Demokratija ir valdymas, Piliečių akcijos ir iniciatyvos

Algimantas Zolubas. Pilietinė veikla – politinė

Tiesos.lt redakcija   2018 m. vasario 15 d. 0:27

4     

    

Algimantas Zolubas. Pilietinė veikla – politinė

Demokratija pripažįsta daugumos valią, kuria ir remiasi demokratinis valdymas. Daugumos valia gali prieštarauti Dekalogui, gali būti bloga, į tai demokratijos mechanizmas nereaguoja, jis vertina ne valios kokybę, o valią išreiškiančiųjų kiekybę, jos daugumą – aritmetinę balsų sumą.

Demokratijos mechanizmas nevertina tautos, piliečių tautybės. Ši demokratijos yda dėl kitataučių imigracijos ir tautiečių emigracijos kelia grėsmę mažų tautų ir jų valstybių būčiai. Demokratiniuose rinkimuose į atstovaujančias valdžias renkamiesiems nėra kilmės, išsilavinimo, lojalumo valstybei cenzo reikalavimų. Tarkime, buvęs kolaborantas gali būti renkamas į aukščiausią valdžią, svarbu, kad jis savo buvusį kolaboravimą viešai paskelbtų.

Demokratija didžiausia savo vertybe laiko žmogaus laisvę, kuri apibrėžiama nuostata: viskas, kas neprieštarauja įstatymui, – leistina. Tačiau jei draudimai priimami daugumos valia, kuri gali būti ir bloga, gali atsitikti taip (jau atsitinka), kad blogi dalykai nebus draudžiami (azartiniai lošimai, naminės degtinės gamyba, prostitucija). Daugumos valia amžinosios vertybės gali būti pakeistos vienadienėmis, iškreipta vertybinė piliečių mąstysena.

Antanas Maceina įžvelgė tris europiečio dvasios struktūras: krikščioniškąją (Dievo dvasia), prometėjiškąją (Žmogaus dvasia) ir buržuaziškąją (Žemės dvasia). Krikščioniškajai ir prometėjiškajai dvasioms būdingos amžinosios ir bendražmogiškosios vertybės, o buržuaziškoji dvasia visas vertybes matuoja turtu, pinigais ir malonumais, be skrupulų tikrąsias vertybes į juos iškeičianti. Deja, mūsų jaunoje, trapioje demokratinėje valstybėje vyrauja buržuaziškoji dvasia. Nors sovietai neva kovojo su buržuazija, tačiau ta kova buvo nukreipta į turtingųjų luomą, o buržuaziškoji dvasia, siekiu „iš kiekvieno – pagal sugebėjimus, kiekvienam – pagal poreikius“ buvo skatinama.

Jei demokratijai ir demokratiniam valdymui būdingos tokios ydos ir grimasos, o, kaip tvirtina pasaulinė patirtis, nieko geresnio neįmanoma sugalvoti, gal įmanoma tą demokratijos mechanizmą įvaldyti ir suvaldyti, ydų atsikratyti?

Valstybė yra organizmas, kurį sudaro ne amorfinė žmonių masė, kaip neseniai buvo (paklusni kompartijai liaudis, minia), o organizuota, prisiėmusi pareigas ir atsakomybę valstybei pilietinė visuomenė. Nuo tos visuomenės dorovės, kultūros lygio, civilizacijos laipsnio, pareigos ir atsakomybės jausmo įsitvirtinimo priklauso pačios demokratijos, demokratinio valdymo kokybė.

Vaizdžiai tariant, kad ir kiek tobulintume, kad ir kaip gerai parengtume kombainą javapjūtei, jei jo šeimininkas (visuomenė) moka tik dalgį valdyti, kombainas neveiks, iš jo naudos neturėsime. Vadinasi, demokratijai ir demokratiniam valdymui reikia išugdyti ir sutelkti bendram tikslui visuomenę. Tas bendras tikslas – valstybė. Kurti ir tvirtinti valstybę gali tik aktyvi, sąmoninga, politinėje veikloje dalyvaujanti visuomenė.

Valstybė yra organizmas, kurį sudaro ne amorfinė žmonių masė, kaip neseniai buvo (paklusni kompartijai liaudis, minia), o organizuota, prisiėmusi pareigas ir atsakomybę valstybei pilietinė visuomenė. Nuo tos visuomenės dorovės, kultūros lygio, civilizacijos laipsnio, pareigos ir atsakomybės jausmo įsitvirtinimo priklauso pačios demokratijos, demokratinio valdymo kokybė.

Vaizdžiai tariant, kad ir kiek tobulintume, kad ir kaip gerai parengtume kombainą javapjūtei, jei jo šeimininkas (visuomenė) moka tik dalgį valdyti, kombainas neveiks, iš jo naudos neturėsime. Vadinasi, demokratijai ir demokratiniam valdymui reikia išugdyti ir sutelkti bendram tikslui visuomenę. Tas bendras tikslas – valstybė. Kurti ir tvirtinti valstybę gali tik aktyvi, sąmoninga, politinėje veikloje dalyvaujanti visuomenė.

Kas yra politika ir ką turime laikyti politine veikla?

Kaip jau minėta, valstybę sudaro pilietinė visuomenė, o ne jos valdžia (valdžia išrenkama – nusamdoma tarnauti pilietinei visuomenei), todėl visuomeninė veikla, susijusi su valstybės reikalų tvarkymu, yra politinė veikla, o susipratęs pilietis yra politikas.

Klysta ir klaidina tie, kurie politiką laiko Seimo narių, valstybės institucijų darbuotojų, diplomatų nuosavybe. Aukščiausios kokybės politiką vykdo Bažnyčia, nes ji ugdo valstybės pagrindą ir turinį – pilietį, pilietinę visuomenę. Klysta ir klaidina tie, kurie teigia, kad Bažnyčia yra atskirta nuo politikos. Bažnyčios valdymas yra atskirtas nuo valstybės valdymo, o Bažnyčia, jos nariai nėra ir negali būti atskirti nuo valstybės, taigi ir – nuo politikos. Jei mokinys sodina medį valstybei pagražinti – politika, jei karys saugo valstybinį objektą – politika, jei policininkas sutramdo tvarkos pažeidėją – politika, jei kunigas iš sakyklos moko dorai elgtis – politika … visur politika.

Piliečio nušalinimas nuo politikos prilygtų jo išpilietinimui. Daugelis mena neseną atsitikimą, kai mūsų kariuomenės vadas generolas Jonas Kronkaitis Amerikoje viešai kalbėjo apie mūsų valstybės reikalus. Lietuvoje save laikantys rimtais politikais seimūnai socialdemokratai pakėlė triukšmą: generolas kišasi į politiką! Jei generolas būtų buvęs ne Lietuvos, o, tarkim, Rusijos pilietis, toks triukšmas nebūtų sukeltas (iš kinkų drebėjimo), o čia lietuvis pasikėsino į seimūnų „nuosavybę“! Garbė generolui ir tikriems piliečiams, kad seimūnams parodė jų politinį neišprusimą, teises ir vietą.

Išsivadavusiose iš sovietinio jungo šalyse požiūris į politiką tebėra iškreiptas: visuomenė mena laikus, kai „už politiką“ trėmė, kalino, žudė. Todėl daugelis nuo politikos šalinasi, atsiriboja, o į valdžias todėl dažnai pakliūna ne visuomenės tarnai, o politiniai verteivos, visuomenės išnaudotojai. Reikia įsisąmoninti, kad politinė veikla nei asmenims, nei organizacijoms Lietuvoje nėra draudžiama, o nesusipratimai kyla dėl politinės ir partinės veiklos painiojimo (daugelyje institucijų uždrausta partinė veikla).

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Tarabildai       2018-02-16 10:34

Kas toks esate, kad gražią Tarabildų pavardę savo burnojimu dergiate? Nepanašu jog priklausytumėte Tarabildų giminei. Nesimaskuokite!

Sarafan       2018-02-15 19:01

Apie demokratišką demokratiją diskutuokime sumaniai:
Pvz, jūs apie batus, o aš apie ratus.
Kas pridiskutuos daugiausiai, tam įteksiu barankos skylę, padomanosiu liemenės rankoves, o asilo ausis gausit nuo puškino. Niamokamaj!

Tarabilda       2018-02-15 14:34

Autorius pats nesuvokia, kad kalba nuvalkiotomis klišėmis a la “Išsivadavusios iš sovietinio jungo šalys”, “pilietinė visuomenė” ir kitomis mitologemomis. Kas išsivadavo ir iš ko?
Gal nori pasakyti, kad ir mes išsivadavome, išsirinkę dešimčiai metų žydrąjį sarafaną. Tfu, spjaut norisi į tokią lėkštą beletristiką. Nėra čia apie ką diskutuoti.

jo, politika...       2018-02-15 7:17

raudonųjų siautėjimas, besiremiantis represiniu kgbistiniu (“teisingumo”) aparatu: TM klerkais, teisėjūkščiais, prokurorčikais, antstoliais - rezultate didžiulė atskirtis, emigracija, savižudybės, skurdas ir neviltis.
——-
o viskas vien dėl liustracijos nebuvimo ir leidimo nusikaltėliams (kolaborantams) valdyti valstybę.


Rekomenduojame

Lenkija suteikė politinį prieglobstį nuo „Barnevernet“ pabėgusiai motinai

Teismas: šūkis „Lietuva lietuviams“ nereiškia diskriminacijos

Arvydas Juozaitis Vyriausioje rinkimų komisijoje įregistravo referendumo dėl daugybinės pilietybės oponentų grupę

Ruta Visocnik. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba vis labiau ir labiau tampa policinės valstybės įrankiu

Vytauto Radžvilo komitetas surinko beveik 20 000 palaikančių piliečių parašų

Prancūzijoje – masiniai Katalikų bažnyčių išniekinimo išpuoliai

Tautos forumo pareiškimas dėl Stanislovo Tomo surengtos provokacijos prieš valstybę

Žengtas pirmas didelis žingsnis šeimoms palankaus teisinio reguliavimo link

Laisvės kovotojų sąjungos kreipimasis dėl antivalstybinio vandalizmo akto

Dėl netinkamos žemės ūkio politikos šeimos ūkiai liko už borto

Chad Felix Greene. Vadinamasis lygybės aktas kelia grėsmę žodžio ir religijos laisvėms bei moterų teisėms

Justas Mundeikis. Šapoka, gal laikas pradėt dirbti savo darbą?

Šiandien, balandžio 11-ąją, 11 val. prie Vrublevskių bibliotekos – Jono Noreikos pagerbimo akcija

Rasos Čepaitienės paskaita „Krikščionybės atsakas didžiosioms ideologijoms sovietmečiu ir šiandien“

Nuo bačkos. Linas Linkevičius: „Jei pralaimime referendumą, ruošiamės kitam referendumui. Kito kelio nėra“

Arvydo Juozaičio rėmėjai protestavo prieš nesąžiningus kandidatų debatus

Ekonomistas: „Sodrą“ išgelbėtų nebent imigracija

R. Šimašius melavo apie Jono Noreikos atminimo lentą?

Stasys Jakeliūnas. Pasiūlymas „Verslo žinioms“ ir kitiems žurnalistams

Williamas S. Lindas. Politinio korektiškumo ištakos

Vytautas Sinica. Dabar bus tikrasis išbandymas

Vytautas Radžvilas. Kūjo ir Vėtros pamokos (video)

Gintaras Aleknonis. Duoną pažinsi iš plutos, žmogų – iš valdžios

Povilas Gylys. Dvaras telkia visas pajėgas

A. Juozaitis pasirinktinių kandidatų debatus vadina žmonių mulkinimu ir kviečia į protesto akciją

„Kokie mes turtingi Smetonos palikimu“... Kandidatas į LR prezidentus Arvydas Juozaitis dalijasi savo įžvalgomis apie Prezidento A.Smetonos palikimą

Algimantas Rusteika. Turim atrasti ne tik tikrą kelią, bet ir vienas kitą

Geroji Naujiena. Kad mylėtume, kaip Dievas mus myli

Arvydas Juozaitis. Pabėgėliai stumia Europą į pražūtį

Irena Vasinauskaitė. Ar Šiaulių rajono savivaldybė pritaria Meškuičių gimnazijos socialinės pedagogės savivalei? [4]

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.