Įžvalgos

Algimantas Zolubas. Lauknešėlis politinio turgelio dalyviams

Tiesos.lt redakcija   2017 m. balandžio 19 d. 22:54

11     

    

Algimantas Zolubas. Lauknešėlis politinio turgelio dalyviams

Valstybei plėtojant santykius su kitomis valstybėmis, vienas itin svarbus tų santykių dėmuo yra prekyba. Dažnai prekybiniai santykiai užsimezga anksčiau už diplomatinius, nes iš prekybos iškart gaunama apčiuopiama nauda, o iš diplomatijos, priklausomai nuo derybininkų gebėjimų, galima ne tik ką gera gauti, bet ir prarasti. Diplomatinio lygmens reikalus, vadovaudamiesi demokratiniu principu, sprendžia valstybių prezidentai, parlamentai, vyriausybės. Sukurtos valstybės piliečių valia, šios institucijos ir minėtus santykius pagal piliečių valią kuria.

Tačiau žmonių valia nėra Dievo valia, todėl ji gali būti ne tik gera, bet ir bloga: vadovaujantis vien demokratiniu daugumos principu, demokratinis valdymas gali nešti ir blogį, o pati demokratija gali išsigimti, virsti visų visiems tironija. Taigi, liaudis (demokratinėje valstybėje – pilietinė visuomenė) turi būti dora, turėti pareigos ir atsakomybės jausmus valstybei. Tautinei valstybei, kokia yra ir Lietuva, pasirodo, ir to neužtenka; pilietis privalo būti įsipareigojęs ir atsakingas tautai, savo tautos ideologijos šalininkas ir kūrėjas.

Tautinė valstybė

Tautinių valstybių kūrimasis nėra demokratijos nuopelnas, nes demokratijos akiratyje nei tautos, nei tautybės nėra. Demokratinio valdymo mechanizmas vertina formaliai valstybei davusį pasižadėjimą pilietį, o jo tautybė mechanizmui nesvarbi. Ar ne paradoksas: valstybė sukurta tautiniu pagrindu, o tautybė – nevertinama! Deja, kartais gali ir taip nutikti. Dėl pastarosios priežasties tautinės valstybės pilietis turi būti ne tik doras, ne tik valstybei pareigą ir atsakomybę turintis žmogus, bet ir tautiškai susipratęs, tikras savo tautos patriotas.

Pilietybė yra formali kategorija – piliečiu tampama įgijus įstatymu numatytą cenzą ir davus valstybei pasižadėjimą ar priesaiką. Tautiečiu gimstama, tautietį ženklina istorinio likimo bendrystės ženklas.

Gali kilti klausimas: kaip turime vertinti kitataučius, kurie jau šimtmečius čia gyvena, kurie savo likimą susiejo su Lietuva?

Pagrindiniu tautos požymiu reikia laikyti ne geografinę tautos padėtį, antropologinius bruožus, išpažįstamą tikėjimą, net ne kalbą, bet istorinio likimo bendrystę. Kitataučiai, šimtmečius gyvenę kartu su lietuviais, savo likimą susieję su Lietuva, yra lietuviai, nors jų kilmė kitokia. Teisus buvo popiežius Jonas Paulius II, kai 1993 m. lankydamasis Lietuvoje, čionykščius lenkus vadino lenkiškos kilmės lietuviais. Imigrantus, okupantus bei jų palikuonis reikia vertinti išskirtinai.

Ar gali atstovauti lietuvių tautos idealams ir interesams buvę sovietiniai okupantai bei jų palikuoniai, steigiantys Lietuvoje politines organizacijas kitos šalies vardu? Antai Lietuvoje įregistruotos ir veikia politinės organizacijos Rusų sąjunga, Lenkų rinkimų akcija. Jei jie ne Lietuvos rusai, ne Lietuvos lenkai, o rusai ir lenkai Lietuvoje, aišku, jog ir būdami Lietuvos piliečiai, Lietuvos tautiniams reikalams jie bus abejingi arba ir priešingi. O kaip tie piliečiai elgtųsi valstybei svarbiais tautiniais klausimais referendumuose, rinkimuose, iškilus grėsmei ar karinio konflikto atveju? Užtenka prisiminti, kaip 1990 m. kovo 11 d. Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nariai lenkai balsavo dėl Lietuvos nepriklausomybės arba kaip kėsinosi kurpti Lietuvoje lenkų autonominį darinį. Pastebėkime, kokios užplūdusių migrantų girnapusės kelyje į tautinio valstybingumo įtvirtinimą prikabintos prie latvių, moldavų, baltarusių kojų! Šie pavyzdžiai rodo, kokie pavojai tautai ir jos valstybei slypi aklai, neatsakingai taikomame demokratijos mechanizme.

Lietuvoje tautinis ugdymas, kaip sudedamoji pilietinio ugdymo dalis, valstybiniu lygmeniu apeinama arba apie jį kalbama vangiai. Iš praeities einančios „tautų draugystės“, o iš dabarties – kosmopolitinės nuostatos – dar išlikusius tautinės savimonės pradus ne tik užgožia, bet ir kėsinasi juos visiškai ištrinti.

Rašytojas, žurnalistas, publicistas Vytautas Alantas 1987 metais parašė knygą „Tauta istorijos vingiais“. Knyga 1990 metais buvo išleista Čikagoje, o jos fotografuotas leidinys – 1992-aisiais Vilniuje. Knygos skyrelyje „Prieš prakalbant“ autorius prisipažįsta: „Knygą rašiau nežinau kiek metų. Kartais pagalvoju, tarsi būčiau rašęs visą gyvenimą… Sunku nusakyti, kada tautos ideologijos dalykai prasideda ir kada baigiasi. Tauta yra gyvas, nuolat pirmyn žengiantis organizmas, tad ir savaime peršasi išvada, kad tautą reikia nuolat kurti“. Iš tikrųjų knyga parašyta patrauklia ir žodinga kalba, yra tautinės ideologijos vadovėlis. Ji greta Katekizmo, etikos pagrindų bei Konstitucijos turėtų būti nagrinėjama mokyklose.

Iš skyriaus „Pasisakymai“, kuriuos autorius palygino su glausta savo ilgo gyvenimo ir didelės patirties apžvalga, verta cituoti:

Jokia kita tauta nedavė savo kaimynams tiek savo kraujo ir smegenų, kaip lietuvių tauta.
Valstybėje gali būti daug įvairių konfesijų, bet tautos vienijantį branduolį sudaro lietuvybė.
Tauta be savo kalbos ir kultūros pasmerkta išgaišti.
Tauta atskleidžia ir išryškina savo asmenybę didvyrių žygiais ir kūrybiniais darbais, ir kalba į pasaulį savo talentų lūpomis.
Tautos paskirtis – surasti savo teisingą tautinį kelią amžių vingiuose.
Tauta, paklydusi savo istorijos vingiuose, ima orientuotis pagal svetimas gaires.
Tikras patriotas bus ne tas tautietis, kuris garsiai trimituoja per tautos šventes, bet tas, kuris įmūrija patvarią plytą į tėvynės pastatą.
Kada užtvenksime lietuviško kraujo srovę, tekančią į svetimus baseinus ir sukančią svetimas girnas, kada atgręšim srovę į save?
Mylėk teisybę, bet pirmų pirmiausia mylėk savo tautos teisybę.
Lietuvybės drungnumas – pakelė į tautinį susinaikinimą.
Lietuvis neatlaiko ,,svetimo klimato“, nors savybėje jo narsybė neginčijama.
Lietuviška šeima – lietuvybės negęstantis židinys, arba su lietuvybe atsisveikinimo kryžkelė.
Nulietuvėjimas – tautinė savižudybė ir trąša svetimiems dirvonams.
Lietuvis nenusileis lietuviui, bet greit kapituliuoja prieš kitatautį. Ar tai įsisenėjusi iš baudžiavos laikų atlieka, ar tautinio subrendimo stoka, ar imlių svetimybių pamėgimas, ar viskas kartu?
Lietuvį tyko per daug pagundų ir pavojų tapti tautos atskalūnu: mums verkiant reikia lietuvybės apaštalų.
Tautos išdavimas – didžiausias dievų keršto šaukiantis nusikaltimas.
Nėra ko brautis į svetimą sąžinę ir šnipinėti, kas kokiam dievui žibina žvakutę: svarbiausia, kad ten skaisčiai liepsnotų lietuvybės liepsna.
Kova dėl lietuvybės yra yrimasis prieš milžinišką srovę.
Niekad neužmirškime kelių, vedančių į gimtosios kalbos lopšį!
Vargu ar rasime kitą tautą, kuri būtų parodžiusi tiek heroizmo kovodama už savo laisvę, kaip lietuviai, bet kodėl jos žiedai taip greit nuvysta, patekę į svetimą dirvą?
Mes didžiuojamės esą narsios tautos palikuonys ir žvanginame kardais su savo broliais lietuviais, kartais pamiršdami net ir tikruosius savo priešus.
Lietuvybė, neturinti šaknų istorijoje, yra kasdienybės paviršiumi plūduriuojantis laivas, kurį vėjai blaško kaip nori, jau nekalbant apie audras.
Tautos istorija – kaip didysis epas, kuris gal turi pradžią, bet neturi pabaigos.
Lietuvio tautybės atgimimas dar nėra baigtas.
Sekantis XXI amžius bus lietuvio tautybės galutinio subrendimo amžius.
Lietuvis apčiuops lietuvybės šaknis, kurios jį sieja su tautos senais mistiniais paversmiais.

Kiekvienas iš cituotų pasisakymų vertas gilesnio apmąstymo ir nagrinėjimo. Jie – tautinės ideologijos akcentai ir kelrodžiai ženklai. Valstybės valdymo mechanizmą pakeisti pakanka kelių mėnesių, pakelti ekonomiką – keleto metų, o išugdyti ir suformuoti tautiškai susipratusią pilietinę visuomenę reikia dešimtmečių. Tačiau, žinant koks nelengvas ir ilgos trukmės darbas laukia, jo reikia imtis ne tik priešinimuisi globalizmui ir kosmopolitizmui, bet tautiečių ugdymui, pradedant lopšiu, mokykla.

Politinis turgelis

Lietuvos ir Lenkijos praeities santykiai nepasižymėjo ne tik meile, bet ir draugiškumu. Kaimynė, atplėšusi nuo Lietuvos didelę dalį teritorijos su sostine Vilniumi, gviešėsi ir į dar didesnę jos žemių dalį, tačiau tragiškas abiejų šalių likimas, ištikęs jas dėl nacių ir sovietų okupacijų, jas tarsi suartino.

Santykius neabejotinai sušildė Lenkijoje kilęs „Solidarumo“ judėjimas, Lietuvos Sąjūdžiui rodomas pavyzdys bei lenkų diplomatijos palankumas Lietuvos Atgimimui ir Nepriklausomybės pripažinimui.

Deja, artimesnė bičiulystė neilgai tetruko. Pasirašant 1994 m. Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartį, Lenkija sąmoningai išvengė atsiprašymo už okupaciją, neleido net užsiminti apie Lietuvai padarytos žalos atlyginimą.

Nustebino daugiau negu keista oficialiosios Lenkijos užimta pozicija, kai lenkiškos kilmės Lietuvos piliečiai pasikėsino kurpti lenkišką autonomiją Lietuvoje, kai pasuko išvien su skaldytojiška prorusiška „Jedinstva“, o netrukus ir pati Lenkija suskubo „ginti“ nežinia nuo ko Lietuvos lenkakalbius. Toliau dar daugiau: imta reikalauti vardus ir pavardes asmens dokumentuose rašyti lenkiškais rašmenimis, keisti į lenkiškus gatvių, vietovių pavadinimus, į viešąjį gyvenimą įvesti lenkų kalbą. Tokie siekiai, netenka abejoti, atspindi blogai maskuotą Vilnijos reokupaciją. Flirtuojančios šalys tai girdi ir mato, tačiau nedrįsta viešai prasitarti – žinoma, „gerų kaimyninių santykių vardan“. Mūsų politikams sąmoningai veliantis į rizikingas/ derybas, vyksta politinis turgelis.

Ant prekystalio – didžiausia vertybė

Visą tą laiką, valstybės vyrai, kaip jau įprasta, savo piliečius pažadais maitinę, Lenkijai vis žadėjo įvairias nuolaidas jiems daryti, kol 70* mūsų išrinktųjų, vadovaujami buvusio (Andriaus Kubiliaus) ir esamo (Gabrieliaus Landsbergio) TS-LKD pirmininkų, 2017 m. balandžio 4 d. pasirašė Lietuvos Respublikos Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą.

Ką gi tas projektas byloja? Byloja jis štai ką: Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo vardas ir pavardė rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Kelionės dokumentų mašininio skaitymo taisykles (toliau – ICAO taisyklės), jeigu vardas ir pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje ir dokumento šaltinis įrodo, kad asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo kitos užsienio šalies pilietybę arba su užsieniečiu sudarė santuoką ir jo pavardę paėmė. Čia WQX įvedimas maskuojamas ICAO taisyklėmis, pagal kurias dokumentai leidžiami šešiomis oficialiomis ICAO kalbomis: anglų, prancūzų, ispanų, rusų, arabų ir kinų. Ant prekystalio radosi didžiausia Tautos vertybė – kalba. Jei jau prekiaujama, tai – pagal komercines taisykles!!!

Maža to – neseniai Andriaus Kubiliaus iniciatyva Seime įsteigta grupė tautinių mažumų politikos klausimams spręsti, Abiejų Tautų Respublikos istorinio atminimo garbei pavadinta „Gegužės 3-iosios grupe“. Gegužės 3-sios konstitucijos garbei, kurioje Lietuvos net vardo nėra! Ant prekystalio radosi didžiausia Tautos vertybė – kalba.

Skaitytojui primenu, jog tautinėmis mažumomis Lietuvoje laikytini tik totoriai, karaimai ir čigonai, kurie jokių problemų čia neturi (Lietuvos lenkai – tautinė bendrija), todėl panašu, kad bus atidarytas dar ir kitas politinis turgelis, gal lenkiškai konstitucijai į Lietuvą importuoti ar net liūdnai pagarsėjusią „Abiejų Tautų Respubliką“ atkurti…

O tempora, o mores! (Kas per laikai, kas per papročiai) belieka ištarti, kai vertybės matuojamos pinigais, turtais, interesais, postais, malonumais.

* Minėtąjį projektą pasirašė šie Seimo nariai:

Gabrielius Landsbergis, Mykolas Majauskas, Emanuelis Zingeris, Mantas Adomėnas, Monika Navickienė, Julius Sabatauskas, Dovilė Šakalienė, Rasa Juknevičienė, Edmundas Pupinis, Ingrida Šimonytė, Andrius Kubilius, Kęstutis Glaveckas, Virgilijus Alekna, Eugenijus Gentvilas, Vytautas Kernagis, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Aušrinė Armonaitė, Arūnas Gelūnas, Gintaras Vaičekauskas, Antanas Matulas, Juozas Olekas, Tadas Langaitis, Mindaugas Bastys, Gediminas Kirkilas, Gintarė Skaistė, Dainius Kreivys, Sergejus Jovaiša, Simonas Gentvilas, Jonas Varkalys, Algirdas Butkevičius, Žygimantas Pavilionis, Vitalijus Gailius, Linas Balsys, Aušra Maldeikienė, Algimantas Salamakinas, Algirdas Sysas, Jonas Liesys, Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė, Raminta Popovienė, Rimantas Sinkevičius, Antanas Vinkus, Kęstutis Masiulis, Valentinas Bukauskas, Kazys Starkevičius, Irena Degutienė, Saulius Skvernelis, Virginijus Sinkevičius, Dainius Gaižauskas, Stasys Jakeliūnas, Virgilijus Poderys, Vytautas Bakas, Guoda Burokienė, Mindaugas Puidokas, Zenonas Streikus, Virginija Vingrienė, Valerijus Simulikas, Robertas Šarknickas, Vida Ačienė, Tomas Tomilinas, Raimundas Martinėlis, Gediminas Vasiliauskas, Rūta Miliūtė, Laimutė Matkevičienė, Justas Džiugelis, Bronislovas Matelis, Arvydas Nekrošius, Kęstutis Smirnovas, Aurelijus Veryga, Bronius Markauskas.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Marginalas Autoriui       2017-04-21 22:56

Įdomu, kaip galime kovoti drauge, jei skelbte skelbiate, neva sekimo mikročipas su antena (o dar absurdiškiau - kartoninis mokročipo aplankėlis su niekam nereikalingomis raidėmis) esąs kažkoks “valstybės dokumentas”? “Pasas” mikročipas nėra nei Lietuvos, negrįžtamai išduodantis duomenis apie visus lietuvius užsienio žvalgybų elektroniniam tinklui, nei asmens, kadangi nėra atspara, garantuojanti, kad tavo valstybė tave gina. O tai ir valstybės paneigimas, ir asmens žlugdymas.
Tačiau aš jau seniai nebekovoju nuo to laiko, kada paaiškėjo, kad Lietuvoje nėra nė 10 žinomesnių visuomenės veikėjų, kurie išdrįstų savo parašu pareikalauti normalaus tradicinio paso be sekimo lusto (Graikijoje reikalavo MILIJONAI). Nėra Lietuvoje rimtų jėgų ne tik kovoti, bet net pačiai problemai iškelti. Tai ne vien Lietuvos bėda, bet viso senstančio Vakarų pasaulio, kuriame Prancūzijos masonų kova už laisvę nuo D-vo galų gale atvedė į svajonę gyventi idealiai sutvarkytame antikristiniame elektroninių vergų konclageryje “su visais patogumais” (įskaitant patyliukais prastumiamą “humanišką eutanaziją” pagal Bernardą Shaw Visuomenėslabui užtikrinti).
Itin keista šiame fone, kad vienintelė supratinga tauta Europoje - pravoslavai graikai.
Nesant sąlygų kovoti, suprantantiems belieka tik kalbėti tol, kol juos nutildys smurtu. D-viškojoje perspektyvoje ir tai yra nemenkas laimėjimas!Įdomu, kaip galime kovoti drauge, jei skelbte skelbiate, neva sekimo mikročipas su antena (o dar absurdiškiau - kartoninis mokročipo aplankėlis su niekam nereikalingomis raidėmis) esąs kažkoks “valstybės dokumentas”? “Pasas” mikročipas nėra nei Lietuvos, negrįžtamai išduodantis duomenis apie visus lietuvius užsienio žvalgybų elektroniniam tinklui, nei asmens, kadangi nėra atspara, garantuojanti, kad tavo valstybė tave gina. O tai ir valstybės paneigimas, ir asmens žlugdymas.
Tačiau aš jau seniai nebekovoju nuo to laiko, kada paaiškėjo, kad Lietuvoje nėra nė 10 žinomesnių visuomenės veikėjų, kurie išdrįstų savo parašu pareikalauti normalaus tradicinio paso be sekimo lusto (Graikijoje reikalavo MILIJONAI). Nėra Lietuvoje rimtų jėgų ne tik kovoti, bet net pačiai problemai iškelti. Tai ne vien Lietuvos bėda, bet viso senstančio Vakarų pasaulio, kuriame Prancūzijos masonų kova už laisvę nuo D-vo galų gale atvedė į svajonę gyventi idealiai sutvarkytame antikristiniame elektroninių vergų konclageryje “su visais patogumais” (įskaitant patyliukais prastumiamą “humanišką eutanaziją” pagal Bernardą Shaw Visuomenėslabui užtikrinti).
Itin keista šiame fone, kad vienintelė supratinga tauta Europoje - pravoslavai graikai.
Nesant sąlygų kovoti, suprantantiems belieka tik kalbėti tol, kol juos nutildys smurtu. D-viškojoje perspektyvoje ir tai yra nemenkas laimėjimas!

mnb to bnm       2017-04-21 0:26

Aš tai tėvinę valstybę laikau savo kilmės šalimi.

bnm       2017-04-20 19:02

Mano nuomone, Lietuvos kitataučio lojalumą Lietuvai iš esmės nulemia tai, kurią valstybę jis laiko savo kilmės šalimi: Lietuvą, ar motininę valstybę.

Saulius       2017-04-20 17:26

Su didele pagarba lenkiuosi prieš šio puikaus straipsnio Autorių. Labai ačiū Jam už tai!

>klausimui       2017-04-20 13:32

nešauk bėdos, bėda nešaukiama ateina…

s.m.       2017-04-20 13:25

kaži, ar būtų labai ne į temą, jei pasisakysiu, kad įžymiąją Blindos pušį Žemaitijoje skubiai reikia paskelbti saugomu objektu. Kad kokie niekadėjai valstiečiai pardavimui už bambalį nenukirstų.
O jos netolimoje ateityje reikės pagal paskirtį, labai reikės.
- - -
P.S. atkreipiau dėmesį, kad redakcija vietoj “nykštukinimo” jau ėmėsi tylaus komentarų išėmimo… Nieko prieš, jei išima komentarą (kitame straipsnyje), kuriuo nepraustaburnį balvoną (piktybinį trolį) pavadinau balvonu. Bet tuomet reikalauju pariteto, - trolių šlykštūs išpuoliai ad hominem (prieš kitų komentarų autorius) arba piktybinis paklodinimas turi būti lygiai taip cykiai cykiai pradanginamas… Tai nereikš cenzūros, - tik elementarią sanitariją.

Autorius Marginalui       2017-04-20 11:39

„Dėmesio nukreipimas nuo aliarminio pavergimo į kamufliažines fikcijas tikrai nėra geras darbas“, rašo Marginalas, - tarsi aš sąmoningai aktyviai veikčiau prieš Marginalo kovą su mikročipais. Prieš tačiau neveikiu, o pritariu, palaikau. Tačiau argi visur suspėsi?
Jūs kovojate prieš mikročipus, aš - prieš pasiutligę ar kitą blogybę. Kovokime drauge prieš negeroves, plačiu frontu.

Marginalas       2017-04-20 10:22

Autorius vis nesupranta, kad to “dokumento” su raidėmis NĖRA IR NEBUS, bet yra mikročipas su nuliukais ir vienetukais. Jei kartoniniame aplankėlyje nebus nė vienos “lenkiškos” raidės, nuo to jis netaps laisvo piliečio pasu, o ne spectarnybų antena kišenėje. Įdomu, ko verti konclageryje visi istoriniai kultūriniai požymiai?
Nesakau, kad Autoriaus pakartotinai demonstruojamame sąraše gera darantys Lietuvai žmonės. Tačiau šiuo kritiniu laiku visuomenės dėmesio nukreipimas nuo aliarminio pavergimo į kamufliažines fikcijas tikrai nėra geras darbas.

klausimas       2017-04-20 9:43

ar ne laikas paleisti seimą ir įvesti prezidentinį valdymą? Tauta išsivaikščioja, išrinktieji neatstovauja lietuvių tautos daugumos

ruta       2017-04-20 7:43

..na , reikia ziureti , kaip sakant giliau , i tu politiku praeiti , kaip ju tevams , seneliams ,..,  sekesi rasyti ‘donosus’ , kaip pritapdavo/ ir turedavo is tuo naudos ../ prie visu rezimu ..Matomai tuos kolaboravimo traumos ir veda prie -bet kokia kaina pritapti, prisitaikyti ,padlaizauti   stipresniems ...ES tokiu kolaborantu tiesiog gyvybiskai reikia , ant tokiu savo Tautos isdaviku ir laikosi si sajunga .p.s. Mylek teisybe , bet pirmu pirmiausia mylek SAVO tautos teisyne !

Visi 70 pasirašusieji       2017-04-20 6:13

yra niekšų niekšai.


Rekomenduojame

Verta prisiiminti. Aras Lukšas: Neramus 1935-ųjų rugpjūtis

Lietuva – tarp mažiausiai vaikais besirūpinančių pasiturinčių pasaulio šalių

Dalius Stancikas. Kūnas ir dvasia

Vytautas Radžvilas. Premjero ekonominės įžvalgos neabejotinai vertos Nobelio premijos

Vytautas Vyšniauskas. Demokratijos išbandymas sąžiningumu ir N. Putinaitės rusenanti veidmainystė

Kuo lietuvių ir užsienio auditorijai svarbus prezidentas Kazys Grinius?

Algimantas Rusteika. Nereformų metas

Bronislovas Burgis: mokytojai – niekinami ir pažeminti

Lietuva EK įteiks kone 39 tūkst. piliečių parašų už prigimtinę šeimos ir santuokos sampratą įtvirtinančius apibrėžimus

Sovietų pastangos panaikinti santuoką

Algimantas Zolubas. „Kryptis Lietuva“ – kada valstybės galvos liausis kiršinti tautą?

Audrius Jurgelevičius. Struktūrinės švietimo reformos „iš po skverno“ – mokytojams nulis eurų ir atleidimai!

Nerija Putinaitė susirūpino diskusijų kultūra: „Vietoje diskusijos – asmeniškumais persmelkta kova be taisyklių“ (papildyta)

Tyrimas: vis daugiau amerikiečių įžvelgia Rusijos grėsmę ir pritaria teiginiui, kad JAV turėtų ginti Baltijos šalis

Tomas Viluckas. Gyvenimą supratęs kaip atvirumą

Kaip Vilniui nusipirkti kuo brangesnių ir kuo prastesnių troleibusų? Pirma: atmesti daugumą gamintojų

Marius Kundrotas. Lietuviška tautinė geopolitika: tarp inercijos ir užmaršumo

Asta Lapinskienė. Kur dingsta valstybės pinigai? Kodėl jų nuolat trūksta aukštajam mokslui?

Valdininkai ištrina Lietuvos kaimus

Regimantas Pilkauskas. Ar neatsibodo kupiškėnams betono plynė miesto centre? arba Idėjų mišrainė veda į neviltį

Įspūdis: Irena Vasinauskaitė. Visada su Lietuva širdy

Vytautas Radžvilas. Mankurtizmo spąstai

Geroji Naujiena: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi. Klausykite jo!“

Kultūros ministerija planuoja steigti Medijų tarybą

Nuo bačkos. Premjeras Saulius Skvernelis: „Turtingųjų pajamų nedidinsime. Mes tik dalinai sumažinsime jiems tenkančią mokestinę naštą“

Laurynas Kasčiūnas. Ką žada valdžios planuojami mokestiniai sprendimai šeimoms?

Kaip pakelti TSPMI ir Lietuvos viešųjų erdvių diskusijų kultūrą?

Algimantas Rusteika. Nusipelnėme valstiečių

Ramutė Bingelienė. Konstitucinio Teismo „neklystamumo dogma“ dar lyg ir nepriimta, tad iš kur tas irzulys?

Susiprato? Marius Laurinavičius: „Prognozuoti apie tai, kokia yra Trumpo pozicija Rusijos atžvilgiu, mes tikrai negalime“

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.