Įžvalgos

Algimantas Zolubas. Vedžiojimas aplink pirštą, kurio nėra

Tiesos.lt redakcija   2017 m. kovo 18 d. 19:06

5     

    

Algimantas Zolubas. Vedžiojimas aplink pirštą, kurio nėra

Lietuvos politinė partija, pasivadinusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA), skelbiasi atstovaujanti tautinių mažumų interesams, todėl pretenzingai kišasi į LR Tautinių mažumų įstatymo pakeitimą. Tokią galimybę jai suteikia įstatymo leidėjo klaidingai ir klaidinamai traktuojamos sąvokos ir toliau su Lenkija pasirašomi įvairūs dvišaliai susitarimai tautinių mažumų klausimu.

Paskelbtame Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte (Žin., 1989, Nr. 34-485; 1991, Nr. 4-117) vartojamos sąvokos:

1. Tautinė (etninė) mažuma – grupė asmenų, gyvenančių Lietuvos Respublikoje bei laisva valia pasirinkusių priklausomybę ne lietuvių, o kitai tautai ar kuriai nors etninei grupei.
2. Asmuo, priklausantis tautinei (etninei) mažumai – asmuo, laisva valia pasirinkęs priklausomybę kuriai nors tautinei mažumai ar etninei grupei ir siekiantis išsaugoti savo tautos ar etninės grupės kultūrą – kalbą, tradicijas, papročius, tautinę ar etninę savimonę.

Deja, projekto rengėjai neatsižvelgė į tai, jog taip manipuliuojama sąvokų ir visiškai skirtingų jų sampratų bei taikymo sričių painiava (t. y., kai šalies piliečių tautinės, religinės ar kt. sudėties statistinio tyrimo rezultatai nepagrįstai peršami ten, kur turi būti remiamasi tik mažųjų tautų samprata, kokia ji taikoma Žmogaus teisių bei įvairiose mokslų, o taip pat žmonijos ir jos tautų raidos kultūrinio paveldo apsaugos srityse, visų pirma, kai kalbama apie jau nykstančias ar prie to artėjančias tautas).

Pagal Europos Konvenciją bei Chartiją  tautinė mažuma valstybėje yra tautinė-etninė grupė, neturinti pasaulyje savo tautinės valstybės (Lietuvoje – totoriai, karaimai ir kt.), arba dėl įvairių istorinių priežasčių su savo etnine* teritorija prijungtos prie kitos valstybės. Tad tautinės-etninės grupės, turinčios savo tautinę valstybę  už valstybės ribų, kitose valstybėse gali būti laikomos nebent tautinėmis bendrijomis (Lietuvoje – rusai, lenkai, žydai, vokiečiai, ukrainiečiai ir kt.). Todėl šių tautybių piliečiams taikytini nebent Tautinių bendrijų įstatai, o ne Tautinių mažumų įstatymas. Taigi, čia nereikia painioti sąvokų „tautinė mažuma“ ir „tautinė bendrija“, nes jos skirtingos, reiškiančios du skirtingos istorinės kilmės bei priežasties tautinius darinius. Juolab, kad toks lengvabūdiškas žaidimas jomis gultų dideliais, bet nepagrįstais įsipareigojimais ir per sunkia našta mažos tautos ir mažos valstybės biudžetui. Kita vertus, toks jokiomis įpareigojančiomis tarptautinėmis sutartimis ar deklaracijomis nepagrįstas privilegijos pripažinimas automatiškai reikštų absurdišką, istorinės tiesos neatitinkantį nesamos kaltės prisiėmimą, jog Lietuva yra dalies esamų teritorijų okupantė, prijungusi svetimas etnines žemes.

Mūsų LR Konstitucija teisingai mini ne tautines mažumas Lietuvoje, bet tautines bendrijas. Labai gaila, kad šių sąvokų bei skirtingų jų sampratų neskiria mūsų politikai su žiniasklaida, klaidingai teigdami, jog Lietuvoje gyvena „tautinės mažumos“, kurioms neva nėra užtikrinamos tam tikros, „pasauliniu mastu pripažintos“ teisės. Jie klysta, (sąmoningai?) klaidina ir ignoruoja Konstituciją! Tačiau Lietuvoje to net negali būti, nes čia ne Ispanija (katalonai, baskai) ar Turkija (kurdai), kur nuo seno gyvena tautinės mažumos, savo laiku nesukūrusios savo valstybių ir šiandien įeinančios į kitų valstybių teritorinę sudėtį.

Taigi, patys klaidingai vartodami terminiją, klaidiname savo ir kitus ES valstybių piliečius, tokiu būdu lyg norėdami sumenkinti lietuvių valstybinės kalbos statusą, iškraipyti Lietuvos istoriją, Konstituciją bei užsitraukti nepagrįstus įsipareigojimus, ir ne tik įteisinti jau dabar patiriamas niekuo nepagrįstas didžiules išlaidas, bet atverti vartus vis didesniems reikalavimams ir šantažui. Tuo naudojasi priešiškos Lietuvai jėgos primesdamos ES rekomendacijas (!), taikomas, siekiant išsaugoti tautines mažumas, bet ne kitataučių bendrijas, ne jų diasporas (kad ir kokiais keliais šalyje atsidūrusias).

Paradoksas: LR Konstitucijoje tautinių mažumų nėra, o tautinių mažumų įstatymas buvo sukurptas, siekiama svarstyti jo pakeitimus. Trumpai tariant, LLRA veikėjai vis dar vedžioja aplink pirštą, kurio nėra, žiniasklaidą, Seimą, Vyriausybę, prezidentus.

Maža to, mes įsteigėme ne Tautinių bendrijų, bet Tautinių mažumų departamentą tuo tiesiog prašydindamiesi, kad LLRA mus ir toliau terorizuotų atitraukdama dėmesį ir lėšas nuo realių, skubiai spręstinų šalies problemų, ir tuo savo elektoratui įrodinėdama savo veiklos žūtbūtinumą.

Civilizuotas pasaulis, vertindamas mažąsias, nykstančias tautas bei saugodamas jas, kaip unikalios tautinės kultūros reliktą nuo išnykimo, joms taiko tautinių mažumų įstatymus. Tautinėms bendrijoms toks įstatymas netaikomas, jų kultūrinio paveldo (pvz., kalbos) išnykimui joks pavojus negresia, nes yra to paveldo saugotojos – tautinės valstybės už tos valstybės, kurioje gyvena ši diaspora, ribų.

Tiek tautinių mažumų, tiek tautinių bendrijų nariai, jei jie yra Lietuvos piliečiai, yra lietuviai (lietuvių pilietinės tautos atstovai), nors ir yra kitokios tautinės kilmės, todėl jie privalo laikytis Lietuvos įstatymų, neturėtų naudotis jokiomis privilegijomis tuo ne tik skurdindami šalies biudžetą, bet ir mažindami valstybės galimybę atlikti šios šalies kamieninės tautos kultūrinio paveldo saugotojos ir puoselėtojos pareigą (vengti to įpareigoja ir Chartija, ir Konvencija!). Lietuvos lenkų pretenzijos sau taikyti Tautinių mažumų įstatymą ir tuo pelnyti išskirtines privilegijas yra absurdiškas nesusipratimas. Šiandien Lietuva kitataučiams visos šalies sąskaita daro tokias išimtis švietimo ir ugdymo srityje, kokių sau neleidžia didžiulio biudžeto valstybės. Senos demokratijos šalyse tautinės mokyklos tik savaitgalinės ir tik privačios. Darbo dienomis visi moksleiviai lanko mokyklas valstybine kalba, kadangi jie turi lygias su kitais piliečiais teises būti informuoti, t. y. valstybės pareiga juos taip edukuoti, kad jie nesijaustų atskirti, diskriminuojami, kad suprastų visą valstybėje cirkuliuojančią informaciją, būtų lygiomis teisėmis integruoti į šalies gyvenimą. Tai turėtų suvokti ir įsisąmoninti įstatymų leidėjai ir vykdytojai. Deja, tebėra kitaip.

Tautinės bendrijos nori įstatymo, kuris įtvirtintų jiems mažumų teises, tautinių bendrijų kalbos vartojimą viešajame gyvenime. Tautinių mažumų įstatymo projektas Seimui pateiktas praėjusią kadenciją, tačiau jis nepasiekė priėmimo stadijos. Parlamente ne kartą registruoti ir skirtingi įstatymų projektai, įteisinantys nelietuviškų pavardžių rašybą asmens dokumentuose. LLR akcijos skatinama lenkų tautinė bendrija, save neteisėtai įsivardijanti tautine mažuma, tarsi smaugiama kelia šurmulį Lietuvoje ir Lenkijoje. Tam rimtų motyvų ji neturi, todėl panašu, kad siekia autonomijos Rusijos ar Lenkijos sudėtyje.

Lenkų bendruomenė Lietuvoje sudaro vieną procentą visos pasaulinės lenkų diasporos. Beveik dvidešimt procentų visų už Lenkijos ribų esančių lenkiškų mokyklų yra Lietuvoje, ir visos jos čia yra valstybinės! JAV gyvena 10 milijonų lenkų, Vokietijoje – 2 milijonai, Brazilijoje – 1,8 milijono, Prancūzijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje po 1 milijoną, Didžiojoje Britanijoje apie 500 tūkst., o Lietuvoje ir Rusijoje – po apie 300 tūkst. lenkų. Lenkų ugdomąja kalba Lietuvoje yra 121 mokykla, Čekijoje – 36 mokyklos, Latvijoje – 5 mokyklos, Ukrainoje ir Baltarusijoje po 2 mokyklas. Visose kitose valstybėse lenkai lanko arba sekmadienines lenkų mokyklas arba mokosi lenkų kalbos kaip dalyko. Taigi, Lietuva, kurioje gyvena 40 kartų mažiau lenkų negu JAV, išlaiko didžiausią pasaulyje lenkiškų mokyklų, kuriose visi dalykai dėstomi lenkiškai, tinklą. JAV ar Vokietijos mokesčių mokėtojai tokios prabangos sau neleidžia. Mokyklų, kur visi dalykai būtų dėstomi tautinės mažumos kalba nėra ir pačioje Lenkijoje. Reikia pabrėžti, kad visose (taip pat ir privačiose) Lenkijos mokyklose istorija ir geografija dėstoma tik lenkiškai ir tik pagal Lenkijos aprobuotą programą.

Lietuvoje lenkų ugdomąja kalba šiuo metu mokosi 15 tūkst. moksleivių. Valstybės biudžeto projekte buvo skelbiama, kad 2010 metams mokinio krepšelio lėšos (iš to mokamos algos mokytojams, keliama kvalifikacija ir t.t.) vienam mokiniui – 3 310 litų. Lenkakalbėms mokykloms šis krepšelis yra 15 proc. didesnis. Taigi, vienam lenkų mokyklos mokiniui jis bus lygus 3 806 litų. Dar Lietuva skiria vadinamas aplinkos lėšas, tai yra mokyklos išlaikymui, apšildymui, valymui. Vienam mokiniui vidutiniškai sunaudojama 1 500 litų aplinkos lėšų. Taigi, viso vienam mokiniui lenkų ugdomąja kalba reikėtų 5 306 litų metams. Visiems 15 tūkst. moksleiviams lenkų ugdomąja kalba lenkiškų mokyklų išlaikymui Lietuva per metus sumoka 80 milijonų litų. Taigi, ko negali sau leisti Vokietija, JAV ar Lenkija, tai sugeba atlikti Lietuva. Bet ar nenukenčia dėl to mokyklos su dėstomąja valstybine (lietuvių) kalba? Beje, Lietuva dar finansuoja ir lietuviškas mokyklas Lenkijoje. Taigi – privilegijos, prabanga lenkams – lietuviškų mokyklų sąskaita (beje, nusižengiant Konvencijai ir Chartijai, perspėjančioms, kad visos privilegijos mažumoms tik tada skiriamos, jei tuo nebus daroma žala kamieninei tautai).

Gal Lietuva kaip nors pažeidžia lenkų tautinės bendrijos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją? Žinotina, kad ne visos valstybės apsiėmė vykdyti Chartijoje išvardytas REKOMENDACINIO pobūdžio priemones (jos net nėra privalomos!). Kai kurios apsiribojo tik tuo, kad dokumente pripažino kažką esant tautine mažuma, tačiau nieko jų atžvilgiu neįsipareigojo. Lietuva iki šiol iš ES priekaištų dėl tautinių bendrijų ar mažumų teisių ribojimo neturėjo.

Tautinių mažumų sąvoka atsirado ne kaip pramoga iš dyko buvimo, ne kad būtų proga atsirasti papildomoms privilegijoms ar politiniams postams, kurie iš idėjų trūkumo, neišsilavinimo, asocialumo gali net ir separatizmo kryptimi pakreipti kitatautės bendruomenės raidą, o tam, kad

a) gelbėtų nykstančias tautas bei kalbas (visų pirma senąsias, nemutavusias);

b) būtų sumažinta priežasčių nacionaliniams konfliktams dėl po II pasaulinio karo perbraižytų valstybių sienų ir dėl to ne vienoje vietoje dalis tautos ir dalis jos etninės teritorijos „prisiūta“ prie kaimynų teritorijos. Lietuvoje tautinės mažumos (karaimai, totoriai ir kt.) yra globojami, iš jų pusės pretenzijų Lietuvos valstybei negirdėti.

Jei jau Lenkija save mums pristato pavyzdžiu, tai ir daryti reikia taip, kaip Lenkijoje bei kt. Vakarų šalyse: įstatyme išvardijama, kas konkrečiai laikomas tautine mažuma ir turi teisę į valstybės biudžetui pakeliamas privilegijas (išvardijama, kokias konkrečiai). Dabar tas lėšas 25 metus eikvojo ne tie kam priklausė, nors už tuos pinigus ir totoriai, ir karaimai galėjo jau daug dėl savęs padaryti!

* Teritorija laikoma tautos etnine teritorija, kai mokslo įrodyta, jog ši tauta yra joje čiabuvė, pirmtakė, šeimininkė, kurią rado vėliau čia atklydusios tautos.  Jog ji pirmoji čia įsikūrė kaip etnosas su savo unikalia (t. y., nuo kitų skirtinga) kalba, kultūra, tradicijomis, pasaulio samprata. Visos kitos tautos čia atsirado vėliau, dėl pačių įvairiausių priežasčių, taip pat ir dėl kolonizacijos bei okupacijų. 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Arba       2017-03-20 18:57

pasibaisėtinas įstatymų leidėjų neraštingumas, arba kvailumas, arba bailumas, arba viskas kartu.

Pachmielnas       2017-03-20 18:16

Na, bet Tamsta ir sadistas, pone Repečka…

Tadas       2017-03-19 20:41

Puikus straipsnis, paremtas logika. Pagarba straipsnio autoriui Algimantui Zolubui!

Marginalas       2017-03-19 1:32

Kas teisybė tai ne melas: tikrai LTSR-2 įstatymuose logikos neieškok!
Tačiau siūlau Gerbiamiesiems alternatyvią nuomonę dėl lietuvių ir lenkų santykių be emocijų - prašom: Marginalo komentaras 2017-03-19 0:25 prie Sinicos publikacijos “Talka už valstybinę kalbą”.
Jei Lietuva būtų ne globalistų valdomas kraštas, bet valstybė su savo nacionaline politika ir savo istorijos vertomis ambicijomis, šiuo sudėtingu laiku vertėtų dirbti atkuriant geopolitinę LDK poziciją Centrinės Europos regione (savaime aišku, atsižvelgiant į realias galimybes ir jėgų santykius). Svarbu pasiūlyti rezistencija suinteresuotiems kaimynams bendrą modelį, kuris leistų tarp kita ko išspręsti ir dugininkų kurstomą neva “lietuviškų” neva “pasų” “problemą” su abėcėlėmis. Ši “problema” naudinga ne vien dugininkams, kurie gudriai palaiko neapykantą tarp lenkų ir lietuvių, bet ir globalistams, kuriems reikia visuotinio pritarimo jų elektroninio sekimo “pasams” su antenomis.
Suprantama, pirma pasai turi vėl tapti nacionaliniai, be globalios lustinės kontrolės, per kurią visų piliečių duomenys atsiduria Lietuvai neprieinamuose globalių spectarnybų resursuose (graikai tai puikiai suprato ir jau išsireikalavo normalių pasų tiems, kurie nori laisvės). Tada strateginio sąjungininko tautybės piliečio pavardė galės būti rašoma jo šalyje vartojama abėcėle PARITETO pagrindais: norite, kad Lietuvos pasuose lenkų pavardės būtų rašomos lenkų abėcėle? - tą pačią praktiką įveskite Lenkijos pasuose savo piliečiams lietuviams. Ir tas pats tarpusavio sutarimu tarp Lietuvos ir Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos (jei visai atskils nuo ordos), Lietuvos ir Ukrainos, o toliau - tarp Lietuvos ir Estijos ir gal net tarp Lietuvos ir Suomijos. Tai būtų išmintingas žingsnelis pakeliui į stipraus antisodominio bei antiburliokinio Centrinės Europos regiono kūrybą.
Pavyzdėlis: kadaise danų Haderslevas ginčijamame Vokietijos ir Danijos pasienyje buvo tautinės neapykantos simbolis. Dabar jis tapo Danijos ir Vokietijos sugyvenimo simboliu. Nors, deja, Vilniaus ir Suvalkų kraštai nesusisiekia, iš principo ir juos būtų galima paversti tokio savitarpio supratimo ir sugyvenimo simboliu.
Nepamirškime, kad šiuo metu Lietuvą ir Lenkiją vienija bendras geopolitinis interesas.

Dzeikas       2017-03-18 23:25

Neneigiu to, kas parasyta straipsnyje.Ir turiu paprastus,- nes ant pavirsiaus guli,tik aklas ju nemato,- atsakymus kodel taip vyksta.
Todel, kad lietuviu tauta sukure feodaline su nerasytu istatymu primatu valstybe, su ponais ir baudziaunykais. Baudziaunykai tai aplamai visi pilieciai, bet pirmoje eileje lietuviu tautybes.Tfu ant jusu, meslas darzui esate.Zodzio jums niekas nedave, ir zodzio uz jus niekas neistars.
Su lenku tautybes Lietuvos pilieciais truputi kebliau: jiems zodzio irgi niekas nedave, bet yra kazkas stiprus, kuris gali atspardyti sedyne lietuviu ponams ir kuris taria ta zodi uz lenku tautybes baudziaunykus.
Stai todel jie turi tas privelegijas.


Rekomenduojame

Žinių radijas: Ar žiniasklaida atsakinga dėl blogos mūsų visuomenės savijautos?

Vincentas Vobolevičius. Kovos už laisvę linijos

Algimantas Rusteika. Laukia įdomūs ir sunkūs laikai

Prof. Eugenijus Jovaiša. Švietimas ir nacionalinis saugumas

Geroji Naujiena: Versmė vandens, trykštančio į amžinąjį gyvenimą

Liudvikas Jakimavičius. Tai gyvatė, ryjanti savo uodegą

Ši žinia pozityvi ar negatyvi? Dovilė Šakalienė traukiasi: „Pataisų nebus. Trojos arklys išardytas“...

Vilniečiai stoja ginti Kalnų parko nuo nuniokojimo

Gyd. Alvydas Repečka. Alkoholinė (meta)fizika, arba Nedarau pachmielo –  netapsiu alkoholio vergu

Algimantas Zolubas. Vedžiojimas aplink pirštą, kurio nėra

Kastytis Braziulis. Kova dėl žmonių protų: kaip įveikti priešo propagandą?

Claude Hagège: Apie meilę ir neapykantą kalbai

Dovilė Šakalienė ir Co užsimojo pagerinti Lietuvos žiniasklaidą?

TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą ragina Seimą apsispręsti dėl asmenvardžių rašymo pasuose nevalstybine kalba

M. Garbačiauskaitė-Budrienė: „Jūs, politikai, pasirūpinkite valstybe, o mes, žiniasklaida, kaip nors išgyvensime ir su tuo kritusiu pasitikėjimu“

Ats.plk. Gediminas Grina. Dreifas

Baltoji knyga: Kokia ES bus 2025 metais? Penki galimi scenarijai

Liudvikas Jakimavičius. Dočys: „Viskas suderinama“

Vidmantas Valiušaitis: „Panašu, kad rengiamas susidorojimas su dviem iškiliom visuomeninėm figūrom“

Lietuvos visuomenininkai: „Raginame politikus imtis realių veiksmų masinei emigracijai suvaldyti ir demografinei krizei spręsti“

Nida Vasiliauskaitė. Kodėl apkaltos K. Pūkui nereikia

Liutauras Stoškus apie Vilniaus viešojo transporto valdymo bėdas

Kastytis Braziulis. Kaip vertinate Vilniaus mero R. Šimašiaus darbą?

Ministrė prašo visuomenės pagalbos: „Valia yra jūsų rankose – reaguoti turėtų visa šalis“

Valdas Papievis bando pabėgti nuo savo knygų

Rinkimai Nyderlanduose – trys mitai, kuriais tikime

Povilas Urbšys. Nacionalinės kultūros ganyklų ypatumai

Ką tuo norėta pasakyti? Dalia Grybauskaitė: „Lietuva pasisako prieš bet kokį ES sutarčių keitimą“

Vytautas Vyšniauskas. Yranti istorija ardo valstybę

Arvydas Guogis, Andrius Švarplys. Puolantis neoliberalizmas – jau aklavietėje ar dar ne?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.