Įžvalgos

Algimantas Zolubas. Diagnozė: sutrikęs protas, pasiligojusi valia?

Tiesos.lt redakcija   2018 m. kovo 9 d. 3:09

4     

    

Algimantas Zolubas. Diagnozė: sutrikęs protas, pasiligojusi valia?

Vartojimas yra tapęs masine epidemija. Nežabotas žmogaus vartojimas kaip reiškinys žmogų sutapatina su materija, paverčia jį vien kūnu, ir todėl žmogus pats iš savęs atima laisvę, įsikalina į daiktų vergiją, tampa kaliniu ir prižiūrėtoju viename asmenyje, kaliniu be nustatyto kalėjimo termino, be vilties išeiti į laisvę, be amnestijos. Kad iš tikrųjų yra įsisiautėjusi vartojimo epidemija, net mokslinių tyrimų nereikia. Jei atliekų nuo vartojimo nebetalpina didžiausi sąvartynai, jei sąvartynams jau vietos pritrūko, galima tvirtinti, kad visko vartojama daugiau nei pakliūna į atliekas. Atliekų gausa taip pat liudija, kad žmogus netaupo, netausoja, o tik vartoja, vartoja… Nepretenduodami į gilias studijas, pabandykime nors dalinai pasiaiškinti, kur tūno tas vartojimo epidemijos virusas.

Ekonominis materializmas, kapitalizmas bei su jais susijusi techninė revoliucija atskiria ūkininkavimą, gamybą nuo dvasinio gyvenimo. Socialiniame gyvenime materijos ir dvasios atskyrimas yra klaida, nes ūkinė veikla yra dvasinio gyvenimo padarinys; ūkininkavimas yra žmogaus valios aktas, o darbo drausmė, darbo našumas taip pat priklauso nuo dvasinių veiksnių. Pats darbas yra iš dvasios, o ne iš materijos kilęs reiškinys. Tarkim, žemdirbys nuo seno žemę šventa vadino, ją mylėjo, su ja dvasingai bendravo, artojas, berdamas į dirvą pirmą grūdų saują, ją peržegnodavo, palaimindavo, sulaukęs derliaus ar sėdęs už stalo malda Dangui dėkojo. Ir dabar šventinami paminklai, prieš pradedant pastato statybą šventinamas kertinis akmuo, šventinamos naujos patalpos, šventinami laivai, automobiliai. Tokiu būdu įdvasinami medžiaginio pasaulio ir žmogaus santykiai. Deja jie kinta nudvasinimo link, pašventinimas tampa apeiga iš tradicijos, tolimesnis bendravimas su pašventintu objektu lieka utilitarus; nebekeliama kepurė prieš pašventintą pakelės kryžių, įėjus į pašventintą būstą nebeištariama „Garbė Jėzui Kristui“, prieš kandant duonos kąsnį iš pašventinto lauko nebekalbama padėkos malda.

Kapitalistinis ūkininkavimas veda į dvasios vergiją ekonomikai, nors toks ūkininkavimas buvo kuriamas būtent dvasios galiomis. Marksistinė klaidatikystė kapitalizmą bandė pakeisti socializmu, kuris žadėjo reguliuoti stichines ūkininkavimo jėgas, tačiau socializme žmogaus dvasia pateko į naują vergijos formą. Suvisuomeninus nuosavybę, žmogaus santykiai su materija pasikeitė iš esmės, santykiai nutrūko. Nuosavybė numato ne tik materialiųjų gėrybių vartojimą, bet ir paveldimą dvasinį asmenybės ryšį šeimoje, giminėje; asmenybė įgyja teises ir pareigas, todėl jos santykis su materija ūkinėje veikloje tampa kitoks, sudvasintas, ne vien vartotojiškas.

Iš savo šalies išvarytas socializmo kritikas iškilus rusų filosofas Nikolajus Berdiajevas, nagrinėdamas ūkininkavimą, atkreipė dėmesį į perversmą, kurį įvykdė mašinos. Iš tikrųjų mašinos nušalino žmogų nuo prisilietimo prie medžiagos, atėmė rankų darbą (ar ne todėl labiau vertiname rankdarbį nei fabrikinį daiktą). Šiais laikais žmogus nušalinamas ne tik nuo prisilietimo prie medžiagos, fizinio darbo, bet ir nuo mąstymo, prisilietimo mintimis prie darbo, nes žmogų pakeičia atitinkamai užprogramuoti kompiuteriai valdantys robotus; žmogui telieka operatoriaus vaidmuo.

Nudvasintas ūkininkavimas atvedė į nudvasintą vartojimą. Mašinų pagalba gaminami produktai atpigo, tarsi neteko vertės, todėl neatsakingai perkama, nesaikingai vartojama, netaupoma, netausojama. Kad gaminant tuos produktus teršiamas oras, vanduo, žemė, kad sekinami iškasenų ištekliai, nei gamintojas, nei vartotojas nepaiso, nes dvasinis ryšis nei su gamyba, nei su vartojimu jų nebesieja. Lieka vienintelis siekis – tenkinti nuolat augančius poreikius, kuriems ribų nėra. Tačiau tų poreikių patenkinimo jausmas neateina, žmogus, užsikrėtęs vartojimo virusu, kaip pradžioje buvo minėta, iš savęs atima laisvę, pasmerkia daiktų vergijai iki gyvos galvos.

Nežabotas vartojimas grįžtamuoju ryšiu skatina atitinkamą gamybą: siekiant tenkinti vis augančius poreikius bei pelno, vykdoma perteklinė maisto produktų bei buities reikmenų gamyba, pastatų statybos, ryšių, transporto priemonių plėtra. Nebeatsižvelgiama į gamtos bei kultūrinio paveldo nuostolius, nes svarbu patenkinti pilvažmogių poreikius.

Todėl ant pramonės ir prekybos darbastalio atsidūrė tautų konservatyvusis pradas, kultūra, tradicijos, amžinosios ir bendražmogiškos vertybės, jos keičiamos į surogatus, kėsinamasi ne tik toliau genetiškai modifikuoti augalus, bet ir klonuoti bei robotizuoti patį žmogų. Tai, be abejonės, sutrikusio proto ir pasiligojusios valios išdava. Mokslininkų ir visuomenės patirtimi pripažinta klimato kaita, su juo susijusios gamtos stichijos veda ne į mistinę, o realią pasaulio pabaigą.

Minimi reiškiniai neaplenkia ir galvotrūkčiais įsijungusios į tarptautinę bendriją „Dievo užantyje, ašaros Dievo aky“ esančios Lietuvos. Mūsų politikai linkę besąlygiškai sekti globalistų diktuojamus nežmoniškai kitoniškus pokyčius. Dera čia įterpti tiek su vartojimu, tiek su prekyba siejamą akibrokštą. Šiuo metu mūsų politikai begėdiškai pataikauja vieno tuteišų reikalavimams: politikai,  nepasitelkę kalbos ekspertų, pakrovė lietuvių kalbos rašybą į Seimo vežėčias ir savo turgelyje kėsinasi parduoti ją už tuteišų nusišypsojimą. Ar tai nepanašu į sutrikusio proto ir pasiligojusios valios išdavą?

Stabdyti įsibėgėjusią vartojimo epidemiją nelengva, žmonijai susitarti – juo labiau. Paryžiuje susirinkę JTO atstovai konstatavo, jog jau yra įvykę negrįžtami klimato pokyčiai, kuriuos liudija šiltnamio efektas, padažnėję žemės drebėjimai, cunamiai, uraganai, sausros bei liūtys. Žmonijos išlikimo grėsmės – nebūties bedugnės – akivaizdoje, nuo vartojimo epidemijos priemones panaudoti tikrai teks, tačiau nedelsiant turės būti dedamos pastangos grįžti nuo sutrikusio prie sveiko proto ir gydoma pasiligojusi valia.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

....       2018-03-10 22:04

Ačiū Autoriui, išties įdomios įžvalgos. Gera hipermeteralizmo regreso kritika ir teisingai įžvelgta vartojimo, kaip nesustabdomo proceso, problematika. Kuomet skaičiai tapo užfiksuoti laike ir tam buvo pasitelktos šiuolaikinės technologijos, vartojimas tapo tokiu pat mechaniniu procesu, kaip ir gamyba, ir visiškai nesusimąstoma apie poreikių ir vartojimo santykį ir šio santykio paskemes. Kaip paprastai, svarbu yra ir motyvacija - vis greitinamame procese, kuomet vyksta savotiškos ,,skaičių lenktynės’‘, gamintojas nesivadovauja pozityviomis nuostatomis - kad dirbinys būtų gražus, patvarus, kokybiškas ir kad bent kiek atsipindėtų gamintojo individualumą. Pažiūrėkite į šiandienos automobilių dizainą: vidutiniam ir netgi pasiturinčiam vartotojui - masinė produkcija, visų modelių vizualiniai sprendimai paaukoti aerodinaminėms savybėms, salono ir bagažinės tūriui; nvelgi nieko individualaus, kas buvo būdinga automobilių pramonei praeito amžiaus antrojoje pusėje. Netgi turtingam vartotojui skirti automobiliai taip pat nepasižymi dizaino estetika ir kūrybingumu. Panašiai yra ir urbanistinėje architerktūroje - jokio originalaus dizaino, jokios pastato koncepcijos - kad tik kuo greiučiau ir kuo pigiau. Tai tik du pavyzdžiai iš daugelio materialiosios produkcijos srities, tačiu dar labiau akivaizdu, kad technokratinės lenktynės aktyviai veržiasi ir į humanitarinę sferą - technokratijos įtaka labiausiai akivaizdi muzikoje, po jos - kino mene (kiek apskritai šiandienių filmų galima vadinti menu), vizualiniuose menuose - skulptūroje, tapyboje, grafikoje; technicizmo poveikis juntamas netgi literatūroje. Tai įrodo, kad jau nuo mažens žmonėsm yra būtina diegti idealistines nuostatas - iš pažiūros atrodo, kad taip ir daroma, tačiau, atidžiau pažvelgus į visuomenę, nelengva pasakyti, kodėl nuo vaikystės diegaimos idealistinės nuostatos vėliau sunyksta.

albina       2018-03-9 10:42

Ačiū Autoriui! Ar seniai mes kritikavom užsienio naktinius išpardavimus,kai nuogi bėga į prekybos centrus,lyg po gaisro?Mes tapom tokie patys:visko mažai,prie konteinerių prikrauta rūbų,batų,maisto - kalnai.Mes tapom akcijų aukos,reik nereiks - bet gi akcija!Bet visi sutinka,kad agurkėlis iš kaimo daržiuko yra kitoks nei ispaniškas.Ačiū Dievui,mūsų kaimas dar panašus į kaimą,ir jame daugėja norinčių gyventi - su savo kiemo supynėm,su daržu,gėlynu,obelim,su kaimynu.

Perskaites antraštę apsidžiaugiau       2018-03-9 9:19

Na galvoju, čia bus sudėta visa teisybė apie KGB dėdulę Landsbergį. Pasirodo ne. Nusivyliau.

Todėl visaip reiktų puoselėti       2018-03-9 8:32

žmonių grįžimą į kaimus.Lietuvai tai neturi būti skausminga,nes Lietuva maža atstumais.Įdomiausia,kad močiutės kaimuose,net ir kviečiamos,niekaip nenori gyventi į miestą.Vakar 15 min. gražus reportažas apie bobulytę Dzūkijos kaime.Jos niekaip neprivadina į miestą.O ir kaime pas ją pakanka civilizacijos,bet gamtos tai niekas neatstos.Kaime žmonės laisviausi.Tik šalia profesijos galima ūkininkauti-švarus maistas,švarus oras,giedra dvasia…


Rekomenduojame

VU Senatas: Rektorius paskelbė tokias konkurso sąlygas, kad Vytautas Radžvilas negalėtų jų atitikti

Lietuvos vyskupų konferencijos kreipimasis dėl Stambulo konvencijos: Bažnyčia – už moterų prigimtines teises

Euro valiutos palaikymo lygis Lietuvoje – žemiausias ES

Šimtmečio referendumas Lenkijoje

Nuo bačkos. Mantas Adomėnas. Ar Lietuva tebėra „nepriklausoma demokratinė respublika?“

Algimantas Rusteika: „Įsitaisykit patogiai: Show must go on. O viskuo, kuo reikia, pasirūpins specialiosios tarnybos“

Vytautas Radžvilas. Kalba prieš aušrą: apie šunišką ir žmogišką laisvę

7 metus trukusi Gimdymų namuose byla baigta: Aukščiausiasis Teismas išteisino Jurgitą Švedienę bei Dalią Jakaitę

Vladimiras Laučius: šių metų Dalios Grybauskaitės atradimas – Lietuvoje knibždėte knibžda vidaus priešų...

Aušra Maldeikienė. 2018 birželis: ar pilietinio pasipriešinimo sąjūdžiai sugriaus Potiomkino kaimo bastionus?

Krescencijus Stoškus. Tarp embriono ir Fausto

Nuo bačkos. Sadauskas ir Juknevičienė: augančios europietiškos Lietuvos priešai buriasi aplink Juozaitį, kad padėtų Karbauskiui

Prezidentės metinis pranešimas: ką pasakė, o ką nutylėjo Dalia Grybauskaitė?

Algimantas Rusteika. Apie politikus ir biurokratus

Ar geri tėvai turėtų duoti berniukui lėlę, kai jis prašo kardo?

Prezidentės devintojo metinio pranešimo išvakarėse Prezidentūra pristato Dalios Grybauskaitės „darbus Lietuvai“

Verta prisiminti. Arvydo Juozaičio kalba 1989-ųjų roko marše: Lietuvos valstybei – TAIP!

„Su Lisabonos sutartimi ES nuvažiavo nuo bėgių“ – Švedijos demokratai ją sieks persvarstyti ir ketina rengti referendumą dėl ES

Žymūs visuomenės veikėjai ragina Arvydą Juozaitį dalyvauti Prezidento rinkimuose: „Lietuvai reikia Atgimimo prezidento“

Raimondas Kuodis Andriui Navickui: „Leo epopėjoj konservatoriai krito veidu į substanciją, deja“

Neregėti kirtimai: masiškai pjaunamas nacionalinis Dzūkijos parkas – elitinių Europos parkų dalis ar stichinė dykynė? (video)

Povilas Urbšys: „Nuogąstavimai, kad VSD tyrimas bus akių dūmimas – pasitvirtino“

Austrija uždarys užsienio valstybių finansuojamas mečetes ir deportuos imamus

Stambulo konvencija iš arti: manote, šįkart Seimas balsuos sąmoningai, perskaitęs visą, ne tik pavadinimą ar preambulę?

Geroji Naujiena. Kas tik vykdo Dievo valią, tas man ir brolis, ir sesuo, ir motina

Doug Mainwaring. Planuotos tėvystės organizacija dangsto seksualinius nusikaltimus?

Raimondas Navickas. Neturit pingų naujiems automobiliams? Tuomet mokėsite dar ir mokestį

Algimantas Rusteika. Kaip valstiečiai pasirūpins ūkininkais ir pagaliau Lietuvoj atsiras regioninė politika

Irena Vasinauskaitė. Sustabdykime vietinės valdžios patyčias iš paprasto žmogaus

ESTT sprendimo dėl vienalyčių santuokų reziumė

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.