Algirdas Patackas. Nebeatpažįstu Lietuvos

Tiesos.lt siūlo   2013 m. rugsėjo 19 d. 12:48

10     

    

Algirdas Patackas. Nebeatpažįstu Lietuvos

Mano pareiga viešai pasakyti, kad Raimundas Ivanauskas, dabar teisiamas neva kaip D. Kedžio padėjėjas, valstybei sunkiausiu kūrimosi metu buvo savanoris, atliko pavojingas užduotis, rizikavo savo gyvybe, negaudamas už tai jokio atlygio, – sako Nepriklausomybės akto signataras, buvęs politinis kalinys, vienas iš Savanorių sąjungos kūrėjų, Seimo narys Algirdas Patackas.

Pone Algirdai, Jums teko sunkiomis valstybei ir kiekvienam savanoriui aplinkybėmis pažinti dabar žmogžudystės organizavimu Garliavos pedofilijos byloje kaltinamą Raimundą Ivanauską? 

Nežinau, ką Raimundas Ivanauskas yra padaręs toje Klonio gatvės istorijoje, čia teisėsaugos institucijų reikalas, tačiau mano pareiga paliudyti viešai, kad sunkiausiu valstybės kūrimosi metu jis buvo padorus žmogus, patriotas, kuris aukodavo savo laisvalaikį, savo lėšas, rizikavo gyvybe, gindamas valstybę. Normalus, žmogiškas teismas turėtų į tai atsižvelgti.

Gal galėtumėt apie tai plačiau?

Man teko dalyvauti kuriant Lietuvos kariuomenę nuo pat jos ištakų – Sąjūdžio Kauno žaliaraiščių (Sąjūdžio apsaugos būrių, – D. S.) susibūrimo. 1990-aisiais paskelbus nepriklausomybę viena iš labai rimtų bėdų buvo apsauga – valstybė, kuri neturi fizinės jėgos apsiginti, ilgai negyvens. Sovietine milicija pasitikėti negalėjome – prisiminkim B. Makutinovičiaus istoriją (B. Makutinovičiaus vadovaujamas milicijos spec. būrys grobė ginklus, užpuldinėjo Lietuvos pasienį, atkuriamas valstybės institucijas – D. S.). Todėl labai reikėjo savanorių, kurie viską metę eitų ginti valstybės. Pagrindinį apsaugos branduolį sudarė sportininkai iš sovietmečiu susikūrusių pogrindinių Kyokushin karatė ir kultūristų būrelių – Atgimimo laikotarpiu jie legalizavosi į oficialias sporto federacijas. Kauno kultūristai jau nuo seno turėjo tokią patriotinę dvasią – pavyzdžiui, per „kalantines“ Kaune (turima omeny jaunimo susidūrimus su milicija po Romo Kalantos susideginimo 1972 metais, – D. S.) su milicija labiausiai ir plakėsi pogrindiniai kultūristai. Kaune sovietmečiu vos ne kiekviename rūsyje buvo po klubelį, kur rinkdavosi tokia ne visai sovietinė publika. Pogrindiniame kultūrizme vyravo mintis ne prisipumpuoti, bet siekti estetikos, harmonijos. Tas pat buvo ir su karatė – ši sporto šaka buvo draudžiama (karatė treniruotės buvo leidžiamos tik okupacinei valdžiai tarnaujančioms KGB, jaunųjų dzeržinskiečių struktūroms, – D. S.), o kas draudžiama – jaunimui patinka, todėl Kaune buvo ir pogrindinių karatė būrelių. Tačiau pogrindžio karatistai savo veiklą pirmiausia pradėdavo nuo filosofijos (mintis – kaip vanduo, mintis – kaip mėnulis ir t.t.) – kol šitų dalykų neįsisavindavo, tol apie jokius kovinius veiksmus nė kalbos nebūdavo. Todėl pirmieji apsaugos vyrai iš karatistų ir kultūristų federacijų turėjo ne tik čia (rodo į rankos raumenis, – D.S.), bet ir čia (rodo į galvą, – D. S.).

Šiuos savo gyvybe rizikavusius savanorius mes paprastai prisimename tik minėdami Sausio 13-ąją, kaip parlamento gynėjus, tačiau jie juk dirbo nuo pat nepriklausomybės atkūrimo – saugojo tuometį valstybės vadovą Vytautą Landsbergį, kai kuriuos ministrus, atvykusias užsienio valstybių delegacijas, budėjo prie svarbių objektų ir pan. Oficialių etatų tada nebuvo, tad visą šį labai svarbų ir rizikingą darbą jie dirbo nemokamai, pamainomis, su savo mašinomis. Mano ryšys su šiais sportininkais buvo per Rolandą Razulevičių (diplomuotą matematiką, vėliau dirbusį patarėju Užsienio reikalų ir Krašto apsaugos ministerijose, šiuo metu verslininką) – jis yra puikus Rytų kovų žinovas.

Ryškiausias epizodas, susijęs su to laikmečio apsauga, buvo Sausio 13-osios išvakarėse iš KGB gauta informacija, kad Šiaurės miestelio (okupacinės kariuomenės bazavimosi vieta Vilniuje, – D. S.) karininkai organizuoja V. Landsbergio nužudymo operaciją, pasinaudojant vienu iš neva jų užverbuotu apsaugos vyruku. Pradėjom sukti galvas: nuo kada KGB teikia tokias paslaugas, ką reiškia ši jų pametėta informacija – gal jie nori, kad mes išformuotume visą apsaugą, nori sukelti mūsų gretose sąmyšį? Sausio 11-ąją nusprendėm aplink V. Landsbergį sudaryti du apsaugos žiedus: vienas, kaip ir buvo anksčiau, – iš Valstybės apsaugos departamento, o antrasis buvo glaudžiai apsupęs AT pirmininką. Tą antrą žiedą kartu su R. Razulevičium sudarėme iš jau minėtų sportininkų, kurie gerai pasirodė saugant valstybę nuo pat Kovo 11-osios. Šito apsaugos žiedo veiklą koordinavau aš. Taip 9 paras ir vaikščiojom visi kaip katinai – aš nesitraukiau nuo V. Landsbergio daugiau kaip per kelis metrus, o apsaugos žiedas – taip pat šalia. Šitame žiede vienas apsauginių buvo ir R. Ivanauskas, jau pasižymėjęs saugant valstybę, gražiai nuaugęs, stilingai apsirengęs vyrukas.

Tame vidiniame apsaugos žiede apskritai visi vyrai buvo inteligentiški, neatitinkantys standartinio įsivaizdavimo, jog sportininkas – tai iškart „mordobojus“ (snukiadaužys, – D. S.), kojasvydis. Nežinau nė vieno iš tos apsaugos karatisto ar kultūristo, kuris vėliau būtų patekęs į kriminalą, kažkaip kitaip nusivažiavęs, atvirkščiai – šiandien jie gabūs verslininkai, solidūs vyrai, iš valdžios nieko neprašantys ir savo nuopelnų nekaišiojantys piliečiai. Net nežinau, ar Raimundas Ivanauskas turi Sausio 13-osios medalį. Žinau tik, kad jis dainavo Petro Bingelio chore (vienas garsiausių Lietuvos chorų, – D. S.), turėjo labai retą balso tembrą.

Teisiškai tie kaltinimai R. Ivanauskui įdomūs – juk teisme nėra įrodyta, kad žudė būtent D. Kedys, pagaliau ir kaltinimai prieš R. Ivanauską ir buvusius policijos vadovus paremti ilgai tylėjusio, keliskart teisto M. Žalimo parodymais, kuriuos jis vėliau keitė, neva žurnalistas V. Gaivenis jį buvo primokęs, kaip kalbėti. Vis dėlto kaip reagavote išgirdęs, kad štai tas pats padorus savanoris, solidus choristas Raimundas Ivanauskas įtariamas padėjęs Drąsiui Kedžiui ruošti žudynes?

R. Ivanausko atveju neaišku, ar jis iki galo žinojo, ką D. Kedys planuoja. Okupacijos metais pogrindyje taip būdavo: ateina bendražygis ir paprašo – tą ir tą reikia padaryti – ir darai, nors dažnai net nežinai kokiam konkrečiai reikalui. Ir net neklausi – kuo mažiau žinai, tuo mažiau išpliurpsi. Žinai tik, kad padedi teisingam tikslui.

Linčo teismai prasidėjo Amerikoje, kai, piliečių manymu, valstybė nevykdė teisingumo. Pogrindžio legenda Algirdas Petrusevičius, ne kartą kalintas už antisovietinę veiklą, vienas pirmųjų savanorių, Aukščiausiosios Tarybos gynėjų, prieš keletą metų taip pat teistas už tai, kad neva banditų skriaudžiamam draugui parūpino ginklą. Ar A. Petrusevičiaus, R. Ivanausko atvejis (jei pasitvirtintų) nereikštų, kad vyrai, kurių pasiaukojimo dėka mes ir turim valstybę, nesulaukę jos teisingumo, beje, ne savo, o savo draugų atžvilgiu, nusprendžia ieškoti to teisingumo patys? Ir kaip šiuo atveju su Dekalogo šeštuoju įsakymu – nežudyk?

Tai rimta kario dilema: tarp vyriškos ištikimybės, garbės, teisingumo siekio ir tarp galimybės padaryti nuodėmę. Draugui nelaimėje turi padėti, bet negali daryti nuodėmės – sąmoninga žmogžudystė yra labai sunki nuodėmė. Tačiau sakau sąžiningai – nežinau, ką daryčiau, jei mano vaiką prievartautų, apie tai informuočiau visas valstybės institucijas, o jos nusisuktų. Lengva teisuoliškai iš šalies postringauti, kol pats tiesiogiai nesusiduri su tokiais atvejais. 

Dėl A. Petrusevičiaus jau esu sakęs: tai labai ryžtingas vyras, jis daug ką gali, bet pats jis net zuikio nenušautų. Kita vertus, tokie žmonės kaip A. Petrusevičius, negali likti abejingi kito nelaimei. Tai kario dvasios žmonės. Todėl A. Petrusevičius ir budėjo Klonio gatvėje, todėl jį tą tragišką gegužės 17-osios rytą Klonyje ir apstumdė, purškė į akis dujas, tampė už tuščios rankovės (A.Petrusevičius lageryje neteko rankos, – D.S.), išvadino seniu ir kitaip žemino.

O Jūs pats kaip atsidūrėte tarp Klonio gatvės budėtojų?

Po pirmo nesėkmingo bandymo pagrobti mergaitę iš jos gimtų namų. Tuomet nebegalėjau likti abejingas – turėjau kažką daryti. Negalima su vaiku taip elgtis – tik kryžiuočiai plėšdavo vaikus ir išsiveždavo. Tada mes, Savanorių kūrėjų sąjungos Kauno skyrius, nusprendėme nesikišdami nei į vieną pusę pasistatyti vagonėlį Klonio gatvėje ir stebėti, kad prieš vaiką nebūtų naudota prievarta (nenaudoti prievartos prieš vaiką nurodė ir teismas, – D. S.).

Tas pirmas prievartos naudojimas prieš mergaitę sujaudino nemažai šviesuomenės – Klonio gatvėje pradėjo lankytis kunigai, ypač įsitraukė Robertas Grigas, menininkai. Taip iš Klonio gatvės minios susiformavo bendruomenė, neabejinga kito skausmui.

Labai džiaugiuosi, kad ten buvome, kad išlaikėme iki galo, todėl dabar galime liudyti. Kas ten nebuvo – neturi jokios teisės vertinti. Tokiuose dalykuose negalima pasitikėti nei žiniasklaida, nei kažkieno pasakojimais – tai turi išjausti pats. Ateiti į vietą, pajusti ir pats sau išsiaiškinti, kas yra kas.

Taip pat turim prisiminti, kad Lietuvoje nuo seno egzistavo paprotinė teisė: palikti vaiką ten, kur jis augo – kaimas neleistų plėšti vaiko ir per prievartą kažkur išvežti. Dabar panaši situacija bręsta ir Prienų rajone: dvi poros pešasi dėl vaiko, tas vaikas jau ilgai gyvena pas vienus, bet kiti taip pat jo nori, ir vėl viskas krypsta policijos link. Bet ten sukilo kaimas ir neleido vaiko išvežti. Gerai, kad šiuo atveju pasitaikė žmoniškesnė antstolė, tačiau drama dar nebaigta. Jei nesustabdysim tos besiformuojančios teisinės praktikos – grobti vaikus – tai kuo virsime?

Visom prasmėm baisioje Garliavos byloje už įvairius kaltinimus teisiamas ne vienas patriotas, valstybės kūrėjas – apie savanorį R. Ivanauską jau kalbėjom, nuo policijos nukentėję Vyčio kryžiaus ordininkas Algirdas Petrusevičius ir 1972 m. „kalantinių“ dalyvis dailininkas Rimantas Radišauskas teisiami už neva nepaklusimą policijai pernai, gegužės 17-ąją, daktarė Laima Bloznelytė-Plėšnienė – už neva melagingus parodymus (L. Bloznelytė viešai pasakojo, kad jos kabinete pedofilija įtariamas A. Ūsas L. Stankūnaitės ir jos dukros akivaizdoje rodė lytinius organus ir prašė medicininės pagalbos). Jūs Seime viešai prisiekėte, jog profesorė Laima Bloznelytė-Plėšnienė, šešių vaikų mama, tikrai nemelavo, nes tai ypatingos garbės žmogus. Ar ne per drąsu – juk nebuvot šalia, nematėt?

Laimos tėvas Mindaugas Bloznelis buvo vienas iš 1941 m. sukilimo Kaune aktyvistų, vėliau antinacinių ir antisovietinių judėjimų dalyvis, politinis kalinys, todėl jo dukrą Laimą pažįstų dar iš tų pogrindžio prokatalikiškų žygeivių, iš tų išbandytų žmonių, iš to etnoso branduolio. Aš tikrai guldau galvą už ją – tai nuostabus žmogus, sukūrusi puikią šeimą. Ji kietas, tvirtas žmogus, ji ir kaip gydytoja yra labai stipri. Tai paliudytų daug kauniečių. Žinau, kad jeigu Laima taip pasakė, vadinasi, – taip ir buvo. 

Gerai – L. Bloznelytė nemeluoja, bet gal ji apsiriko?

Jokiais būdais. Laima yra nepaprastai atsakingas žmogus. Jei jai būtų nors šešėlis abejonės, ji būtų tylėjusi. 

Algirdai, Jūs buvęs disidentas okupuotoje Lietuvoje, vėliau ryškus sąjūdietis Atgimimo laikotarpiu, o galiausiai - Nepriklausomybės signataras. Kas vyksta valstybėje, kad Jūsų bendražygiams kaip okupacijos laikais keliamos bylos už siekį teisingumo, kurio neužtikrina gausios valstybės institucijos?

Tą dieną, kai sužinojau, kad Garliavos mergaitę išvežė į užsienį, perdaviau per savo kolegas Seime tokį savo vertinimą: „Nebeatpažįstu LIETUVOS, jos valstybės, už kurios atkūrimą dėjau parašą. Pagrobta mergaitė, paslėpta nuo artimųjų ir visuomenės, pagaliau išvežta nežinia kur. Ir visa tai padaryta valstybės vardu, valstybės rankomis, paklūstant Blogio jėgoms ir joms diriguojant. Tokiu būdu valstybė buvo padaryta bendrininke nusikaltimo prieš mažą vaiką, kuris tiek juridine, tiek teologine, moraline prasme yra pats sunkiausias. Bendrininke, deja, tapo ir tauta, visuomenė, kuri tą lemtingą rytą neišėjo į gatves. Tad šis nusikaltimas turės sunkiai nuspėjamų pasekmių tiek tautai, tiek valstybei.“

Kalbėjosi Dalius Stancikas

Bernardinai.lt

P.S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

liudna       2013-09-22 21:49

tie,kurie “prie ruso” buvo disidentais,“laisvoj” lietuvoj yra disidentai taip pat.nepritariu gerb patacko paziuroms -BET TIKIU KIEKVIENAM JO ZODZIUI APIE ZMONES AR IVYKIUS -jo nenupirksi,neibauginsi,neprisimeilinsi.pagarba gerb lietuvos patriotui patackui

Arvydas       2013-09-21 23:44

Sveikatos ir sekmes drasiam vyrui Algirdui.

Anikė       2013-09-20 15:42

Kreivų veidrodžių karalystėje nieko naujo:melagiai toliau dergia padorius,
šuleriai pardavinėja Lietuvą,sunkmečiu penimi sotieji ir persirijėliai,po
teismus tąsomi dori piliečiai, bandę apginti mergaitę,toliau įsišaknija
amoralumas ir dvigubi standartai.Tokia dabar Lietuva.

skaitytoja       2013-09-20 12:44

jeigu A. Patackas balotiruotusi i LR Prezidentus, tai jam reali galimybe laimeti, nes didzzioji dauguma uz ji balsuotu.

Adele       2013-09-19 22:26

graudus interviu, liudna. Pagarba Algirdui.

tikroji prasmė       2013-09-19 19:27

kartais tenka atūrinėti nepelnytai nuvalkiotus vardus.
Šioje šalyje žodžiai Patriotas, Elitas jau yra tapę negatyvaus atspalvio apibrėžimais.
Tačiau jeigu minėtus žodžius vėl pradėtume vartoti ten kur pridera - tuomet gerb. A. Patackui šie apibūdinimai dera be papildomų komentarų.
Tai realiai tikras Lietuvos patriotas.
Tokie žmonės ir yra tikrasis Tautos elitas.
O kas kuomet yra visi kubliai, grybauskaitės, palaičiai ir kita lakuota publika?
Pamazgos.
Pamazgos ir srutos.

Ką gerb.A.Patackas       2013-09-19 19:02

mano apie skalūnus?

Stasys       2013-09-19 18:01

Ką pasakė gerbiamas generolas Vitalijus Gailius? Manau, jis sako, jis žino! Taigi….

Juozas       2013-09-19 17:01

blgi dalykai Lietuvoje dedasi, nes liaudis isrinko statytine prezidente, kuri slepia savo tikraja biografija. Paksa uz menka nusizengima apkaltino, o dabar visi politikai tyli it vandens i burnas prisiseme.

Algirdą Patacką - į prezidentus       2013-09-19 14:09

vienintelis tinkamas kandidatas: sąžiningas, skaidri biografija, katalikas, patriotas, protingas, išsilavinęs, kovoja už teisybę ir gėrį.


Rekomenduojame

Robertas Grigas. Apie kunigišką santūrumą, stilių ir kultūrą

Vytautas Radžvilas. Tvirtai kartu ištarkime „Susigrąžinkime valstybę“

Vytautas Sinica. Šiuose rinkimuose demokratija ir pamatinės laisvės jau pralaimėjo, arba Balsuokime už Gitaną Nausėdą

Prof. Rasa Čepaitienė. Ar galimas kitas pagrindas Europos tautų vienybei nei jų krikščioniškoji civilizacija?

Donatas Malinauskas. Teisingumo ir sveiko proto pergalė

Nuo bačkos. Andrius Navickas. Reitinguokite Kubilių, Juknevičienę ir Anušauską

Andrius Švarplys. Ir dabartiniai Lietuvos Prezidento rinkimai – post-sovietinio mentaliteto tąsa

Speciali LRT radijo laida: kandidatų į Europos Parlamentą debatai

Vytautas Radžvilas. Rinkimai politologiniu žvilgsniu: MGB ar Agrokoncernas?

Arvydo Juozaičio žodis ir padėka

Algimantas Rusteika. Jūsų be galo daug, bet esat vieni

Kas TAI? Internetas ūžia: kad įvyko sprogimas, ir patys matome. Paaiškinkite mums, kas ir kodėl ČIA sprogo

Povilas Gylys. Dvaras prieš patriotus laimėjo aiškia persvara

Andrius Pauga. Atsisveikinimo laiškas išstojant iš TS-LKD

Robertas Grigas. Vis dėlto geriau jau ...

Popiežius siūlo paktą pasaulio ekonomikai atgaivinti

Prezidento rinkimai: paskutinę akimirką „partiniai tankai“ pasiveja ir aplenkia – Ingrida Šimonytė  pirmoji, Gitanas Nausėda – antras

Arvydas Juozaitis: „Mes Lietuvą suarėm, apakėjom, apsėjom, laukiam želmenų...“

Dr. Vincentas Vobolevičius. Paskutinis paaiškinimas: kada referendumai bus laikomi įvykusiais?

A. Juozaičio rinkimų štabo informacija apie šiurkščius rinkimų stebėjimo pažeidimus Jungtinėje Karalystėje

Geroji Naujiena: Niekas neišplėš mūsų iš Tėvo rankos

Povilas Gylys. Neilgai trukus sužinosime, ko Lietuvoje daugiau

Lietuvos vyskupų laiškas Prezidento ir Europos Parlamento rinkimams artėjant

Liudvikas Jakimavičius. Pelėkautai

Andrius Švarplys. In memoriam Vytautas Šerėnas

Ką aš vienas galiu… – pasakė trys milijonai

Jūratė Baranova. Liudiju

Algimantas Rusteika. Šventosios trejybės atmintinė

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Ir aš noriu antros pilietybės

Ligija Tautkuvienė. Referendumas. Visuotinė psichozė, klaidinimas ir supriešinimas. Kodėl?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.