Istorija

Algimantas Zolubas. Pagerbta Žinia ir jos šaltinis

Tiesos.lt redakcija   2016 m. sausio 23 d. 20:33

3     

    

Algimantas Zolubas. Pagerbta Žinia ir jos šaltinis

Tikėjimo reikšmę ir galią skelbia Bažnyčia, liudija ir mokslininkai bei ilgaamžė žmonijos patirtis. Amžių patirtis liudija, kad ne visas pranašystes nuneša blaivus vėjas, daugelis pranašysčių išsipildo. Todėl tikėjimas kai kuriomis pranašystėmis turi pagrindą. Kita vertus, pats tikėjimas į pranašystę veda į jos išsipildymą, nes per tikėjimu užprogramuotą pasąmonę ir skatinamas pranašystės išsipildymas. Jei tauta, grupė ar atskiri asmenys turi kilnių siekių, juos puoselėja, dėl jų kovoja ir giliai tiki, kad jie išsipildys, tie siekiai ateityje dažnai tampa realiu pavidalu.

Žinomos ir pranašystėms prilygstančios mistinės įžvalgos, kurios, kai būna liudijimais patvirtintos, laikui bėgant, pasirodo esą pranašiškais ženklais. Tokių pranašiškų ženklų būta mūsų laikais. Skaitytojui iš žiniasklaidos yra žinomos mūsų diplomato Oskaro Milašiaus pranašystė, išsakyta diplomatui Petrui Klimui.

Sykį pastebėjęs, kad diplomatas Petras Klimas šypsosi ir jo pranašystėmis netiki, O. Milašius perspėjo:

– Tamsta, per daug neabejok. Mano žodžių prasmę giliau ir tinkamiau suprasi, kai pereisi dešimtis kalėjimų.

– Būrimais, pranašystėmis nelabai tikiu, – atkirto P. Klimas. – Bet už ką man tektų tokia bausmė?

– Sužinosi vėliau.

Ši pranašystė išsipildė su kaupu: P. Klimas karo ir pokario metais perėjo vokiečių ir sovietų lagerių pragarą.

Pasaulį gali pakeisti vienas lietuvis

Čikagoje 1958 m. išleistoje Juozo Prunskio knygoje Mano pasaulėžiūra – kultūrininkų pasisakymų rinkinys yra rašytojo, visuomenės veikėjo, diplomato Petro Babicko pasisakymas apie jo pasaulėžiūrą. Greta kitų rašytojo pažiūrų, jis, pasisakydamas tautiniu klausimu, parašė:

„Kiek yra lietuvių visame pasauly?“ – paklausė neseniai manęs vienas intelektualas. „Keturi-penki milijonai“, – atsakiau. „Hm… Jie nieko negalės padaryti, per maža…“ Atsakiau jam iškilmingai: „Taip, keli milijonai lietuvių, žinoma, nieko negali pakeisti pasauly, palyginus su šimtais milijonų kitų tautų, tačiau pasaulį gali pakeisti vienas lietuvis“. Galbūt nepatikėjo jis, tačiau aš tikiu, nes šiais visuotinio subiznėjimo laikais, kada perkamos ir parduodamos tautos ir valstybės, lietuvių motina, šelpdama vokiečių belaisvį ar nuo budelių besislapstantį ir kenčiantį Dievo sūnų, parodė, kad ji yra aukštesnė už dangoraižius, sprausminius lėktuvus bei vandenilio bombas. Lietuvė motina – lietuvių tauta. Vaidila, lietuvė, prie ratelio mokanti savo vaiką skaityti, knygnešys bei pasaulio lietuvių talka – tai keturi pagrindiniai stulpai, kuriais turi remtis mūsų tautos ateities gyvenimas ir kova.

Tarsi netyčia išsprūdęs P. Babicko pasakymas pasaulį gali pakeisti vienas lietuvis iš tikrųjų tapo išsipildžiusia pranašyste; pirmasis Sąjūdį vedęs į Kovo 11-ąją, pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas buvo vienas lietuvis, o Lietuvos Kovo 11-oji lėmė Lietuvos valstybės atkūrimą, SSRS griūtį bei esmingus pasikeitimus pasaulyje.

Dienai, kuri galbūt bus svarbi pasaulio istorijai

Berlyno Šarlotenburgo (Charlottenburg) parke ant obelisko iškalta data „11 KOVO“. Šį obeliską 1979 metais pastatė bosnis skulptorius Braco Dimitrijevičius, dedikavęs paminklą „dienai, kuri galbūt bus svarbi pasaulio istorijai“. Ta Lietuvai ir pasaulio istorijai svarbi diena atėjo po dešimtmečio, būtent kovo 11 d. Kas tai? Menininko nuojauta ar pranašiška įžvalga?.. Kas buvo ta diena iki Nepriklausomybės paskelbimo Lietuvai?


Vytautas Landsbergis prie Kovo 11-osios obelisko 2000 m. Šarlotenburgo parke, Berlyne

Galime tarti, kad tai ir buvo lietuvių tautos pasąmonėje įrašytas kodas – pranašiškų įžvalgų išsipildymo diena, kuri pasiekė mums tolimą bosnį ir pažadino jo kūrybinę galią, kad datą iškaltų obeliske.

Atsakas į pranašiškas įžvalgas

Šviesios atminties skulptorius Kęstutis Juozapas Patamsis, kurdamas Nepriklausomybės atkūrimo simbolinę skulptūrinę kompoziciją „Žinia“, gal ir neįtarė, kad ji, atėjus Lietuvos valstybės nepriklausomybės dvidešimtmečiui, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos ir Lietuvos Vyriausybės rūpesčiu stovės greta Nepriklausomybės aikštės, kad joje bus įrašyta Kovo 11. Bet ir neturėtume neigti, kad kūrybinėmis galiomis autorius rengė paminklą – atsaką į Petro Babicko ir Braco Dimitrijevičiaus tarsi mistines įžvalgas. Nors žiniasklaida, pasišaipydama iš skulptūrinės kompozicijos, jos tikslą ir vietą įvairiai vaizdavo, tačiau autoriaus artimųjų liudijimu ji buvo kuriama būtent kaip Lietuvos nepriklausomybės simbolis.

Žinia Lietuvai ir pasauliui

Žodis žinia reiškia pranešimą apie įvykį, reikalą, naujieną. Informacija gali būti svarbi, reikšminga, gali būti nesvarbi, nereikšminga. Antai kasmet pirmąją Kalėdų ir Velykų dieną Katalikų Bažnyčios vadovas skelbia tradicinį kreipimąsi „Urbi et Orbi“ (Miestui ir pasauliui) pranešdamas itin svarbią tikinčiųjų pasauliui žinią apie Kristaus gimimą ir prisikėlimą. Žinios apie Kristaus gimimą ir prisikėlimą yra įamžintos skulptūrose, paveiksluose bei kitokiais pavidalais.

Lietuvių tautos gimimas yra istorijos gelmių slėpinys, tačiau Lietuvos valstybės gimimas, nepriklausomybės praradimai ir prisikėlimai yra užfiksuoti istorijoje. Vasario 16-osios Lietuvos prisikėlimą simbolizuoja skulptorių Juozo Zikaro Laisvės paminklas Kaune, Antano Aleksandravičiaus Laisvės angelas Alytuje bei kiti, kitose vietose esantys simboliniai ženklai.

Lietuvai 1918 metais atgavus nepriklausomybę, 1922-aisiais kilo idėja Kaune, tuometinėje laikinojoje sostinėje, pastatyti Kristaus prisikėlimo bažnyčią kaip padėkos Dievui už atgautą laisvę simbolį. Ji buvo pastatydinta pagal latvių kilmės inžinieriaus Karolio Reisono projektą 1940 metais. Sovietinės okupacijos metais šios patalpos buvo panaudotos gamyklai, todėl bažnyčia užbaigta ir pašventinta tik 2004-aisiais. Galime tarti, kad žinia apie 1918 metų vasario 16 d. įvykusį Lietuvos prisikėlimą medžiaginiais pavidalais yra pakankamai įamžinta. O kaip su 1990 metų kovo 11 dienos įvykiais?

2011 metų sausio 8 dieną prie Seimo vyko renginiai, skirti Parlamento gynybai 1991 metais paminėti. Minint šią progą ir Lietuvos Laisvės kovotojų sąjungos (LLKS) 70-metį, Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios, o prie Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos buvo atidengtas ir pašventintas Kovo 11-ajai skirtas paminklas. Idėja įamžinti 1990-ųjų Lietuvos prisikėlimą greta Seimo kilo pirmajam prisikėlusios Lietuvos Respublikos vadovui Vytautui Landsbergiui. Paminklas pastatydintas LLKS rūpesčiu valstybės lėšomis. Skulptūra, autoriaus Kęstučio Patamsio (1939–2007) pavadinta „Žinia“, vaizduoja jauną moterį, išraiškingai į dangų iškeltose rankose laikančią lanką ir šaunančią strėlę; ji praneša Lietuvai ir pasauliui labai svarbią istorinę žinią. Taigi svarbi žinia Lietuvai ir pasauliui įsikūnijo paminklo pavidalu, įsiamžino.

Kaip paminklas pagerbiamas

Nuo paminklo atidengimo dienos tapo tradicija Kovo 11-osios, Sausio 13-osios bei kitomis Lietuvos valstybei svarbiomis datomis prie paminklo atnešti gėlių, uždegti žvakučių. Čia ateina pirmasis atkurtos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis, pelnytai vadinamas jos architektu, visuomeninių patriotinių bei politinių organizacijų atstovai, čia sustoja, gėlytę padeda ŽINIOS svarbą suvokęs praeivis. Tačiau esama ir akibrokštui prilygstančio elgesio, žinoma, ne iš visuomenės pusės. Tapusiai tradicine paminklo pagerbimo valandėlei, deja, išskyrus vieną kitą Seimo narį, kitiems laiko neatsiranda. Seime neatsirado pagarbos ir pirmajam Valstybės vadovui bei jos architektui…

Paminklas lankomas žiemą ir vasarą

 

 

Paminėjimas prie paminklo tragiškų Sausio įvykių 25-mečio proga

Pagal Lietuvos Respublikos 2011 m. rugsėjo 15 d. Laisvės premijos įstatymą, kasmet yra renkamas pretendentas Laisvės premijai gauti. Įstatymu patvirtinta Laisvės premijų komisija kandidatūrą atrenka iki kiekvienų metų lapkričio 23 dienos, o Seimas iki gruodžio 23 dienos savo nutarimu ją paskiria. Praėjusiais metais premijų komisija Laisvės premijai gauti išrinko Atkuriamojo Seimo pirmininką Valstybės vadovą Vytautą Landsbergį. Tačiau Lietuvos Respublikos Seimas, pažeidęs Laisvės premijos įstatymą, Komisijos sprendimui nepritarė. Dėl tokio Seimo akibrokšto tragiškų Sausio įvykių 25 metų sukakties paminėjimas 2016 metų sausio 13 dieną vyko be teisėtai išrinkto pretendento apdovanojimo.

Akivaizdus Laisvės premijos įstatymo pažeidimas sukėlė nerimą, todėl Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, Koordinacinė taryba, atstovaujanti per 20 organizacijų, nusivylusi Seimo sprendimu, pakvietė dar kartą teikti V. Landsbergio kandidatūrą Laisvės premijai gauti. Tokį pasiūlymą, laikydamasis Laisvės premijos įstatymo, teikė ir Seimo narys Povilas Urbšys. 2015 m. gruodžio 21 d. į Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę kreipėsi Visuomeninė taryba prie Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos ir Lietuvos Sąjūdis prašydami garbingai ištaisyti padarytą klaidą ir iki gruodžio 23 d. savo sprendimą perbalsuoti – Laisvės premiją skirti teisėtai išrinktam pretendentui. Deja, visuomeninių organizacijų noras nebuvo išgirstas.

Keliolika patriotinių organizacijų 2015 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į visuomenę paremti aukomis atminimo ženklo – statulėlės LIETUVOS LAISVĖS ŽINIA – sukūrimą pagal paminklą „Žinia“ ir Tautos vardu įteikti Vytautui Landsbergiui – pirmajam atkurtos Valstybės vadovui, pelnytai įvardintam jos architektu.

Sausio 13 d. 9 val. prie greta Seimo esančio paminklo „Žinia“ susirinko per 300 žmonių, kur ir įvyko iškilmingas renginys Sausio 13-osios 25-mečiui paminėti.

Renginyje dalyvavo prie iniciatyvos prisidėjusios nevyriausybinės organizacijos, laisvos Lietuvos piliečiai, o atminimo ženklą Tautos vardu V.Landsbergiui įteikė LLKS valdybos pirmininkas Ernestas Subačius ir Medininkų tragedijos liudininkas kunigas Tomas Šernas. Drauge su Laisvės ženklu Vytautui Landsbergiui buvo įteiktas jo liudijimas – Lietuvos Respublikos patriotinių ir katalikiško jaunimo organizacijų Nutarimas, kurį pasirašė Lietuvos Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, Jaunieji krikščionys demokratai, Krašto apsaugos bičiulių klubas, Vilniaus įgulos karininkų ramovė, Nevyriausybinių organizacijų koordinacinė taryba, jungianti per 20 organizacijų (Sausio 13-osios brolija, Vytautų klubas, Šaulių sąjunga, Lietuvai pagražinti draugija, Pasieniečių klubas, Nepriklausomybės gynėjų sąjunga, Vilniaus rokiškėnų klubas, Lietuvos Vietinės Rinktinės karių sąjunga ir kt.), LLK Miško Brolių draugija, Lietuvos Sąjūdis, Lietuvos Politinių kalinių ir tremtinių bendrija, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis, Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga, Lietuvos Politinių kalinių sąjunga, Visuomeninė taryba prie Lietuvos Respublikos Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos, Laptevų jūros tremtinių brolijos „Lapteviečiai“. Prie apdovanojimo esmingai prisidėjo Seimo nariai Povilas Urbšys, Irena Degutienė, Rytas Kupčinskas, Audronius Ažubalis, Paulius Saudargas, signataras Saulius Pečeliūnas, Ramutė Bingelienė, Andrius Tučkus, Vidmantas Žilius.


E.Subačius statulėlę per kunigą T.Šerną perduoda V.Landsbergiui

Sveikindamas susirinkusiuosius, V. Landsbergis pažymėjo, jog šiandien minime ypatingą kovos ir laisvės dieną: „Krauju ir ašaromis aplaistytos, bet vis dėlto pergalės diena prieš baisų priešą, kuris negalėjo pakęsti mūsų laisvės, kurio altoriai statomi prievartai ir kuris čia buvo atvažiavęs su didžiule karine jėga į mūsų sostinę, prie mūsų įstaigų. […] Jų propaganda visada yra pilna melo ir pasipūtimo. Bet štai buvo tas momentas, kuriame nugalėjo tikėjimas, dvasia ir ištvermė“.

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Dėkingas       2016-01-24 18:28

Neabejotina:be Landsbergio nebūtų buvus ir laisvos Lietuvos.

ruta       2016-01-24 11:47

Jooo, kaip pateisinti kolaboranta Landsbergi, prisiemusi svetimus nuopelnus del Sajudzio kurimo , kaip pateisinti jo amoraluma , intrigas ,arogancija, karo kurstima , Brazoles tilto sprogdinima ,savanoriu maista , pastovu neapykantos kurstima .. tik pasitelkus mistika ,pranasystes ir kita idiotizma ? Komunistinis -KGB reprsinis rezimas tiek neistreme ir nesunaikino , kiek sito subjekto prazutinga politika !Ar jo biografija , kai prisitaikoma prie bet kokio rezimo ir dar gaunant privilegijas , nors , kaip muzikantas buvo pilkas , nesako apie ji , kaip apie chameliona , kuris vercia kaili, kai kyla pavojus jo sociai egzistencijai ?Kodel tarybiniais laikais turint broli pabegeli i Vakarus ir teva dirbusi fasistiniam   ,burzuaziniam rezimui, zmona tremtine , jie puikiai priimami ir globojami tarybines valdzios ?

sutinku        2016-01-23 23:19

su str. autoriumi. Beje, ta premija reikejo iteikti paciam pirmajam. Tik vieno niekaip nesuprantu - kaip ir kodel prof. paskelbe,,tegul Dalia buna lietuvos dalia”. Ar tokios dalios nusipelne laisvos Lietuvos zmones?!


Rekomenduojame

Andrius Martinkus. 1/10, arba Mintys po rinkimų

Nacionalinis susivienijimas: dėl kandidatų parėmimo antrajame Seimo rinkimų ture

Vytautas Radžvilas. Apie valdomą ir tikrąjį antisistemiškumą

Algimantas Rusteika. Praradom balsą

Agnė Širinskienė. #MeloKojosTrumpos

Andrius Švarplys. Apie rinkimų rezultatus trumpai

Audrius Bačiulis. Geras švogeris ir už giminę geresnis

Vytautas Sinica. Apie neva politizuotą Genocido ir rezistencijos tyrimų centro darbą

Andrius Švarplys. Žlunga kitas didelis mitas: kad islamas nekelia didelių problemų

Irena Vasinauskaitė. Rinkimai ar pilietinės visuomenės koma?

Ramūnas Aušrotas. Išgyvenom dar vieną dieną?

Rasa Čepaitienė. Kelios pastabos apie rinkimus ir NS pasirodymą juose

Almantas Stankūnas. Liberalusis mitas apie laisvę

Svainio džiaugsmai: „Sveiki atvykę į naują Lietuvą“, arba „Pagaliau galime tikėtis vienalyčių santuokų įteisinimo, pasipriešinimo išmokoms ir paša…“

Robertas Grigas. Ir taip dabar 4 metus?! Kaip iškęsti…

Vytautas. Radžvilas. Ir vis dėlto mes gimėme ir subręsime Laisvei ir Lietuvai!

Andrius Švarplys. Draudimas agituoti neatitinka Konstitucijos

Algimantas Rusteika. Jau galiu kalbėti

Tomas Viluckas. Kokių žingsnių vertėtų imtis, kad iškiltų NS pagrindu jėga, kuri 2024 m. peržengtų 5 proc. barjerą?

Nida Vasiliauskaitė. Už ką balsuoji, o kas iš to išeina, arba Kas vadinama „laisvai demokratiškai išrinktos valdžios legitimumu“?

Vytautas Sinica. Mintys po rinkimų

Vytautas Radžvilas. Porinkiminė Nacionalinio susivienijimo spaudos konferencija Valdovų rūmuose: kodėl vertėjo?

Rinkimų rezultatai ir porinkiminės replikos: Ramūnas Aušrotas, Audrius Bačiulis (papildyta)

Algimantas Rusteika. Tai buvo tiesioginė provaldiška agitacija už valdžios partijas

„XXI amžiaus“ klausimai kardinolui Sigitui Tamkevičiui apie artėjančius Seimo rinkimus

Geroji Naujiena: Ir mes visa galime Tame, kuris mus stiprina

Tariasi peliukai prieš rinkimus…

Liudvikas Jakimavičius. Rinkimų sufleriai

Vytautas Radžvilas. Susigrąžinkime savo Lietuvą!

Audrius Bačiulis. Vytautai – Patirtis ir Energija, arba Už ką aš balsuosiu

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.