausose po rinkimų kiek daugiau respondentų atsako, kad rinkimuose jie dalyvavo, nors faktiškai ateina balsuoti keliais procentais mažiau. Taip yra atsitikę ir šiuo atveju. Kita vertus, tas kelių procentų skirtumas nėra esmingai svarbus, kai lyginamas kelių amžiaus grupių aktyvumas politikoje. Vienareikšmiškai dalyvavimas parlamento rinkimuose yra geras politinio aktyvumo rodiklis ir pagal jį skirtumai tarp kartų yra akivaizdūs.

Vyresniojoje kartoje netoli 2/3 bent jau į Seimo rinkimus ateina, kai tarp jaunesniosios kartos juose dalyvauja mažiau nei pusė.

Bendras politinio pasyvumo paveikslas, ypatingai jaunojoje kartoje, yra ir jos socializacijos pasekmė. Ši karta patyrė visuotinę neoliberalių vertybių indoktrinaciją ir praktikas, kai skęstančiųjų gelbėjimas buvo vien jų pačių reikalas, matė ir patyrė naujos demokratinės valstybės socialinį neįgalumą ir panašiai.

Ir daugiau čia komentarų nelabai ir reikia. Ko tikrai reikia šalia socialinės bei politinės sistemų Lietuvoje remontų, tai, matyt, vertybinio perkrovimo link solidarumo, didesnio teisingumo ir lygybės nuostatų.


3 pav. Politinis aktyvumas: dalyvavo Seimo rinkimuose, EST 2017 m.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

The New York Times       2018-04-8 11:33
Life Site News       2018-04-7 14:21
Pikc       2018-04-6 19:51

“Apie senuosius” - tamstos sakiniai “Tačiau mes, vyresnieji, šalia viso to turėjome ir tvirtą vertybinį stuburą. Iš tėvų, senelių, “senovinio” gyvenimo, apie kurį šiuolaikinis jaunimėlis neturi žaliausio supratimo.” ir yra esminiai, paaiškinantys autoriaus mintį. Taip, vyresnioji karta irgi tą liberastinę indoktrinaciją patyrė - bet ji tos kartos NEFORMAVO. Būtent dėl to “vertybinio stuburo”, kurio liberastinė indoktrinacija jaunikliams tiesiog neleido užsiauginti.

$+$       2018-04-6 13:55

“Tiek prisitaikymo, karjerizmo, individualizmo su narcisizmo bruožais, susvetimėjimo, ekshibicionizmo, lipimo per galvas, kai tikslas pateisina priemones, sunku buvo įsivaizduoti, o įžūlių vidutinybių yra aiškiai per daug. Tai, kas šokiruoja, yra sąmoningai nematoma. O šokiruoja nemažai.”
⤴⤴⤴
Tai būtų geras atsakymas į V. Radžvilo kvietimą ateiti į mitingą keliolikai tūkstančių tautiečių su vėliavomis ir pastovėti.

Darydamas sąsajas tarp anos sąjungos ir ES, V.R. praleidžia esminį skirtumą - į dabartinę sąjungą stojome patys už maximos miltelius ir alų. Pagal straipsnio autoriaus pjūvį, ko gero, alų rinkosi tie, kuriems iki 45 metų, o miltelius - virš 46 m.

Taigi, norint sukviesti į mitingą keliolika tūkstančių, reikėtų ne “forumus” kurti ir tuščiai šnekėti, o kreiptis į prekybos centrus.

apie senuosius       2018-04-6 13:35

“Ši karta patyrė visuotinę neoliberalių vertybių indoktrinaciją ir praktikas, kai skęstančiųjų gelbėjimas buvo vien jų pačių reikalas, matė ir patyrė naujos demokratinės valstybės socialinį neįgalumą ir panašiai.” O kažin kodėl vien “ši karta” (čia apie jaunąją kartą)? Tarsi mes, vyresnieji, to nematėm? Tarsi nepatyrėm? Dar skaudžiau patyrėm, nes dažnu atveju reikėjo atsakyti ir už savo vaikų gerovę, iš visų jėgų išlaikyti bent jau pastogę virš galvos, darbus, etc. O kiek neišlaikė. Ne iš gero guvenimo žmonės į užsienius movė. Tačiau mes, vyresnieji, šalia viso to turėjome ir tvirtą vertybinį stuburą. Iš tėvų, senelių, “senovinio” gyvenimo, apie kurį šiuolaikinis jaunimėlis neturi žaliausio supratimo.


Rekomenduojame

Vytautas Radžvilas: „Lietuvos naikintojai turi suprasti – žaidimas baigtas“

Advokatas Šarūnas Vilčinskas. Galimi sunkumai Čikagoje

Dr. Vaidotas Vaičaitis: teisingumo jausmą reikia ne tik turėti, bet ir mokytis jį atpažinti

Algimantas Zolubas. Žirgelis Lietuvoje

Vytautas Radžvilas. Išdavusieji laisvę (III)

Vytautas Leščinskas. Medžiai, pasmerkti sušaudyti, arba pasivaikščiojimas su žurnalistu ir rašytoju Romu Sadausku po slaunų Vilniaus miestą

Rumunijos piliečių iniciatyva surengti referendumą dėl santuokos apibrėžimo (video)

Valdas Vasiliauskas. Autobusas be keleivių. Kas?

Verta prisiminti. Antanas Maceina. Dabartiniai mūsų rūpesčiai

Nuo bačkos. Premjeras Saulius Skvernelis raportuoja: „Pasiekėme istorinių rezultatų“

Dalia Staponkutė. O medžiai buvo dideli…

Romualdas Ozolas. Išsivadavimas: jėgų struktūra ir sąveika (I)

Siūlome prisiminti. Viktoras Orbanas Lietuvoje: 2012-ųjų kalbos ir tyla 2018-aisiais

Nuo bačkos. Nerijus Mačiulis: „Lietuva pamažu atsikrato nelaimių šleifo ir patenka tarp ketvirtadalio laimingiausių valstybių pasaulyje“

Kam partijos ištaškė beveik 7 milijonus

Vytautas Radžvilas. Išdavusieji laisvę (II)

Justas Mundeikis. Sąžiningo atlyginimo skaičiuoklė

Viktoro Orbano partija rinkimuose užsitikrino konstitucinę daugumą

Kreipimasis į piliečius dėl ES lėšomis masiškai naikinamo miesto medžių paveldo Lietuvoje – ruošiamas kolektyvinis ieškinys (renkama informacija)

Vytautas Sinica. Apie genderizmą (ilgas)

Vytautas Rubavičius. Lukiškių aikštės ateitis jau seniai buvo nulemta?

Algimantas Rusteika. Durniasklaida

Geroji Naujiena: Palaiminti, kurie tiki nematę!

Vytautas Vyšniauskas. „Konservatoriai“ – antivalstybininkai? R. Juknevičienė ir A. Kubilius – Lietuvos išdavikai?

Povilas Aleksandravičius. Nekontroliuojamos fantazijos. Atsakymas Vytautui Radžvilui

Romualdas Ozolas. Tauta kryžkelėje

Gintaras Songaila. Nuo vasario 16-osios į birželio 3-iąją ir visados

Vytautas Radžvilas. Išdavusieji laisvę (I)

Algis Krupavičius. Kartų ir vertybių pokyčiai: žvilgsnis per Europos socialinio tyrimo prizmę

Vytautas Radžvilas: „Žaidimas baigtas“

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.