Kultūros, kalbos, istorijos politika

Algimantas Zolubas. Lauknešėlis politikos dirvonų purentojams

Tiesos.lt redakcija   2016 m. lapkričio 25 d. 11:19

11     

    

Algimantas Zolubas. Lauknešėlis politikos dirvonų purentojams

Didelė garbė svetimą kalbą mokėti,
didelė gėda savosios gerai nemokėti

Dionizas Poška

Baigiasi 26-ji nepriklausomos Antrosios Lietuvos Respublikos metai, tačiau Seimų nariai ir Valstybės vadovai (!) taip ir neišmoko taisyklingai kirčiuoti žodžių Lietuva, parlamentas, departamentas. Dažniau nei kitus valstybės tarnautojus juos girdime per radiją, matome televizoriaus ekrane. Kai išgirsti politiką, bandantį įtikinti, kad jis eina koja kojon su Lietuvà (turi būti Líetuva), pasitikėjimas juo iškart dingsta. Ar reikia jiems ir mums šito?

Bandžiau asmeniniais laiškeliais paskatinti kai kuriuos politikus išmokti minimus ir dar kitus, dažnai vartojamus žodžius taisyklingai kirčiuoti, tačiau pastangos, regis, nuėjo perniek.

Tad paprašiau buvusį Lietuvos radijo diktorių ir filologą Darių Bulavą, mokiusį kirčiavimo radijo ir televizoriaus diktorius, paruošti dažniau vartojamų žodžių kirčiavimo pavyzdžius. Jis maloniai sutiko ir atsiuntė lauknešėlį, kurį drauge su kalėdiniais ir naujametiniais linkėjimais siūlau politikams priimti ir gerai įsidėmėti (daug kartų sau kartoti).

Atkreipkite dėmesį į kelių populiarių žodžių taisyklingą norminį kirčiavimą.

1. Vardininkas Lietuvà (3a kirčiuotė)
Kilmininkas Lietuvõs
Naudininkas Líetuvai
Galininkas Líetuvą
Įnagininkas (su) Líetuva
Vietininkas Lietuvojè
Šauksmininkas (o) Líetuva!

2. Departameñtas (2 kirčiuotė), departameñto, departameñtui, departameñtą, (su) departamentù, departamentè; departamentùs.

3. Parlameñtas (2 k.), parlameñto, parlameñtui, parlameñtą, (su) parlamentù, parlamentè; parlamentùs.

Taip pat kirčiuojami ir kiti tarptautiniai žodžiai su -eñt- priesaga:

doceñtas (2 k.), reglameñtas (2 k.), sakrameñtas (2 k.) ir t. t. Yra viena išimtis – pròcentas (1 k.): pròcentu; pròcentus.

4. Poligrãfas (2 kirčiuotė), poligrãfo, poligrãfui, poligrãfą, (su) poligrafù, poligrafè.

Visi kiti tarptautiniai žodžiai su sandu „-grãfas“ kirčiuojami taip pat:

aerogrãfas (2 k.), anemogrãfas (2 k.), ergogrãfas (2 k.), fotogrãfas (2 k.), paragrãfas (2k.) ir t. t.

5. Projèktas (2 k.), projèkto, projèktui, projèktą, (su) projektù, projektè; projektùs.
(PASTABA: minimų žodžių kirčiavimas kitaip yra šiurkšti kalbos klaida, atsiradusi dėl rusų kalbos kirčiavimo modelio neigiamos įtakos lietuvių kalbai.)

Dar vieno vertalo iš rusų kalbos kirčiavimas:

6. Vardininkas Pabaltijỹs (34b kirčiuotė)
Kilmininkas Pãbaltijo
Naudininkas Pãbaltijui
Galininkas Pãbaltijį
Įnagininkas (su) Pãbaltiju
Vietininkas (kur, kame) Pabaltijyjè
Šauksmininkas (o) Pabaltij!

(Pastaba: šitas geografinis vietovardis kirčiuojamas taip pat kaip žodis: pasiuntins, pãsiuntinio, pãsiuntiniui, pãsiuntinį, su pãsiuntiniu, pasiuntinyjè, pasiuntin! Šis pavadinimas liko tik istoriniuose ir geografiniuose tekstuose. Šiuolaikinėje komunikacijoje jį keičiame terminu „Baltijos šalys, Baltijos valstybės“.)

7. Privalu išmokti taisyklingai kirčiuoti ir dabar išpopuliarėjusį žodį – alkohòlis (2 kirčiuotė). Kiti linksniai kirčiuojami taip: alkohòlio, alkohòliui, alkohòlį, alkoholiù, alkohòlyje; alkohòliai, alkohòlių, alkohòliams, alkoholiùs, alkohòliais, alkohòliuose.

8. „Lietuvos“ kartu su būdvardžiu „graži“ taisyklingo kirčiavimo pavyzdys:
Vardininkas gražì (4 kirčiuotė) Lietuvà (3a kirčiuotė)
Kilmininkas gražiõs Lietuvõs
Naudininkas grãžiai Líetuvai
Galininkas grãžią Líetuvą
Įnagininkas (su) gražià Líetuva
Vietininkas gražiojè Lietuvojè
Šauksmininkas (o) gražì Líetuva!

(Pastaba: ypatingą dėmesį siūlau atkreipti į moteriškos giminės būdvardžio naudininko linksnio (kam?) „grãžiai Lietuvai“ kirčiavimą. Kirčiuoti reikia ne galūnę, bet šaknį. Ši taisyklė galioja ir kitiems moteriškos giminės naudininko linksnio būdvardžiams, įvardžiams, skaitvardžiams bei dalyviams: (kam?) báltai, júodai, (man) pãčiai, kókiai, kitókiai, víenai, añtrai, trčiai, nšančiai ir t. t.)

9. Dar atkreipkime dėmesį, kad lietuvių kalbos žodyne nėra žodžio „įtakoti“. Jį reikia keisti junginiu „daryti įtaką“. Patartina visiems pasinaudoti ir informacija, kuri pateikta aptariant Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

cheap_viagra       2018-11-28 12:48
cialis_cheap       2018-11-28 3:43
super       2018-02-5 7:46
cialis_canada       2018-01-15 19:00
sildenafil_citrate       2018-01-10 18:26
discount_cialis       2017-05-31 11:15
Pastaba       2016-11-26 11:41

Ne tik valdzios, bet ir radijo, TV zmones, zurnalistai megsta naudoti zodzius parazitus (nieko nereiskiancius) beveik kiekviename sakinyje. Pamineciau tokius, kaip “na”, “is tikruju”, kurie tikrai kalbos nepuosia ir minties nepraturtina smile.

Procentas ne išimtis       2016-11-26 0:54

Žodžiuose docentas, studentas, ir pan., -ent yra lietuviško -ant atitikmuo: dėst-ant-is, besimok-ant-is.
Žodžio procentas daryba visai kita: pro-centum, lietuviškai apytiksliai būtų nuo-šimto.
Todėl ir kirčiavimas nebūtinai turi sutapti.

pilietė       2016-11-25 21:52

o dar seimūnai sako „kainA, klausimAI, VisAginas, bIUdžetas“ ir t.t. O jeigu dar pridėsim nuolat kaišiojamą „šioje vietoje“ (užuot sakius šiuo atveju, šiuo požiūriu, šiuo klausimu, priklausomai nuo konteksto) kurį kartoja vos ne visi ir kairėje, ir dešinėje, arba „atstovauju rinkėjus, atstovauju Lietuvą, partiją“ ir pan. Galvoju, ar jie tokie negabūs, ar tiesiog negerbia savo kalbos.
1-ai komentatorei:
jokios problemos kirčiuoti „gegužĖ“, jeigu mokat sukirčiuoti žodį „kirmėlĖ“ - šių žodžių kirčiavimas vienodas; arba TrAkai kaip rAtai, akiniai- lašiniai(beje, vienas Lryto TV vedėjas kad jau sukirčiavo tai sukirčiavo: kiek Akinių turėjo… Nei verkti, nei juoktis.

Marginalas       2016-11-25 15:11

Tiesa, tačiau dar yra toks dalykas, kaip praktinė kalbos tikrovė ir sociolektai. Kur dar išlieka tarmės, ten niekam nereikia mokytis, visi kartu palaiko savo vietinį tarimą. Kas kita mieste, kur susidaro daugumos “žargonas” su savo “normomis”. Jei kas ims kalbėti tarsi televizijos laidos diktorius, atkreips į save dėmesį, o kam jam to reikia? Kam jam sakyti “neįprastai” su docentù, kai “visi sako” su doceñtu! Dar gerai, jei nesako su dòcentu ar net su dõcentu, arba iš viso su dócentu be jokių ten priegaidžių!
Kita vertus, patinka ar ne, vyksta kalbos kitimo procesas, o normintojai eina kartu su juo, nes po laiko pereina prie “naujos normos”. Pavyzdys - tas pats lenkiškas pròcentas - kokiu pagrindu čia išimtis?
Arba dviskaitos ir siekinio palaidojimas (J. Jablonskis juk reikalavo vieno ir kito, be to, ir tarmėse paliudyta!) Kodėl palaidojo? Tik todėl, kad ruskių kalboje nėra jokios dviskaitos, neminint siekinio, o per ilgiausią draugystės laiką praktiškai visi nustojo vartoti tokias formas.
Taigi normintojai galų gale pralaimi. Pavyzdys: bandymas vietoj procento įvesti lietuvišką nuošimtį pralaimėjo.
Matydami, kur vėjas pučia (seniai nebebūdami tikri, kad kalbos atlietuvinimas laimės), normintojai veikia net užbėgdami procesui už akių: jau nebesakoma krikščionys, krikščionimis, bet krikščioniai, krikščioniais, nors čia vėlgi einama prie morfologijos paprastinimo bei senovinių formų (o su jomis galų gale - ir pačių klasikinių linksniuočių!) palaidojimo. Kai bus palaidota, po laiko ir “dančiais” griežti.
Todėl reikia suprasti, kad prieš ką nors pataisant ar palaidojant, vykdomi ir eksperimentai. Pvz., reikia “daryti įtaką”, bet ne “įtakoti”. Geriau jau sakyti “krikščionys” nei krapštytis tarp “daryti įtaką” ir “įtakoti”. Juk eksperimento (bandymo primesti procesui “geresnę normą”) rezultatas vis tiek priklausys nuo tendencijų kovos, kurios, kaip matome, patys normintojai bijo, vaizduoja save viešpačiais, bet patyliukais kapituliuoja.

mama iš kaimo       2016-11-25 13:16

  Kirčiavimas dar ne taip baisu, ypač kai dabar reikalaujama jokiam vyresniam, ypač kaimo,  žmogui nesuvokiamai kirčiuoti pvz. gEgužė, bEbras, kibIras ir pan. Daug siaubingiau, kai beveik visi /išskyrus gal kokius 8/ seimo nariai, neišskiriant net švietimo viceministrų nemoka suskaičiuoti iki dviejų, ir jau antras dešimtmetis sako “du tūkstantis”, o save vadina “kompetetingais”. Turbūt, greitai pradės sakyti ir “kompetecija”


Rekomenduojame

LGGRT Centro tyrimo išvadas patvirtino Rusijos Federacijos valstybinis archyvas

Susitelkusi Lietuva. Mykolas Kleck: „O, Lietuva, kaip aš tave myliu“

Audrius Bačiulis. Apie Europos Sąjungos jungtinius apsaugų nuo Corona viruso epidemijos pirkimus

Algimantas Rusteika. Na, bet kai viskas baigsis, bus gerai

Andrius Švarplys. Demokratija tapo globalistinio valdymo iškamša

Michaelas Cookas. Bijote koronaviruso? Džiaukitės, kad negimėte prieš 400 metų

Povilas Gylys. Dalia Grybauskaitė: asmeninės savybės

Liudijimas. Gydytojas iš Lombardijos: „Džiaugiuosi, kad grįžau prie Dievo, kai mus supa kančia ir mirtis“

Rasa Čepaitienė. Palaikykime SAM ministrą Aurelijų Verygą

Verta prisiminti. J. Tumo-Vaižganto laiškas apie „karantino sąlygas“ Kauno potvynio metu 1926-aisiais

Aurelijus Veryga. #veido_kaukės

Jurga Lago. Štai kaip gerai „tvarkosi kitos šalys“, arba Apie europinius standartus

Neringa Venckienė dalijasi prisiminimais: „Kas išliejo, nutašė, suformavo… mus tokius?“

Rasa Čepaitienė.  Karantinas (II): kinų pavasaris

Mindaugas Skrupskelis iš Kinijos: kovo 24-osios įrašas apie pasaulio atsaką į CoVid-19 iššūkį

Vladimiras Laučius. Koronavirusas rodo tikrąjį mūsų veidą

Ar tikslinga dėvėti namuose pasiūtą kaukę? Užkrečiamų ligų ir AIDS centro informacija

Roberto de Mattei. Nauji scenarijai koronaviruso eroje

Pasaulio sveikatos organizacija: Kas yra COVID-19 ir kaip TU turėtum elgtis (video)

Vytautas Sinica. Tikrai rimtų iššūkių akivaizdoje turime tik save – savo valstybę ir jos galimybes

Dvaro medikas skėlė iš peties. Audriaus Bačiulio ir Vytauto Sinicos komentarai

Nacionalinio susivienijimo pareiškimas „Dėl būtinybės krizės sąlygomis vadovautis konstitucine valdžios ir demokratinio valdymo samprata“

Liudvikas Jakimavičius. Progresas ir jo rogutės

Geroji Naujiena: Akli mes ar kalti? arba Jo Teismo belaukiant

Junkimės į bendrą maldą stebėdami šv. Mišių transliaciją per televiziją, radiją ar internetu

Andrius Švarplys. 4 klausimai

Visuotiniai ypatingi atlaidai tikintiesiems

Tomas Pueyo. Koronavirusas: Kodėl turime veikti žaibiškai?

Vytautas Rubavičius. Civilizacinis Karūnuotojo veidrodis

Verta pamatyti ir ... pasigrožėti: pandeminė Roma

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.