Algirdas Patackas. Tauta ir žemė

Tiesos.lt siūlo   2013 m. spalio 28 d. 19:43

12     

    

Algirdas Patackas. Tauta ir žemė

alkas.lt
 
Lietuviai yra viena sėsliausių tautų Europoje. „Kur radosi, ten glūdi“ – yra pasakęs apie mūsų tautą Vaižgantas.

Šioje genialioje įžvalgoje yra nusakyta viskas, kas svarbiausia mūsų priešistorijai – kad gyvename ten, kur gimėme (ko negali pasakyti apie save daugelis Europos tautų); kad esminis mūsų gyvensenos bruožas yra glūdėjimas, tai yra meditatyvi, savęsp orientuota būsena. Tai nereiškia, kad Lietuvos istorijoje nebūta „aktingujų“, anot Vaižganto, laikotarpių (vieną iš jų neseniai išgyvenome), bet lemiantis lietuviškosios gyvensenos bruožas vis tik yra glūdėjimas.

Sėslioms tautoms yra būdingas dažnai pasąmoninis, giliai užslėptas ryšys su žeme, su šaknimis, netgi su žemės gelmėmis. Geologai ir kalbininkai, prof. Gediminas Motuzas ir prof. Zigmas Zinkevičius yra pastebėję koreliaciją tarp geologinių žemėlapių ir tarmių atlaso. Tai nenuostabu – žemės gelmės turi įtakos žemės paviršiui, augmenijai, netgi klimatui, tad kodėl šitai negalėtų turėti įtakos žmogui.

Žemė – žmuo - augmuo

Šitai atsispindi ir žodyne: antai, yra išlikęs senovinis žmogaus pavadinimas „žmuo“ („Geriaus būtų buvę tieg, kad būtų negimęs tas žmuo SPII167“ – Lietuvių kalbos žodynas). Tad „žemė“, „žmuo“ ir dar šios priebalsinės konstrukcijos semantinis pumpuras „augmuo“ rodo neabejotiną mentalinį ryšį tarp žmogaus, žemės ir augalo.

Gardas ir soda

Laiko ratui sukantis, keitėsi girios gyventojų būtis ir buitis. Dž. Frezerio „food gatherers“, maisto rinkėjų epochą keitė žemdirbystė. Žmogus nebesitenkino tuo, ką rado girioje, kur jis tebuvo gamtos dalis – jis tveria „gardą“, t.y. iš gamtos atkovoja žemės gabalą, tuo būdu atsirasdamas šalia gamtos (iš šio žodžio yra kildinamas miesto pavadinimas – Gardai, Gardinas, slav. город; gardininkas – „miestietis“ LKŽ). Taigi „gardas“ reiškia kultūros ir civilizacijos teritoriją. Šia prasme giminingas jam yra žodis „soda“ – neišskirstytas kaimas, sodžius:. Aš didelio[je] sodo[je] augau Tl [LKŽ]; taip pat „soda“ yra paveldima žemė, buveinė. Sodžius yra jau atėjusios žemdirbystės žymuo, tampriai surištas su pasaulėjauta. Tai atskiras, uždaras pasaulis.

„Tarpmiškio sodybos vienu žvilgsniu apžvelgiamos ir vienu apvedimu uždarytos ankštame rate“ rašo Marius Katiliškis apysakoje „Užuovėja“. Ten pat sutiksime ir terminus „miškų ratas“, „miškų lankas“. Ir – tuo pačiu gelminis, netgi metafizinis ryšys su žeme: „Visur ir visais laikais žemė paėmė už save aukščiausias kainas. Žemė, kaip kempinė, permerkta krauju. Ji verta kraujo! Ir aukščiausia jos kaina – nebesugrįžimas jon! Nes tavo kaulai bus palaidoti kitur. Kur tave palaidos gerieji žmonės, kai tu praradai savo žemę ir savo tėvų kapus?“

Antanas Maceina yra pasakęs: „Žmogaus ir žemės vienybė yra tautinės kultūros savitumo žymė. Pavasario žemė, naujas jos gyvybės ciklas žymi ne tik daigo pradžią, jauno įsitvirtinimą ir visų gaivalingų jėgų suvešėjimą, bet ir seno pasitraukimą, natūralią gyvybės baigtį“.

* * *

Žemė ir Lietuvos istorija

Šitoji žmogaus ir žemės vienybė, tiksliau jos pažeidimas lėmė ne vieną skaudų ir dramatišką Lietuvos istorijos tarpsnį, diktavo politinius sprendimus. Valakų reforma, baudžiavos panaikinimas, Stolypino reforma, Mykolo Krupavičiaus radikalūs pertvarkymai paliko gilius pėdsakus ne tik ekonomikoje, bet ir mentoje. Tačiau ypač dramatiški pokyčiai, susiję su žemės pardavimu svetimšaliams, vyko XVI a.

Pažvekime į juos:

Liublino unija

Liublino unijos (1569) paskelbimo akte 14 skirsnyje rašoma:

„Visi statutai ir įstatymai, bet kokie ir dėl bet kokių priežasčių prieš lenkus Lietuvoje nutarti dėl lenko Lietuvoje žemės pirkimo ir laikymo, bet kokiu būdu jis ją gavo, arba iš žmonos, arba iš patarnavimo, pirkimo, kaip dovaną, keičiant arba kokiu nors įsigijimo būdu pagal paprotį ir visuotinę teisę, tie visi įstatymai galios netenka, nes prieštarauja teisei, teisingumui, abipusiškai meilei ir unijai bei susivienijimui. Todėl tegu visada lenkas Lietuvoje ir lietuvis Lenkijoje gali pagal teisę įgyti ir laikyti turtą“.

Taip buvo atvertas kelias žemės pardavimui lenkams. Tačiau po dvidešimties metų, matyt, patyrus šio leidimo pasekmes, susizgribta.

Trečiasis Lietuvos Statutas

Trečiajame Lietuvos Statute, įsigaliojusiame nuo 1589 sausio 1-sios, randame radikalų posūkį žemės pardavimo klausimu:

12 straipsnis. Apie nedavimą svetimšaliams lengvatų ir privilegijų, o atėjūnams iš kitų kraštų žemės neduoti. (Около недаванья чужоземъцомъ достоеньствъ и врядовъ всяких, а приходнемъ зъ инъших паньствахъ и оселости не давати)

„...toje valstybėje, Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje, ir visose žemėse, jai priklausančiose, dvasinių ir pasaulietinių vertybių, miestų, dvarų, [кгрунътовъ, староствъ, державъ, врядовъ земскихь и дворныхъ, посесый], nuosavybei anei apsigyvenimui jokiems svetimšaliams ir užsieniečiams, nei tos valstybės (LDK – aut. pastaba) kaimynams neduosime. O mes ir mūsų palikuonys, didieji Lietuvos kunigaikščiai, privalėsime jas duoti tik lietuviams, rusėnams ir žemaičiams (литве, руси, жомойти) – LDK ir jai priklausančių žemių senbuvių ir joje gimusių gentainiams“

Rusėnai čia yra slavų kilmės LDK piliečiai, tačiau nėra minimi lenkai. Juos mandagiai įvardija kaip kaimynus, bet parduoti žemę draudžiama.

Ar užteks vyriškumo dabartiniams Lietuvos politikams pasekti protėvių pavyzdžiu ir pasipriešinti prievartiniam Lietuvos žemių išpardavimui, parodys laikas. Tačiau tas pats laikas rašytojo lūpomis įspėja:

„Kur tave palaidos gerieji žmonės, kai tu praradai savo žemę ir savo tėvų kapus?“

P.S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Al.       2013-10-30 3:10

Teisingai parašyta. Kiekvienas viešas žmogus privalo dabar pasisakyti viešai dėl žemės.

greta       2013-10-29 23:01

Graziai parase gerb. Patackas. Primine , kad lietuviai yra sesli ir garbinga tauta.  Bet kiti is lietuviu nori atimti svaru vandeni ir zalia zeme maitintojele, ja paversti nezinomos chemijos duobemis .

Irma M Tetai Beatai       2013-10-29 20:16

Vyskupų Konferencija nepasisakė prieš referendumą, o tik - neagituoti bažnyčiose ir bažnyčiose nerinkti parašų (kaip ir bet kurių rinkimų atvejais). Katalikai, kaip ir visi piliečiai LAISVAI sprendžia ir renkasi tiesą.

Man atrodo,laikas       2013-10-29 19:34

skilti ir kunigams.

Oi ,bažnyčiose įsigali       2013-10-29 13:17

net nepakantumo vaikams,kurie ne visada išsėdi tyliai mišias,atmosfera.

puikios mintys       2013-10-29 11:03

pagarba Autoriui.

Anikė       2013-10-29 9:35

Ačiū,už Signatarui už išsamius ir gilius pamąstymus,ką tikram lietuviui,ne
tik pilietybę turinčiam,reiškia ŽEMĖ.Nejau XXI amžiuje lietuviai taps bežemiais?
Kad pasektų protėvių pavyzdžiu,reikia juos turėti,gerbti.Tą ypatingą ryšį jaučia
ne kiekvienas,nes loginis mąstymas ne visiems Dievo duotas.Stiprybės autoriui.

Teta Beta       2013-10-29 0:11

Ačiū ir sveikatos gerbiamam Algirdui Patackui. Labai gaila, kad Lietuvos Katalikų Bažnyčia neteko rezistencinės dvasios. Vyskupų konferencija paklusdama valdžiai pasisakė prieš referendumą ir parašų rinkimą bažnyčiose. Galėjo nors patylėti. Gerai, kad Bažnyčios nuolankumą atperka tokių katalikų pasauliečių kaip Patackas tvirta pozicija.

Linkime       2013-10-28 22:25

autoriui sveikatos.

Ačiū Autoriui už staripsnį       2013-10-28 22:20

Mums ir mūsų Ganytojams reikėtų lenkų kardinolo STEFANO VIŠINSKIO dvasios. Kodėl jiems nepavyksta ginti savo tėvų žemės ir būti kartu su JĄ mylinčiais lietuviais?

Lenkų kardinolas – tikrasis Lenkijos laisvės karys rašė:
„Žmogus tik savo žemėje turi tinkamą normalų tvarkos ir visuomeninio mąstymo klimatą. Tai yra tikriausi prigimtinio visuomeninio, sociologinio ir psichologinio pobūdžio paslaptis, kad žmogus siekia savo žemės, jos ieško ir ją myli. Tos meilės stiprumo įrodymų matėme per paskutinį karą, kai vokiečiai varė mus iš lenkų žemės. Buvo garsus didžialenkių arba Zamoszės žemdirbių pasipriešinimas; pagarsėjo Polesės ir Chelmo kaimų gynyba, grumtynės ir mūšiai dėl kiekvienos pėdos tėvų žemės, kuri išauga beveik iki simbolio…
Ištisos svetimųjų pavergtos kartos kovojo dėl teisės į savo žemę. Iš čia ypatingas žemės gynimo pobūdis. Ne tik armija gina tėvynės teritoriją, bet ir joje gyvenantys žmonės, ir – nelyginant žolė tarp kadagių ir miško tankumynų – gina jos neliečiambę. Žinome, ką reiškia vėjas nuo jūros, besigalynėjantis su žeme prie kranto. Ir šią gynybos psichiką branginame. Lenkija, nepaisant okupacijų, išsigelbėjo tik todėl, kad ji neatitektų svetimiesiems. Tėvų žemė, ypač mūsų geopolititinėje sistemoje, yra toks svarbus elementas, kad turi būti kaip reikiant prižiūrima.
Mums neramu dėl lengvumo priimant sprendimus dėl žemės – be istorinės ateities vizijos, reikiamai nesusimąsčius, kaip bus lenkų žemėje kitame amžiuje – po 2000 metų. O nesant istorinės tautos ateities vizijos su žeme sulyginamos ištisos žmonių gyvenvietės…
Tėvų žemė turi būti vertinama ir gerbiama, prižiūrima. Tą padaryti be meilės negalima“.

„Lenkija, būdama tarp tų malochų, nors ir plačiai bendradarbiautų su slavų valstybėmis, privalo atminti, jog ši teritorija bus tuo saugesnė, tuo solidaresnė ir ekonominiu, ir tautiniu, ir kultūriniu, ir kariniu požiūriu, kuo geriau bus globojamas žemę dirbantis žmogus“. Kardinolas Stafanas VIŠINSKIS.

Pas mus viskas nuo pat neprikalusomybės atgavimo daroma priešingai – taip naikinama Lietuva. Kodėl mūsų Ganytojai šioje vietoje neparodo Lietuvos gynimo dvasios?

 

Ieva       2013-10-28 22:06

Ačiū Algirdui Patackui už gerą tekstą. Keista, kad žemės pardavimo šalininkai sugeba tik tyčiotis, bet savo pozicijos nesugeba paremti jokiais rimtais argumentais. Kaip skiriasi rimtas Patacko žodis ir Landsbergio šmaikštavimas, kad bus gražu, kai olandai apsodins išparduotas Lietuvos žemes tulpėmis.

grumstas       2013-10-28 20:54

Dar norėčiau paprotinti tuos ,kurie nemato pavojaus žemės išpardavinėjimuose, kad pastarieji žvilgtertų į Izraelio valstybės skūrimą Palestinos teritorijoje. Juk pradžioje žydai supirkinėjo iš palestiniečių savininkų žemę.Ir kas gavosi- palestiniečiai tapo svetimi ir nereikalingi savo protėvių žemėje. neabejoju, kad jeigu parduosimeLietuvos žemę, tai mūsų vaikai ir anūkaitaps išstumataisiais , netekusiais ryšio su savo šaknimis . Svieto perėjūnais ir beliks   įsiskiepyti įas tautų šakas , ištirpti kitose tautose.
O kokius pusmėnulius ar ieroglifus paišys ant mūsų paminklų kapinėse naujieji nomadai-globalistai iš Vakarų ir Rytų?


Rekomenduojame

Irena Vasinauskaitė. Puiki bendruomeninė rudens šventė Šiauliuose

Algis Avižienis „Iš savo varpinės“: Vietnamo pelkėse nuskendo amerikiečių iliuzijos

Žino, ką sako. Masiulis: jeigu kas iš senos partijos vadovybės galvoja, kad byloje bus galima visus šunis sukarti ant Masiulio, tai taip nebus

Irena Vasinauskaitė. Meras Artūras Visockas – žmogus, pasmerkęs Šiaulių liepas myriop?

Algimantas Rusteika. Juos atpažinsite iš jų vaisių

Atviras laiškas LR Prezidentui: Skubiai stabdykite masines miesto medžių žudynes (signataro A.Sėjūno spaudos konferencijos vaizdo įrašas)

Vytautas Radžvilas. Lietuvos politikos atnaujinimo klausimu

Kas čia pas mus tikrų tikriausi „vatnikai“?

Vytautas Sinica. Telkianti istorinės atminties politika

Geroji Naujiena: Jei tik turėtume tikėjimą...

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga: švietimo problemos ne tik kad nebuvo išspręstos, bet dar ir pagilėjo

Valdas Vižinis. Lietuvos valdžios elito karas prieš visuomenę tęsiasi

Verta prisiminti. Kun. Marius Talutis. Daugiau negu sutapimai…

Kaip nusišalinant nenusišalinti? Rūtos Visocnik replika apie Kauno miesto „vieningųjų“ diegiamą savivaldos modelį

Ką popiežius Pranciškus sveikindamas pasakė kardinolui Sigitui?

Andrius Navickas: siūlau Švietimo ministeriją iškelti į Estiją

Rūta Visocnik. Ar gali „vaiko teisės“ kviesti tėvus į posėdžius nenurodydamos aiškios priežasties?

Vidmanto Valiušaičio knygos „Istorikai nenaudoja dalies šaltinių“ pristatymas (video)

Algimantas Rusteika. Jei direktoriumi būčiau aš

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: pasakyk bankui „sudie“

Nuo bačkos. Bernardas Gailius. Patriotizmas trukdo valstybei augti

Jurga Lago: Mes iš Lietuvos

Lietuvoje nutylėta Europos Parlamento istorinė rezoliucija „Dėl europinės atminties svarbos Europos ateičiai“ –  dar vienas smūgis R. Šimašiui

Vytautas Sinica. Apie ministro Kukuraičio kovą su skurdu ir socialine atskirtimi

Eurofederalistai kviečia į diskusiją: „Kalbėkime apie klimatą“

Vytautas Radžvilas. Lukiškių aikštėje – paneuropinio konflikto aidas

Kviečiame į konferenciją Kaune spalio 5 dieną!

Vytautas Sinica. Pasikartojanti klaida diskusijose apie tautiškumą

Marijus Kaukėnas‎: Apie turą po Labanoro girios kirtavietes, arba Ir vėl apie teisėtumą, prasilenkiantį su teisingumu

Susipažinkite: Labanoro dykros

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.