Algimantas Zolubas. Iš administravimo – vietos bendruomenių trapumas

Tiesos.lt redakcija   2013 m. gruodžio 5 d. 8:51

2     

    

Algimantas Zolubas. Iš administravimo – vietos bendruomenių trapumas

Tik praėjus po nepriklausomybės atgavimo dvidešimtmečiui apsižiūrėta, kad vietos savivalda nedemokratiška, kad vietoj demokratijos tebeveikia partinė ar nepartinė biurokratija. Antai seniūnai, artimiausi vietos bendruomenei valdžios atstovai, nėra renkami, o juos skiria net ne rajono ar miesto taryba, o savivaldybės administratorius, t. y. biurokratas, nes pastarasis skiriamas, jo niekas nerenka. Taigi seniūnas nėra laisvas atstovauti vietos bendruomenei, nes pavaldus administratoriui, todėl jam nereikalinga laisvai rinkta, jo neadministruojama vietos bendruomenės taryba, todėl jis rūpinasi ją sudaryti iš jam palankių asmenų. Veiklus seniūnas nesunkiai „prastumia“ į vietos bendruomenės tarybą sau palankius asmenis, kas tarybą paverčia neveikliu dariniu.

Netenkina visuomenės ir savivaldybės tarybų kandidatų rinkimai pagal partijų sąrašus, nes daugelyje savivaldybių išliko tie patys, prieš du dešimtmečius valdę asmenys, tik pakeitę tos „vienintelės“ partijos pavadinimą. Atsiradusi galimybė į savivaldybių tarybas kelti nepartinius kandidatus tarsi teikia tam tikrų vilčių, tačiau jos dar pakankamai blankios, nes aišku, kad vienas kandidatas ar jų sąrašėlis politikos negali pakeisti. O žinomos, jau vienaip ar kitaip pasirodžiusios partijos turi patyrimą, pažįstamus rinkėjams narius, juos kontroliuoja įstatymai, „kedena“ žiniasklaida. Vienišiai arba grupės dar nėra pakankamai pažįstami visuomenei, tik kai kurie, susibūrę į judėjimus, yra jau nemažai nuveikę, bendruomenėms pažįstami.

Vietos bendruomenė yra priimtiniausia, nieko nekainuojanti bendravimo erdvė – pilietiškumo mokykla. Nelengva suburti vietos bendruomenę, nes okupacijos metais dirbtinai kurpti kolektyvai netapo normalaus, skaidraus ir šilto bendravimo pavyzdžiais, o virto žmonių susvetimėjimo priežastimi. Pastebėsime, kad tas susvetimėjimas, pasirodo, išliko ilgam. O burtis į vietos bendruomenes paskatino kolektyvinio pasipriešinimo biurokratiniam valdymui poreikis. Deja, nei paskatos, nei paramos bendruomenės iš valstybės nesulaukia. O pasipriešinimas bendruomenių kūrimuisi akivaizdus.

Tikroji savivalda prasideda ten, kur bendruomenė, geriausiai matydama savo problemas ir poreikius, imasi tvarkyti vietos reikalus, daro poveikį administraciniam valdymui bei sprendimų priėmimui „iš viršaus“. Savivaldybių administracijos bendruomenių darinius, kylančius „iš apačios“, laiko neparankiais administraciniam valdymui. Štai todėl net imasi priemonių žlugdyti natūraliai besikuriančias bendruomenes.

Antai Vilniaus seniūnijose veikė ir formaliai kai kuriose seniūnijose tebeveikia demokratiškai išrinktos bendruomenių tarybos. Tačiau 2006 m. birželio 28 d. mero A.Zuoko iniciatyva Vilniaus miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. 1-1242 patvirtino Gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovų rinkimo tvarką, kuria vadovaujantis buvo išrinktos neva visuomeninės seniūnijų bendruomenių tarybos. Trumpai tariant, buvo tanku suvažinėtos besikuriančios visuomeninės bendruomenės tarybos. Rinkimus organizavo ir tokias tarybas tvirtino seniūnai. Iš tikrųjų jos ir yra tiesiogiai pavaldžios seniūnams, tačiau jų balsas, greta veikiančių, gyventojų išrinktų bendruomenių tarybų, jau įvardijamas taip pat bendruomenių balsu. Taigi seniūnijų ribose veikia dvi bendruomenės tarybos, nors seniūnijos gyventojų bendruomenė tėra viena. Taip per skaldymą yra naikinami tikrosios savivaldos pradai.

Panašu, kad Vilniuje veiklių bendruomenių faktiškai nėra, nes į jų tarybas jau kūrimosi metu, per seniūnus buvo peršami administracijai palankūs kandidatai. Po rinkimų tokios tarybos demonstravo tik veiklos regimybę, o jei taryboje rasdavosi veiklesnis narys, jis įvairiais būdais buvo stabdomas ar niekinamas.

Akivaizdus visuomeninės tarybos naikinimo pavyzdys yra Vilniuje, Lazdynų mikrorajone, kai veiklus visuomeninės Lazdynų bendruomenės savivaldijos tarybos narys Gediminas Gemskis tapo administruojamos savivaldos auka, nes jo realiai nuveikti darbai buvo niekinami, jo siūlymai abiejose bendruomenės tarybose ignoruojami, net pasišauta „nenuoramą“ nuo veiklos atbaidyti teismais. Štai vienas iš Lazdynų bendruomenės savivaldijos tarybos narių, Aukštųjų Panerių įmonių asociacijos prezidentas, faktinis Gariūnų turgaus vadovas Eugenijus Bulavas privataus kaltinimo tvarka padavė G.Gemskį Pirmajam Vilniaus m. 1-ajam apylinkės teismui už neva apie jį žiniasklaidoje paskelbtą šmeižtą. Dvejus metus besitęsiantis teismo procesas prieš aktyvų bendruomenės narį bauginant atimti kaltinamajam laisvę iki vienerių metų tolygu skatinti bendruomenės neveiklumą. Tuo pat metu iš žiniasklaidos galima matyti, kad bendruomenei svarbiais klausimais (Lazdynų baseinas, medicininių atliekų deginimas, buitinių atliekų deginimas, vandenvalos dumblo naikinimas) daugiausia pasisakė buvęs tarybos narys G.Gemskis, o ne visuomeninės ir alternatyvios tarybos vadovai ar nariai. O ši tarybos savivaldija iš tikrųjų yra tokia pasyvi, kad, mano nuomone, neturi ką bendruomenei parodyti, ką jai pasakyti, kokiai veiklai skatinti, nes faktiškai bendruomenės susirinkimų neorganizuoja, su gyventojais bendrauti vengia. Gal todėl net bendruomenės sukurtą ir veikusį bendruomenės internetinį portalą sunaikino. Labai panašu, kad administruojamos savivaldos veikiama ir pati bendruomenės savivaldijos taryba, skatindama vietos savivaldos trapumą, pati eina į galutinį susinaikinimą.

Vietos savivaldos kūrimas „iš apačios“, ypač miestuose, kur gyventojai vieni kitų nepažįsta, yra nelengvas ne vien dėl administracijos pasipriešinimo tokiai savivaldai, bet ir dėl bendravimo stokos, gyventojų pasyvumo, dėl to, kad nesuvokiama bendruomeninės veiklos nauda. O juk vietos bendruomenės poreikius geriausiai supranta patys jos nariai, būtent dėl to bendruomenėms ir sudaromos sąlygos kurti projektus, gauti lėšų jiems realizuoti, t.y. be administracijos diktato ir pagalbos atlikti tai, ko nesugeba ar nenori atlikti administracija. Kita vertus, vietos bendruomenė yra demokratijos pradžios mokykla, demokratinio valdymo lopšys.

P.S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Algimantas - Virginijai       2013-12-8 6:39

- Nestovėti po medžiu.

Virginija       2013-12-5 9:19

Tai ką daryti, kad aktyvūs piliečiai, kaip Gemskis ir pan. vadovautų vietos savivaldai?


Rekomenduojame

Vytautas Rubavičius. Su kaimu prarandame gimtinės nuovoką

Rūta Janutienė „Iš savo varpinės“: Ar Dalia Grybauskaitė galėjo būti šantažuojama?

Liudvikas Jakimavičius. Šėpos jubiliejų pasitinkant

Geroji Naujiena: Kaip nenustoti sūrumo

Andrius Švarplys. Šveicarai uždraudė diskriminuoti gėjus kalboje ir viešumoje. Ką tai reiškia?

LR žvalgyba informuoja: kaip viešai vertintinos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui kylančios grėsmės ir pastebėti rizikos veiksniai

Nijolė Aleinikova. Apie dvasingumą – nusibodusi, bet taip ir nesuprasta tema

Apie meilę, kuri niekada nesibaigia – minint kun. Juozo Zdebskio 34-ąsias žūties metines

Algimantas Rusteika. Šeimininko belaukiant

Vytautas Radžvilas. Klausimas „Lietuvos Sąrašo“ partijai

Audrius Bačiulis. Sunkus tas LRT leftistinių propagandistų gyvenimas

Laimonas Kairiūkštis. Kiekybė ar kokybė, arba Kiek iš jūsų perskaitote 600 romanų per metus?

„Northwest Herald“: „Gyvenimas po ekstradicijos“ – Karolio Venckaus apžvalga

Romualdas Žekas. Sveikatos reforma – kodėl nesusikalbame?

Robert P. George. Drąsa, meilė ir pasiaukojimas kovoje už santuoką

Mark Regnerus. Silpni duomenys, maža imtis ir politizuotos išvados dėl LGBT asmenų diskriminacijos

Vidmantas Valiušaitis. Demokratija įsitvirtino pas mus tik kaip savotiškas „Potiomkino kaimas“ švogerių krašte

Vygandas Trainys apie Mokytojos ir Policininkės konfliktą dėl Trispalvės ir jo teisinį vertinimą: per 30 m. niekas nepasikeitė – dabar pakuotų „savi“

Algimantas Rusteika. Apie grėsmes grėsmėms

Nuo bačkos. Andrius Navickas: mūsų didžiausias politinis koziris yra Ingrida Šimonytė ir jos apsisprendimas yra svarbesnis nei visa politinė programa

„Žygis už gyvybę“ ir socialinių platformų cenzūra

Chad Pecknold. Brexitas – daugiau nei populistų maištas prieš globalizmą

Vidas Rachlevičius. Gal nemokykim britų gyventi

Mūzos ir ginklo broliai: Atmintis gyva. Konferencija skirta rašytojo, partizano Mamerto Indriliūno 100-osioms gimimo metinėms

Zofia Kossak-Szczucka: „Protestas!“

Istorija be vėliavnešių – tik butaforija

Nigel Farage. Trumpas pasakojimas apie ilgą kovą už Brexitą

Valdas Vižinis. Pokalbiai su teisėsauga. I dalis. Apie anūkės tvirkinimą

Petras Cidzikas – Lietuvos dvasios karys

Darius Kuolys. Ir darsyk apie lietuvių laisvės projektą, jo atramas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.