Demokratija ir valdymas, Teisėkūros iniciatyvos, Piliečių akcijos ir iniciatyvos, Kultūros, kalbos, istorijos politika

Algimantas Zolubas. Lukiškių aikštė – tautiškai pilietiška ar miesčioniška?

Tiesos.lt redakcija   2017 m. gruodžio 10 d. 17:24

2     

    

Algimantas Zolubas. Lukiškių aikštė – tautiškai pilietiška ar miesčioniška?

Spręsdami, kokia turi būti Lukiškių aikštė Lietuvos Respublikos sostinėje, turėjome atsakyti į klausimą, kam ji skirta: valstybės piliečiams, miestelėnams ar miesčionims. Jei tas sąvokas suprasime taip: pilietis yra asmuo, turintis valstybėje tam tikras teises ir pareigas, esantis valstybės, kaip politinės bendrijos, narys; miestelėnas – asmuo, gyvenantis mieste, turintis ūkinės veiklos teisę bei teisę rinkti miesto valdžią, jungtis į bendrijas; miesčionis – smulkių, savanaudiškų interesų ir siauro akiračio žmogus, pamatysime, kad nuo pat nepriklausomybės atkūrimo, greta globalistų ir ES klerkų brukamų kosmopolitinių nuostatų, vyksta dar ir varžytuvės tarp piliečių ir miesčionių.

Vilnius yra ne tik miestas miestelėnams gyventi, bet ir Respublikos sostinė, valstybės suvereno rezidavimo vieta. Tai įvertinęs LR Seimas savo Nutarimu „Dėl valstybės sostinėje esančios Lukiškių aikštės funkcijų“ (1999 m. vasario 11 d. Nr. VIII-1070), įvardijo aikštės statusą, numatė užduotis vyriausybei ir miesto savivaldybei aikštei sutvarkyti.

Futbolo kamuoliui prilyginta Lukiškių aikšte beveik du dešimtmečius buvo žaidžiama tarp įvairių Vyriausybės ir Vilniaus savivaldybės institucijų.

Seimas, 91 parlamentarui balsavus už, nė vienam nebuvus prieš ir vienam susilaikius, priėmė rezoliuciją „Dėl neatidėliotinų veiksmų siekiant sutvarkyti Lukiškių aikštę Vilniuje ir pastatyti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo memorialą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio progai“ (2017 m. gegužės 2 d. Nr.XIIIP-600), tačiau išvydome kūrybinės minties aborto rezultatą, grynai miesčionišką projektą.

Minėtų Seimo Nutarimo ir Rezoliucijos akivaizdus ignoravimas liudija Vyriausybės ir Vilniaus savivaldybės klerkų, vadovaujantis savo miesčionišku mentalitetu, sauvaliavimą. Istorinės atminties įamžinimą aikštėje „bunkeriu“ pilietinė tauta atmeta, tačiau valdžioje esantys veikėjai, kuriems valstybės būtis ir istorinė atmintis tėra abstrakcijos, pirmenybę atiduoda buičiai, vartosenai.

Nesitaikstanti su tokia padėtimi grupė Seimo narių pateikė Lukiškių aikštės įstatymo projektą, įtvirtinantį jos valstybinę, reprezentacinę funkciją, pastatant joje Vyčio su laisvės kovotojų memorialu paminklą. Įstatymo projektą pasirašė 41 Seimo narys. Projektas protokolu skubos tvarka įtrauktas į LR Seimo posėdžio dienotvarkę.

Lieka viltis, kad bus priimtas Respublikos sostinei palankus įstatymas, jei ir Seimas dar nesumiesčionėjo.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Algimantas       2017-12-12 21:17

Visuomenės susirūpinimą Lukiškių aikšte ir paminklu joje kelia ne vien kaip miesto erdve, patogia miestiečiams tarpti. Lukiškių aikštė, Seimo Nutarimu paskelbta reprezentacine, yra valstybės SOSTINĖS aikštė, ji skirta visos valstybės piliečiams, atsilankantiems svečiams, užsienio delegacijoms, ji turi tarnauti tautinių ir valstybinių švenčių minėjimams.
Karališkos kilmės valstybės, koki yra ir Lietuva, turi savo himną, vėliavą, herbą. Tautinė vėliava plevėsuoja Gedimino pilies bokšte, ant Seimo rūmų, istorinė – virš Prezidentūros ir Valdovų rūmų, Himnas įamžintas Kudirkos aikštėje. Jei Seimo Nutarimu Lukiškių aikštė paskelbta reprezentacine, neabejotinai, čia turėtų rastis vieta valstybės herbui – Vyčiui.
Greta Vyčio aikštėje Seimo Nutarimu ir Rezoliucija numatytas memorialas „per amžius už laisvę kovojusiems ir žuvusiems“, todėl skulptūra taptų drauge kovas atitinkančiu paminklu.
Kodėl peršamas paminklas tik partizanams ir partizanų „pagerbimas“ anoniminiu būdu (numatoma įrašyti slapyvardžius, tikruosius vardus uždaryti slėptuvėje), – neatspindi pačios kovos už laisvę. Vašingtone Vietnamo kare žuvusių karių memoriale (labai panašu, kad „bunkerio“ autorius jį ir kopijavo) surašytos tikros žuvusių karių pavardės.
Kita vertus, konkursas vyko neskaidriai, dėl sudėtingų balsavimo kompiuterinių procedūrų nuomonės negalėjo išreikšti dauguma piliečių. Skelbtose apklausose už Vytį pasisakė apie 70 proc. piliečių.

Versija       2017-12-10 17:45

“Aikštė  Bunkerio projektas – memorialo Vašingtone klonas. 2017 12 04”
https://www.youtube.com/watch?v=aJhBRhvlKN0


Rekomenduojame

Iš Tiesos.lt pašto: Edmundas Paškauskas. Pandemijos ir rizika vyresnio amžiaus žmonėms, arba Kada bus išrasti skiepai nuo nužmogėjimo? (II)

Verta paminėti. Julijonas Būtėnas: žurnalistas ir laisvės kovotojas

Algimantas Rusteika. Kai suprasit, kad turim ką turim, turėsit gerą laiką

Atmintinos datos: operacija „pavasaris“ – 1948 m. gegužės 22–24 d. iš Lietuvos ištremta apie 40 tūkst. žmonių

Nacionalinis susivienijimas reikalauja nutraukti vyresnio amžiaus asmenų diskriminaciją

Dovilas Petkus. Įtakingi veikėjai susirūpino savo tamsia praeitimi

Robertas Grigas. Šv. Jono Pauliaus II šimtmečiui

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristato: knyga „Lietuvos partizanų valstybė“

Andrius Švarplys. Legenda

Vytautas Radžvilas. Apie lietuviškąjį čiukčio sindromą

Skiepų karai. Ramūnas Aušrotas: Klausimas tik toks: ar bus taikoma „grubi prievarta“, ar…

8-tosios Garliavos antpuolio metinės: neabejingi piliečiai ir vėl klausė: „Ar dar gyva Deimantė?“ Papildyta Neringos Venckienės komentaru

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kaip atkurti pašlijusią ES reputaciją?

Per 500 žmonių pasirašė laišką Lietuvos vyskupams dėl Komunijos dalijimo būdo

Liudvikas Jakimavičius. Gyvenimo redaktorius Covidas

Kerouaco vertėja Irena Balčiūnienė – apie Mykolaitį-Putiną ir kiekviena proga jį menkinantį Tomą Venclovą

Neringa Venckienė. Valstybė laikosi ant melo pamatų

Algimantas Rusteika. Gyvename linksmiau ir laisviau

Liudvikas Jakimavičius. Prisiklausėme

Jonas Švagžlys. Apie opozicijos atstovų sekamas sėkmės istorijas

Rasa Čepaitienė. Mažumų valstybė

Vytautas Sinica. Būtina naikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą

Rasa Čepaitienė. Čiukčiai prie Baltijos

Geroji Naujiena: Tiesos Dvasia – mūsų Globėjas

Algimantas Rusteika. Įtampą žūtbūt reikia išlaikyti

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Arūnas Gumuliauskas. Minint Steigiamojo Seimo šimtmetį

Povilas Gylys rekomenduoja. Apie zuikius ir valstybę

Istorikas Artūras Svarauskas apie Steigiamojo Seimo šimtmetį

Vytautas Sinica. Ironiška – nemirtinga neteisingai mąstančiųjų persekiojimo dvasia atgimsta sovietmetį tyrinėjančių galvose

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.