A PHP Error was encountered

Severity: Notice

Message: Undefined property: Channel_images_model::$LOCS

Filename: models/channel_images_model.php

Line Number: 446

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: Cannot modify header information - headers already sent by (output started at /home/tiesosor/public_html/system/codeigniter/system/core/Exceptions.php:170)

Filename: libraries/Functions.php

Line Number: 806

A PHP Error was encountered

Severity: Warning

Message: Cannot modify header information - headers already sent by (output started at /home/tiesosor/public_html/system/codeigniter/system/core/Exceptions.php:170)

Filename: core/Common.php

Line Number: 409

Algimantas Zolubas. Visuomenė – valstybei, valdžia – sau | Tiesos.lt

Visuomenės pokyčių analizė, Istorija, Demokratija ir valdymas, Piliečių akcijos ir iniciatyvos

🌄Algimantas Zolubas. Visuomenė – valstybei, valdžia – sau

Tiesos.lt redakcija   2018 m. birželio 27 d. 0:43

2     

    

Algimantas Zolubas. Visuomenė – valstybei, valdžia – sau

Birželio sukilimo visuomeninio minėjimo prie LR Seimo organizatoriai ir dalyviai 2017 m. birželio 23 d. kreipėsi į Prezidentę, Seimo Pirmininką ministrą Pirmininką ir Seimo narius, ragindami 1941 m birželio 23 d.  dokumentą „NEPRIKLAUSOMYBĖS ATSTATYMO DEKLARAVIMAS“ pripažinti teisės aktu.

Kreipimosi tekstą pateikiame ištisai:

„Kiekvieno žmogaus gyvenime būna valandų, o kartais tik akimirkų, kuomet tenka priimti svarbius ir lemiamus sprendimus, nuo kurių priklauso ne tik jo, bet ir daugelio kitų žmonių ar net valstybių likimai. Sprendimus, kurie įtakoja kiekvieno iš mūsų tolimesnį gyvenimą, jo kokybę, vertę ir sąžinę. Sprendimus, nuo kurių priklauso mūsų ir vėlesnių kartų galimybė gyventi laisviems.

Amžių tėkmėje Lietuva eidama per okupacijų, priespaudos, karų ir sukilimų ugnį, išmoko vertinti Laisvę ir suprato kokia brangia kaina ji perkama… Todėl kiekvienas bandymas ją atsikovoti iš okupanto ir pavergėjo, privalo būti gerbtinas.

Šiemet birželio 23 d. Lietuva minės 76-ąsias 1941m. Birželio sukilimo metines. Sukilimo, tapusio paskata antrosios bolševikinės okupacijos metais įsižiebti ir suliepsnoti eilei išsivadavimo kovų bei akcijų, kurios tęsėsi iki pat 1991m. sausio tryliktosios nakties. Nakties, po kurios pradėjo aušti ilgai lauktas Laisvės rytas…             

Tokio ryto, gal būt Aukščiausiojo valia, tuomet simboliškai sutapusiu su brėkštančia ilgiausia metų diena, Lietuva laukė nuo pat 1940m. vasaros. Tos vasaros, kuomet išduota savo politikų, valdžios ir aukščiausių kariuomenės vadų, buvo išniekinta ir brutaliai išprievartauta iš Rytų plūstančių, kraupiai raudonų, sulaukėjusių ordų bei jiems parsidavusių mūsų tautiečių.

Tos, 1941 m. birželio 22–28 sukilimo dienos, veržliu vasaros audros viesulu nuvilnijusiu per visą Lietuvą, tapo vienu iš svarbiausių mūsų tautos dvidešimtojo amžiaus Laisvės kovų proveržiu, įvariusiu siaubą paniškai bėgančiai bolševikinio okupanto kariuomenei bei okupacinės valdžios pakalikams ir tuo pačiu išsaugojusiai nuo beatodairiško plėšimo bei sugriovimo Kauno, Vilniaus, taip pat kitus Lietuvos miestus su jų istoriniu bei kultūriniu paveldu. Išsaugojusiu, dviejų tūkstančių Lietuvos vaikinų ir merginų gyvybės kaina… Mūsų pareiga tai prisiminti ir gerbti!

1941 m. Birželio sukilimas išskirtinis tuo, jog pati jo esmė, o kartu ir visi, tiek gyvi, tiek kritę jo didvyriai ištisus dešimtmečius buvo šmeižiami ir menkinami antrąja raudono potvynio banga į Lietuvą sugrįžusių okupantų bei jų  propaganda įtikėjusiųjų. Nors šis sukilimas tęsėsi tik septynias birželio dienas su vieninteliu tikslu – atstatyti Lietuvos nepriklausomybę, jo dalyviams buvo ir deja, tebėra raudonojo šleifo įtakota propaganda, melu bei pastangomis klijuojamos žydšaudžių, teroristų ir panašios etiketės.

Tarpukario Lietuvos žmonės ištisus dvidešimt du metus (1918–1940) savitarpio pagarboje gyveno, dirbo ir puikiai sutarė su šalia gyvenančiais kitataučiais jos piliečiais.  1941m. Birželio sukilimas nebuvo karas prieš juos!

Pasibaigus sukilimui ir birželio 28-ąją sukilėliams padėjus (Ne sudėjus! Jų dar prireiks pokario partizaninėje Laisvės kovoje!..) ginklus, sukilimas, kaip karinis struktūrinis vienetas, nėra ir negali būti atsakingas už pavienius jo dalyvius, nuėjusius tarnauti naujajam okupantui ar sukilimo metu atliktus keršto aktus už raudonojo sadisto ir jo pakalikų nukankintus savo artimuosius. Prisiminkime per vienerius bolševikmečio metus į Sibirą ir Šiaurę ištremtus bei įkalintus daugiau nei 18 000 mūsų tautiečių... Prisiminkime bolševikinių išgamų masiškai išžudytus politinius kalinius Pravieniškėse, Rainiuose, nukankintus Panevėžio gydytojus, tarp kurių buvo ir rusų tautybės asmenų... Besitraukiančių NKVD‘istų nukapotomis galūnėmis kankinančiai mirčiai pasmerktą žemaičių ūkininko šeimą, nepagailint net mažamečių vaikų, Kvėdarnos apylinkėje už tai, jog tą lemtingą rytą išskalbusi, lauke padžiaustė baltą patalynę... Bukaprotis NKVD‘istų vadas tai palaikė pasidavimo vokiečiams ženklu… Bent trumpam save įsivaizduokime tos šeimos tėvo, brolio ar sūnaus vietoje… O tokių budelių NKVD tardytojų sąrašuose netrūko nei lietuviškų, nei rusiškų, nei žydiškų, nei lenkiškų pavardžių. Išgamos ir niekšai tautybės neturi! O sukilimai nevyksta be priežasties… Tai įvertinkime ir supraskime!

Tik mums patiems lemta apsispręsti, kas brangu ir ar turime gerbti tas vertybes, už kurias kovojo ir padėjo galvas mūsų tėvai bei protėviai.

Vertybes, kurių visuma yra mūsų Laisvė, mūsų teisė kalbėti gimtąja kalba, pasaulio žemėlapyje surasti laisvą ir nepriklausomą šalį, mūsų Tėvynę Lietuvą ir savo vardus rašyti lietuviškai!

2015 ir 2016 metais Lietuvos Baikerių Kongreso, 2016-tais, dar ir Krikščionių motociklininkų sąjungos atstovai iš Kauno vežė bendrai su Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga pasirašytą Kreipimąsi, reikalaujantį Lietuvos laikinosios Vyriausybės paskelbtą 1941 m. birželio 23 dokumentą „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ pripažinti Lietuvos Respublikos teisės aktu ir jį įteikė LR Prezidentei bei Seimo Pirmininkei. Deja, keliems susireikšminusiems Seimo nariams, kurių tarpe yra įmetėjusių, tačiau iki šiol daktarinės disertacijos taip ir nesugebėjusių apginti „Taikomosios istorijos“ propaguotojų, pasiūlius eilę įvairiausių absurdiškų pataisų, dokumento svarstymas LR Seime įstrigęs iki šiol. Verta paminėti, jog tokie, dargi svarbiems Seimo komitetams priklausantys istorikai siūlė teikti rezoliuciją, kurioje turėjo būti įrašytas kaltinimas sukilėliams, jog šie, esą, nesugebėjo sustabdyti Lietuvoje vokiečių vykdyto holokausto!. Nebūtų nuostabu, jog ateityje iš tų pačių Seimo narių – istorikų išgirstume naują kaltinimą 1941m. Birželio sukilėliams, kad jie neužkirto kelio Antrajam Pasauliniam karui! Apie kokią, taip mąstančio Seimo nario, kompetenciją ir intelektą, apskritai, dar galima kalbėti?!..

Tikime ir laukiame, jog šis, naujai išrinktas Seimas, pagaliau ryžtingai padarys, tai ką, vardan pagarbos kritusiems už Laisvę, turėjo padaryti ankstesnis!

Neabejotina, jog anksčiau ar vėliau šis dokumentas taps teisės aktu. Sveikintume, jeigu tai atliktų kilnaus tikslo vedamas šis Seimas“.

Deja, nei 2015 m. gegužės 22 d. LR Seimo Kovo 11-osios Akto salėje įvykusi konferencija, kurioje dalyvavo ir už DEKLARACIJOS įteisinimą Valstybės aktu balsavo Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, asociacijos (26 organizacijos), Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga bei sovietiniuose gulaguose kentėjusiųjų organizacijų atstovai, nei šis kreipimasis jokio atgarsio nesulaukė.

Birželio sukilimas yra įtrauktas į Valstybės minėtinų dienų sąrašą, visuomenė ją iškilmingai mini, valdžios – ne. Ir šiemet Birželio 23-oji Seime nebuvo minima, ją minėjo visuomenė prie Seimo Nepriklausomybės ir Lukiškių aikštėse. Į organizatorių kvietimą išeiti į aikštę ir paminėti sukilimą atsilipė tik penki Seimo nariai, neprikėlė jų iš šiltų kėdžių  net 60-ties užvestų motociklų motorų priminimas.

Belieka konstatuoti, kad aukščiausios Valstybės valdžios, nepaisydamos visuomenės nuomonės dirba sau, kaip patiriame iš žiniasklaidos, sprendžia savo kišenių bei kosmetikos lygio reikaliukus, o valstybei dirba visuomenė. Antai šimtai milijonų litų ir eurų iššvaistyti konkursams Lukiškių aikštei, o memorialą per amžius kovojusiems ir žuvusiems, nepaisant valdžių trikdžių, kuria ir įgyvendina visuomenė. Daugiausia paminklų nepriklausomybės kovų vietose pastatė ne Valstybė, o patriotiškai nusiteikusi Lietuvos pilietinė visuomenė.

Lietuvos laisvės kovotojai linki Seimui atsikvošėti, paskelbti DEKLARACIJĄ valstybės teisės aktu, Sukilimą 2019 metais minėti drauge su visuomene.

* * *

Š. Valentinavičiaus ir J. Česnavičiaus nuotraukose 2018 m. birželio 23-sios visuomeninio minėjimo akimirkos.

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Al.       2018-06-30 1:25

Vis kažko tikimės iš valdžios. Kad ji kažkokiu stebuklingu būdu atsivers ir išgelbės šalį. Bet šitų partijų valdžia Lietuvos neišgelbės. Jei ko nors iš rinkimų dar tikimės, tai visi sąžiningi žmonės privalo susijungt į naują sąjūdį ir bent pabandyt išsirinkt savo valdžią. Nes jei to nepajėgsim, tai sukilti prieš uzurpatorius tuo labiau nepajėgsim.

Pikc       2018-06-27 23:01

Nesu V. Landsbergio gerbėjas, bet už dalyvavimą šiame renginyje jam pliusas. O iš Seimo kažko tikėtis šiuo klausimu, manyčiau, neverta. Deja.


Rekomenduojame

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kodėl nacionalinė premija gerbiamam dramaturgui neturėtų būti skirta?

Dr. Laimonas Kairiūkštis. Ir „pataisytas“ įstatymas neatitiks Lietuvos šeimų lūkesčių ir Konstitucijoje numatytų įstatymų normų

Rasos Juknevičienės šmeižtai papiktino Vokietijos Bundestago AFD frakciją

Nemokama rinkiminė reklama. „Susipažinkime: mes pirmą kartą ryžomės kandidatuoti savivaldybių tarybų rinkimuose…

Klausimas ES institucijoms: ar LRT vadovės teiginiai, nukreipti prieš Lietuvą, nėra hibridinio karo dalis?

Povilas Gylys. Skelbiu LRT pilietinį boikotą ir kviečiu prisijungti visus vertinančius bendrąjį gėrį

Geroji Naujiena: Viešpaties pagauti

Linas V. Medelis. Kaip mylėti vaikus, kai to moko nemylintys ir nemylimi

Algirdas Endriukaitis. Iš nepriklausomos Lietuvos teismų verdiktų: koloborantai, persekioję „Kronikos“ leidėjus, teisūs, visuomeninkai –  ne

Algimantas Rusteika. Sveikinu visus brangius Lietuvos žmones atvykus į 1939-uosius! (papildyta)

Vidmantas Valiušaitis. Apie Škirpą „visko“ M. A. Haroldas nežino

Suomija nori, kad migrantai grįžtų namo – du kartus padidinta grįžimo išmoka

Iš arti. Seimas Vyganto Malinausko ir Vytauto Sinicos akimis: atrodo, vaikai bus atiminėjami lengvai, dažnai ir ne vien kraštutiniais atvejais

Arvydas Juozaitis. Steikime Tautos iždą

Valdas Vasiliauskas. Kultūra, atskirta nuo valstybės

Vytautas Radžvilas. Šeštoji V. Putino kolona – stipresnė už penktąją

Antanas Maceina. Trys europiečio iliuzijos komunizmo akivaizdoje

Mateo Salvinio atsakas kairiųjų aktyvistui: „Siunčiu tau 20 imigrantų į namus“

Pasirašykime peticiją: Petro Cvirkos paminklas – okupacijos ir kolaboravimo simbolis, jam ne vieta Vilniaus širdy

Vytautas Sinica. Štai šeštoji kolona – visu gražumu

Robertas Grigas. Kunigui Juozapui Zdebskiui: „Tai ne putino uogos ant sniego…“

Raimondas Navickas. Ko moko jaunimą šis keistas filmas? arba Iliustracija VSD ir 2-jo departamento 2018 m. „Grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui..“

Verta prisiminti. Konstitucinis Teismas: Lietuvos valstybė – tai AŠ!

Frederikas Erixonas. Rinkimai pakeisiantys Europą?

Algimantas Rusteika. Miškų kirtimo nusikaltimas tęsiasi

Justas Mundeikis. Ekonomisto komentaras – Ko tikėtis viešojo sektoriaus darbuotojams iš Vyriausybės komisijos?

Nuo bačkos. Dainius Pūras. Viena iš sėkmingiausių sąmokslo teorijų – mitas apie tariamą Norvegijos nesėkmę šeimos ir vaikų teisių apsaugos politikoje

Savivaldos rinkimams artėjant. Kokią Vilniaus viziją rinksimės?

Atėjo laikas: visuomenė turi prisiimti atsakomybę už Lietuvos likimą

Karolis Kaklys. Ar įmanoma demokratiška savivalda be mažumos?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.