Savivalda

Algirdas Drevinskas. Trys paraleliniai pasauliai savivaldoje

Tiesos.lt redakcija   2016 m. gruodžio 18 d. 22:48

7     

    

Algirdas Drevinskas. Trys paraleliniai pasauliai savivaldoje

Nūdien žiniasklaidoje dūzgia rūpestis dėl politinių krebždėjimų Šiaulių miesto savivaldybėje:
- Rūta pastebėjo, kad meras oponentams (keturiems Valerijaus Simulik muškietininkams) siūlo saldainį, t.y. kviečia jungtis bendram darbui bei užimti vicemero postą;
- Jūratė įtarė, kad politikai persirikiuoja, ir rūpinosi, ar bus naudos miestui;

Tuo tarpu sunerimęs meras savo paskyroje veidaknygėje prašė gyventojų palaikymo, nuo kurio priklausys, ar koalicija išlaikys pasiryžimą neišduoti idealų ir toliau vesti miestą progreso keliu, o savivaldybės tinklalapyje ryžosi kviesti minėtus muškietininkus likti tiesos ir principo kelyje.

Vėliau ketvirtosios valdžios atstovė Rūta pagąsdino, kad rengiamas politinis fejerverkas mero panosėje – norima versti vicemerą ir administracijos direktorių.

Jos kolegė Edita konstatavo, kad politinis skaudulys jau sprogo: bus interpeliacijų kirčiai ir nauja valdančioji dauguma.

Tų dviejų plunksnos sesė Emilija susirūpino, kad Meras prisivaldė ir gal formuojasi nauja koalicija.

Net ir DELFI išreiškė BNS susirūpinimą, kad Šiauliuose vyksta derybos dėl naujos valdančiosios daugumos.

Tačiau Rūtai to nepakako ir ji nusprendė išsiaiškinti, koks dramblys trypia koaliciją, taikliai pastebėdama, kad socialiniuose tinkluose vyksta komentarų serialai.

O koks visų tų rūpesčių ir politinių krebždėjimų miesto savivaldybėje ryšys su miestiečių gyvenimu? To dūzgesio fone kažkaip nublanko plunksnos sesių dėmesys, ir, panašu, žiniasklaidai nelabai įdomu, kas šiauliečiams svarbu jų kasdienybėje ir perspektyvoje…

Atidžiau pažvelgus į vietos savivaldos funkcionavimą susidaro įspūdis, kad joje egzistuoja trys paraleliniai pasauliai:

- virtualusis, aprašytas Vietos savivaldos įstatyme;
- vykstantis miesto savivaldybėje – taryboje ir administracijoje;
- šiauliečių realaus gyvenimo pasaulis ...

Šiek tiek daugiau apie šiuos pasaulius…

Pirmasis – virtualusis pasaulis – aprašytas Vietos savivaldos įstatyme.

Įstatyme – kaip ir viskas aišku ir gražu.

Jame paaiškinta, kad Savivaldybės bendruomenė Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę įgyvendina per gyventojų išrinktą savivaldybės tarybą, kuri sudaro jai atskaitingas vykdomąją ir kitas savivaldybės institucijas ir įstaigas įstatymams, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti;

Savivaldybės taryba turi vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas, kuriai vadovauja savivaldybės meras;

Meras yra savivaldybės vadovas, vykdantis Įstatyme nustatytus įgaliojimus.

Tačiau tie Mero kaip savivaldybės ir jos tarybos vadovo įgaliojimai Įstatyme gana riboti:
- pateikti savivaldybės tarybos (jos vardu) veiklos ataskaitą;
- savivaldybės taryba prižiūri savivaldybės vykdomąsias institucijas ir kitus subjektus, tačiau už šios funkcijos įgyvendinimo organizavimą atsakingas meras;
- savivaldybės taryba mero siūlymu skiria mero pavaduotojus.

Meras:
- teikia savivaldybės tarybai mero pavaduotojo, administracijos direktoriaus, pavaduotojo kandidatūras, siūlo atleisti juos iš pareigų;
- kontroliuoja ir prižiūri savivaldybės institucijų, įstaigų ir įmonių vadovų veiklą, kaip jie įgyvendina įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus;
- skiria į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės biudžetinių įstaigų, viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), išskyrus švietimo įstaigas, vadovus;
- rūpinasi, kad tinkamai būtų rengiami savivaldybės teritorijos raidos analizės ir ilgalaikių socialinių, kultūrinių, ūkinių, investicinių ir kitų programų projektai, užtikrinama jų įgyvendinimo kontrolė; kad būtų deramai atstovaujama savivaldybės interesams bendradarbiaujant ir sprendžiant klausimus su valstybės valdžios ir valstybinio administravimo subjektais, teisėsaugos institucijomis.

Todėl priekaištai merui dėl jo veiklos už šių įgaliojimų ribų neturėtų būti reiškiami.

Čia pažymėtina, kad tarybos nario ar mero įgaliojimų netekimo procedūrą savivaldybės taryba taiko tik dėl Konstitucijai ir įstatymams prieštaraujančių jų veiksmų.

Teikimas pradėti tarybos nario ar mero įgaliojimų netekimo procedūrą galimas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų: jis sulaužė priesaiką; jis nevykdo jam nustatytų įgaliojimų; teikime nurodomi šiuos siūlymus pagrindžiantys argumentai, įrodymai ir jų šaltiniai.

O administracijos direktoriaus įgaliojimai gerokai platesni ir griežtesni:
- tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą;
- gali leisti įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams, savivaldybės gyventojams ir kitiems savivaldybės teritorijoje esantiems subjektams;
- organizuoja administracijos darbą, tvirtina jos metinius veiklos planus ir kitus strateginio planavimo dokumentų įgyvendinimą detalizuojančius dokumentus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą;
- koordinuoja ir kontroliuoja viešąsias paslaugas teikiančių subjektų darbą, atlieka kitas savivaldybės juridinių asmenų valdymo funkcijas;
- tvirtina detaliuosius planus ir vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentus;
- teikia tvirtinti tarybai savivaldybės bendrąjį planą; organizuoja žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimą ir tvirtina juos;
- organizuoja savivaldybės strateginio planavimo procesą;

Savivaldybės administracija:
- organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina;
- įgyvendina įstatymus ir Vyriausybės nutarimus;
- administruoja viešųjų paslaugų teikimą;
- atstovauja savivaldybei savivaldybės įmonių ir akcinių bendrovių valdymo organuose.

Taigi, iš esmės didžioji dalis įgaliojimų įstatymams, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimams įgyvendinti sutelkta administracijos ir jos direktoriaus žinioje. Pagal juos ne meras, o Taryba ir administracijos direktorius yra savivaldybės vadovai…

Jei šios institucijos veikia netinkamai, tai merui galima tik priekaištauti, kad jis prastai kontroliuoja ir prižiūri, kaip jos įgyvendina įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus. Tačiau toks galimai prastas kontroliavimas vargu ar gali būti laikomas Konstitucijai ir įstatymams prieštaraujančiais veiksmais.

Daugmaž objektyviai vertinti, kaip savivaldybės institucijos ir įstaigos įgyvendina įstatymus, Vyriausybės nutarimus galima pagal tokius kriterijus kaip nepalankių savivaldybei Seimo kontrolierių pažymų, teismų sprendimų ir Vyriausybės atstovo teikimų ir reikalavimų skaičius.

Savivaldybės svetainėje nurodyta, kad 2015 metais gauta 11 Seimo kontrolierių pažymų, o per 2016 metų 11 mėnesių – 15 pažymų. Pastebėtina, kad ir tais atvejais, kai asmenų skundai atmetami, Seimo kontrolierius dažnai teikia rekomendacijas gerinti viešąjį administravimą.

Savivaldybės svetainėje randame vėliausią – Lietuvos aukščiausiojo teismo 2015 m. vasario 25 d. – nutartį, kad viešųjų paslaugų teikimas bus užtikrintas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.

Tačiau įėję į Teisės aktų registrą randame naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartį, kuria savivaldybės administracijos apeliacinis skundas, susijęs su nutarimu neskirti socialinės paramos, atmetamas, o Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 3 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Savivaldybės administracijai nedaro garbės, kad puslapio „Teismų sprendimai“ informacija neatnaujinama.

Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje 2015 metų antrąjį pusmetį dėl savivaldybės priimtų teisės aktų, prieštaraujančių Konstitucijai, įstatymams, Vyriausybės nutarimams, parašyti 5 teikimai; dėl neįgyvendintų įstatymų ir Vyriausybės sprendimų parašyti 4 reikalavimai;

Vykdant išankstinę teisės aktų projektų priežiūrą (kontrolę), nustatyta, kad 15 iš patikrintų 209 sprendimų projektų neatitinka įstatymų ar kitų teisės aktų.

Šie skaičiai rodo, kad savivaldybė ne visada tinkamai įgyvendina įstatymus, Vyriausybės nutarimus.

Be to, pasigendame informacijos, kaip Seimo kontrolierių pažymų rekomendacijos, teismų sprendimai ir Vyriausybės atstovo teikimai bei reikalavimai vykdomi.

Taigi, pirmasis (virtualusis) savivaldos pasaulis kiek apniukęs…

Antrasis pasaulis: vyksmas miesto savivaldybėje – taryboje ir administracijoje – pagal cituojamus žiniasklaidos tekstus ir šių citatų komentarus.

Pavyzdžiui: „Ne tik opozicija, bet ir koalicijos partneriai pastaruoju metu nubalsuoja prieš mero siūlomus projektus“; „Mūsų anksčiau teikti pasiūlymai strateginiam planui buvo atmesti“.

Bet juk atmesti – tai tarybos narių teisė, jei, jų nuomone, tie projektai ar pasiūlymai nepriimtini.

„...meras Valerijaus Simulik visuomeninio judėjimo „Už Šiaulius“ Tarybos nariams priekaištavo, kad jie kartais veikia „prieš Šiaulius“.“

Pagal Įstatymą Tarybos narys (toks yra ir meras) turi teisę:
- „...pateikti pastabas dėl sprendimų projektų, tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus, kreiptis su paklausimais į institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovus ir valstybės tarnautojus“;
- „...gali būti teikiama interpeliacija vicemerui ir administracijos direktoriui ... prie šios iniciatyvos reikšmingai prisideda direktoriaus pavaduotojas, kuris norėtų tikėtis, kad Taryba iki kadencijos pabaigos paliks jam laikinai eiti direktoriaus pareigas“.

Pagal Įstatymą, tokios „iniciatyvos“ (jei tai tiesa) teisės direktoriaus pavaduotojas neturi, todėl gali „užsidirbti“ atstatydinimo siūlymus.

„...Kritikuoti galima, bet griauti nebūtina“, „...mero valdymo būdai gal ir nėra labai demokratiški“, „...apie tai reikia kalbėtis su miesto vadovu, bandyti keisti situaciją.“

„Mano apsisprendimas – dirbti kartu su meru, nepriklausomai nuo to, ar persiformuos koalicija, ... reikia užtikrinti darbų tęstinumą, jie yra teisingi; nesu kategoriškas, išklausyti galima ir kitų argumentų, bet esu laisvas apsispręsti pats“.

„Mūsų, liberalų, tikslas – tęsti pradėtus darbus, svarbiausius projektus, ... nešokinėsime ir nesiimsime kraštutinumų, kas kenktų miestui ir kažką blogo padarytų“.

Vicemeras: „Jeigu bus tekstas, vertinsiu, kas ten parašyta“.

„…nepasako problemų, argumentų nėra. Jeigu argumentų būtų, aš pats imčiausi tų pakeitimų, – svarstė A.Visockas.“

Čia ir pasakyta tai, nuo ko reikėjo pradėti – kalbėtis su savivaldybės vadovu, išklausyti ir kitus argumentus, įvardinti galimas problemas. Kai tai bus padaryta, galimai ir tų konfliktų neliks.

Todėl, jei „Tarybos nariai ruošia pareiškimą merui, kuriame įvertins mero darbo metodus, požiūrį į miesto valdymą, akcentuos ydingus vadovavimo Tarybai principus, gyventojų lūkesčių nepateisinimą“, – tai tą reikėjo ir padaryti, o ne mesti abstrakčius kaltinimus.

„A. Visockas V. Simulik judėjimo atstovams pasiūlė vicemero postą, kuris liko laisvas į Seimą išrinkus Stasį Tumėną, ... judėjimo valdyba nusprendė atmesti kvietimą.

„Mums lėkštės barščių nereikia, jokių postų nereikia – galime dirbti kaip sanitarai, – pareiškė V. Simulik. – Šioje valdančiojoje koalicijoje nedirbsime.“

Keistas pareiškimas: vicemero postas – lėkštė barščių, „sanitarai“ savivaldoje – kažkokia nauja nepakantumo išraiška.

„...Vienasmeniai sprendimai, Tarybos narių skaldymas ir manipuliacijos, atstovavimas tik valdančiajai daugumai, bet ne miesto Tarybai – šių ir daugiau priekaištų miesto vadovui turi Tarybos nariai.“

„... politikams nepriimtini mero valdymo metodai, jo vienasmenis sprendimų priėmimas“

„...Savivaldybėje darbų tempai lėti, o mero vadovavimo metodai netinkami. Dialogo nevedantis, kitokias nuomones ignoruojantis.“

„...pagrindinė priežastis daryti pokyčius – autokratiški mero valdymo metodai, dialogo nebuvimas ne tik su opozicija, stringantys darbai; matome tik savo nuomonės primetimą ir nenorą dirbti kartu su Tarybos nariais“.

Sutikite – keistoki pareiškimai.

Autokratiški mero valdymo metodai neįmanomi iš principo, nes tokių įgaliojimų nenumato Įstatymas. Noras ar nenoras dirbti kartu su Tarybos nariais taip pat negali būti objektyviai nustatomas Įstatymo nuostatų kontekste (jame nėra prievolės merui turėti „norą dirbti kartu su Tarybos nariais“).

„... kandidato į direktorius ieškoma ne partiniu principu, o „tokio, dėl kurio visos partijos sutartų“.

Čia verta priminti „entuziastams“, kad pagal Įstatymą Meras teikia administracijos direktoriaus, pavaduotojo (savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu) kandidatūras. Todėl reikia ne tik partijoms sutarti, bet ir sutarti su meru.

„...pradėta tartis dėl naujos koalicijos; opozicija būtų koalicijos branduolys ir, jeigu prie mūsų jungiasi liberalai, konservatoriai, – formuojame naują daugumą, ... valdantieji automatiškai taptų mažuma, jeigu prie frakcijos „Už Šiaulius“ jungtųsi du nauji valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai“.

„Yra formuojama nauja Tarybos dauguma,... Meras liktų mažumoje.“

Ką gi, tai tarybos narių teisė.

Pagal Įstatymą Savivaldybės tarybos dauguma – savivaldybės tarybos narių frakcija, delegavusi savo kandidatų į savivaldybės vykdomąją instituciją arba mero pavaduotojo pareigas ir savivaldybės tarybos posėdyje pateikusi savo veiklos programą.

„LVŽS pirmininkas ir V.Simulik pasiūlė miesto taryboje sukurti plačiąją koaliciją. Jai priklausytų beveik visi miesto tarybos nariai, išskyrus keletą.“

Ką gi, niekas nedraudžia. Siūlykite, argumentuokite teigiamais pavyzdžiais, įtikinėkite.

„Ar maištas kyla dėl to, kad pusantrų metų po rinkimų praėjus vis dar tik mokomasi, kaip valdyti miestą?“

„... komandinio darbo dabartinėje koalicijoje nelabai yra; koalicijos pasitarimai beveik nevyksta, renkasi kartą per mėnesį valandą prieš miesto Tarybos posėdį. Argi čia komanda? O jei nesijauti komandos nariu ir balsuoji kitaip, esi mero išvadinamas komunistu, gauni vardų“.

Komandinis darbas priklauso ne tik nuo lyderio, bet ir pačios komandos. Jei jūs (komanda) manote, kad susirinkti per mėnesį reikia du kartus, kvieskite dažniau, siūlykite darbotvarkes.

Jei jaunam ir nepatyrusiam vadovui vis dar reikia mokytis, seni politikos vilkai padėkite, pamokykite, patarkite, o ne pasyviai stebėkite daromas klaidas ir, kai jų prisikaupia (jūsų vertinimu) pakankamai, – smerkti…

Įsiklausykite į buvusio savivaldybės mero politiko Vytauto Juškaus žodžius („Pokalbis su buvusiu meru: miestas svarbiau už asmenines ambicijas“, Jūratė Rauduvienė, Šiaulių naujienos, 2016-11-26): miestui vadovauja jauni žmonės; tik reikia, kad jie įgytų patirties; iš jų galima padaryti visai gerus vadovus; vicemerą ir administracijos direktorių pakeisti – nemanau, kad reikėtų tai daryti; kažkuriam laikui būtų mieste sumaištis; tokios revoliucijos neduoda didelės naudos miestui.

Teisybės dėlei būtina pastebėti, kad dabartinei valdančiajai koalicijai, deja, prastai sekasi vykdyti administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. A-1261 patvirtintą 2015–2019 m. programos įgyvendinimo priemonių planą.

Tokia išvada peršasi todėl, kad iš 2015 m. III ketv. – 2016 m. III ketv. laikotarpiui numatytų 26 priemonių savivaldybės svetainėje galima rasti informaciją tik apie 6 priemonių įvykdymą.

Čia priekaištas tas pats – turėtų būti nuolat teikiama informacija apie jų vykdymą, nevykdymo priežastis. Matyt, nėra paskirtas programos įgyvendinimo kuratorius.

Tačiau pagirtina, kad įvykdyta papildoma priemonė, nenumatyta šiame plane, – administracijos direktoriaus 2016 m. vasario 17 d. įsakymu patvirtintas Administracinės naštos mažinimo priemonių planas.

Atskira tema – administracijos organizacinės ir funkcinės struktūros reforma.

2015 m. gruodį VŠĮ Vilniaus verslo konsultacinio centro (VVKC) parengta Efektyvaus viešojo valdymo metodų taikymo galimybių ataskaita.

Tarybos sprendimo projekto aiškinamajame rašte nurodoma: tikslas – įgyvendinti tarybos valdančiosios koalicijos 2015–2019 metų veiklos programos Antikorupcinės priemonę – pertvarkyti administracijos valdymo struktūrą diegiant šiuolaikinius vadybos metodus, didinti veiklos efektyvumą ir skaidrumą, orientuojantis į gerąją patirtį; teigiamos pasekmės – optimizuota organizacijos struktūra, orientuota į vertės išsaugojimą ir padidinimą, įdiegta matricinė vadyba; procesų ir funkcijų optimizavimas kuriantis didesnę pridėtinę vertę miestiečiams, orientuotas ne į procesą, o į rezultatą.

Minėtoje VŠĮ VVKC ataskaitoje nepagrįsta, kuo optimizuota organizacijos struktūra yra orientuota į vertės išsaugojimą ir padidinimą, kokiu būdu matricinė vadyba, procesų ir funkcijų optimizavimas kurs didesnę pridėtinę vertę miestiečiams, kaip vyks orientavimas ne į procesą, o į rezultatą.

Teigiama, kad analizuoti argumentai „prieš“ departamentus ir matricinę struktūrą, tarp jų: ar pavyks suformuoti pakankamą darbo užmokesčio fondą naujoms pareigybėms; departamentai padidins valdymo grandžių skaičių, sulėtės sprendimai; matricinė struktūra sukurs valdymo dvivaldystę.

Tačiau analizės rezultatai, paneigiantys šiuos argumentus, ataskaitoje taip ir nepateikti.

Siūlomoje struktūroje sumažėja skyrių nuo 23 iki 19, poskyrių – nuo 12 iki 3.

Tačiau skyrių ir poskyrių skaičiaus (ir jų darbuotojų) mažėjimas yra formalus, nes skyriai ir poskyriai (su jų funkcijomis) ne panaikinti, o sujungti – sumažėjo tik skyrių ir poskyrių vedėjų skaičius. Taigi, esminis yra tik skyrių ir poskyrių vedėjų skaičiaus mažinimas.

Nėra jokios informacijos, kokiu būdu pokyčiai (departamentų steigimas) teiks naudą miesto gyventojams ir verslui (didins viešųjų paslaugų patogumą).

Ar padidėjus valdymo pakopų skaičiui nebus priešingai? Kaip pokyčiai gerins savivaldybės vykdomų funkcijų naudos ir kaštų santykį, pokyčiai įgalins strateginių tikslų įgyvendinimą?

Ar tikrai pokyčių kaštai bus optimalūs? Kokiu būdu nauda atitiks kaštus? Kokius kaštus sudarys departamentų vadovų darbo užmokestis? Ar jų pakaks panaikinus 4 skyrių vedėjų ir 9 poskyrių vedėjų pareigybes?

Vytauto Juškaus nuomone, „šiuo metu vykdoma Savivaldybės administracijos reorganizacija – visiška nesąmonė;  reorganizaciją galėjau padaryti veltui; perskirstyti pareigybes, žmonių gal dar sumažinti; nors tai irgi reikia daryti atsargiai; gyventojų mieste sumažėjo, Savivaldybės funkcijų – ne.“

Šio teksto autoriaus pasiūlymas toks: palikti struktūrą tokią, kokia yra šiandien (dar panaikinus Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktoriaus pareigybę): departamentai – 0; skyriai – 19; poskyriai – 3; seniūnijos – 2; iš viso – 24; atšaukti skelbimus konkursams į kitų 3 departamentų direktoriaus pareigas.

Tokia strukūra būtų optimali, labiau orientuota ne į procesą, o į rezultatą, sumažėjus valdymo grandžių (poskyrių) skaičiui pagreitėtų sprendimų priėmimas, sumažėtų darbo užmokesčio fondas.

Trečiasis – šiauliečių realaus gyvenimo – pasaulis

Šioje dalyje pabandykime pažvelgti, ko iš miesto valdžios laukia ir tikisi šiauliečiai.

Nesigilinsime į tokias Savivaldybės veiklos sritis kaip gyventojų sveikata, socialiniai reikalai, švietimas, kultūra ir sportas. Jos vykdomos patenkinamai, didžiąja dalimi sąlygojamos centrinės valdžios sprendimais.

Labiau rūpi Savivaldybės veiklos strategija, urbanistikos, miesto ūkio ir infrastruktūros reikalai.

Strategija – kokia numatoma plėtra (didieji projektai, investicijų pritraukimas su naujomis darbo vietomis); urbanistika – didžiųjų objektų (prekybos centrų, įmonių, viešbučių, daugiabučių namų) statybos, teritorijos individualių namų statybai; miesto ūkis – šilumos sąnaudos, komunalinės paslaugos, atliekų tvarkymas, oro tarša ir triukšmas; infrastruktūra (daugiausia problemų) – automobilių stovėjimo aikštelės; daugiabučių namų kiemų ir įvažų danga; dviračių, pėsčiųjų takai ir šaligatviai; gatvių asfalto danga; gatvės naujų statybų rajonuose; gatvės su žvyro danga; gatvių, pėsčiųjų takų ir perėjų apšvietimas.

Trumpai apie autorių: Algirdas Drevinskas – buvęs Šiaulių savivaldybės Ekonomikos skyriaus specialistas, žmogus, pažįstantis administracijos funkcionavimą iš vidaus ir puikiai suprantantis, kad logiškai nepagristos, partinių daugumų inspiruotos valdžios griūtys tiesiogiai kenkia miesto gyventojų gerovei.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Irena       2016-12-23 8:33

Ar ne metas ne vien komentaruose prabilti nukloniečiui Stasiui G.?

StasysG       2016-12-21 9:51

Geras nukloniečio Algirdo analitinis straipsnis. Sveikinu.

Tai       2016-12-20 11:55

Ne Šiaulių savivaldos problemos. Tos pačios problemos ėda visos Lietuvos savivaldą. TIK APUOKAMS VALSTYBĖ- TAI SOSTINĖ SU GRIŪVANČIO GEDIMINO KALNO PROBLEMA.

Apuokiukas       2016-12-20 9:23

Ir vėl toji Šiaulių savivalda su savo problemom - jau atsibodo.

tai kad        2016-12-19 14:10

savivaldybių valdžia - tarybinė - kaip savivaldybės tarybos partinė dauguma nubalsuoja taip ir būna

Aišku       2016-12-19 8:09

Kai rašo specialistai, net ilgus straipsnius malonu skaityti.

LIUKS       2016-12-19 6:09

Iš karto matosi - profas. Sukalė be pasakų ir didesnių emocijų. ☺


Rekomenduojame

JAV kongresmeno Kriso Smito pranešimas spaudai dėl teisėjos Neringos Venckienės bylos

Vytautas Sinica. „Kraupu, kuo virsta viešoji erdvė“

Verta prisiminti. Aurelijos Stancikienės istorinė kalba 2014 m.: „Tai yra prie­sai­kos ir Kon­sti­tu­ci­jos su­lau­žy­mas“

Algimantas Rusteika. „Tai, sakot, socialinė distancija – du metrai?“

Tomas Dapkus. Vyteni Andriukaiti, laikas visų atsiprašyti

Raimondas Navickas. „Gyveni sau žmogus ir net neįtari, kad tave bandoma įkišti į kalėjimą!“

Audrys Karalius. Nacionalinis stadionas Vilniuje 1984–2020: trumpa Ligos istorija

Neringa Venckienė: „Su Deimante dabar kažkas ne taip…“

Tomas Bikelis. VU fizikas KTU „mokslininkui“ apie 5G: pagrįstos abejonės ir miglota ateitis (autoriaus atnaujinta)

Geroji Naujiena: Jis yra čia ir dabar, Jis yra su mumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos

Vitalijaus Balkaus replika „Iš savo varpinės“: Maistininkai grasina supūdyti produkciją, arba Kodėl „nematoma rinkos ranka“ taip ir lieka nematoma?

Justas Stankevičius. Ar Sorošas šeimininkauja Lietuvoje?

Neringa Venckienė: „Jie mano, kad mane žemina. Bet manęs jie nepažemins…“

Iš Tiesos.lt pašto: Edmundas Paškauskas. Pandemijos ir rizika vyresnio amžiaus žmonėms, arba Kada bus išrasti skiepai nuo nužmogėjimo? (II)

Verta paminėti. Julijonas Būtėnas: žurnalistas ir laisvės kovotojas

Algimantas Rusteika. Kai suprasit, kad turim ką turim, turėsit gerą laiką

Atmintinos datos: operacija „pavasaris“ – 1948 m. gegužės 22–24 d. iš Lietuvos ištremta apie 40 tūkst. žmonių

Nacionalinis susivienijimas reikalauja nutraukti vyresnio amžiaus asmenų diskriminaciją

Dovilas Petkus. Įtakingi veikėjai susirūpino savo tamsia praeitimi

Robertas Grigas. Šv. Jono Pauliaus II šimtmečiui

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristato: knyga „Lietuvos partizanų valstybė“

Andrius Švarplys. Legenda

Vytautas Radžvilas. Apie lietuviškąjį čiukčio sindromą

Skiepų karai. Ramūnas Aušrotas: Klausimas tik toks: ar bus taikoma „grubi prievarta“, ar…

8-tosios Garliavos antpuolio metinės: neabejingi piliečiai ir vėl klausė: „Ar dar gyva Deimantė?“ Papildyta Neringos Venckienės komentaru

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kaip atkurti pašlijusią ES reputaciją?

Per 500 žmonių pasirašė laišką Lietuvos vyskupams dėl Komunijos dalijimo būdo

Liudvikas Jakimavičius. Gyvenimo redaktorius Covidas

Kerouaco vertėja Irena Balčiūnienė – apie Mykolaitį-Putiną ir kiekviena proga jį menkinantį Tomą Venclovą

Neringa Venckienė. Valstybė laikosi ant melo pamatų

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.