Įžvalgos

Algimantas Zolubas. Diagnozė: sutrikęs protas, pasiligojusi valia?

Tiesos.lt redakcija   2018 m. kovo 9 d. 3:09

4     

    

Algimantas Zolubas. Diagnozė: sutrikęs protas, pasiligojusi valia?

Vartojimas yra tapęs masine epidemija. Nežabotas žmogaus vartojimas kaip reiškinys žmogų sutapatina su materija, paverčia jį vien kūnu, ir todėl žmogus pats iš savęs atima laisvę, įsikalina į daiktų vergiją, tampa kaliniu ir prižiūrėtoju viename asmenyje, kaliniu be nustatyto kalėjimo termino, be vilties išeiti į laisvę, be amnestijos. Kad iš tikrųjų yra įsisiautėjusi vartojimo epidemija, net mokslinių tyrimų nereikia. Jei atliekų nuo vartojimo nebetalpina didžiausi sąvartynai, jei sąvartynams jau vietos pritrūko, galima tvirtinti, kad visko vartojama daugiau nei pakliūna į atliekas. Atliekų gausa taip pat liudija, kad žmogus netaupo, netausoja, o tik vartoja, vartoja… Nepretenduodami į gilias studijas, pabandykime nors dalinai pasiaiškinti, kur tūno tas vartojimo epidemijos virusas.

Ekonominis materializmas, kapitalizmas bei su jais susijusi techninė revoliucija atskiria ūkininkavimą, gamybą nuo dvasinio gyvenimo. Socialiniame gyvenime materijos ir dvasios atskyrimas yra klaida, nes ūkinė veikla yra dvasinio gyvenimo padarinys; ūkininkavimas yra žmogaus valios aktas, o darbo drausmė, darbo našumas taip pat priklauso nuo dvasinių veiksnių. Pats darbas yra iš dvasios, o ne iš materijos kilęs reiškinys. Tarkim, žemdirbys nuo seno žemę šventa vadino, ją mylėjo, su ja dvasingai bendravo, artojas, berdamas į dirvą pirmą grūdų saują, ją peržegnodavo, palaimindavo, sulaukęs derliaus ar sėdęs už stalo malda Dangui dėkojo. Ir dabar šventinami paminklai, prieš pradedant pastato statybą šventinamas kertinis akmuo, šventinamos naujos patalpos, šventinami laivai, automobiliai. Tokiu būdu įdvasinami medžiaginio pasaulio ir žmogaus santykiai. Deja jie kinta nudvasinimo link, pašventinimas tampa apeiga iš tradicijos, tolimesnis bendravimas su pašventintu objektu lieka utilitarus; nebekeliama kepurė prieš pašventintą pakelės kryžių, įėjus į pašventintą būstą nebeištariama „Garbė Jėzui Kristui“, prieš kandant duonos kąsnį iš pašventinto lauko nebekalbama padėkos malda.

Kapitalistinis ūkininkavimas veda į dvasios vergiją ekonomikai, nors toks ūkininkavimas buvo kuriamas būtent dvasios galiomis. Marksistinė klaidatikystė kapitalizmą bandė pakeisti socializmu, kuris žadėjo reguliuoti stichines ūkininkavimo jėgas, tačiau socializme žmogaus dvasia pateko į naują vergijos formą. Suvisuomeninus nuosavybę, žmogaus santykiai su materija pasikeitė iš esmės, santykiai nutrūko. Nuosavybė numato ne tik materialiųjų gėrybių vartojimą, bet ir paveldimą dvasinį asmenybės ryšį šeimoje, giminėje; asmenybė įgyja teises ir pareigas, todėl jos santykis su materija ūkinėje veikloje tampa kitoks, sudvasintas, ne vien vartotojiškas.

Iš savo šalies išvarytas socializmo kritikas iškilus rusų filosofas Nikolajus Berdiajevas, nagrinėdamas ūkininkavimą, atkreipė dėmesį į perversmą, kurį įvykdė mašinos. Iš tikrųjų mašinos nušalino žmogų nuo prisilietimo prie medžiagos, atėmė rankų darbą (ar ne todėl labiau vertiname rankdarbį nei fabrikinį daiktą). Šiais laikais žmogus nušalinamas ne tik nuo prisilietimo prie medžiagos, fizinio darbo, bet ir nuo mąstymo, prisilietimo mintimis prie darbo, nes žmogų pakeičia atitinkamai užprogramuoti kompiuteriai valdantys robotus; žmogui telieka operatoriaus vaidmuo.

Nudvasintas ūkininkavimas atvedė į nudvasintą vartojimą. Mašinų pagalba gaminami produktai atpigo, tarsi neteko vertės, todėl neatsakingai perkama, nesaikingai vartojama, netaupoma, netausojama. Kad gaminant tuos produktus teršiamas oras, vanduo, žemė, kad sekinami iškasenų ištekliai, nei gamintojas, nei vartotojas nepaiso, nes dvasinis ryšis nei su gamyba, nei su vartojimu jų nebesieja. Lieka vienintelis siekis – tenkinti nuolat augančius poreikius, kuriems ribų nėra. Tačiau tų poreikių patenkinimo jausmas neateina, žmogus, užsikrėtęs vartojimo virusu, kaip pradžioje buvo minėta, iš savęs atima laisvę, pasmerkia daiktų vergijai iki gyvos galvos.

Nežabotas vartojimas grįžtamuoju ryšiu skatina atitinkamą gamybą: siekiant tenkinti vis augančius poreikius bei pelno, vykdoma perteklinė maisto produktų bei buities reikmenų gamyba, pastatų statybos, ryšių, transporto priemonių plėtra. Nebeatsižvelgiama į gamtos bei kultūrinio paveldo nuostolius, nes svarbu patenkinti pilvažmogių poreikius.

Todėl ant pramonės ir prekybos darbastalio atsidūrė tautų konservatyvusis pradas, kultūra, tradicijos, amžinosios ir bendražmogiškos vertybės, jos keičiamos į surogatus, kėsinamasi ne tik toliau genetiškai modifikuoti augalus, bet ir klonuoti bei robotizuoti patį žmogų. Tai, be abejonės, sutrikusio proto ir pasiligojusios valios išdava. Mokslininkų ir visuomenės patirtimi pripažinta klimato kaita, su juo susijusios gamtos stichijos veda ne į mistinę, o realią pasaulio pabaigą.

Minimi reiškiniai neaplenkia ir galvotrūkčiais įsijungusios į tarptautinę bendriją „Dievo užantyje, ašaros Dievo aky“ esančios Lietuvos. Mūsų politikai linkę besąlygiškai sekti globalistų diktuojamus nežmoniškai kitoniškus pokyčius. Dera čia įterpti tiek su vartojimu, tiek su prekyba siejamą akibrokštą. Šiuo metu mūsų politikai begėdiškai pataikauja vieno tuteišų reikalavimams: politikai,  nepasitelkę kalbos ekspertų, pakrovė lietuvių kalbos rašybą į Seimo vežėčias ir savo turgelyje kėsinasi parduoti ją už tuteišų nusišypsojimą. Ar tai nepanašu į sutrikusio proto ir pasiligojusios valios išdavą?

Stabdyti įsibėgėjusią vartojimo epidemiją nelengva, žmonijai susitarti – juo labiau. Paryžiuje susirinkę JTO atstovai konstatavo, jog jau yra įvykę negrįžtami klimato pokyčiai, kuriuos liudija šiltnamio efektas, padažnėję žemės drebėjimai, cunamiai, uraganai, sausros bei liūtys. Žmonijos išlikimo grėsmės – nebūties bedugnės – akivaizdoje, nuo vartojimo epidemijos priemones panaudoti tikrai teks, tačiau nedelsiant turės būti dedamos pastangos grįžti nuo sutrikusio prie sveiko proto ir gydoma pasiligojusi valia.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

....       2018-03-10 22:04

Ačiū Autoriui, išties įdomios įžvalgos. Gera hipermeteralizmo regreso kritika ir teisingai įžvelgta vartojimo, kaip nesustabdomo proceso, problematika. Kuomet skaičiai tapo užfiksuoti laike ir tam buvo pasitelktos šiuolaikinės technologijos, vartojimas tapo tokiu pat mechaniniu procesu, kaip ir gamyba, ir visiškai nesusimąstoma apie poreikių ir vartojimo santykį ir šio santykio paskemes. Kaip paprastai, svarbu yra ir motyvacija - vis greitinamame procese, kuomet vyksta savotiškos ,,skaičių lenktynės’‘, gamintojas nesivadovauja pozityviomis nuostatomis - kad dirbinys būtų gražus, patvarus, kokybiškas ir kad bent kiek atsipindėtų gamintojo individualumą. Pažiūrėkite į šiandienos automobilių dizainą: vidutiniam ir netgi pasiturinčiam vartotojui - masinė produkcija, visų modelių vizualiniai sprendimai paaukoti aerodinaminėms savybėms, salono ir bagažinės tūriui; nvelgi nieko individualaus, kas buvo būdinga automobilių pramonei praeito amžiaus antrojoje pusėje. Netgi turtingam vartotojui skirti automobiliai taip pat nepasižymi dizaino estetika ir kūrybingumu. Panašiai yra ir urbanistinėje architerktūroje - jokio originalaus dizaino, jokios pastato koncepcijos - kad tik kuo greiučiau ir kuo pigiau. Tai tik du pavyzdžiai iš daugelio materialiosios produkcijos srities, tačiu dar labiau akivaizdu, kad technokratinės lenktynės aktyviai veržiasi ir į humanitarinę sferą - technokratijos įtaka labiausiai akivaizdi muzikoje, po jos - kino mene (kiek apskritai šiandienių filmų galima vadinti menu), vizualiniuose menuose - skulptūroje, tapyboje, grafikoje; technicizmo poveikis juntamas netgi literatūroje. Tai įrodo, kad jau nuo mažens žmonėsm yra būtina diegti idealistines nuostatas - iš pažiūros atrodo, kad taip ir daroma, tačiau, atidžiau pažvelgus į visuomenę, nelengva pasakyti, kodėl nuo vaikystės diegaimos idealistinės nuostatos vėliau sunyksta.

albina       2018-03-9 10:42

Ačiū Autoriui! Ar seniai mes kritikavom užsienio naktinius išpardavimus,kai nuogi bėga į prekybos centrus,lyg po gaisro?Mes tapom tokie patys:visko mažai,prie konteinerių prikrauta rūbų,batų,maisto - kalnai.Mes tapom akcijų aukos,reik nereiks - bet gi akcija!Bet visi sutinka,kad agurkėlis iš kaimo daržiuko yra kitoks nei ispaniškas.Ačiū Dievui,mūsų kaimas dar panašus į kaimą,ir jame daugėja norinčių gyventi - su savo kiemo supynėm,su daržu,gėlynu,obelim,su kaimynu.

Perskaites antraštę apsidžiaugiau       2018-03-9 9:19

Na galvoju, čia bus sudėta visa teisybė apie KGB dėdulę Landsbergį. Pasirodo ne. Nusivyliau.

Todėl visaip reiktų puoselėti       2018-03-9 8:32

žmonių grįžimą į kaimus.Lietuvai tai neturi būti skausminga,nes Lietuva maža atstumais.Įdomiausia,kad močiutės kaimuose,net ir kviečiamos,niekaip nenori gyventi į miestą.Vakar 15 min. gražus reportažas apie bobulytę Dzūkijos kaime.Jos niekaip neprivadina į miestą.O ir kaime pas ją pakanka civilizacijos,bet gamtos tai niekas neatstos.Kaime žmonės laisviausi.Tik šalia profesijos galima ūkininkauti-švarus maistas,švarus oras,giedra dvasia…


Rekomenduojame

Remigijus Šimašius ir vėl demonstruoja savo provincialumą: stotelės prie mokyklų pavadintos „Kiss and Ride“

Vidaus ir užsienio migracija Lietuvoje

Plaukiantys prieš srovę: rumunai sieks Konstitucijoje įtvirtinti vyro ir moters santuokos apibrėžimą

Liudvikas Jakimavičius. Popiežiaus Pranciškaus belaukiant

Rasa Čepaitienė. Silpnumas

Geroji Naujiena: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teima savo kryžių ir teseka manimi“

Vytautas Radžvilas: „Da­bar by­ra pa­sau­li­nė neo­li­be­ra­liz­mo sis­te­ma“

Valdas Vasiliauskas. Tauta jau nebeturi kur trauktis

Naujieji barbarai. Jiems niekada nebus gana. O mums?

Vidmantas Valiušaitis. Kurio Lietuvą – Adolfo Ramanausko-Vanago ar Petro Cvirkos – rinksimės kurti?

Algimantas Rusteika. To nemato tik aklas

Nuo bačkos. Aplinkos ministras Kęstutis Navickas: čia elementarus ūkininkavimas, kodėl čia taip surezonavo – sunku pasakyti

Vidmantas Valiušaitis. Žmogus liko toks pats: in memoriam Jonui A. Antanaičiui

Arvydas Juozaitis savo apsisprendimą dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose praneš jau šį pirmadienį

Skirmantas Malinauskas primena: egzistuoja ne tik melo inžinerija, bet ir du BK straipsniai

Jolanta Dambrauskienė: SOS! Kauno Laisvės alėjoje žalojamos liepos

Algimantas Rusteika. Naujausi Sprinter „tyrimai“: Arvydo Juozaičio nebuvo, nėra ir nebus?

Dalai Lama: Europa priklauso europiečiams – kiekvienas turime puoselėti savo šalį

Vytautas Sinica apie didžiausią grėsmę Lietuvai: kai provakarietiški vanagai ima nebesiskirti nuo prokremliškiausių vatnikų, tačiau visi apie tai tyli

Algimantas Zolubas. Pilietinė veikla yra politinė

Aras Lukšas. Išpuolis prieš Generolą Vėtrą: čekistinio žanro klasika

Nuo bačkos. Saulius Skvernelis: kultūros darbuotojų protestams nėra pagrindo

Europos Parlamentas balsavo už sankcijas Vengrijai

Nickas Hanaueris, Davidas Rolfas. Naujasis ekonomikos mokslas: gerovė „nelaša iš viršaus į apačią“ – ji „plečiasi iš vidurio“

Arvydas Juozaitis Ramūnui Karbauskiui – viešas laiškas

Algimantas Rusteika. Tas, kuris juokiasi, yra laisvas net nepriklausomoje valstybėje

Ričardas Garuolis. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ siūlo, kaip stabdyti socialinį dempingą

Bronius Puzinavičius. Estams pasisekė – jie turi alergijai paminklams atsparią ir galvoti apie praeitį nevengiančią Prezidentę

EŽTT: Norvegija pažeidė žmogaus teises byloje dėl vaiko teisių

Liudvikas Jakimavičius. Išeiviai ir mes, arba Gyvenimas Vezuvijaus papėdėje (papildyta)

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.