Visuomenės pokyčių analizė, Krašto žinios, Propagandos ir ideologijos analizė, Kultūros, kalbos, istorijos politika

Algimantas Zolubas. Kilnus reiškinys

Tiesos.lt redakcija   2018 m. spalio 15 d. 7:07

2     

    

Algimantas Zolubas. Kilnus reiškinys

Spalio 20 d. Virbališkių bendruomenės salėje vyks renginys Atmintis išlieka gyva, skirtas Lietuvos šimtmečiui paminėti. Organizatoriai – Virbališkių biblioteka, Laukminiškių kaimo muziejus, Virbališkių kaimo bendruomenės taryba. Įsidėmėtina: ne politinės partijos, ne valstybinės institucijos, o vietos bendruomenė mini Valstybės šimtmetį, mini jos praeitį, iškilias asmenybes, praeityje sukurtą paveldą! Kilnus reiškinys!

Jei laiką žymėsime horizontalia ašimi, o įvykius – vertikalia, turėsime savo istorijos grafinę išraišką, praeities vaizdą. Istorija – tik praeitis, čia dabarčiai ir ateičiai yra vieta, tačiau nei dabarties, nei ateities nėra. Dabarties nėra, nes ji po akimirkos virsta praeitimi, o ateities nėra, nes ji dar neatėjo (kai ateis, per dabartį iškart virs praeitimi).

Tačiau dabar mūsų politikai, kultūros ir meno veikėjai, tarsi ignoruodami Himno žodžius iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia, naudojasi netikusia laiko ir vietos samplaika. Junginio „čia ir dabar“ neužtiksime senesnėje bendrinėje kalboje, grožinėje ar kitokioje literatūroje. Tačiau dabar junginį jau vartoja dažnas kalbėtojas, vartoja kur visiškai jo nereikia, kur netinka, kur jis neturi jokios prasmės. Junginys jau virsta kažkokia magiška formule. Jį vartoja žinantys ką nori pasakyti liberalieji filosofai, nesusivokiantys filosofų mėgdžiotojai, politikai, vartoja valstybės vadovai. Jei kalbėtojai netikusį darinį vartoja kaip kalbos stiliaus įmantrybę, jis dėl išplitimo jau neoriginalus, banalus.

Junginio „čia ir dabar“ sureikšminimas, juolab siekis gyventi pagal jį, pirmučiausia, yra bedieviškas, nes pripažindamas tik momentą ir ribotą vietą, neigia Pradžią ir Amžinybę. Deja, ne vien bedieviai ir vienadieniai drugeliai gyvena ir naudojasi momentu, maža laiko atkarpėle. Juo, darkydami žemės ir visuomenės veidą, pasaulyje naudojasi daugelis galiūnus vaizduojančių šios žemės dulkių.

Laiko ir vietos, kurie matuojami skirtingais matais, samplaika – ne tik nelogiška, bet nuolat vartojama tarsi tvirtina, kad viskas, kas buvo, kas vyko ir vyksta kitur, – nereikšminga, o svarbu ir reikšminga, kas vyksta čia, kas vyksta dabar. Panašu, kad peršamas egocentrizmas, požiūris į gyvenimą, kai pirmenybė teikiama savo paties, o ne kitų idealams ar interesams. Gyvenant ir veikiant vardan „čia ir dabar“ altruizmui vietos nelieka. Iš tikrųjų tokį vaizdą Lietuvoje ir matome: vieni gyvena pilims ar rūmams prilygstančiuose būstuose, kiti – statybininkų vagonėliuose ar šiluminiuose mazguose, vieni šimtus tūkstančių litų švaisto savo hedonistiniams poreikiams tenkinti, kitiems trūksta centų maistui ar vaistui. Ir tik dėl to, kad pirmųjų dvasios struktūra grynai buržuazinė, kad jie gyvena pagal formulę „čia ir dabar“.

Gal kam keistai pasirodys, tačiau buržuazinė dvasia buvo puoselėjama diegiant marksistinę ideologiją; su buržuazija buvo kovojama kaip su luomu, siekiant atimti iš jos turtus, net komunizmo siekis buvo grynai buržuazinis: „Iš kiekvieno – pagal galimybes, kiekvienam – pagal poreikius“. Komunistinė nomenklatūra jau anuomet gyveno komunizme, o dabar, dingus menkiausiems ribojimams, – juo labiau. Tačiau ir visame pasaulyje ne geresni dalykai dedasi.

Žmogus tapo prievartautoju. Jis reikalauja: duok čia, duok dabar, duok kuo daugiau, jis pamiršo žodžius „gana“, „pakanka“. Žmogus kaip trandis graužiasi į žemės gelmes, negalvodamas apie pasekmes, grobia jos išteklius, besaikiškai vartoja, o žemei grąžina taršalus, nuodija vandenį, orą.

Dėl nemeilės žemei, pastaroji nebeatlaiko to „čia ir dabar“, uraganais, žemės drebėjimais, cunamiais kratosi žmogaus, kuris iš Dievo paveikslo ir panašumo virto žemės parazitu. Tokiu virto iš gyvensenos šalindamas konservatyvųjį pradą, tvirtinantį laikų ryšį, vienodai vertinantį ne tik dabartį, bet ir praeitį.

Konservatyvusis pradas numato ne tik dabartinės kartos teises, jis pripažįsta balsą ir teises buvusių kartų, jis pripažįsta nenutrūkstamą ryšį tarp kartų, jo dėka išlieka gyvas paveldas, tradicijos, papročiai. Jis saugo tautas nuo nutautėjimo. Šis pradas nėra vien praeities sergėtojas, jis nukreiptas ir į ateitį, jis ne tik nesipriešina kūrybai, bet ją skatina, neardydamas senojo pasaulio, užtikrina kūrybos tęstinumą.

Dūsaujam dėl mažo gimstamumo, dėl tautos išsivaikščiojimo, dėl nutautėjimo per santuokas su kitataučiais, dėl šeimų netvarumo. Priežastis – konservatyviojo prado sunykimas, gyvensena pagal nuostatą „čia ir dabar“. Jau mada tapo gyventi nesusituokus, ne ištikimosios gulbės, o kosmopolitinio žvirblelio pavyzdžiu seka šeimos, vedybos su kitataučiais nebelaikomos tautine nuodėme (neskaitlingoms tautoms – pražūtingas pavojus), pamirštama, kad Lietuva buvo „šalelė daug mielesnė, juoda duona daug gardesnė“.

Metas sustoti, susimąstyti, neatidėliojant daryti išvadas. Sustoti čia, Lietuvoje. Daryti dabar, nes vėliau gali būti per vėlu. Šioje vietoje žodžių derinys „čia ir dabar“ turi prasmę.

Iš Laukminiškių kilęs šių eilučių autorius sveikina kilnaus renginio organizatorius ir dalyvius, nuoširdžiai linki jiems geros kloties dabarties ir ateities veikloje, kad būsimos kartos ją laikytų minėjimų verta, kai ta veikla taps praeitimi.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Autorius Albinai       2018-10-15 12:33

Todėl, kad suliberalėjo, konservatizmo pradas nunyko, pasikeitė į „čia ir dabar“. Krikščioniškos vertybės buvo ir tebėra tik partijos pavadinime, bet ne ideologijoje.

albina       2018-10-15 10:12

Tikiu,kad gerb.Autorius savo gyvenime ir vadovaujasi tuo,ką akcentuoja.Bet kodėl partija taip nutolo nuo krikščioniškų vertybių?


Rekomenduojame

Andrius Švarplys. Kas gali apginti žodžio laisvę ir laisvę apskritai?

Geroji Naujiena: Stiprūs Jo malone

Vytautas Matulevičius. „270 milijonų, kurie parklupdė Lietuvą“

Raimondas Navickas. O gal tai jokie NE vandalai? Gal tai PROTESTUOTOJAI?

Pagaliau. Vygantas Malinauskas. Katalikų jaunuoliai neleido nugriauti šv. Junipero Serra statulos Kalifornijoje

Ramūnas Aušrotas. Hipsteriai, į Seimą!

Česlovas Iškauskas. Smėlis pro pirštus. Ironiškos pastabos

Iš propagandos frontų: LRT atsiskaito visuomenei: birželio 29 d. 16 h per LRT TELEVIZIJĄ ir portale LRT.lt. rengia spec. laidą, kviečia klausti

Ne juokas. Tadas Skukas vilniečių vardu: mere Š., pasitikrink sveikatą!

Vytautas Radžvilas. Kūjo ir pjautuvo šešėlis virš šeimos (I)

Vidmantas Valiušaitis. Geopolitinė „senosios tvarkos“ griūtis ir Birželio sukilimas

Liudvikas Jakimavičius. Heraklio beieškant

Gedimino Jankaus kreipimasis į TS-LKD atstovus Vilniaus Taryboje: Kodėl jūs veidmainiaujate, kolaboruojate su mankurtais?

Algimantas Rusteika. Riba, kurią peržengus jūsų neišgelbės jokia jėga, policija ar vandens patrankos

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Nebūkime aukos

Nida Vasiliauskaitė. Miesto valdžios akimis esate infantilūs buzzwordais valdomi pampersiniai

Arūnas Bubnys. 1941 m. birželio sukilimas Vilniuje

Seime registruotas įstatymas siekiant apsaugoti Lukiškių aikštę nuo tolesnio jos išniekinimo

Rasa Čepaitienė. Pornokratija*

Nacionalinis susivienijimas reikalauja Remigijaus Šimašiaus atsistatydinimo

Ramūnas Karbauskis. R. Šimašiaus pliažas tampa Tautos kančias menančios aikštės išniekinimo simboliu

Rasa Čepaitienė. Suklastota meilė

Liudvikas Jakimavičius. Šimašiaus vardo pliažo naujienos

Robertas Grigas. Man tai buvo skiepai nuo bet kokio sovietizmo

Tomas Baranauskas. Apie magišką smėlio galią

Prisiminkime ir atminkime. Goda Krukauskienė: Budavonės kankiniai

Algimantas Rusteika. Vienybės klausimu: tiesa išlaisvina

Vygantas Malinauskas. „Kaip ant tyčių...“

Vytautas Radžvilas. Sisteminė „opozicija“ – nomenklatūrinio režimo atrama

Nuo bačkos. Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė: Šimašius būtų puikus prezidentas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.