Algirdas Patackas. Tauta ir žemė

Tiesos.lt siūlo   2013 m. spalio 28 d. 19:43

12     

    

Algirdas Patackas. Tauta ir žemė

alkas.lt
 
Lietuviai yra viena sėsliausių tautų Europoje. „Kur radosi, ten glūdi“ – yra pasakęs apie mūsų tautą Vaižgantas.

Šioje genialioje įžvalgoje yra nusakyta viskas, kas svarbiausia mūsų priešistorijai – kad gyvename ten, kur gimėme (ko negali pasakyti apie save daugelis Europos tautų); kad esminis mūsų gyvensenos bruožas yra glūdėjimas, tai yra meditatyvi, savęsp orientuota būsena. Tai nereiškia, kad Lietuvos istorijoje nebūta „aktingujų“, anot Vaižganto, laikotarpių (vieną iš jų neseniai išgyvenome), bet lemiantis lietuviškosios gyvensenos bruožas vis tik yra glūdėjimas.

Sėslioms tautoms yra būdingas dažnai pasąmoninis, giliai užslėptas ryšys su žeme, su šaknimis, netgi su žemės gelmėmis. Geologai ir kalbininkai, prof. Gediminas Motuzas ir prof. Zigmas Zinkevičius yra pastebėję koreliaciją tarp geologinių žemėlapių ir tarmių atlaso. Tai nenuostabu – žemės gelmės turi įtakos žemės paviršiui, augmenijai, netgi klimatui, tad kodėl šitai negalėtų turėti įtakos žmogui.

Žemė – žmuo - augmuo

Šitai atsispindi ir žodyne: antai, yra išlikęs senovinis žmogaus pavadinimas „žmuo“ („Geriaus būtų buvę tieg, kad būtų negimęs tas žmuo SPII167“ – Lietuvių kalbos žodynas). Tad „žemė“, „žmuo“ ir dar šios priebalsinės konstrukcijos semantinis pumpuras „augmuo“ rodo neabejotiną mentalinį ryšį tarp žmogaus, žemės ir augalo.

Gardas ir soda

Laiko ratui sukantis, keitėsi girios gyventojų būtis ir buitis. Dž. Frezerio „food gatherers“, maisto rinkėjų epochą keitė žemdirbystė. Žmogus nebesitenkino tuo, ką rado girioje, kur jis tebuvo gamtos dalis – jis tveria „gardą“, t.y. iš gamtos atkovoja žemės gabalą, tuo būdu atsirasdamas šalia gamtos (iš šio žodžio yra kildinamas miesto pavadinimas – Gardai, Gardinas, slav. город; gardininkas – „miestietis“ LKŽ). Taigi „gardas“ reiškia kultūros ir civilizacijos teritoriją. Šia prasme giminingas jam yra žodis „soda“ – neišskirstytas kaimas, sodžius:. Aš didelio[je] sodo[je] augau Tl [LKŽ]; taip pat „soda“ yra paveldima žemė, buveinė. Sodžius yra jau atėjusios žemdirbystės žymuo, tampriai surištas su pasaulėjauta. Tai atskiras, uždaras pasaulis.

„Tarpmiškio sodybos vienu žvilgsniu apžvelgiamos ir vienu apvedimu uždarytos ankštame rate“ rašo Marius Katiliškis apysakoje „Užuovėja“. Ten pat sutiksime ir terminus „miškų ratas“, „miškų lankas“. Ir – tuo pačiu gelminis, netgi metafizinis ryšys su žeme: „Visur ir visais laikais žemė paėmė už save aukščiausias kainas. Žemė, kaip kempinė, permerkta krauju. Ji verta kraujo! Ir aukščiausia jos kaina – nebesugrįžimas jon! Nes tavo kaulai bus palaidoti kitur. Kur tave palaidos gerieji žmonės, kai tu praradai savo žemę ir savo tėvų kapus?“

Antanas Maceina yra pasakęs: „Žmogaus ir žemės vienybė yra tautinės kultūros savitumo žymė. Pavasario žemė, naujas jos gyvybės ciklas žymi ne tik daigo pradžią, jauno įsitvirtinimą ir visų gaivalingų jėgų suvešėjimą, bet ir seno pasitraukimą, natūralią gyvybės baigtį“.

* * *

Žemė ir Lietuvos istorija

Šitoji žmogaus ir žemės vienybė, tiksliau jos pažeidimas lėmė ne vieną skaudų ir dramatišką Lietuvos istorijos tarpsnį, diktavo politinius sprendimus. Valakų reforma, baudžiavos panaikinimas, Stolypino reforma, Mykolo Krupavičiaus radikalūs pertvarkymai paliko gilius pėdsakus ne tik ekonomikoje, bet ir mentoje. Tačiau ypač dramatiški pokyčiai, susiję su žemės pardavimu svetimšaliams, vyko XVI a.

Pažvekime į juos:

Liublino unija

Liublino unijos (1569) paskelbimo akte 14 skirsnyje rašoma:

„Visi statutai ir įstatymai, bet kokie ir dėl bet kokių priežasčių prieš lenkus Lietuvoje nutarti dėl lenko Lietuvoje žemės pirkimo ir laikymo, bet kokiu būdu jis ją gavo, arba iš žmonos, arba iš patarnavimo, pirkimo, kaip dovaną, keičiant arba kokiu nors įsigijimo būdu pagal paprotį ir visuotinę teisę, tie visi įstatymai galios netenka, nes prieštarauja teisei, teisingumui, abipusiškai meilei ir unijai bei susivienijimui. Todėl tegu visada lenkas Lietuvoje ir lietuvis Lenkijoje gali pagal teisę įgyti ir laikyti turtą“.

Taip buvo atvertas kelias žemės pardavimui lenkams. Tačiau po dvidešimties metų, matyt, patyrus šio leidimo pasekmes, susizgribta.

Trečiasis Lietuvos Statutas

Trečiajame Lietuvos Statute, įsigaliojusiame nuo 1589 sausio 1-sios, randame radikalų posūkį žemės pardavimo klausimu:

12 straipsnis. Apie nedavimą svetimšaliams lengvatų ir privilegijų, o atėjūnams iš kitų kraštų žemės neduoti. (Около недаванья чужоземъцомъ достоеньствъ и врядовъ всяких, а приходнемъ зъ инъших паньствахъ и оселости не давати)

„...toje valstybėje, Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje, ir visose žemėse, jai priklausančiose, dvasinių ir pasaulietinių vertybių, miestų, dvarų, [кгрунътовъ, староствъ, державъ, врядовъ земскихь и дворныхъ, посесый], nuosavybei anei apsigyvenimui jokiems svetimšaliams ir užsieniečiams, nei tos valstybės (LDK – aut. pastaba) kaimynams neduosime. O mes ir mūsų palikuonys, didieji Lietuvos kunigaikščiai, privalėsime jas duoti tik lietuviams, rusėnams ir žemaičiams (литве, руси, жомойти) – LDK ir jai priklausančių žemių senbuvių ir joje gimusių gentainiams“

Rusėnai čia yra slavų kilmės LDK piliečiai, tačiau nėra minimi lenkai. Juos mandagiai įvardija kaip kaimynus, bet parduoti žemę draudžiama.

Ar užteks vyriškumo dabartiniams Lietuvos politikams pasekti protėvių pavyzdžiu ir pasipriešinti prievartiniam Lietuvos žemių išpardavimui, parodys laikas. Tačiau tas pats laikas rašytojo lūpomis įspėja:

„Kur tave palaidos gerieji žmonės, kai tu praradai savo žemę ir savo tėvų kapus?“

P.S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Al.       2013-10-30 3:10

Teisingai parašyta. Kiekvienas viešas žmogus privalo dabar pasisakyti viešai dėl žemės.

greta       2013-10-29 23:01

Graziai parase gerb. Patackas. Primine , kad lietuviai yra sesli ir garbinga tauta.  Bet kiti is lietuviu nori atimti svaru vandeni ir zalia zeme maitintojele, ja paversti nezinomos chemijos duobemis .

Irma M Tetai Beatai       2013-10-29 20:16

Vyskupų Konferencija nepasisakė prieš referendumą, o tik - neagituoti bažnyčiose ir bažnyčiose nerinkti parašų (kaip ir bet kurių rinkimų atvejais). Katalikai, kaip ir visi piliečiai LAISVAI sprendžia ir renkasi tiesą.

Man atrodo,laikas       2013-10-29 19:34

skilti ir kunigams.

Oi ,bažnyčiose įsigali       2013-10-29 13:17

net nepakantumo vaikams,kurie ne visada išsėdi tyliai mišias,atmosfera.

puikios mintys       2013-10-29 11:03

pagarba Autoriui.

Anikė       2013-10-29 9:35

Ačiū,už Signatarui už išsamius ir gilius pamąstymus,ką tikram lietuviui,ne
tik pilietybę turinčiam,reiškia ŽEMĖ.Nejau XXI amžiuje lietuviai taps bežemiais?
Kad pasektų protėvių pavyzdžiu,reikia juos turėti,gerbti.Tą ypatingą ryšį jaučia
ne kiekvienas,nes loginis mąstymas ne visiems Dievo duotas.Stiprybės autoriui.

Teta Beta       2013-10-29 0:11

Ačiū ir sveikatos gerbiamam Algirdui Patackui. Labai gaila, kad Lietuvos Katalikų Bažnyčia neteko rezistencinės dvasios. Vyskupų konferencija paklusdama valdžiai pasisakė prieš referendumą ir parašų rinkimą bažnyčiose. Galėjo nors patylėti. Gerai, kad Bažnyčios nuolankumą atperka tokių katalikų pasauliečių kaip Patackas tvirta pozicija.

Linkime       2013-10-28 22:25

autoriui sveikatos.

Ačiū Autoriui už staripsnį       2013-10-28 22:20

Mums ir mūsų Ganytojams reikėtų lenkų kardinolo STEFANO VIŠINSKIO dvasios. Kodėl jiems nepavyksta ginti savo tėvų žemės ir būti kartu su JĄ mylinčiais lietuviais?

Lenkų kardinolas – tikrasis Lenkijos laisvės karys rašė:
„Žmogus tik savo žemėje turi tinkamą normalų tvarkos ir visuomeninio mąstymo klimatą. Tai yra tikriausi prigimtinio visuomeninio, sociologinio ir psichologinio pobūdžio paslaptis, kad žmogus siekia savo žemės, jos ieško ir ją myli. Tos meilės stiprumo įrodymų matėme per paskutinį karą, kai vokiečiai varė mus iš lenkų žemės. Buvo garsus didžialenkių arba Zamoszės žemdirbių pasipriešinimas; pagarsėjo Polesės ir Chelmo kaimų gynyba, grumtynės ir mūšiai dėl kiekvienos pėdos tėvų žemės, kuri išauga beveik iki simbolio…
Ištisos svetimųjų pavergtos kartos kovojo dėl teisės į savo žemę. Iš čia ypatingas žemės gynimo pobūdis. Ne tik armija gina tėvynės teritoriją, bet ir joje gyvenantys žmonės, ir – nelyginant žolė tarp kadagių ir miško tankumynų – gina jos neliečiambę. Žinome, ką reiškia vėjas nuo jūros, besigalynėjantis su žeme prie kranto. Ir šią gynybos psichiką branginame. Lenkija, nepaisant okupacijų, išsigelbėjo tik todėl, kad ji neatitektų svetimiesiems. Tėvų žemė, ypač mūsų geopolititinėje sistemoje, yra toks svarbus elementas, kad turi būti kaip reikiant prižiūrima.
Mums neramu dėl lengvumo priimant sprendimus dėl žemės – be istorinės ateities vizijos, reikiamai nesusimąsčius, kaip bus lenkų žemėje kitame amžiuje – po 2000 metų. O nesant istorinės tautos ateities vizijos su žeme sulyginamos ištisos žmonių gyvenvietės…
Tėvų žemė turi būti vertinama ir gerbiama, prižiūrima. Tą padaryti be meilės negalima“.

„Lenkija, būdama tarp tų malochų, nors ir plačiai bendradarbiautų su slavų valstybėmis, privalo atminti, jog ši teritorija bus tuo saugesnė, tuo solidaresnė ir ekonominiu, ir tautiniu, ir kultūriniu, ir kariniu požiūriu, kuo geriau bus globojamas žemę dirbantis žmogus“. Kardinolas Stafanas VIŠINSKIS.

Pas mus viskas nuo pat neprikalusomybės atgavimo daroma priešingai – taip naikinama Lietuva. Kodėl mūsų Ganytojai šioje vietoje neparodo Lietuvos gynimo dvasios?

 

Ieva       2013-10-28 22:06

Ačiū Algirdui Patackui už gerą tekstą. Keista, kad žemės pardavimo šalininkai sugeba tik tyčiotis, bet savo pozicijos nesugeba paremti jokiais rimtais argumentais. Kaip skiriasi rimtas Patacko žodis ir Landsbergio šmaikštavimas, kad bus gražu, kai olandai apsodins išparduotas Lietuvos žemes tulpėmis.

grumstas       2013-10-28 20:54

Dar norėčiau paprotinti tuos ,kurie nemato pavojaus žemės išpardavinėjimuose, kad pastarieji žvilgtertų į Izraelio valstybės skūrimą Palestinos teritorijoje. Juk pradžioje žydai supirkinėjo iš palestiniečių savininkų žemę.Ir kas gavosi- palestiniečiai tapo svetimi ir nereikalingi savo protėvių žemėje. neabejoju, kad jeigu parduosimeLietuvos žemę, tai mūsų vaikai ir anūkaitaps išstumataisiais , netekusiais ryšio su savo šaknimis . Svieto perėjūnais ir beliks   įsiskiepyti įas tautų šakas , ištirpti kitose tautose.
O kokius pusmėnulius ar ieroglifus paišys ant mūsų paminklų kapinėse naujieji nomadai-globalistai iš Vakarų ir Rytų?


Rekomenduojame

Valdas Vasiliauskas. „Mūsiškių“ premjera: nei bravo, nei švilpimo. Nieko

Vygintas Gontis Statistikos departamentui: kaip susidaro tie 0,6% BVP, kuriuos neva skiriame mokslui ir studijoms? Ir kodėl jų niekas daugiau nemato?

Liudvikas Jakimavičius. Ir pasklido kvapas

Rasa Čepaitienė. Baubinimas

Vokietija įveda sienų kontrolę: Europos be sienų svajonė žlugo negrįžtamai?

Vytautas Radžvilas. Ne rinkiminio turgaus prekeivių, bet kovojanti partija!

Advokatas Jonas Ivoška. Ar Lietuva yra teisinė valstybė? (II dalis)

Pirmą kartą paskelbtas žydų žudikų Paneriuose sąrašas

Jie labai myli kultūrą

Algimantas Rusteika. Kodėl aš negaliu jos pamiršti?

Vytautas Sinica. Drakoniška? Absoliučiai. Proporcinga? Ne. Ar tai atgrasytų nuo atitinkamų pažeidimų ateityje? Neabejoju

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (II)

Advokatas Jonas Ivoška. Ar Lietuva tebėra yra teisinė valstybė?

Geroji Naujiena: Mūsų Viešpats Jėzus Kristus – Visatos Valdovas

Kodėl signatarui sopa širdį dėl Lietuvos?

Liudvikas Jakimavičius. Kultūrininkai ar „kultūrininkai“?

Rolandas Kačinskas. Susipažinkime: Graikijos garbės pilietis Zygmantas Mineika – sukilėlis, kuriam motina antrąkart padovanojo gyvenimą

Vladas Vilimas. Klausiate: ar pasitikime teismais? Bet apie kokius teismus kalbate, p. Šedbarai?

Arkivysk. Gintaras Grušas: Žinia, kurią mums skelbia prieš dvejus metus atrasti sukilėlių palaikai

G. Nausėda: „Jų keltos pilietinių teisių, tikėjimo, sąžinės ir žodžio laisvių, socialinio teisingumo idėjos žymėjo mūsų tautų atsivėrimą modernybei“

Iškilmingai palydėti amžinojo poilsio Rasų kapinėse atgulė Lietuvos žemės didžiavyriai – 1863–1864 m. sukilimo vadai ir dalyviai

Algimantas Rusteika. Prisiminimai apie ateitį

Ramūnas Aušrotas. Apie Laisvės partijos atstovų iniciatyvas, siekiant varžyti laisvę šeimose

Vytautas Matulevičius. Iš JAV galime prašyti tik kareivių ir tankų, bet ne teisėjų. O gaila

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (I)

Kviečiame į konferenciją–diskusiją apie gender ideologiją!

Mindaugas Buika. Tikėjimo sklaida statistikos veidrodyje

Vytautas Radžvilas. Netikros tikrovės ištakos. Pilietinė ir politinė visuomenė

Diana Nausėdienė: Kodėl mes išskiriame moteris? Pakalbėkime, ką patiria vyrai

Apie 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių gyvenimą ir mirtį, arba Lietuvos žemė grąžina savo didžiavyrius

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.