Algirdas Patackas. Kristaus kareivis

Tiesos.lt redakcija   2014 m. liepos 22 d. 13:20

6     

    

Algirdas Patackas. Kristaus kareivis

Kunigo Alfonso Svarinsko atminimui

1983-ieji. Jau dešimt metų, kai nesuiminėjami kunigai. Ir staiga žinia – suimtas kunigas Alfonsas Svarinskas. Teismo metu čia pat, AT salėje, suimamas ir kunigas Sigitas Tamkevičius. Tai buvo grėsmingas smūgis visai Lietuvos katalikų bendruomenei – ateistinis Leviatanas vėl pražiojo savo nasrus.

„...atsimenu, einame į kunigo Sigito Tamkevičiaus teismą su Petru Cidziku. Aukščiausias teismas – šalia Mažvydo bibliotekos ir MA aspirantų bendrabučio. Tuoj peržengsime nematomą raudoną liniją, už kurios visi, norintys patekti į AT, yra suimami. Matau, kaip dreba Petro rankos, koks įsitempęs jo veidas – ir vis tik jis eina, nors yra ką tik paleistas iš Černiachovsko ligoninės-kalėjimo, to paskutinio pragaro rato, į kurį bet kada gali būti sugrąžintas. Man pasidaro gėda dėl savo baimių – aš rizikuoju nebent aspirantūra, o jam tai sprendimas žūti ar būti.

Pasitinka vyrukai atšertais komjaunuoliškais veideliais, pasiūlo sėsti į šalia esantį autobusiuką, o nepanorusius – užlaužia rankas ir įgrūda. Mus ir dar keletą moteriškių, matyt vienuolių, nuveža už miesto ir, išlaikę keletą valandų, paleidžia. Bet ne visus – porą energingiau protestavusių nuteisiamos penkiolikai parų...“

Po trečio kalinimo, 1988 m. liepą, kunigas Alfonsas grįžta į Viduklę, kur kunigavo prieš suėmimą. Viduklė buvo jo mylima parapija, o jos žmonės atsidėkojo jam tuo pačiu. Tai buvo jo geriausi metai – nepaisant trijų kalinimų, jis buvo kupinas dvasinės jėgos, jo pamokslai uždegdavo žmones, leido tikėtis geresnių laikų. Teko laimė matyti jį toje dvasinės brandos viršūnėje ir patirti nenusakomą drąsos ir vilties pliūpsnį, kunigo skleidžiamą iš ambonos:

„...pamaldos Viduklėje, bažnytėlė pilna žmonių. Bus teikiama pirmoji Komunija. Išsirikiuoja dvi eilės – tėvai ir vaikai. Ir štai, sekant senoviniu papročiu (gaila, nykstančiu…), vaikai priklaupia ir dėkoja tėveliams už tai, kad augino dorais žmonėmis, atsiprašo, ką ne taip padarę, o tėveliai juos laimina naujam gyvenimui, ir visa tai palydima kunigo Alfonso jaudinančiu, pasiekiančiu širdies gelmes žodžiu. Tai buvo vaizdas, kurio neužmiršiu visą gyvenimą – verkė ne tik moterys, bet ir dažnas vyras braukė ašarą. Tokiomis akimirkomis pajunti, kokia nenugalima jėga yra bendruomenė, bendrystė, communio, kai ją sujungia, suliedina Kristaus žodis ir jį sakralizuojančio tarpininko – drąsaus Kristaus kareivio – paliudijimas savo gyvenimu…“

Buvo kunigo Alfonso gyvenime ir tragiškoji linija, apie kurią gal netinka kalbėti rašant in memoriam bet vis dėlto pateisinama, jei tai papildo velionio atminimą dramatiška gaida, padeda suvokti žmogaus sielos slėpinius. Kunigas Alfonsas – apkasų žmogus, visą gyvenimą praleidęs kovose už Dievą ir Tėvynę. Tokia kareivio dalia – atsišaudyti, ir kunigas Alfonsas mokėjo tai daryti – ne veltui priešai jį „apdovanojo“ ilgais metais lagerio. Tačiau yra laikas kariauti ir laikas sėti. Kai apkasų karas buvo baigtas, galima buvo imtis arklo. Jis tai ir darė, ir garbė jam. Darė tai kaip mokėjo – kareiviškai ir griežtai, ir tai daugeliui netiko, nes jiems patogesni buvo atlaidesni, liberalūs dvasiškiai. Tai nereiškia, kad neteisūs buvo tautoje ir liaudyje populiarūs ganytojai, kurie mokėjo sėti ir arti kitaip, ne kareiviškai, sušildyti žodį širdies šiluma, ir už tai garbė jiems. Dievas kiekvienam davė savo ir kiekvienas bus vertinamas ne už būdą, kuriuo žmogus įbūtina savo buvimą, bet už tai, kiek padarė savuoju būdu, kiek į tai įnešė sielos virpulio ir širdies sopulio.

Ilsėkis ramybėje, Kristaus kareivi, šalia savo bendražygių partizanų, amžinai jaunų ir amžinai nugalėtojų, kuriems likai ištikimas visą savo gyvenimą ir kurių atminimo puoselėjimui skyrei paskutines savo gyvenimo pajėgas…

 

P.S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

šventasis       2014-07-27 23:32

Dievo tarne, padėk savo žmonėms iš Dangaus, melskis už juos, globok savo tėvynę, kelk iš mirties tautą, kuri jau neatpažįsta melo, blogio ir apgaulės.

Ženklas       2014-07-24 23:24

Lietuva, jos žmonės labai gražiai palaidojo Monsinjorą. Atostogų metas, darbo diena, o žmonių minios. Net Ukmergėje šį Didžiavyrį, šventą Kunigą atėjo palydėti labai daug Lietuvos žmonių. Tai ženklas, kad Lietuvos žmonės skiria kas tikrai myli Tėvynę.

o kodėl       2014-07-24 23:21

Kodėl Adamkus nepareiškė užuojautos mirus vienam kilniausių Lietuvos sūnų - Lietuvos Didvyriui? Man toks prezidentas neaiškus….

Taigi       2014-07-23 13:48

Svarinskas laimingas, kad spėjo laiku išeiti ir nematyti, kaip naikinama Lietuvos nepriklausomybė. Būtų labai sunku gyventi žmogui, kuris kovojo už nepriklausomą Lietuvą, ir matyti, kaip sunaikinamas litas.

pagarba A.Patackui       2014-07-23 4:44

skaitykite ekspertai lt ir tautoszinios lt


Nuplėšta N.Venckienės gedulo juosta nuo vainiko A.Svarinsko laidotuvėse
Written by: Deima Rašytė
2014/07/21 7:36 PM

Šventasis monsinjore       2014-07-22 14:41

Šventasis monsinjore Alfonsai Svarinskai - sunaikink blogį Lietuvoje, nukenksmink kgbistus-komunistus-pedofilus-pederastus.

Tų tą norėjai padaryti gyvas būdamas, dabar tą padaryk iš dangaus, su Dievo pagalba.


Rekomenduojame

Vytautas Rubavičius. Su kaimu prarandame gimtinės nuovoką

Rūta Janutienė „Iš savo varpinės“: Ar Dalia Grybauskaitė galėjo būti šantažuojama?

Liudvikas Jakimavičius. Šėpos jubiliejų pasitinkant

Geroji Naujiena: Kaip nenustoti sūrumo

Andrius Švarplys. Šveicarai uždraudė diskriminuoti gėjus kalboje ir viešumoje. Ką tai reiškia?

LR žvalgyba informuoja: kaip viešai vertintinos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui kylančios grėsmės ir pastebėti rizikos veiksniai

Nijolė Aleinikova. Apie dvasingumą – nusibodusi, bet taip ir nesuprasta tema

Apie meilę, kuri niekada nesibaigia – minint kun. Juozo Zdebskio 34-ąsias žūties metines

Algimantas Rusteika. Šeimininko belaukiant

Vytautas Radžvilas. Klausimas „Lietuvos Sąrašo“ partijai

Audrius Bačiulis. Sunkus tas LRT leftistinių propagandistų gyvenimas

Laimonas Kairiūkštis. Kiekybė ar kokybė, arba Kiek iš jūsų perskaitote 600 romanų per metus?

„Northwest Herald“: „Gyvenimas po ekstradicijos“ – Karolio Venckaus apžvalga

Romualdas Žekas. Sveikatos reforma – kodėl nesusikalbame?

Robert P. George. Drąsa, meilė ir pasiaukojimas kovoje už santuoką

Mark Regnerus. Silpni duomenys, maža imtis ir politizuotos išvados dėl LGBT asmenų diskriminacijos

Vidmantas Valiušaitis. Demokratija įsitvirtino pas mus tik kaip savotiškas „Potiomkino kaimas“ švogerių krašte

Vygandas Trainys apie Mokytojos ir Policininkės konfliktą dėl Trispalvės ir jo teisinį vertinimą: per 30 m. niekas nepasikeitė – dabar pakuotų „savi“

Algimantas Rusteika. Apie grėsmes grėsmėms

Nuo bačkos. Andrius Navickas: mūsų didžiausias politinis koziris yra Ingrida Šimonytė ir jos apsisprendimas yra svarbesnis nei visa politinė programa

„Žygis už gyvybę“ ir socialinių platformų cenzūra

Chad Pecknold. Brexitas – daugiau nei populistų maištas prieš globalizmą

Vidas Rachlevičius. Gal nemokykim britų gyventi

Mūzos ir ginklo broliai: Atmintis gyva. Konferencija skirta rašytojo, partizano Mamerto Indriliūno 100-osioms gimimo metinėms

Zofia Kossak-Szczucka: „Protestas!“

Istorija be vėliavnešių – tik butaforija

Nigel Farage. Trumpas pasakojimas apie ilgą kovą už Brexitą

Valdas Vižinis. Pokalbiai su teisėsauga. I dalis. Apie anūkės tvirkinimą

Petras Cidzikas – Lietuvos dvasios karys

Darius Kuolys. Ir darsyk apie lietuvių laisvės projektą, jo atramas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.