Algirdas Patackas. Kristaus kareivis

Tiesos.lt redakcija   2014 m. liepos 22 d. 13:20

6     

    

Algirdas Patackas. Kristaus kareivis

Kunigo Alfonso Svarinsko atminimui

1983-ieji. Jau dešimt metų, kai nesuiminėjami kunigai. Ir staiga žinia – suimtas kunigas Alfonsas Svarinskas. Teismo metu čia pat, AT salėje, suimamas ir kunigas Sigitas Tamkevičius. Tai buvo grėsmingas smūgis visai Lietuvos katalikų bendruomenei – ateistinis Leviatanas vėl pražiojo savo nasrus.

„...atsimenu, einame į kunigo Sigito Tamkevičiaus teismą su Petru Cidziku. Aukščiausias teismas – šalia Mažvydo bibliotekos ir MA aspirantų bendrabučio. Tuoj peržengsime nematomą raudoną liniją, už kurios visi, norintys patekti į AT, yra suimami. Matau, kaip dreba Petro rankos, koks įsitempęs jo veidas – ir vis tik jis eina, nors yra ką tik paleistas iš Černiachovsko ligoninės-kalėjimo, to paskutinio pragaro rato, į kurį bet kada gali būti sugrąžintas. Man pasidaro gėda dėl savo baimių – aš rizikuoju nebent aspirantūra, o jam tai sprendimas žūti ar būti.

Pasitinka vyrukai atšertais komjaunuoliškais veideliais, pasiūlo sėsti į šalia esantį autobusiuką, o nepanorusius – užlaužia rankas ir įgrūda. Mus ir dar keletą moteriškių, matyt vienuolių, nuveža už miesto ir, išlaikę keletą valandų, paleidžia. Bet ne visus – porą energingiau protestavusių nuteisiamos penkiolikai parų...“

Po trečio kalinimo, 1988 m. liepą, kunigas Alfonsas grįžta į Viduklę, kur kunigavo prieš suėmimą. Viduklė buvo jo mylima parapija, o jos žmonės atsidėkojo jam tuo pačiu. Tai buvo jo geriausi metai – nepaisant trijų kalinimų, jis buvo kupinas dvasinės jėgos, jo pamokslai uždegdavo žmones, leido tikėtis geresnių laikų. Teko laimė matyti jį toje dvasinės brandos viršūnėje ir patirti nenusakomą drąsos ir vilties pliūpsnį, kunigo skleidžiamą iš ambonos:

„...pamaldos Viduklėje, bažnytėlė pilna žmonių. Bus teikiama pirmoji Komunija. Išsirikiuoja dvi eilės – tėvai ir vaikai. Ir štai, sekant senoviniu papročiu (gaila, nykstančiu…), vaikai priklaupia ir dėkoja tėveliams už tai, kad augino dorais žmonėmis, atsiprašo, ką ne taip padarę, o tėveliai juos laimina naujam gyvenimui, ir visa tai palydima kunigo Alfonso jaudinančiu, pasiekiančiu širdies gelmes žodžiu. Tai buvo vaizdas, kurio neužmiršiu visą gyvenimą – verkė ne tik moterys, bet ir dažnas vyras braukė ašarą. Tokiomis akimirkomis pajunti, kokia nenugalima jėga yra bendruomenė, bendrystė, communio, kai ją sujungia, suliedina Kristaus žodis ir jį sakralizuojančio tarpininko – drąsaus Kristaus kareivio – paliudijimas savo gyvenimu…“

Buvo kunigo Alfonso gyvenime ir tragiškoji linija, apie kurią gal netinka kalbėti rašant in memoriam bet vis dėlto pateisinama, jei tai papildo velionio atminimą dramatiška gaida, padeda suvokti žmogaus sielos slėpinius. Kunigas Alfonsas – apkasų žmogus, visą gyvenimą praleidęs kovose už Dievą ir Tėvynę. Tokia kareivio dalia – atsišaudyti, ir kunigas Alfonsas mokėjo tai daryti – ne veltui priešai jį „apdovanojo“ ilgais metais lagerio. Tačiau yra laikas kariauti ir laikas sėti. Kai apkasų karas buvo baigtas, galima buvo imtis arklo. Jis tai ir darė, ir garbė jam. Darė tai kaip mokėjo – kareiviškai ir griežtai, ir tai daugeliui netiko, nes jiems patogesni buvo atlaidesni, liberalūs dvasiškiai. Tai nereiškia, kad neteisūs buvo tautoje ir liaudyje populiarūs ganytojai, kurie mokėjo sėti ir arti kitaip, ne kareiviškai, sušildyti žodį širdies šiluma, ir už tai garbė jiems. Dievas kiekvienam davė savo ir kiekvienas bus vertinamas ne už būdą, kuriuo žmogus įbūtina savo buvimą, bet už tai, kiek padarė savuoju būdu, kiek į tai įnešė sielos virpulio ir širdies sopulio.

Ilsėkis ramybėje, Kristaus kareivi, šalia savo bendražygių partizanų, amžinai jaunų ir amžinai nugalėtojų, kuriems likai ištikimas visą savo gyvenimą ir kurių atminimo puoselėjimui skyrei paskutines savo gyvenimo pajėgas…

 

P.S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

šventasis       2014-07-27 23:32

Dievo tarne, padėk savo žmonėms iš Dangaus, melskis už juos, globok savo tėvynę, kelk iš mirties tautą, kuri jau neatpažįsta melo, blogio ir apgaulės.

Ženklas       2014-07-24 23:24

Lietuva, jos žmonės labai gražiai palaidojo Monsinjorą. Atostogų metas, darbo diena, o žmonių minios. Net Ukmergėje šį Didžiavyrį, šventą Kunigą atėjo palydėti labai daug Lietuvos žmonių. Tai ženklas, kad Lietuvos žmonės skiria kas tikrai myli Tėvynę.

o kodėl       2014-07-24 23:21

Kodėl Adamkus nepareiškė užuojautos mirus vienam kilniausių Lietuvos sūnų - Lietuvos Didvyriui? Man toks prezidentas neaiškus….

Taigi       2014-07-23 13:48

Svarinskas laimingas, kad spėjo laiku išeiti ir nematyti, kaip naikinama Lietuvos nepriklausomybė. Būtų labai sunku gyventi žmogui, kuris kovojo už nepriklausomą Lietuvą, ir matyti, kaip sunaikinamas litas.

pagarba A.Patackui       2014-07-23 4:44

skaitykite ekspertai lt ir tautoszinios lt


Nuplėšta N.Venckienės gedulo juosta nuo vainiko A.Svarinsko laidotuvėse
Written by: Deima Rašytė
2014/07/21 7:36 PM

Šventasis monsinjore       2014-07-22 14:41

Šventasis monsinjore Alfonsai Svarinskai - sunaikink blogį Lietuvoje, nukenksmink kgbistus-komunistus-pedofilus-pederastus.

Tų tą norėjai padaryti gyvas būdamas, dabar tą padaryk iš dangaus, su Dievo pagalba.


Rekomenduojame

Gediminas Merkys. „Tečerizmo“ ir neoliberalizmo grimasos Lietuvoje

Kun. Virgilijus Poškus: keturi pedagoginiai maldos žingsniai

Geroji Naujiena: Sugrąžinti į Jo vynuogyną: ar pirmi, ar paskutiniai

Andrius Švarplys. Būtina padėti šeimai, bet ne diktuojant sistemai patogias sąlygas

Algimantas Rusteika. Pasirenkame kasdien ir kiekvienas. Ką?

Liudvikas Jakimavičius. Tema, kuria turėtų diskutuoti visos sisteminės ir nesisteminės partijos

Liudvikas Jakimavičius. Fokusas marokusas

Nida Vasiliauskaitė. Apie reklamą. Rimtai

Joana Noreikaitė. Tylioji tiesos akcija

Audrius Bačiulis. #Sorososus_vulgaris

Vinco Kubiliaus reportažas iš Simono Daukanto aikštėje vykusios tradicinės „Tie-SOS!“ akcijos

Vytautas Sinica. „Politikai, kurie tokiam diktatui nusileistų, laikytini nebent vasalais, bet ne tautos atstovais demokratinėje valstybėje“

Vytautas Radžvilas. Valstybė prieš Albiną Kentrą

Pagerbta pirmoji sovietų okupacijos auka

Andrius Švarplys apie Tėvynės Sąjungos programą: „Čia ne konservatizmas, čia yra grynasis liberalizmas“

Vincentas Vobolevičius. Kaip vertinti politikų apklausas? – partijų atsakymų „Artumai“ apžvalga

Vytautas Sinica. Fasadinė demokratija Lietuvoje: rinkimai tik tiems, kas jau Parlamente

Gintaras Furmanavičius.· STT nerimsta

Ramūnas Aušrotas. Viskas, ką jūs turite žinoti apie Laisvės partiją

Andriaus Švarplio replika: Tuomet buvo šūkis „Visa valdžia Taryboms!“ O dabar…

Algimantas Rusteika. Garsėjantis kompų šnaresys ir klaviatūrų barškėjimas, negęsta ilgai langai redakcijose

D.Stancikas: „Lietuvos istoriją pasauliui privalome rodyti ne žydo, ruso ar amerikiečio, bet lietuvio žvilgsniu, nes niekas kitas už mus to nepadarys“

Nuo bačkos. Virginijus Sinkevičius: Europa bus pavyzdys pasauliui

Andrius Švarplys. Partijos: tarp progreso ir tradicijos – partijų atsakymų „Artumai“ apžvalga

Povilas Urbšys. „Seimo sesijos pradžia su dviveidiškumo kauke“

Robertas Grigas. Smirsteli kažkuo netikru. Net jei ten yra tiesos

Nida Vasiliauskaitė. Tu ką, [mulki,] humoro nesupranti?!

Ramūnas Aušrotas. Darbuotojas yra nei vyriška, nei moteriška sąvoka. Tėtis ar mama – yra

Gintaras Furmanavičius. Ar čia tik aš vienas toks nesupratęs ir nesusipratęs?

Audrius Bačiulis. Kaip manot, į kurią šalį IT darbuotojai ketina emigruoti nuo prakeiktos Lukašenkos diktatūros?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.