Įžvalgos

Algimantas Zolubas. Politikos šešėlyje

Tiesos.lt redakcija   2018 m. sausio 2 d. 13:46

10     

    

Algimantas Zolubas. Politikos šešėlyje

Vadovaujantis komunistine ideologija, kurios neatskiriama dalis buvo ateizmas, sovietmečiu buvo griaunamos ar sandėliais paverčiamos bažnyčios. Bažnyčios hierarchai, eiliniai dvasiškiai ir pasaulietiškas krikščioniškas elitas buvo persekiojami, šviečiamoji ir ugdomoji Bažnyčios veikla nuvaryta į pogrindį, krikščioniškoji spauda uždrausta. Lietuvoje Bažnyčia patyrė nuostolius, kuriuos dabar atspindi smukusi visuomenės dorovė, iškreipta ar sužlugdyta moralė. Žudymai, nusižudymai, plėšikavimai, vagystės, kvaišinimasis alkoholiu ir narkotikais, palaidas nesantuokinis gyvenimas, amžinųjų vertybių niekinimas įgijo mastą, kuris jau kėsinasi į tautos būtį, kelia akivaizdžią grėsmę jos išlikimui.

Jei sovietmečiu Lietuvos valstybines institucijas, partizaninį pasipriešinimą pavyko sunaikinti, tai Bažnyčia niekinama, prievartaujama, žlugdoma nepasidavė, kovojo su ateistine propaganda, krikštijo, katekizavo, teikė sakramentus, pogrindyje leisdama spaudą, beldėsi į pasaulio sąžinę. Bažnyčia neteko ir iškiliausių jos rėmėjų pasauliečių, religijos filosofų, katalikiškų vaikų ir jaunimo organizacijų kūrėjų ir vadovų. Kaip mūsų dienomis reikalingi Juozas Eretas, Pranas Dovydaitis, Stasys Šalkauskis, Antanas Maceina, Karolis Dineika! Deja, tie žiburiai užgeso, o juos pakeitė marksistinės filosofijos ,,šviesoje“ ugdyti profesoriai, habilituoti daktarai.

Krikščionybė istorijoje patyrė įvairias išorines ir vidines negandas, netektis, tačiau kovojo, gynė amžinąsias vertybes, nešė Tikėjimą, Viltį, Meilę. Lietuvoje okupacijos metais Bažnyčia ėjo išvien su ginkluotu ir politiniu pasipriešinimu okupacijai, puoselėjo laisvės ir nepriklausomybės viltį. Deja, atgavus nepriklausomybę, okupacijai pasitraukus, kai Bažnyčios žodis ir veiksmai yra itin reikalingi, ji atsidūrė politikos šešėlyje. Iškilūs dvasininkai patriotai buvo ignoruojami, jiems priekaištaujama už politinius pamokslus, todėl iškeliami į atokesnes, mažesnes parapijas ar pavedama mažiau visuomenei įtakinga veikla. Ar ne už politiką, už nuoširdų rūpestį tautos ir valstybės reikalais iš didmiesčių, iš didesnių tikinčiųjų bendruomenių buvo išstumti (ištremti) Jonas Kastytis Matulionis, Alfonsas Svarinskas, Algimantas Keina, Petras Dumbliauskas?

Bažnyčia nėra atskirta nuo valstybės, – atskirtas Bažnyčios valdymas. Ji nėra atskirta ir nuo pilietinės visuomenės, kuri sudaro valstybę, ji veikia valstybėje, dvasininkai yra pilietinės visuomenės nariai, vykdo ir pilietines pareigas. Demokratinėje valstybėje išgrynintos politikos, kurioje galėtų dalyvauti tik partijos ar tik tam tikros institucijos, nėra. Visi piliečiai gali ir dalyvauja politikoje (valstybės reikalų tvarkyme), piliečių depolitizavimas prilygtų jų išpilietinimui. Sielovadinė Bažnyčios veikla taip pat yra politika, aukščiausios prabos politika, nes Bažnyčia ugdo pilietį, valstybės pagrindą ir turinį, rūpinasi jo dorove. Iš Lietuvos praeities žinome, kad dvasininkai buvo laisvės šaukliai, jei reikėjo ją ginti, net ėmė ginklą į rankas, aktyviai dalyvavo valstybės kūrime. Jų parašus randame ant 1918 metų Nepriklausomybės Akto. Nuo politikos nesišalino iškilūs dvasininkai Motiejus Valančius, Maironis, Mykolas Krupavičius, Juozas Tumas-Vaižgantas, Adomas Jakštas, Vladas Jurgutis ir daug kitų. Jų politika buvo morali politika.

Ką apie Bažnyčios dalyvavimą politikoje kalba iškilūs šių dienų dvasininkai bei pasauliečiai?

Vienas gerbiamiausių katalikų teologų ir vienas iš buvusių galimų kandidatų į Popiežiaus sostą Milano kardinolas K. M. Martinis 1999 metais šv. Ambroziejaus dienos proga kalbėjo: ,,Politinė tinginystė ir palaidumas – štai paslėptas blogis, štai slaptas visur esantis virusas, persekiojantis visuomenę, netrukus įžengsiančią į trečiąjį tūkstantmetį… Pakanka būti patagonistinių politinių grupuočių šešėlyje. Turite tapti drąsių ir neeilinių sprendimų veikėjais“.

Pats Popiežius Jonas Paulius II nesišalinęs nuo politikos, teigė, kad Bažnyčia negali atsisakyti dalyvauti krašto gyvenime. Lietuvių katalikų mokslų akademijos narys ir garbės akademikas, Amerikos lietuvių rašytojų sąjungos garbės narys profesorius Juozas Eretas šalinimąsi nuo politikos laikė dviguba kalte: ,,Krikščioniškos valstybės kūrimas yra taipgi moralinė pareiga. Kas šalinasi nuo savo politinės pareigos, tas bendradarbiauja nusikaltime, kad gėris, kuris jo dalyvavimu galėjo būti padarytas, nebuvo atliktas ir dėl to toks dvigubai kaltas dėl blogio, kuris dėl jo abejingumo atsirado valstybėje“(,,Mano pasaulėžiūra“, Čikaga, 1958).

Kaip apaštalavimas yra ne tik dvasininkų, bet ir pasauliečių priedermė, taip pasaulietiškuose reikaluose, taigi ir politikoje, dvasininkų vaidmuo yra itin reikšmingas, todėl dalyvavimas joje yra būtinas. Tiesus, aiškus Bažnyčios žodis turėtų pasiekti ne tik kiekvieną bažnytinės bendruomenės eilinį narį, bet ir politikus, kurie priima įstatymus ir sprendimus, liečiančius tautos ir valstybės būtį. Tariamas Bažnyčios romumas, ,,santarvė“ su valdžiomis ar tūnojimas visuomeniniame gyvenime atveria erdvę blogiui, nežabotam liberalizmui, leidimui vakarykštiems Bažnyčios prievartautojams ir niekintojams sauvaliauti.

Krikščioniškos valstybės kūrimas ir tvirtinimas skatina pasauliečius ir dvasininkus vienyti pastangas, būti aktyviais politikais.

Jei partinėje veikloje dvasininkams dalyvauti nedera, tai politinėje – būtina.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

alfredas        2018-01-5 13:36

Kam nežinoma, kad bažnyčios vaidmuo gali būti didesnis! O tai, kad iš šventų vietų nukabinėjami kryžiai, o iš Europos sąjungos konstitucijos panaikintas Dievo vardas,  - labai daug pasako apie moralinį būvį Europos sąjungoje… Gerbiamo Zolubo straipnis yra teisingas, bet dar būtų gerai, kad išvardintų tų lietuvių intelktualų pavardes, kurie pramuštgalviškais būdais smelkiaisi į mūsų tautos dorovę, išvadindami besimeldžiančius Į Jėzų Kristų davatkomis, patriotus idiotais, ir panašiai… Išsilavinę Bažnyčios kunigai, ar tikintys katalikai turėtų daugiau leisti tokių knygų, kaip “Tikėti ir Rašyti” ,kuriame pasisako 21 lietuvių rašytojų (sudarė Gediminas Mikelaitis), ar knygą “Tikiu”, kuriame kunigai, vienuoliai kalba apie meilę, draugystę, vienatvę, rutiną, absurdą,tylą. laimę.. Laukiame, kol bus pastatyta Marijos radijo studija, tada galėsime iš kunigų daugiau reikalauti…

Mieli kunigai, sunerimkite: apolitiškumas - nuodėm       2018-01-3 20:17

“Krikščioniškos valstybės kūrimas yra taipgi moralinė pareiga.
Kas šalinasi nuo savo politinės pareigos, tas BENDRADARBIAUJA NUSIKALTIME,
kad gėris, kuris jo dalyvavimu galėjo būti padarytas, nebuvo atliktas
ir dėl to toks DVIGUBAI KALTAS DĖL BLOGIO, kuris dėl jo ABEJINGUMO atsirado valstybėje” (Lietuvių katalikų mokslų akademijos narys ir garbės akademikas,
Amerikos lietuvių rašytojų sąjungos garbės narys profesorius prof. Juozas Eretas. “Mano pasaulėžiūra”, Čikaga, 1958).
Žemiškoji karalystė neturi prieštarauti Dangaus Karalystei, bet neretai prieštarauja.
Tai kodėl, jūs, kunigai, ir daugelis save vadinantys krikščionimis
nusikalstamai tylite?

Janina       2018-01-3 14:56

Labai teisingos ir protingos mintys, kurias supras ne visi, bet tai nereiškia, kad gerbiantys Tautos istoriją turime tylėti. Juk jau ir taip per ilgai tylėjome…
Dėkingi amžiams turėsime būti Tautos patriotams, išdrįstantiems savo mintis išdėstyti lietuviškoje spaudoje, kurios maža dalis dar pasiryžta publikuoti…
Tegyvuoja šis laikraštis! Ištvermės redaktoriams!!!

mama iš kaimo       2018-01-3 5:52

  Deja, kad pamatyti bažnyčios poziciją Lietuvos politikoje, užtenka prisiminti bažnyčios hierarchų pradėtą vyskupo Kaunecko persekiojimą, jam pasisakius už Žemės išsaugojimo Lietuvai referendumą.

Jules       2018-01-2 20:06

Europos gimtąsias kalbas, ypač Lietuvių, apgynė, deja, Martynas Liuteris, kuriam prezidentūros kiemelyje turėtų pastatyti paminklą, o tai per VU dezistus studenčiokai toliau grybauja ir niekus tauzija. Jei ne Martynas Liuteris ir kunigaikštis Albrechtas su Kulviečiu ir Rapolioniu, jei ne Albertina ir Rytų Prūsija - gyvos Lietuvių kalbos nebūtų. Ir Kubiliui su Kirkilu nebereiktų mus Žečpospoliton grūsti ir lenkomaniją diegt. Neturėtų darbo nabagai.

pritariamajam       2018-01-2 18:37

Reik rašyti ne liberalmarksistu, o loberkonservistų. Taip bus teisingiau.

pritariu       2018-01-2 16:43

Labai teisingos mintys. Tvirtos Bažnyčios pozicijos pasigendu jau seniai ir ypač tada, kaip laisvoje Lietuvoje reikia ginti gimtąją kalbą, ginti partizanus, Vytį,  Kazį Škirpą nuo liberalmarksistų.

Jie       2018-01-2 14:56

ne tik politinėje veikloje nedalyvauja, bet ir religinėje mažai reiškiasi;).

užtektų teisingume dalyvauti       2018-01-2 14:13

jei kunigai per pamokslus pasmerktų neteisingus teismų sprendimus - vadovaujantis krikščioniška morale - blogis ryškiai sumažėtų, pagausėtų tikinčių ir gėrio.
——
(visi disidentai buvo ypač nekenčiami valdžios, ne vadovavosi “Dievo reikia klausyti labiau, nei žmonių”)

Pone       2018-01-2 14:07

Zolubai, gerai parašėte; kad taip iš Jūsų lūpų -Dievui į ausį... Ta cenzūra veikia per visą laisvają Europą: kryžiai nukabinėjami ir šalinami iš mokyklų, kuriose jie kabojo šimtmečiais. Tai daroma ,atseit, kad neįžeisti kitų tikėjimų , konfesijų tikinčiuosius.. Iškrikčionijimui ,, kaip ir išpilietinimui , pasitelkiama taurūs žodžiai, demokratiškoji demagogija; laisvės , lygybės šūkiais prisidengiant griaunami pamatai, ant kurių kūrėsi iki šiol demokratiškasis , europinis, krikščioniškasis pasaulis. dabar kuriamas pasaulis, rusai turi labai gerą , tikslų įvardį: ono.. Nežinau, kokios dar tautos turi tokį įvardį “niekatrajai"giminei įvardinti…


Rekomenduojame

Algimantas Rusteika. Kai sugrįšit

Romualdas Ozolas. Tikiu, nes žinau

Leono Merkevičiaus sveikinimas: Su mūsų Valstybės diena!

Su mūsų Lietuvos Valstybės diena! Rasa Čepaitienė. Vyčio reikėjo

Arvydas Juozaitis apie šventę, kurią šimtametei Lietuvai padovanojo Kaunas

Algimantas Rusteika. Bet mūsų per mažai ir rytoj bus per vėlu

Ligija Tautkuvienė – atvirai Lrytas.tv žurnalistei Daivai Žeimytei

Andrius Švarplys. Ko išsigando Vilniaus Lietuva?

Andrius Navickas.  Aš myliu savo Tėvynę

Arvydo Juozaičio kreipimasis į brolius ir seseris dainoje

Ir LAT patvirtino – Garliavos šturmo liudytojai nusikaltimo nepadarė

Liutauras Stoškus. Normali politinė diskusija dėl miesto vystymo ateities, dėl konkrečių miesto raidos rodiklių ir siekių net nepradėta

Leonas Merkevičius. Teismas tars žodį – Garliavos šturmo liudytojai ir K. Betingio „skriaudikė“ išgirs nuosprendžius

Vytautas Landsbergis. Gintaras ginčijasi su savim

Andrius Švarplys. „Geras metas permąstyti Europos vertybes“

Kaip veiks naujoji vaiko teisių apsaugos sistema: svarbiausi aspektai

Vytautas Sinica. A. Maldeikienė – už gėjus ir abortus po katalikybės vėliava

Arvydas Juozaitis. Seimas siekia įteisinti daugybinę pilietybę pažeisdamas Konstituciją?

Eglė Mirončikienė.  Turime teisę žinoti, kam turime būti dėkingi už „Vaivorykštės perėją“

Kauno pilies kieme – pastatyta Vyčio skulptūra (nuotraukos, video)

Liudvikas Jakimavičius. Kaip atsiimti Sąjūdį?

Valdas Vasiliauskas. Dainų shwentė

Vytauto Radžvilo knygos „Kiek kartų gali atgimti tauta“ pristatymas Gargžduose

Nuo bačkos. Bronius Matelis. A. Juozaitis – praeities fotoalbumas. Ar malonūs prisiminimai sukurs modernią Lietuvą?

Andrea Tornielli. Nykstančios krikščionybės Vakarų Europoje statistika

Aušra Maldeikienė. Po tamsos ateina aušra: 2019 m. Prezidento rinkimų programos 95 tezės

ES krizė: Yanis Varoufakis susitarimą dėl migrantų pavadino „visiška nesėkme“ ir apkaltino Angelą Merkel „meluojant“

Geroji Naujiena. „Mirčiai neduota valdyti pasaulio“

Algimantas Zolubas. Lukiškių aikštę dar tik bandoma prisijaukinti

Josephas E. Stiglitzas. Ar euras gali būti išgelbėtas?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.