Algimantas Zolubas. Pilietiškumo kokybė

Tiesos.lt siūlo   2014 m. lapkričio 2 d. 1:09

15     

    

Algimantas Zolubas. Pilietiškumo kokybė

„Varpas“ | 2014 (11)

Nebūna blogų pasekmių be priežasčių, o kova su pasekmėmis nepalyginti sunkesnė už kovą su blogų pasekmių priežastimis.

Vladivostoko mitybos mokslinis tyrimo institutas žmones klasifikuoja į sveikus, ligonius ir nei sveikus, nei ligonius. Ką vadiname sveiku ir ką ligoniu, aiškinti nereikia. Trečioji, didžiausia, yra nei sveikų, nei ligonių dalis, nes jos nariai yra potencialūs kandidatai tapti ligoniais. Šiai daliai priklauso visi, kurie nesilaiko sveikos gyvensenos būdo. Jei rūkai ar kitokius kvaišalus vartoji, jei maitiniesi nekokybiškais ar stokojančiais organizmui reikalingų medžiagų produktais, nesimankštini, pagal tą skirstymą esi kandidatas į ligonius.

Visos medicinos, visame pasaulyje virtusios naudingo verslo objektu, dėmesys sutelktas ligoniui, t.y. kovai su blogomis pasekmėmis. Ligų prevencijai, profilaktikai – priežastims šalinti, dėmesys nepakankamas. Dėl šios priežasties sveikieji lengvai tampa nei sveikais, nei ligoniais, o pastarieji – ligoniais, medicinos verslui reikalingiausia terpe, kovos su pasekmėmis lauku.

Šiuo pastebėjimu nepakeisime, žinoma, Hipokrato ir Avicenos idealus išdavusios ir pelningu verslu paverstos medicinos krypties, tačiau tą žmonių klasifikavimą, prevenciją, profilaktiką ir verslą pasitelkime vaizdžiam palyginimui su demokratija, demokratiniu valdymu, visuomenės klasifikavimu ir jos kova su blogomis pasekmėmis. Demokratiją, lietuviškai vadinamą savivalda, kaip valstybės reikalų tvarkymo būdą, lyginkime su medicina, demokratinį valdymą – su medicininiu aptarnavimu, visuomenę pagal pilietiškumą – su sveikais, ligoniais bei nei sveikais, nei ligotais žmonėmis.

Pagal tokį modelį visuomenę reikia skirstyti į tikrus piliečius, sąmoningus valstybės kūrybos ir tvirtinimo dalyvius (sveikuosius), netikruosius, nedalyvaujančius rinkimuose, referendumuose, kitokioje pilietinėje veikloje (ligonius), ir formaliuosius, abejinguosius (nei sveikus, nei ligonius). Demokratinis valdymas pagal šį modelį lygintinas su savitarna, jis bus suprantamesnis, jei jį vadinsime savivalda. Štai kodėl taip daug kalbama, dedamos „sveikųjų“ pastangos pilietinei visuomenei ugdyti ir telkti, nes tik nuo jos priklauso savivaldos kokybė. Demokratinis valdymas, arba savivalda, remiasi daugumos valia. Jei dauguma formali, abejinga valstybės reikalų tvarkymui, o nuo jos priklauso savivalda, geros savivaldos kokybės negalima tikėtis. Taip, deja, yra jaunos demokratijos šalyse. Tokiomis sąlygomis tarpsta nešvari politika, ydinga savivalda, ji virsta verslu. Iš čia – partijų gausa, politinių šundaktarių, užkalbėtojų, burtininkų dariniai, kurie, mulkindami abejinguosius bei formaliuosius piliečius, ateina į valdžią, nedirba pastarųjų labui, o tarpsta iš politinio verslo. Toms partijoms nenaudinga, kad būtų ugdoma ir telktųsi pilietinė visuomenė, nes jos netektų „pacientų“, iš kurių mulkinimo gyvena.

Ką daryti, kaip netikrų partijų atsikratyti, kaip savivaldos mechanizmą įvaldyti, kaip blogas priežastis, o ne pasekmes šalinti, kaip formaliuosius ir abejinguosius piliečius tikraisiais „padaryti“?

Svarbiausia ir sunkiausia yra paskutinė – tikro piliečio – problema, su kuria susidorojus kitos išnyktų savaime. Jei medicina ligoniams gydyti turi specialistų, sveikatingumu rūpintis – visą sistemą, tai pilietinės visuomenės ugdymas, savivaldos ir valstybingumo tvirtinimas paliktas savitarnai, todėl tikrų piliečių – mažuma, todėl savivaldos kokybė prasta. Žinant, kad tikras pilietis turi būti doras, savo tautai ir valstybei ištikimas, išsilavinęs, išmanantis valstybės reikalų tvarkymo pagrindus, t.y. politizuotas žmogus, ugdymu turi rūpintis šeima, mokykla, Bažnyčia, bendruomenė, valstybė. Kol valstybė nesutvirtėjusi, trapi, nepajėgia ar nenori rūpintis piliečių ugdymu, iš tikrųjų lieka savitarna. Išskirtiniu savitarnos veiksniu laikytina vietos bendruomenė, kurioje žmogus gyvena. Savivaldos pradai yra bendruomeninėje gyvensenoje. Tai savotiška, tačiau veiksminga liaudies medicina piliečio sveikatingumu rūpintis, savivaldai ir valstybingumui tvirtinti. Nepaisant biurokratinių stabdžių, Lietuvoje kuriasi vietos bendruomenės. Iš komunistinio ir ateistinio auklėjimo išsilaisvinęs žmogus, per tą auklėjimą patyręs prievartinį kolektyvizmą, susvetimėjimą, dorovės nuosmukį, deda pastangas tikram bendruomeniškumui atgaivinti, talkos būdu spręsti bendrus reikalus, tvirtinti savivaldą. Kiekvienoje bendruomenėje rasime išmintingesnių, labiau išprususių žmonių, kurie gali padėti nesusivokiantiesiems, aiškinti jiems tautos, valstybės sandaros ir raidos reikalus, jų svarbą asmeniniame gyvenime. Todėl bendruomenių kūrimąsi, jų veiklą reikia laikyti pilietiškumo mokykla, pilietinės visuomenės formavimo pagrindu.

Grįžkime prie pradžios – kovos su blogų pasekmių priežastimis. Ar bendruomenė pajėgi su jomis kovoti?

Nesena prezidentinė krizė Lietuvoje – visuomenės vištakumo pasekmė. Jei prezidento rinkiminės kampanijos metu bendruomenės būtų išsiaiškinusios prezidento teises ir galias, visuomenė nebūtų pakliuvusi į nerealių pažadų pinkles, R. Paksas tikrai nebūtų išrinktas. Deja, bendruomenių kūrimasis, jų veikla tik neseniai prasidėjo, o neorganizuota, neapsišvietusi minia paprastai vadovaujasi ne protu, išmintimi, o emocijomis. Emocijoms sukelti pilkųjų, juodųjų technologijų ir net modernios juodosios magijos šių dienų manipuliatoriai turi pakankamai. Juk ir dabartinės nušalintojo prezidento kelionės po rajonus, pigus pataikavimas žmonių lūkesčiams, tuščia užuojauta yra emocijų kurstymas, visuomenės skaldymas, vištakumo užkrato platinimas.

Politika ir medicina, regis, tolimos sritys, tačiau iš palyginimo, iš poveikio būdo panašumo galima pasimokyti: norint išvengti blogų pasekmių, reikia vengti jų priežasčių, rūpintis savo pilietine sveikata, vaduotis iš kompleksų nelaisvės.

Troškimus, motyvus, prisiminimus, nuslopintus ir išstumtus į pasąmonę ir pačiai asmenybei nesuvokiant darančius poveikį jos elgesiui, psichoanalitikai vadina kompleksais. Dešimtmečius prievarta ir pamaloninimais visuomenei diegti elgesio būdai paliko kompleksus, kurie skatina būti elgetomis, ponais ar vagimis.

Elgetos kompleksas. Seniau tikru elgeta buvo laikomas ligotas, dėl fizinės negalios nesugebantis pats pasirūpinti maistu, drabužiu bei būstu žmogus. Dabar elgetystė tapo savotišku verslu, parazituojančios gyvensenos būdu. Didžioji dabartinių elgetų dauguma yra savotiški hedonistiniai buržua, kurių verslas – elgetystė, o malonumai – tinginystė, girtuoklystė. Tuos elgetas sutiksime gatvėje, prie bažnyčių, žmonių susibūrimo vietose ar vaikščiojančius tiesiog į butus. Juk jei esi pensinio amžiaus, gauni pensiją, jei esi invalidas – invalidumo pensiją, o jei esi sveikas, ieškok darbo, o ne duonos, – turėsi duonos. Tik mulkiams ir kvailiams turbūt skirti pranešimai, kad didžiausias nedarbas esąs kaime ir dėl to – nepakeliamas skurdas, elgetystė. Kokiais laikais buvo, kad žmogus, turėdamas žemės, būtų bedarbis ar skurstų? Net sovietmečiu, kai už darbadienius atlygindavo grūdų saujomis, o priesodybiniam sklypui skyrė 15 ar 60 arų, žmonės iš tų arų išgyveno. Dabar mažiausia žemės norma – 3 ha, o nuomoti gali kiek nori ir labai pigiai. Tik štai kaip traktorių ar užsienietišką kombainą įpirksi, kaip degalais apsirūpinsi? O kodėl, negerbiami kaimo bedarbiai, kastuvą ir kauptuką pamiršot, kodėl arkliuką į Arklio muziejų uždarėt?

Pramonėje ir žemės ūkyje sovietinė valdžia didžiąją dalį uždirbtų lėšų nusavindavo ir tik vaizduodavo, kad už darbą atlygina, todėl ir darbininkas bei valstietis taip pat tik vaizdavo, kad dirba. Todėl darbo našumas buvo mažesnis tik Kuboje. Taip įpratino prie tinginystės. Valdžia dar vaizdavo, kad gyventojams duodavo: nemokamą išsilavinimą, nemokamą gydymą, nusipelniusiems – nemokamą būstą, taloną deficitinei prekei nusipirkti, šieno pagrioviuose pasišienauti, miško malkoms pasikirsti, paskolindavo traktorių sklypeliui suarti. Nusavino kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, tačiau tai buvo seniai, pasimiršo, o duodavo nuolat (iš to, žinoma, ką nusavindavo). Tik reikėjo prašyti, užsitarnauti, žemintis. Trumpai tariant, visi elgetavo, o geras ponas duodavo. Kadangi elgeta nieko neturi, jam visko trūksta, visko reikia, o jei ką ir turi, jam reikia to, ką kitas turi, o jis neturi. Ir nori ne užsidirbti (jis tinginys), o kad kas jam duotų. Jei neduoda, jis protestuoja, kaltina valdžią ir iš jos kategoriškai reikalauja ar eina plėšikauti. Tik į valdžias patekusiems sukčiams elgetauti nebereikia, nes to paties elgetos komplekso vedami, iš valstybės kišenės patys pasiima. Dešimtmečius „gero pono“ mulkinti, dėl įgyto elgetos komplekso tie žmonės tiki sukčių pažadais, tikisi, kad sukčiai duos, o sukčiams rūpi mulkių balsai ir, atėjus į valdžią, – kuo daugiau iš mulkių išspausti.

Pono kompleksas. Kolūkių pirmininkai, įmonių direktoriai, partinė nomenklatūra priklausė sovietinių ponų luomui. Būtina sąlyga pakliūti į tą luomą buvo besąlygiškas komunistinės ideologijos išpažinimas, priklausomybė komunistų partijai bei nuopelnai tai partijai. Ponų luomas turėjo tam tikrus (iš nusavintų lėšų) fondus, iš kurių turėjo galimybę „elgetoms“ kažką duoti. Taip ponai ne tik botagu, bet ir meduoliu valdė, savo galią demonstravo, gero pono įvaizdį kurpė. Į atkurtą demokratinę valstybę tie ponai atsinešė tik įvaizdžio ir galios regimybę bei nenumaldomą troškimą pakliūti į naujų ponų luomą, gvieštis į valstybės kišenę, iš tų lėšų pirkti balsus savo klanui papildyti. Juos pasirenka ir išsirenka, tikėdami gražiais pažadais, tie patys „elgetos“. Išsirenka ant savo sprando, nes tarnauti žmonėms jiems trukdo iš sovietmečio atsineštas valdančio ir engiančio pono kompleksas.

Vagies kompleksas. Pirmojoje Lietuvos Respublikoje nei vagysčių, nei plėšikavimų praktiškai nebuvo, tiek privati, tiek valstybinė nuosavybė buvo gerbiama.

Iš kolūkio sovietmečiu negaudami lygiaverčio atlyginimo, matydami neūkiškumą, išauginto derliaus netausojimą, prisimindami nusavintą ir atiduotą kolūkiui žemę, kilnojamą turtą, žmonės be sąžinės graužaties iš plėšiko bandydavo atsiimti. Kadangi buvo grėsmė pakliūti į teisėsaugos rankas, tai darė slapčia, trumpai tariant, vogė. Vogė eiliniai kolūkiečiai, vogė agronomai, vogė kolūkių pirmininkai. Pramonės darbuotojai vogė iš įmonių paklausią produkciją, vogė viską, kas po ranka pakliuvo, vogė, nes matė, kad už jų darbą deramai neatlygina. Vogimas iš valstybės tapo įpročiu, o kadangi valstybė diegė nepagarbų požiūrį į privačią nuosavybę, vagystės išplito į privačią sferą. Vagies kompleksas yra užvaldęs tiek eilinį kvailį, tiek intelektualųjį sukčių, tik vagysčių mastai skirtingi pastarųjų naudai. Demokratiją suvokus kaip savivalę, vagiama, plėšikaujama, smurtaujama, o teisinis nihilizmas, neteisingumo įteisinimas kompleksą palaiko.

Yra ir daugiau sovietinio palikimo kompleksų bei įpročių, kurie taip įaugę į sąmonę ir pasąmonę, kad išsivaduoti iš jų iškart neįmanoma. Ir, svarbiausia, kad vertybių samprata iškreipta, tikrosios vertybės iškeistos į hedonistines, sujaukta vertybinė mąstysena. Liūdnai nuteikia jaunimas; jo vertybių samprata, sumaterialėjimas, siekių primityvumas – ydingo ugdymo pasekmė. Nereikia pamiršti, kad pedagogus rengė ir teberengia daugiausia sovietiniai dėstytojai, kurie kalte kalė, jog pedagoginėje kalvėje ruošiami ne kokie mokytojai ugdytojai, o tarybiniai, komunistinės ideologijos „šviesoje“ subrandinti mokytojai. Tokie sovietiniai amatininkai-robotai tebedėsto ir šiandien aukštosiose mokyklose, kiti tebesinaudoja sovietiniais ar dabar anoje šviesoje“ rašytais vadovėliais.

Prezidentas Valdas Adamkaus ir Atviros Lietuvos fondai įkūrė Pilietinės visuomenės institutą, kuris turėjo išjudinti apsnūdusią visuomenę, tačiau to instituto veikla nepasižymėjo produktyvumu, o 2012 metais nutrūko (Pilietinės visuomenės institutas veikia ir šiandien – red. past.). Iš tikrųjų visuomenė nėra apsnūdusi (savanaudiškiems tikslams skirtą veiklą dažnai pažaboti sunku), o sunkiai pasiligojusi. Ir negalima dėl to visuomenės kaltinti, kaip nekaltiname ligonio. Reikia gydyti. Dešimtmečius trukęs komunistinis „auklėjimas“ sužlugdė dorovę, visuomenę išstūmė iš tikrųjų vertybių lauko, visuomenė tebeserga sovietine raudonlige. Vakarykščiai „auklėtojai“ niekur nedingo, jie gyvena ir veikia tarp mūsų, daugelis veikia valstybės nenaudai. Negalima kaltinti ir jų, nes jie pasiligoję sunkiausiai, jie per komunistinę valktį vis dar nepraregi. Ir tie, anot Vaižganto, „padliecai“ yra mūsų broliai, jiems reikalingas ne pasmerkimas, o ypatingas gydymas. Medicina ligoniams gydyti turi visą armiją Hipokrato kareivių, o visuomenės gydymas paliktas savitarnai (liaudies medicinai). Todėl Lietuvoje tokia partijų gausa, todėl tarpsta politiniai šundaktariai, užkalbėtojai, burtininkai ir kitokie „gelbėtojai“. Antai iš Archangelsko atvykęs rusas Viktoras Uspaskich mūsų partijų ketvirtąjį dešimtuką papildė dar viena, savo sukurpta Darbo partija. Partijos vadeiva, neaiškiais būdais tapęs milijonieriumi, cerkves statydinęs Rusijoje, prašmatnius butus pirkęs Maskvoje ir Palangoje, vėl išrinktas, tapo Europarlamento nariu. Šios partijos visuomenė nepažįsta, tačiau pažįsta vadeivą; jis lietuvius nemokamai pavaišina ledais, scenoje pašoka rusišką kazokėlį, padainuoja ir esamas valdžias purvais drabsto. Šito „liaudžiai“ pakanka – rinkimams atėjus, vėl už jį balsuoja.

Vilčių teikia „atžalynas“ – ateinančios kartos, kurių sąmonės ir pasąmonės nepalietė sovietinė raudonligė. Suaktyvėjęs jaunimo dalyvavimas visuomeniniuose renginiuose – pilietinio brendimo ženklas.

„Varpas“

P.S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

bet       2014-11-4 0:07

deja, yra posovietiniu kartu, kurios labai patenkintos savo gyvenimu…ir masto kazkaip ne taip.

Diedukas Letui, Raigerdui       2014-11-2 18:12

Sveiki!
Na taip, viskas ir vyksta kryptingai tampant “world government”-o “robotukais”. Paskutiniu metu mano galvoje kirba įkyri mintis iškeisti Vilnių į ramų provincijos užkampį. Letai, ar gera mintis? Atsiriboti ir pabaigt metus palaimingoj ramybėj. O kol randuosi čia, vis tik norisi dar bandyt nors žodžiu, komentaru pažadint snaudžiantį, sočiai miegantį, gal kartais pavartantį “Tiesos.lt” puslapius Lietuvos Pilietį, bent vieną... Ir tai būtų šaunu. Bent pasipriešint robotizacijai. O Tau, Raigerdai, dėstyt mintis puikiai sekasi. Rašai šauniai. Jūs su Juozapu ir humoro, ir sarkazmo nestokojat. Kažkodėl, man atrodo, kad esi jaunas vyras, kaip sakant pačiame jėgų žydėjime. Vadinasi, Tau ir “kortos į rankas”... Žadink!
P.S. Matomai Vėlinių įkvėptas, parašiau…

Letas Palmaitis       2014-11-2 17:16

Įdomios užvakarykščių laikų mintys ir diskusijos apie savivaldas, kurias kreipia ir diriguoja ... demokratinis orvelizmas.
Kad būtų pilietiškumas, reikalinga tikra pilietybė, bet ne savo biometrinių duomenų “pase” atidavimas viršvalstybinei kontrolei. Reikia tikros, bet ne imitacinės valstybės. Dar ir dar kartą primenu Bilderbedrgo garbės vadovo žodžius, pasakytus Badeno suvažiavime 1960 metais:
“We are grateful to the Washington Post, The New York Times, Time Magazine and other great publications whose directors have attended our meetings and respected their promises of discretion for almost forty years. /.../ It would have been impossible for us to develop our plan for the world if we had been subjected to the lights of publicity during those years. But, the world is now more sophisticated and prepared to march towards a world government. The supranational sovereignty of an intellectual elite and world bankers is surely preferable to the national auto-determination practiced in past centuries” (liberty-tree.ca/quote/david_rockefeller_quote_103d - ten rasite ir daugiau šio pranašo citatų).

Raigerdas Diedukui       2014-11-2 16:34

Sveikas, Dieduk. Malonu girdėti tavo sveiką ir protingą pilietinį balsą. Atvirai pasakius, mane pribloškė tas 41%. Kažkaip čia nesueina galai. Štai mes mokėmės toje sovietinėje mokykloje. Bet, kaip ten nesuk, per visus tuos metus, aš nesimokiau tokioje klasėje, kur būtų 41% su psichiniais sutrikimais. Tada, kam reikalingas tas Švietimo ministras? Pastatei bet ką ir netgi nusiderėjai, kad jis dirbtų už mažesnį atlyginimą ir tegul eina viskas sava eiga. Ir svarbiausia visi aplinkui tyli, lyg nieko nebūtų. Tyli Švietimo ministras, tyli Sveikatos Apsaugos ministrė, tyli žurnalistai, tyli Seimas, tyli vyriausybė, tyli Prezidentūra. Nes, anot šitų tylinčių, viskas įvyko “netyčia”, jokių priežasčių tam nebuvo. Aplamai paėmus, mūsų valstybėje toks dalykas, kaip priežastis neegzistuoja. O kam ji reikalinga ta priežastis? Viską sureguliuos “Laisvoji rinka”. Priežastis yra toks nereikalingas dalykas Lietuvoje, kad niekas nenori apie tai net kalbėti. Turime valstybę, kur nėra jokių priežasčių, nes yra tik pasekmės: alkoholizmas, narkomanija, nusikalstamumas, žiniasklaidoje pilna dezinformacijos, o žurnalisto niekas Vilniaus Universitete negali išmokyti ieškoti priežasties. Juos ten moko “sugalvoti” priežastį ir sukurti įvaizdį, kad ji yra tikra. Visos sistemos Lietuvoje yra apverstos aukštyn kojom ir tai vyksta tik dėl Autoritarinės valdymo sistemos, kurią “perdirbo” komunistai, kruopščiai užmaskuodami liberalizmo ir “Laisvosios rinkos” idėjomis. Ar komunistui yra blogai “Laisva rinka”? Tikrai, kad ne. Visuomenė gyvena “Laisvos rinkos” sąlygomis, o persidažęs į kataliką komunistas (dabar tokia mada Lietuvoje) gyvena kaip prie komunizmo, nes partijos yra maitinamos iš mokesčio mokėtojo kišenės. Kaip matome, kad tiek politikas-komunistas, tiek politikas-katalikas sutaria labai gražiai - “ach, kokia gera ta valstybinė kišenė, tokia didelė, tokia gausa čia, o ta kvaila visuomenė nieko net neužuodžia kaip mums čia gerai. Ale, koks įdomus dėsnis: kuo kvailesnė visuomenė, tuo geriau mums. Reikia būtinai išlaikyti šitą visuomenę kvailinančią švietimo sistemą, kur niekas nieko nežino apie priežastis, nes kalba tik apie pasekmes ir ejuoja, dejuoja, dejuoja. Na ir tegul dejuoja, o mums nuo to, ką blogiau? Nei kiek, nes mūsų atlyginimas nepriklauso nuo didėjančio su psichiniais sutrikimais vaikų skaičiaus. Jeigu lietuviai ir toliau taip durnės, tada nieko baisaus, atsivešime iš Afrikos darbininkų.“Laisvoji rinka” ir nieko čia nepadarysi, kad lietuvių vaikai durnėja”.

Diedukas       2014-11-2 16:00

Pilnai sutinku su Raigerdu - “autorius rašo:“Vilčių teikia „atžalynas“ – ateinančios kartos, kurių sąmonės ir pasąmonės nepalietė sovietinė raudonligė. Suaktyvėjęs jaunimo dalyvavimas visuomeniniuose renginiuose – pilietinio brendimo ženklas”./// Kol kas tas jaunimo dalyvavimas nėra ženklus ir jo nepakanka, kad įveikti tą “pagal raudonligę išauklėtą”  žmonių grupę.” ///
  Ne per seniausiai buvo rašyta ir komentuota apie apie “atžalyną” kurio 41 procentas sudaro psichologinių problemų turintys… Be to didžiulė dalis “atžalyno” net kalbėdami lietuviškai, keikiasi rusiškai, bendrauja pagrinde SMS-ais (iš savo patirties, pakanka savam mikrorajone vakare prasieit) ir internete. Apie kokią komunikaciją ir dalyvavimą galima kalbėti, jei didelė dalis to, sveiko jaunimo išbėgę, o pilietinio brendimo ženklus demonstruoja likusieji nuo išvardintų “Jaunieji TS LKD-pistai” vedami M. Adomėno. Tikslas - LOVYS. Priežastys - raudonligė. Toliau skaityk Raigerdą...

Raigerdas        2014-11-2 15:43

Tai, kaip susiformuoja komunistas, kaip susiformuoja fašistas? Jeigu jūs vaikystėje bandėte lydyti šviną, tai jūs pastebėjote, kad jis lengvai yra ištirpinamas net ant dujinės plytelės iki skysto pavidalo, o vėliau jūs jam galite suteikti įvairias formas. Tai nereiškia, kad taip vyksta su žmogumi, bet tas pavyzdys yra duotas tik tam, kad suprasti, kas yra tas STOP. Jūs galite išlaikyti skystą švino pavidalą tik prie tam tikros temperatūros. Atšaldžius jūs sustabdote jo skystą būseną ir jo forma sukietėja. Su žmogumi vyksta panašūs procesai. Bet žmogus darosi paslankus arba toje nesukietėjusioje formoje ne nuo temperatūros, o nuo šviesos, t.y. nuo žinių kokybės. Kadangi nei komunistas, nei fašistas negauna tokių žinių, kad jis gali kisti ir tobulėti, tai jis sustingsta toje būsenoje, ir paskiau kaltina visą pasaulį, kad jis su juo kažką padarė, kad jis sustingo. Žmogaus protas neturi ribų. Jūs galite jį vystyti iki neįtikėtinų aukštumų. Bet komunistui ir fašistui buvo įdiegta - STOP komanda. Ir nuo šito STOP pradėjo iškrypti jų sąmonė. Kada tai įvyksta? Vaikystėje. O vėliau mes turime Hitlerius, Napoleonus, Kubilius ir Putinus. Ir visa visuomenė gyvena baimės būsenoje, nes tai yra patogu Hitleriui, Napoleonui, Kubiliui ar Putinui. Štai tokia yra kaina, kada visuomenė ignoruoja, o tiksliau leidžia politikams ignoruoti tokį dalyką, kad pagrindinė žmogaus vertybė yra ŽINOJIMAS.

Taigi Raigerdui       2014-11-2 15:31

Žinoma, kad patikės, nes parašiau tiesą.

Raigerdas        2014-11-2 15:26

Čia Taigizas parašė savo komentarą. Ir, be abejonės, atsiras žmonių, kurie juo patikės. Kodėl taip yra? jeigu jūs padarysite tokį eksperimetą: prieš fašistą ir komunistą padėsite MELĄ ir TIESĄ - ką pasirinks komunistas ir fašistas? Jie pasirinks MELĄ. Nes be MELO jie gyventi negali, nes tai neatimama jų gyvenimo ir mąstymo dalis. Kaip padaryti, kad komunistas ir fašistas taptų nuogi, t.y. žmonės pamatytų juos tokiais, kokie jie yra iš tikrųjų? Yra labai paprastas dalykas - imti ir pradėti vaikus mokyti mokykloje, kaip reikia atskirti MELĄ NUO TIESOS. Štai ir viskas, nes iš komunisto ir fašisto bus atimtas pagrindinis jų ginklas. Bet šito dalyko, kaip svarbaus nesupranta prakaituojanti nuo “sunkaus” darbo Saulėtekio komisija. Švietimo ministras net tokios idėjos neturi, nes jis nesupranta, kam to reikia. Saulėtekio komisijoje, koks nors tūlas VRM vadovas pasako, kad apie “pavaldinio darbą sprendžia viršininkas”. Ir ta prakaituojanti nuo “sunkaus” darbo komisija linguoja galvomis, nes jie patys yra vadovai. Kaip jie gali eiti patys prieš save? Aišku, jie neis. Nei vienas iš tų Saulėtekio komisijos narių “elgetos komplekso” neturi. Bet jie yra gudresni už kitus ir geriau yra išstudijavę metodus, kaip paimti pinigus iš mokesčio mokėtojo kišenės. Jie juk dirba ne visuomenei, o dirba premjerui ir kitiems ministrams, t.y. valdantiesiems sluoksniams arba mėgstantiems tą “LOVIO” sistemą. Ši sistema yra Aukso amžius “LOVIO” mėgėjams, nes tikrai, daugiau per amžius jokia visuomenė tokios “LOVIO” sistemos neturės, o tos visuomenės, kurios toleruos tą LOVIO sistemą, atsidurs istorijos šiukšlyne. Kol yra Autoritarinė valdymo sistema, kuri Lietuvoje yra užmaskuotos formos ir pavadinta demokratija, tol bus LOVYS. Pakeiskite valdymo sistemą ir LOVYS išnyks pats savaime. Kol prakaituojantiems nuo “sunkaus” darbo Saulėtekio komisijoje bus leidžiama siūlyti tokias autoritarizmo formas, kad viršininkas sprendžia apie pavaldinį, tol šita autoritarizmo valdymo sistema pas mus gyvuos, o reiškia gyvuos ir LOVYS. Įsivaizduokite, kad koks nors Seimo narys J. Razma būtų mano vadovas. Aš tokio dalyko net įsivaizduoti negaliu, nes jis spręstu apie mane, ir nuo šito kvailio nuomonės priklausytų mano gyvenimas. Ar tai ne absurdas? Bet jis gauna valstybės maitinimą, nes privataus verslo aplinkoje, aš jo net į darbą nepriimčiau.

Taigi       2014-11-2 15:16

Straipsnio galima ir neskaityti, nieko įdomaus, nemažai beretinių nusišnekėjimų su sovietiniu dvokeliu. Gal autorius sovietiniais laikais buvo sovietinės sistemos aktyvistas?

Raigerdas        2014-11-2 14:57

Paimkime dar vieną pavyzdį iš mūsų gyvenimo. Bukas vadovas yra problema ar ne? Atsakymas aiškus, taip, tai yra didžiulė problema. Bet kodėl mūsų valstybėje nėra kovojama su šia problema? Kuri iš problemų yra didesnė:alkoholizmas ar bukas vadovas? Aišku, kad bukas vadovas. Nebus buko vadovo, nebus ir alkoholiko ar bent jų skaičius sumažės iki minimumo. Imkime pavyzdį iš mūsų bukos politikos. Štai buvo toks “minties gigantas” A. Kubilius premjeruose. Ir štai premjeras duoda užduotį Saulėtekio komisijai: kokia yra pagrindinė žmogaus vertybė? Toje Saulėtekio komisijoje mėgstama eikvoti mokesčių mokėtojų pinigus, bet kadangi koks nors premjeras yra bukas, tai ta komisija tuo ir naudojasi, kad paimti iš valstybės pinigus ir nukreipti juos į savo kišenę. Jie yra gudresni už premjerą, tai čia yra faktas. Ir štai Saulėtekio komisija prakaituoja, prakaituoja ir po “sunkaus” ir “varginančio” darbo pateikia premjerui A. Kubiliui pagrindinę vertybę - ŽINOJIMAS. Ir štai premjeras A. Kubilius sužinojo apie tai, apie ką buvo žinoma mūsų ŽYNIAMS dar prieš 7-800 metų, o jeigu paimti žmogaus istoriją, tai gal net prieš 10000 metų. Ir atrodytų, kad mūsų premjeras A. Kubilius turėtų tapti protingesnis, bet tokio stebuklo su juo neįvyko. Pagrindinė ŽMOGAUS VERTYBĖ jam įspūdžio nepadarė. Ir premjeras A. Kubilius nesuprato, kad Lietuvoje žmogus auginamas 18 metų. Auginama nauja karta, be šitos pagrindinės vertybės - ŽINOJIMO. Mat į A. Kubiliaus galvą buvo sumesta atskirų fragmentų iš šio pasaulio, tikrų ir netikrų idėjų, ir jis mokėsi ir gavo už tai diplomą, tai jeigu į jo galvą ten primėtė visokių žinių, žinučių, melo ir kitų dalykų, tai tegul būna ir su nauja karta taip pat, kaip buvo su A. Kubiliumi. Protingas vadovas, visgi pasidomėtų, o kokia yra ta kita, antra žmogaus vertybė, arba žemesnio lygio vertybė, bet taip padarytų protingas vadovas, bet mūsų valstybėje tokių nėra. Vadovauti norinčių pilna, bet žinančių kaip reikia vadovauti nėra. Štai tada ir atsiranda komunistas arba fašistas, kuris sako “aš žinau, ką reikia daryti”? Ir ką? - susidomi visuomenės aktyvesni veikėjai. Ir komunistas sako:“Reikia nudobti kapitalistą, nes jis yra visų mūsų bėdų priežastis”. O fašistas sako:“Reikia nudobti žydą, nes jis valdo visus pasaulio finansus ir nenori dalintis su mumis. Reikia iš jo viską atimti, o jį patį uždaryti į konclagerį”. Dalis inteligentų suabejoja šitomis idėjomis ir joms nepritaria. Ką daro komunistas ir fašistas? O jie paskelbia Lenino “tiesą”: “kas ne už mus, tas prieš mus”. Ir prasideda kitaminčių represijos. Šiandien Lietuvoje anarchija, nes komunistas persidažė į kataliką, fašistas taip pat. Jie nebegali skelbti viešai savo idėjų, tačiau veikia būtent pagal tuos pačius fašizmo ir komunizmo principus. Atsirado ir nauja komunizmo forma - tai liberalizmas. Faktiškai, tai neturi jokio ryšio su liberalų idėjomis, nes tai yra aukštesnės, t.y. civilizuotesnės visuomenės gyvavimo forma. Bet, jeigu jūs duosite komunistui liberalias idėjas, tai jis jas pavers komunistinėmis, bet kad niekas šito nepastebėtų, tai jis jas vadina - liberalizmu. Su fašistu vyksta tas pats. Štai paprastas fašistas Rusijoje Žirinovskis. Jis apsimovė į liberalo rūbelius, nes kas balsuos, jeigu jis save paskelbs fašistu? Tokių bus mažuma, o dabar išorėje jis liberalas, o viduje jis fašistas. Ir štai Rusijoje atsiranda pilna tokių, kurie taip pat užsideda liberalų kaukes, kad niekas nepamatytų jų fašistinio vidaus. Ir taip, mes galime konstatuoti tokį faktą, kad mūsų valstybėje žmogus auginamas 18 metų ir per 18 metų niekas nesugeba paaiškinti tai jaunai kartai, kokia yra pagrindinė žmogaus vertybė. Ar tai ne bukumo viršūnė? Ar gali būti, kas nors bukesnio?

Taigi Raigerdui       2014-11-2 14:52

Komunistas – komunizmo idėjų ir komunistinės visuomenės sukūrimo šalininkas arba komunistų partijos narys.
Kas yra komunistinė visuomenė? Tai visuomenė, kurioje: nėra išnaudojimo; egzistuoja gėrybių paskirstymo principas „iš kiekvieno – pagal galimybes, kiekvienam – pagal poreikius; visos visuomenės tobulėjimo sąlyga yra kiekvieno visuomenės nario kaip individo tobulėjimas; nėra susvetimėjimo tarp žmonių.

Raigerdas        2014-11-2 13:32

Kas yra tas komunistas? Kas yra tas fašistas? Autorius remiasi psichoanalitikų žiniomis. Bet jie nežino, kas yra tas komunistas. O juk komunistų yra ne tik Rusijoje ir Lietuvoje. O fašistų yra ir Rusijoje, ir Vokietijoje ir bet kurioje šalyje. Tad kame čia yra reikalas? Reikalas yra tame, kad komunistas turi tokį dalyką, kaip mąstymą. Fašistas taip pat turi tokį dalyką, kaip mąstymą. Šitas mąstymas turi savo ypatybes arba požymius. Tiek vienas, tiek kitas yra grįstas neapykanta. Tik komunistas pasižymi labai šlykščia ta neapykantos forma - ji turi užslėptą formą. Jeigu fašistas pasako atvirai apie savo “priešus” (kurių realiai neegzistuoja), tai komunistas tai daro klastos būdu. Jis taip pat turi realiai neegzistuojančius priešus, ir jeigu jis pajaučia, kad tu jam nepritari, tai jis apsimeta “broliu”, “draugu”, pradeda kalbėti apie lygybę, brolybę, tautų draugystę, o už nugaros, tau nematant, kasa duobę, į kurią vėliau jis galėtų įstumti. Štai TSRS laikais, dainuojama apie tautų draugystę, pilna lozungų apie tautų draugystę, tačiau patiliukais Lietuvoje pastatomos atominės raketos. Taigi, prasidėjus karui, mūsų tauta per pirmąsias karo dienas yra sunaikinama visiškai, t.y. nušluojama nuo Žemės paviršiaus. Bet tauta apie tai nieko nežino, o Didysis Brolis jai leidžia kol kas šokti tautinius šokius. Tai ir yra komunistas, su savo užslėpta neapykantos forma. Ar gimstama komunistu ar fašistu? Ne, nei vienas kūdikis nėra nei fašistu, nei komunistu. Jais tampama. Bet visuomenė yra jų atžvilgiu akla. NĖRA ŽYNIO IR NĖRA ŽINOJIMO, KAD UŽ AKLUMĄ IR NEKOMPETETINGUMĄ TAUTA GALI SUMOKĖTI LABAI PAPRASTA KAINA - SAVO IŠNYKIMU IR BE RUSŲ ATOMINIŲ BOMBŲ. Deja, mūsų tauta nieko dar nepasimokė, nei iš fašizmo, nei iš komunizmo. Todėl tęsia savo “nežinojimo” istoriją su gausybe neatsakytų klausimų, su gausybe “netyčia” vykstančių avarijų, ligų, narkomanijos augimo, alkoholizmo, emigracijos ir t.t. Nes visa tai vyksta Lietuvoje be priežasties arba “netyčia”.

Raigerdas        2014-11-2 13:05

Neblogas straipsnis ir tikrai daug pasakyta tiesos apie tą sovietinę raudonligę. Ir pabaigoje autorius rašo:“Vilčių teikia „atžalynas“ – ateinančios kartos, kurių sąmonės ir pasąmonės nepalietė sovietinė raudonligė. Suaktyvėjęs jaunimo dalyvavimas visuomeniniuose renginiuose – pilietinio brendimo ženklas”. Kol kas tas jaunimo dalyvavimas nėra ženklus ir jo nepakanka, kad įveikti tą “pagal raudonligę išauklėtą”  žmonių grupę. Kas yra gero šiame straipsnyje? Tai, kad autorius prakalbo apie priežastis. Tai jau yra gerai. Taip pat prakalbo ir apie mediciną. Tai yra taip pat gerai. Tačiau, man pavyzdžiui, yra keista:kodėl lietuviams yra pats žmogus toks neįdomus dalykas? Juk raudonlige suserga ne kas nors kitas, o žmogus? Taigi, žmogus yra vienintelis šioje žemėje sutvėrimas, kuris gali pasikeisti ir pakeisti daugelį dalykų. Paimkime šunį. Net šuo, dresiruojamas išmoksta daugelį dalykų. Tokiu būdu, jis tampa naudingesnis jį maitinančiam šeimininkui. Reiškia žmogaus kokybė priklauso nuo jo gautų ir įsisavintų žinių kokybės. Lietuviai vis dar važiuoja ant savo senos kultūros ratų. Ji dar veža šitą tautą, tačiau yra tik nedaug tautiečių, kurie suvoktų, kad net šitos naudojamos tautoje “tiesos” turi atsinaujinti ir blizgėti šiuolaikiškumo spalvomis. Tas, kas miršta, tegul miršta, reiškia jo ciklas baigėsi. Tačiau yra dalykų, kurie niekada nemiršta, pvz,. idėja. Vienos yra svarbios, kitos laikinos, trečios ilgalaikės, o ketvirtos yra amžinos. Štai buvo Žinys. Jis ne tik buvo mokslinčius, bet karo atveju, jis sėsdavo ant žirgo ir vesdavo karius į mūšį, jodamas pirmas. Kokį jo pakaitalą mes dabar turime ir turėjome neseniai? Kolūkio pirmininkas, partinis sekretorius, kurį matant, tuoj pat sugesdavo nuotaika. Dabar rūpinasi tauta politikas, kuris negali ja rūpintis dėl profesionalumo stokos, dėl sąžinės ir doros stokos, arba net dėl savo savanaudiškumo, ar net kenkėjiškos veiklos. O jei kalbėti apie tokius medikus, kaip psichiatrus, tai jis nėra pagydęs nei vieno žmogaus. Tačiau psichiatras šiandien užima ir Žynio vietą. O kokia nauda iš jo? Vien tik žala. Reiškia priežastis yra tik viename dalyke: VADOVAVIMO KOKYBĖJE. O ji pareina nuo ŽINOJIMO. Ar žino šiandieninis politikas, kas yra politika? Jis nežino. Ar žino mūsų pilietis, kas yra politika? Jis nežino. Ir pasižiūrėkite, kaip mūsų tauta maudosi nežinojimo, nekompetetingumo purve. Niekas to kandidato į merus nepaklausia? Ar tu žinai, kas yra ekonomika? Ar žinai, kokios savybės reikalingos lyderiui? Ir toks kandidatas į merus neatsakys, kad jis nežino. Ką jis darys? Jis apsimes, kad žino, ir kabins makaronus savo rinkėjams. Reiškia pagrindinė mūsų tautos bėda ir netgi tragedija - tai ŽYNIO sunakinimas ir ŽINOJIMO panaikinimas iš mūsų gyvenimo. Todėl mūsų inteligentas vis šneka ir šneka, kad ir tas svarbu, ir anas svarbu, nors, iš tikrųjų, atskirti svarbaus dalyko, nuo šalutinio jis nesugeba.

Chm...       2014-11-2 11:02

pasirodo viskas nėra taip jau ir sudėtinga. Viskuo kalti dar neišmirę mūsuose sovietžmogiai. Gal reikėtų tą procesą kaip nors paspartinti ?

komunistai vs krikščionybė       2014-11-2 8:11

bėga lietuviai iš komunistinės šalies į šalis, kur labai senos krikščioniškos tradicijos - ir ten puikiai, saugiai gyvena.
Kada lietuviai supras, kad visos blogybės - tai iš ateistinio-komunistinio-rusiško mentaliteto kyla?


Rekomenduojame

Ramūnas Aušrotas. Apie konferenciją „Teugdo šeimos laimingus vaikus“ ir tėvų teisę patiems nuspręsti, kaip lavinti savo vaikus

Liudvikas Jakimavičius. Lietuviškoji Dreifuso byla

Aurelija Stancikienė. Apie teisingumą dėžutėse

Visi į mitingą prieš LRT vykdomą politiką. Susitinkame šeštadienį 14 val. prie LRT, Konarskio g. 49

Karolis Venckus. Kaip iš 39 Neringai Venckienei inkriminuotų nusikalstamų veiklų JAV teismas paliko 4

Algis Avižienis „Iš savo varpinės“: Kaip TROJKA Graikiją „gelbėjo“

Ramūnas Aušrotas. Laida „Spalvos. Gėjai tėčiai“ pažeidė įstatymą. Teisininko komentaras

Valdas Vižinis. Siaubūnės Neringos neliko, arba Laiškas Karlui

Darius Kuolys. Svarbūs Lietuvos švietimo duomenys

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus tarybos pareiškimas dėl 2020 metų valstybės biudžeto

Vytautas Sinica. Naujam pasauliui naujas žodynas: nuo patriotizmo iki Vyčio

Andrius Švarplys. N. Venckienė atgabenama į Lietuvą. Yra tik dvi išeitys: bloga ir blogesnė. Geros nėra

Apie Neringos Venckienės ekstradiciją JAV žiniasklaidoje

Ar tikrai? Valdas Vižinis. „Neringa grįžta į kiek kitokią Lietuvą...“

Rimantas Jokimaitis. Štandartenfiurerio ir jo laikų istorijos, arba Pasakojimas apie Lietuvos žydų žudiką

Atminties šviesa neišvydusiems saulės šviesos

Ramūnas Aušrotas. Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas bus labai svarbus

Alvydas Jokubaitis. Ar religija yra ideologija?

Tėvai reikalauja teisės neleisti vaikų į pamokas apie LGBT santykius

Algimantas Rusteika. Kas darys sistemines reformas?

Zigmas Tamakauskas. Neužpustyti laiko dulkių prisiminimai

Irena Vasinauskaitė. Dienos, kai praeitis susitinka dabartį...

Geroji Naujiena: Gyvybės Viešpats, draugas mūsų geriausias

Lina Sedra. SOS: VILKAI! Patvirtinta REKORDINĖ medžioklės kvota – vilkų apsaugos ar vilkų genocido planas? Taikinyje – 40 proc. populiacijos

Be komentarų. TV reklamuoja higieninius paketus vyrų mėnesinėms

Dalius Stancikas. Ginčas per Vėlines

Visų Šventųjų ir Vėlinių išvakarėse buvo pagerbti kovotojai už Lietuvos laisvę

Pal. Jurgis Matulaitis. Šventumo siekimas

Geroji Visų Šventųjų naujiena: Palaiminti…

„Vaiko teisių“ smurtą patyrusi Kručinskų šeima Kauno apygardos teisme išgirdo tai, ką ir taip žinojo: motinos veiksmuose nebūta nusikaltimo

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.