Demokratija ir valdymas, Teisėkūros iniciatyvos, Piliečių akcijos ir iniciatyvos, Kultūros, kalbos, istorijos politika

Algimantas Zolubas. Lukiškių aikštė – tautiškai pilietiška ar miesčioniška?

Tiesos.lt redakcija   2017 m. gruodžio 10 d. 17:24

2     

    

Algimantas Zolubas. Lukiškių aikštė – tautiškai pilietiška ar miesčioniška?

Spręsdami, kokia turi būti Lukiškių aikštė Lietuvos Respublikos sostinėje, turėjome atsakyti į klausimą, kam ji skirta: valstybės piliečiams, miestelėnams ar miesčionims. Jei tas sąvokas suprasime taip: pilietis yra asmuo, turintis valstybėje tam tikras teises ir pareigas, esantis valstybės, kaip politinės bendrijos, narys; miestelėnas – asmuo, gyvenantis mieste, turintis ūkinės veiklos teisę bei teisę rinkti miesto valdžią, jungtis į bendrijas; miesčionis – smulkių, savanaudiškų interesų ir siauro akiračio žmogus, pamatysime, kad nuo pat nepriklausomybės atkūrimo, greta globalistų ir ES klerkų brukamų kosmopolitinių nuostatų, vyksta dar ir varžytuvės tarp piliečių ir miesčionių.

Vilnius yra ne tik miestas miestelėnams gyventi, bet ir Respublikos sostinė, valstybės suvereno rezidavimo vieta. Tai įvertinęs LR Seimas savo Nutarimu „Dėl valstybės sostinėje esančios Lukiškių aikštės funkcijų“ (1999 m. vasario 11 d. Nr. VIII-1070), įvardijo aikštės statusą, numatė užduotis vyriausybei ir miesto savivaldybei aikštei sutvarkyti.

Futbolo kamuoliui prilyginta Lukiškių aikšte beveik du dešimtmečius buvo žaidžiama tarp įvairių Vyriausybės ir Vilniaus savivaldybės institucijų.

Seimas, 91 parlamentarui balsavus už, nė vienam nebuvus prieš ir vienam susilaikius, priėmė rezoliuciją „Dėl neatidėliotinų veiksmų siekiant sutvarkyti Lukiškių aikštę Vilniuje ir pastatyti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo memorialą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio progai“ (2017 m. gegužės 2 d. Nr.XIIIP-600), tačiau išvydome kūrybinės minties aborto rezultatą, grynai miesčionišką projektą.

Minėtų Seimo Nutarimo ir Rezoliucijos akivaizdus ignoravimas liudija Vyriausybės ir Vilniaus savivaldybės klerkų, vadovaujantis savo miesčionišku mentalitetu, sauvaliavimą. Istorinės atminties įamžinimą aikštėje „bunkeriu“ pilietinė tauta atmeta, tačiau valdžioje esantys veikėjai, kuriems valstybės būtis ir istorinė atmintis tėra abstrakcijos, pirmenybę atiduoda buičiai, vartosenai.

Nesitaikstanti su tokia padėtimi grupė Seimo narių pateikė Lukiškių aikštės įstatymo projektą, įtvirtinantį jos valstybinę, reprezentacinę funkciją, pastatant joje Vyčio su laisvės kovotojų memorialu paminklą. Įstatymo projektą pasirašė 41 Seimo narys. Projektas protokolu skubos tvarka įtrauktas į LR Seimo posėdžio dienotvarkę.

Lieka viltis, kad bus priimtas Respublikos sostinei palankus įstatymas, jei ir Seimas dar nesumiesčionėjo.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Algimantas       2017-12-12 21:17

Visuomenės susirūpinimą Lukiškių aikšte ir paminklu joje kelia ne vien kaip miesto erdve, patogia miestiečiams tarpti. Lukiškių aikštė, Seimo Nutarimu paskelbta reprezentacine, yra valstybės SOSTINĖS aikštė, ji skirta visos valstybės piliečiams, atsilankantiems svečiams, užsienio delegacijoms, ji turi tarnauti tautinių ir valstybinių švenčių minėjimams.
Karališkos kilmės valstybės, koki yra ir Lietuva, turi savo himną, vėliavą, herbą. Tautinė vėliava plevėsuoja Gedimino pilies bokšte, ant Seimo rūmų, istorinė – virš Prezidentūros ir Valdovų rūmų, Himnas įamžintas Kudirkos aikštėje. Jei Seimo Nutarimu Lukiškių aikštė paskelbta reprezentacine, neabejotinai, čia turėtų rastis vieta valstybės herbui – Vyčiui.
Greta Vyčio aikštėje Seimo Nutarimu ir Rezoliucija numatytas memorialas „per amžius už laisvę kovojusiems ir žuvusiems“, todėl skulptūra taptų drauge kovas atitinkančiu paminklu.
Kodėl peršamas paminklas tik partizanams ir partizanų „pagerbimas“ anoniminiu būdu (numatoma įrašyti slapyvardžius, tikruosius vardus uždaryti slėptuvėje), – neatspindi pačios kovos už laisvę. Vašingtone Vietnamo kare žuvusių karių memoriale (labai panašu, kad „bunkerio“ autorius jį ir kopijavo) surašytos tikros žuvusių karių pavardės.
Kita vertus, konkursas vyko neskaidriai, dėl sudėtingų balsavimo kompiuterinių procedūrų nuomonės negalėjo išreikšti dauguma piliečių. Skelbtose apklausose už Vytį pasisakė apie 70 proc. piliečių.

Versija       2017-12-10 17:45

“Aikštė  Bunkerio projektas – memorialo Vašingtone klonas. 2017 12 04”
https://www.youtube.com/watch?v=aJhBRhvlKN0


Rekomenduojame

Švedija keičia kursą – jungiasi prie rytų europiečių: policija prabilo apie „grėsmę sistemai“, griežtinti įstatymus reikalauja net buvęs ABBA narys

Eidamas 101-uosius metus mirė partizanas Jonas Svilainis-Liūtas

Liudvikas Jakimavičius. Papolitikuokim

Tikėjimo mokymo kongregacija: Tikintieji turi žinoti – ant kortos statoma moralinės tvarkos esmė, susijusi su visapusiška žmogaus gerove

Geroji Naujiena: būti Jo

Andrius Martinkus. 1/10, arba Mintys po rinkimų

Nacionalinis susivienijimas: dėl kandidatų parėmimo antrajame Seimo rinkimų ture

Vytautas Radžvilas. Apie valdomą ir tikrąjį antisistemiškumą

Algimantas Rusteika. Praradom balsą

Agnė Širinskienė. #MeloKojosTrumpos

Andrius Švarplys. Apie rinkimų rezultatus trumpai

Audrius Bačiulis. Geras švogeris ir už giminę geresnis

Vytautas Sinica. Apie neva politizuotą Genocido ir rezistencijos tyrimų centro darbą

Andrius Švarplys. Žlunga kitas didelis mitas: kad islamas nekelia didelių problemų

Irena Vasinauskaitė. Rinkimai ar pilietinės visuomenės koma?

Ramūnas Aušrotas. Išgyvenom dar vieną dieną?

Rasa Čepaitienė. Kelios pastabos apie rinkimus ir NS pasirodymą juose

Almantas Stankūnas. Liberalusis mitas apie laisvę

Svainio džiaugsmai: „Sveiki atvykę į naują Lietuvą“, arba „Pagaliau galime tikėtis vienalyčių santuokų įteisinimo, pasipriešinimo išmokoms ir paša…“

Robertas Grigas. Ir taip dabar 4 metus?! Kaip iškęsti…

Vytautas. Radžvilas. Ir vis dėlto mes gimėme ir subręsime Laisvei ir Lietuvai!

Andrius Švarplys. Draudimas agituoti neatitinka Konstitucijos

Algimantas Rusteika. Jau galiu kalbėti

Tomas Viluckas. Kokių žingsnių vertėtų imtis, kad iškiltų NS pagrindu jėga, kuri 2024 m. peržengtų 5 proc. barjerą?

Nida Vasiliauskaitė. Už ką balsuoji, o kas iš to išeina, arba Kas vadinama „laisvai demokratiškai išrinktos valdžios legitimumu“?

Vytautas Sinica. Mintys po rinkimų

Vytautas Radžvilas. Porinkiminė Nacionalinio susivienijimo spaudos konferencija Valdovų rūmuose: kodėl vertėjo?

Rinkimų rezultatai ir porinkiminės replikos: Ramūnas Aušrotas, Audrius Bačiulis (papildyta)

Algimantas Rusteika. Tai buvo tiesioginė provaldiška agitacija už valdžios partijas

„XXI amžiaus“ klausimai kardinolui Sigitui Tamkevičiui apie artėjančius Seimo rinkimus

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.