Kultūros, kalbos, istorijos politika

Algimantas Zolubas. Lauknešėlis politikos dirvonų purentojams

Tiesos.lt redakcija   2016 m. lapkričio 25 d. 11:19

11     

    

Algimantas Zolubas. Lauknešėlis politikos dirvonų purentojams

Didelė garbė svetimą kalbą mokėti,
didelė gėda savosios gerai nemokėti

Dionizas Poška

Baigiasi 26-ji nepriklausomos Antrosios Lietuvos Respublikos metai, tačiau Seimų nariai ir Valstybės vadovai (!) taip ir neišmoko taisyklingai kirčiuoti žodžių Lietuva, parlamentas, departamentas. Dažniau nei kitus valstybės tarnautojus juos girdime per radiją, matome televizoriaus ekrane. Kai išgirsti politiką, bandantį įtikinti, kad jis eina koja kojon su Lietuvà (turi būti Líetuva), pasitikėjimas juo iškart dingsta. Ar reikia jiems ir mums šito?

Bandžiau asmeniniais laiškeliais paskatinti kai kuriuos politikus išmokti minimus ir dar kitus, dažnai vartojamus žodžius taisyklingai kirčiuoti, tačiau pastangos, regis, nuėjo perniek.

Tad paprašiau buvusį Lietuvos radijo diktorių ir filologą Darių Bulavą, mokiusį kirčiavimo radijo ir televizoriaus diktorius, paruošti dažniau vartojamų žodžių kirčiavimo pavyzdžius. Jis maloniai sutiko ir atsiuntė lauknešėlį, kurį drauge su kalėdiniais ir naujametiniais linkėjimais siūlau politikams priimti ir gerai įsidėmėti (daug kartų sau kartoti).

Atkreipkite dėmesį į kelių populiarių žodžių taisyklingą norminį kirčiavimą.

1. Vardininkas Lietuvà (3a kirčiuotė)
Kilmininkas Lietuvõs
Naudininkas Líetuvai
Galininkas Líetuvą
Įnagininkas (su) Líetuva
Vietininkas Lietuvojè
Šauksmininkas (o) Líetuva!

2. Departameñtas (2 kirčiuotė), departameñto, departameñtui, departameñtą, (su) departamentù, departamentè; departamentùs.

3. Parlameñtas (2 k.), parlameñto, parlameñtui, parlameñtą, (su) parlamentù, parlamentè; parlamentùs.

Taip pat kirčiuojami ir kiti tarptautiniai žodžiai su -eñt- priesaga:

doceñtas (2 k.), reglameñtas (2 k.), sakrameñtas (2 k.) ir t. t. Yra viena išimtis – pròcentas (1 k.): pròcentu; pròcentus.

4. Poligrãfas (2 kirčiuotė), poligrãfo, poligrãfui, poligrãfą, (su) poligrafù, poligrafè.

Visi kiti tarptautiniai žodžiai su sandu „-grãfas“ kirčiuojami taip pat:

aerogrãfas (2 k.), anemogrãfas (2 k.), ergogrãfas (2 k.), fotogrãfas (2 k.), paragrãfas (2k.) ir t. t.

5. Projèktas (2 k.), projèkto, projèktui, projèktą, (su) projektù, projektè; projektùs.
(PASTABA: minimų žodžių kirčiavimas kitaip yra šiurkšti kalbos klaida, atsiradusi dėl rusų kalbos kirčiavimo modelio neigiamos įtakos lietuvių kalbai.)

Dar vieno vertalo iš rusų kalbos kirčiavimas:

6. Vardininkas Pabaltijỹs (34b kirčiuotė)
Kilmininkas Pãbaltijo
Naudininkas Pãbaltijui
Galininkas Pãbaltijį
Įnagininkas (su) Pãbaltiju
Vietininkas (kur, kame) Pabaltijyjè
Šauksmininkas (o) Pabaltij!

(Pastaba: šitas geografinis vietovardis kirčiuojamas taip pat kaip žodis: pasiuntins, pãsiuntinio, pãsiuntiniui, pãsiuntinį, su pãsiuntiniu, pasiuntinyjè, pasiuntin! Šis pavadinimas liko tik istoriniuose ir geografiniuose tekstuose. Šiuolaikinėje komunikacijoje jį keičiame terminu „Baltijos šalys, Baltijos valstybės“.)

7. Privalu išmokti taisyklingai kirčiuoti ir dabar išpopuliarėjusį žodį – alkohòlis (2 kirčiuotė). Kiti linksniai kirčiuojami taip: alkohòlio, alkohòliui, alkohòlį, alkoholiù, alkohòlyje; alkohòliai, alkohòlių, alkohòliams, alkoholiùs, alkohòliais, alkohòliuose.

8. „Lietuvos“ kartu su būdvardžiu „graži“ taisyklingo kirčiavimo pavyzdys:
Vardininkas gražì (4 kirčiuotė) Lietuvà (3a kirčiuotė)
Kilmininkas gražiõs Lietuvõs
Naudininkas grãžiai Líetuvai
Galininkas grãžią Líetuvą
Įnagininkas (su) gražià Líetuva
Vietininkas gražiojè Lietuvojè
Šauksmininkas (o) gražì Líetuva!

(Pastaba: ypatingą dėmesį siūlau atkreipti į moteriškos giminės būdvardžio naudininko linksnio (kam?) „grãžiai Lietuvai“ kirčiavimą. Kirčiuoti reikia ne galūnę, bet šaknį. Ši taisyklė galioja ir kitiems moteriškos giminės naudininko linksnio būdvardžiams, įvardžiams, skaitvardžiams bei dalyviams: (kam?) báltai, júodai, (man) pãčiai, kókiai, kitókiai, víenai, añtrai, trčiai, nšančiai ir t. t.)

9. Dar atkreipkime dėmesį, kad lietuvių kalbos žodyne nėra žodžio „įtakoti“. Jį reikia keisti junginiu „daryti įtaką“. Patartina visiems pasinaudoti ir informacija, kuri pateikta aptariant Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

cheap_viagra       2018-11-28 12:48
cialis_cheap       2018-11-28 3:43
super       2018-02-5 7:46
cialis_canada       2018-01-15 19:00
sildenafil_citrate       2018-01-10 18:26
discount_cialis       2017-05-31 11:15
Pastaba       2016-11-26 11:41

Ne tik valdzios, bet ir radijo, TV zmones, zurnalistai megsta naudoti zodzius parazitus (nieko nereiskiancius) beveik kiekviename sakinyje. Pamineciau tokius, kaip “na”, “is tikruju”, kurie tikrai kalbos nepuosia ir minties nepraturtina smile.

Procentas ne išimtis       2016-11-26 0:54

Žodžiuose docentas, studentas, ir pan., -ent yra lietuviško -ant atitikmuo: dėst-ant-is, besimok-ant-is.
Žodžio procentas daryba visai kita: pro-centum, lietuviškai apytiksliai būtų nuo-šimto.
Todėl ir kirčiavimas nebūtinai turi sutapti.

pilietė       2016-11-25 21:52

o dar seimūnai sako „kainA, klausimAI, VisAginas, bIUdžetas“ ir t.t. O jeigu dar pridėsim nuolat kaišiojamą „šioje vietoje“ (užuot sakius šiuo atveju, šiuo požiūriu, šiuo klausimu, priklausomai nuo konteksto) kurį kartoja vos ne visi ir kairėje, ir dešinėje, arba „atstovauju rinkėjus, atstovauju Lietuvą, partiją“ ir pan. Galvoju, ar jie tokie negabūs, ar tiesiog negerbia savo kalbos.
1-ai komentatorei:
jokios problemos kirčiuoti „gegužĖ“, jeigu mokat sukirčiuoti žodį „kirmėlĖ“ - šių žodžių kirčiavimas vienodas; arba TrAkai kaip rAtai, akiniai- lašiniai(beje, vienas Lryto TV vedėjas kad jau sukirčiavo tai sukirčiavo: kiek Akinių turėjo… Nei verkti, nei juoktis.

Marginalas       2016-11-25 15:11

Tiesa, tačiau dar yra toks dalykas, kaip praktinė kalbos tikrovė ir sociolektai. Kur dar išlieka tarmės, ten niekam nereikia mokytis, visi kartu palaiko savo vietinį tarimą. Kas kita mieste, kur susidaro daugumos “žargonas” su savo “normomis”. Jei kas ims kalbėti tarsi televizijos laidos diktorius, atkreips į save dėmesį, o kam jam to reikia? Kam jam sakyti “neįprastai” su docentù, kai “visi sako” su doceñtu! Dar gerai, jei nesako su dòcentu ar net su dõcentu, arba iš viso su dócentu be jokių ten priegaidžių!
Kita vertus, patinka ar ne, vyksta kalbos kitimo procesas, o normintojai eina kartu su juo, nes po laiko pereina prie “naujos normos”. Pavyzdys - tas pats lenkiškas pròcentas - kokiu pagrindu čia išimtis?
Arba dviskaitos ir siekinio palaidojimas (J. Jablonskis juk reikalavo vieno ir kito, be to, ir tarmėse paliudyta!) Kodėl palaidojo? Tik todėl, kad ruskių kalboje nėra jokios dviskaitos, neminint siekinio, o per ilgiausią draugystės laiką praktiškai visi nustojo vartoti tokias formas.
Taigi normintojai galų gale pralaimi. Pavyzdys: bandymas vietoj procento įvesti lietuvišką nuošimtį pralaimėjo.
Matydami, kur vėjas pučia (seniai nebebūdami tikri, kad kalbos atlietuvinimas laimės), normintojai veikia net užbėgdami procesui už akių: jau nebesakoma krikščionys, krikščionimis, bet krikščioniai, krikščioniais, nors čia vėlgi einama prie morfologijos paprastinimo bei senovinių formų (o su jomis galų gale - ir pačių klasikinių linksniuočių!) palaidojimo. Kai bus palaidota, po laiko ir “dančiais” griežti.
Todėl reikia suprasti, kad prieš ką nors pataisant ar palaidojant, vykdomi ir eksperimentai. Pvz., reikia “daryti įtaką”, bet ne “įtakoti”. Geriau jau sakyti “krikščionys” nei krapštytis tarp “daryti įtaką” ir “įtakoti”. Juk eksperimento (bandymo primesti procesui “geresnę normą”) rezultatas vis tiek priklausys nuo tendencijų kovos, kurios, kaip matome, patys normintojai bijo, vaizduoja save viešpačiais, bet patyliukais kapituliuoja.

mama iš kaimo       2016-11-25 13:16

  Kirčiavimas dar ne taip baisu, ypač kai dabar reikalaujama jokiam vyresniam, ypač kaimo,  žmogui nesuvokiamai kirčiuoti pvz. gEgužė, bEbras, kibIras ir pan. Daug siaubingiau, kai beveik visi /išskyrus gal kokius 8/ seimo nariai, neišskiriant net švietimo viceministrų nemoka suskaičiuoti iki dviejų, ir jau antras dešimtmetis sako “du tūkstantis”, o save vadina “kompetetingais”. Turbūt, greitai pradės sakyti ir “kompetecija”


Rekomenduojame

Rasa Čepaitienė. Velykos 2021

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: DELFI panikuoja – propaganda jau neveikia

Nuo bačkos. Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Arvydas Anušauskas: paaiškinimas partiečiams, kodėl susidorota su prof. Adu Jakubausku

Mini serialas „Tiesa apie vakcinas“: pirmosios serijos pirmoji dalis

Nuo bačkos. Kubilius Rachlevičiui: konservatoriai kaip „ėjo į Vakarus“, taip ir toliau eis

Didžiojo Penktadienio Geroji Naujiena: „Atlikta!“ (Jn 19, 30)

Šv. Juozapo vyrų judėjimas kviečia šį šeštadienį rinktis Aušros Vartuose melstis rožinį vyrų intencijomis: Už Kristų, už šeimas, už Lietuvą!

Seimo sprendimas neturi analogų Lietuvoje, o galbūt ir visame pasaulyje. Visa Ado Jakubausko kalba Seimo tribūnoje

Vinco Kubiliaus reportažas iš mitingo, surengto šalia parlamento prof. Adui Jakubauskui palaikyti

TAUTŲ KIEMO diskusijų erdvė: Klestinčią valstybę kurti ant dorybės pamato: misija (ne)įmanoma?

Nida Vasiliauskaitė. Uždažyti vėliavą

Geroji Didžiojo Ketvirtadienio Naujiena: Jis parodė mums savo meilę iki galo

Nuo bačkos. Aušra Maldeikienė: „Na, šiaip jau mes Lietuvai neturėtume dirbti. Mes dirbam Europai“

Povilas Girdenis: Sveikinu su naujosios vargo mokyklos metinėmis!

Prof. Ado Jakubausko atsakymai į jam mestus melagingus kaltinimus

Andrius Macas. Krikščionio laikysena Didžiąją savaitę gydytojo akimis

Vidas Rachlevičius. Politinis bankrotas per 100 dienų

Vytautas Radžvilas. Pastaba apie Vytautą Landsbergį-Žemkalnį, arba Kas mūsų laukia

Liudvikas Jakimavičius. Šimonytė ir Bilotaitė nelabai suvokia, ką šneka…

Lietuvos mokslininkų sąjunga Seimui: itin teigiamai vertiname prof. Ado Jakubausko vertybines nuostatas ir veiklą

Česlovas Iškauskas. Kaip suprantame laisvę?

Marijos radijo „Aktualijų“ laida apie A. Dulkio sprendimą hormoninę kontraceptinę spiralę paauglėms ir jaunoms merginoms padaryti nemokamą

Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos laiškas TS-LKD skyrių pirmininkams dėl A. Jakubausko: kova už Lietuvos laisvę dar nebaigta

Algimantas Rusteika. Įsiklausykim, ką mums sako

Ramūnas Aušrotas. Lytiniai santykiai ankstyvame amžiuje yra gerai? Svarbu tik tai, kad jie būtų saugūs?

Lietuvos Sąrašas kviečia į forumą: nuo ko mus saugos „Laisvės patruliai“?

Kastytis Braziulis. Kodėl konservatorių siūloma tvarka yra žalinga demokratijai

Andrius Švarplys. Kaip atrodo leftistinis „atvirumas“

Povilas Gylys. Highway to hell!

Algimantas Rusteika. Beprotybė ir laimė

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.