Įžvalgos

Algimantas Zolubas. Pilietinė veikla yra politinė

Tiesos.lt siūlo   2018 m. rugsėjo 14 d. 1:24

1     

    

Algimantas Zolubas. Pilietinė veikla yra politinė

„Varpas“

Demokratija pripažįsta daugumos valią, kuria ir remiasi demokratinis valdymas. Daugumos valia gali prieštarauti Dekalogui, gali būti bloga – į tai demokratijos mechanizmas nereaguoja: jis vertina ne valios kokybę, o valią išreiškiančiųjų kiekybę, jos daugumą – aritmetinę balsų sumą. Demokratijos mechanizmas nevertina tautos, piliečių tautybės.

Ši demokratijos yda dėl kitataučių imigracijos ir tautiečių emigracijos kelia grėsmę mažų tautų ir jų valstybių būčiai. Demokratiniuose rinkimuose į atstovaujančias valdžias renkamiesiems nėra kilmės, išsilavinimo, lojalumo valstybei cenzo reikalavimų. Tarkime, buvęs kolaborantas gali būti renkamas į aukščiausią valdžią, svarbu, kad jis savo buvusį kolaboravimą viešai paskelbtų.

Demokratija didžiausia savo vertybe laiko žmogaus laisvę, kuri apibrėžiama nuostata: viskas, kas neprieštarauja įstatymui, – leistina. Tačiau jei draudimai priimami daugumos valia, kuri gali būti ir bloga, gali atsitikti taip (jau atsitinka), kad blogi dalykai nebus draudžiami (azartiniai lošimai, naminės degtinės gamyba, prostitucija). Daugumos valia amžinosios vertybės gali būti pakeistos vienadienėmis, iškreipta vertybinė piliečių mąstysena.

Antanas Maceina įžvelgė tris europiečio dvasios struktūras: krikščioniškąją (Dievo dvasia), prometėjiškąją (Žmogaus dvasia) ir buržuaziškąją (Žemės dvasia). Jei krikščioniškajai ir prometėjiškajai dvasioms būdingos amžinosios ir bendražmogiškosios vertybės, tai buržuaziškoji dvasia visas vertybes matuoja turtu, pinigais ir malonumais, be skrupulų tikrąsias vertybes į juos iškeičia. Deja, mūsų jaunoje, trapioje demokratinėje valstybėje vyrauja buržuaziškoji dvasia. Nors sovietai neva kovojo su buržuazija, tačiau ta kova buvo nukreipta į turtingųjų luomą, o buržuaziškoji dvasia, siekiu „iš kiekvieno – pagal sugebėjimus, kiekvienam – pagal poreikius“ buvo skatinama. Jei demokratijai ir demokratiniam valdymui būdingos tokios ydos ir grimasos, o kaip tvirtina pasaulinė patirtis, nieko geresnio neįmanoma sugalvoti, gal įmanoma tą demokratijos mechanizmą įvaldyti ir suvaldyti, ydų atsikratyti?

Valstybė yra organizmas, kurį sudaro ne amorfinė žmonių masė, kaip neseniai buvo (paklusni kompartijai liaudis, minia), o organizuota, prisiėmusi pareigas ir atsakomybę valstybei pilietinė visuomenė. Nuo tos visuomenės dorovės, kultūros lygio, civilizacijos laipsnio, pareigos ir atsakomybės jausmo įsitvirtinimo priklauso pačios demokratijos, demokratinio valdymo kokybė. Vaizdžiai tariant, kad ir kiek tobulintume, kad ir kaip gerai parengtume kombainą javapjūtei, jei jo šeimininkas (visuomenė) moka tik dalgį valdyti, kombainas neveiks, iš jo naudos neturėsime. Vadinasi, demokratijai ir demokratiniam valdymui reikia išugdyti ir sutelkti bendram tikslui visuomenę. Tas bendras tikslas – valstybė. Kurti ir tvirtinti valstybę gali tik aktyvi, sąmoninga, politinėje veikloje dalyvaujanti visuomenė.

Kas yra politika ir ką turime laikyti politine veikla?

Iš graikų kalbos kilęs žodis politika reiškia valstybės valdymo meną ir iki 18-to amžiaus laikytas mokslu apie valstybę. Mūsų laikais politika laikomi valstybės įstaigų, visuomeninių organizacijų, atskirų asmenų siekiai bei veiksmai, nukreipti į valstybės reikalų tvarkymą. Trumpiau tariant, politika yra valstybės reikalų tvarkymas. Kaip jau minėta, valstybę sudaro pilietinė visuomenė, o ne jos valdžia (valdžia išrenkama – nusamdoma tarnauti pilietinei visuomenei), todėl visuomeninė veikla, susijusi su valstybės reikalų tvarkymu, yra politinė veikla, o susipratęs pilietis yra politikas. Klysta ir klaidina tie, kurie politiką laiko Seimo narių, valstybės institucijų darbuotojų, diplomatų nuosavybe. Aukščiausios kokybės politiką vykdo Bažnyčia, nes ji ugdo valstybės pagrindą ir turinį – pilietį, pilietinę visuomenę. Klysta ir klaidina tie, kurie teigia, kad Bažnyčia yra atskirta nuo politikos. Bažnyčios valdymas yra atskirtas nuo valstybės valdymo, o Bažnyčia, jos nariai nėra ir negali būti atskirti nuo valstybės, taigi ir – nuo politikos. Jei mokinys sodina medį valstybei pagražinti – politika, jei karys saugo valstybinį objektą – politika, jei policininkas sutramdo tvarkos pažeidėją – politika, jei kunigas iš sakyklos moko dorai elgtis – politika ... visur politika.

Piliečio nušalinimas nuo politikos prilygtų jo išpilietinimui. Daugelis mena neseną atsitikimą, kai mūsų kariuomenės vadas generolas Jonas Kronkaitis Amerikoje viešai kalbėjo apie mūsų valstybės reikalus. Lietuvoje save laikantys rimtais politikais seimūnai pakėlė triukšmą: generolas kišasi į politiką! Jei generolas būtų buvęs ne Lietuvos, o, tarkim, Rusijos pilietis, toks triukšmas nebūtų sukeltas (iš kinkų drebėjimo), o čia lietuvis pasikėsino į seimūnų „nuosavybę“! Garbė generolui ir tikriems piliečiams, kad seimūnams parodė jų politinį neišprusimą, teises ir vietą.

Išsivadavusiose iš sovietinio jungo šalyse požiūris į politiką tebėra iškreiptas: visuomenė mena laikus, kai „už politiką“ trėmė, kalino, žudė. Todėl daugelis nuo politikos šalinasi, atsiriboja, o į valdžias todėl dažnai pakliūna ne visuomenės tarnai, o politiniai verteivos, visuomenės išnaudotojai. Reikia įsisąmoninti, kad politinė veikla nei asmenims, nei organizacijoms Lietuvoje nėra draudžiama, o nesusipratimai kyla dėl politinės ir partinės veiklos painiojimo (daugelyje institucijų uždrausta partinė veikla).

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

tiek       2018-09-14 22:35

tame ir reikalas,kad demokratija tinka tik aukštą pragyvenimo lygį(kas tiesiogiai apsprendžia ir piliečių išsilavinimą,kultūrą ir ...demokratinio valdymo poreikį)pasiekusiose valstybėse. Pvz.toks pragyvenimo lygis buvo pasiektas beveik 4 mln. gyventojų pasiekusioje 1990 metų Lietuvoje.


Rekomenduojame

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Kai menama grėsmė svarbiau už tikrą vaiko skausmą

Arkiv. Sigito Tamkevičiaus homilija Aušros Vartų atlaiduose: Gailestingumo pamokos

Istorinis įvykis Lietuvoje: advokatas Saulius Dambrauskas kviečia ginti viešąjį interesą ir tapti grupės ieškinio nariu

Andrius Švarplys. Trumpas žmonijos istorijos įvadas :)

Vytautas Radžvilas. Artėjant geopolitinės sistemos audrai

Andrejus Gaidamavičius. Labanoro regioninio parko valstybiniuose miškuose atsivers dar apie 90 ha naujų plynių!

Vidas Rachlevičius. Atėjo lūžio taškas – Lietuvai ir vėl reikia rimtai rinktis

Jonas Kaminskas. Vyriausios Rinkimų Komisijos nariai nesuprato ar nenorėjo suprasti?

Vidmantas Valiušaitis. Nejau Šakalienės ir Majausko įstatymas yra aukščiau už Lietuvos Konstituciją ir Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją?

Rimantas Dagys. Ką reiškia Lygių galimybių kontrolierės Agnetos Skardžiuvienės išpuolis prieš Katalikų bažnyčią, policiją, teismus?

Rasa Dijokaitė. Ko mokoma tėvų terorizavimo kursuose ir kas pareikalaus, kad tai liautųsi?

Valdas Vasiliauskas. Tušti mokyklų suolai

A.Merkel ES „vizija“: tolerancija – „Europos siela“, kad apgintume savo bendruomenę, reikalinga „tikra ES kariuomenė“, bet ji nebus „anti-NATO“

Tautos forumo kreipimasis dėl Sąjūdžio istorijos falsifikavimo LRT ir VU TSPMI

Vincentas Vobolevičius. Keistas vidutinės pensijos ir skurdo rizikos tandemas

Aušra Gabalytė, Aikštės TV: įsimintinos akimirkos iš „Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto“ 40 metų jubiliejaus paminėjimo

Vaiko teisių apsauga: Lino Kukuraičio ir Rimanto Dagio diskusija Marijos radijuje

Audrius Bačiulis ir Vytautas Sinica apie naujausią Emanuelio Macrono „išradimą“: „Nacionalizmas yra patriotizmo išdavystė“

Nida Vasiliauskaitė. Apie populizmą

Aušra Maldeikienė. Vakarykštės dienos užsienio politika

Andrejus Gaidamavičius tiems, kurie myli mišką, bet sako: „Tai kad aš nieko apie jį neišmanau…“

Neterminuotą streiką pradėję mokytojai nusiteikę ryžtingai

Sušaudytos ir nukankintos Lietuvos vyriausybės

Algimantas Rusteika. Laiko jums liko nebedaug

Sekmadienį Vilniuje paminėtas Holodomoro 85-etis

Geroji Naujiena: „Palaiminti dvasingieji vargdieniai: jų yra dangaus karalystė“  (Mt 5, 3)

Vytautas Sinica. Ir katalikų pogrindis bus paniekintas

Rimantas Rubavičius. Apie toleranciją

Valdas Vasiliauskas. E. Macrono „Potiomkino kaimai“, arba Ar Amerikai reikės trečią kartą gelbėti Europą?

Algimantas Rusteika. Dveji metai su Donaldu Trumpu. Jūsų dėmesiui – lietuviško ikilytinio, lytinio ir polytinio elito analizė

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.