Demokratija ir valdymas

Algimantas Zolubas. Diagnozė: sutrikęs protas, pasiligojusi valia?

Tiesos.lt redakcija   2017 m. liepos 5 d. 17:02

5     

    

Algimantas Zolubas. Diagnozė: sutrikęs protas, pasiligojusi valia?

Vartojimas yra tapęs masine epidemija. Nežabotas žmogaus vartojimas kaip reiškinys žmogų sutapatina su materija, paverčia jį vien kūnu, ir todėl žmogus pats iš savęs atima laisvę, įsikalina į daiktų vergiją, tampa kaliniu ir prižiūrėtoju viename asmenyje, kaliniu be nustatyto kalėjimo termino, be vilties išeiti į laisvę, be amnestijos. Kad iš tikrųjų yra įsisiautėjusi vartojimo epidemija, net mokslinių tyrimų nereikia. Jei atliekų nuo vartojimo nebetalpina didžiausi sąvartynai, jei sąvartynams jau vietos pritrūko, galima tvirtinti, kad visko vartojama daugiau, nei pakliūna į atliekas. Atliekų gausa taip pat liudija, kad žmogus netaupo, netausoja, o tik vartoja, vartoja… Nepretenduodami į gilias studijas, pabandykime nors dalinai pasiaiškinti, kur tūno tas vartojimo epidemijos virusas.

Ekonominis materializmas, kapitalizmas bei su jais susijusi techninė revoliucija atskiria ūkininkavimą, gamybą nuo dvasinio gyvenimo. Socialiniame gyvenime materijos ir dvasios atskyrimas yra klaida, nes ūkinė veikla yra dvasinio gyvenimo padarinys; ūkininkavimas yra žmogaus valios aktas, o darbo drausmė, darbo našumas taip pat priklauso nuo dvasinių veiksnių. Pats darbas yra iš dvasios, o ne iš materijos kilęs reiškinys. Tarkim, žemdirbys nuo seno žemę šventa vadino, ją mylėjo, su ja dvasingai bendravo, artojas, berdamas į dirvą pirmą grūdų saują, ją peržegnodavo, palaimindavo, sulaukęs derliaus ar sėdęs už stalo malda Dangui dėkojo. Ir dabar šventinami paminklai, prieš pradedant pastato statybą šventinamas kertinis akmuo, šventinamos naujos patalpos, šventinami laivai, automobiliai. Tokiu būdu įdvasinami medžiaginio pasaulio ir žmogaus santykiai. Deja, jie kinta nudvasinimo link, pašventinimas tampa apeiga iš tradicijos, tolimesnis bendravimas su pašventintu objektu lieka utilitarus; nebekeliama kepurė prieš pašventintą pakelės kryžių, įėjus į pašventintą būstą nebeištariama „Garbė Jėzui Kristui“, prieš kandant duonos kąsnį iš pašventinto lauko nebekalbama padėkos malda.

Kapitalistinis ūkininkavimas veda į dvasios vergiją ekonomikai, nors toks ūkininkavimas buvo kuriamas būtent dvasios galiomis. Marksistinė klaidatikystė kapitalizmą bandė pakeisti socializmu, kuris žadėjo reguliuoti stichines ūkininkavimo jėgas, tačiau socializme žmogaus dvasia pateko į naują vergijos formą. Suvisuomeninus nuosavybę, žmogaus santykiai su materija pasikeitė iš esmės, santykiai nutrūko. Nuosavybė numato ne tik materialiųjų gėrybių vartojimą, bet ir paveldimą dvasinį asmenybės ryšį šeimoje, giminėje; asmenybė įgyja teises ir pareigas, todėl jos santykis su materija ūkinėje veikloje tampa kitoks, sudvasintas, ne vien vartotojiškas.

Iš savo šalies išvarytas socializmo kritikas iškilus rusų filosofas Nikolajus Berdiajevas, nagrinėdamas ūkininkavimą, atkreipė dėmesį į perversmą, kurį įvykdė mašinos. Iš tikrųjų mašinos nušalino žmogų nuo prisilietimo prie medžiagos, atėmė rankų darbą (ar ne todėl labiau vertiname rankdarbį nei fabrikinį daiktą). Šiais laikais žmogus nušalinamas ne tik nuo prisilietimo prie medžiagos, fizinio darbo, bet ir nuo mąstymo, prisilietimo mintimis prie darbo, nes žmogų pakeičia atitinkamai užprogramuoti kompiuteriai valdantys robotus; žmogui telieka operatoriaus vaidmuo.

Nudvasintas ūkininkavimas atvedė į nudvasintą vartojimą. Mašinų pagalba gaminami produktai atpigo, tarsi neteko vertės, todėl neatsakingai perkama, nesaikingai vartojama, netaupoma, netausojama. Kad gaminant tuos produktus teršiamas oras, vanduo, žemė, kad sekinami iškasenų ištekliai, nei gamintojas, nei vartotojas nepaiso, nes dvasinis ryšys nei su gamyba, nei su vartojimu jų nebesieja. Lieka vienintelis siekis – tenkinti nuolat augančius poreikius, kuriems ribų nėra. Tačiau tų poreikių patenkinimo jausmas neateina – žmogus, užsikrėtęs vartojimo virusu, kaip pradžioje buvo jau minėta, iš savęs atima laisvę, pasmerkia daiktų vergijai iki gyvos galvos.

Nežabotas vartojimas grįžtamuoju ryšiu skatina atitinkamą gamybą: siekiant tenkinti vis augančius poreikius bei pelno, vykdoma perteklinė maisto produktų bei buities reikmenų gamyba, pastatų statybos, ryšių, transporto priemonių plėtra. Nebeatsižvelgiama į gamtos bei kultūrinio paveldo nuostolius, nes svarbu patenkinti pilvažmogių poreikius.

Todėl ant pramonės ir prekybos darbastalio atsidūrė tautų konservatyvusis pradas, kultūra, tradicijos, amžinosios ir bendražmogiškos vertybės, jos keičiamos į surogatus, kėsinamasi ne tik toliau genetiškai modifikuoti augalus, bet ir klonuoti bei robotizuoti patį žmogų. Tai, be abejonės, sutrikusio proto ir pasiligojusios valios išdava. Mokslininkų ir visuomenės patirtimi pripažinta klimato kaita, su juo susijusios gamtos stichijos veda ne į mistinę, o realią pasaulio pabaigą.

Minimi reiškiniai neaplenkia ir galvotrūkčiais įsijungusios į tarptautinę bendriją „Dievo užantyje, ašaros Dievo aky“ esančios Lietuvos. Mūsų politikai linkę besąlygiškai sekti globalistų diktuojamus nežmoniškai kitoniškus pokyčius. Dera čia įterpti tiek su vartojimu, tiek su prekyba siejamą akibrokštą. Šiuo metu mūsų politikai Lietuvoje begėdiškai pataikauja vienos partijos, pasivadinusios Lenkų rinkimų akcija, nepasitelkę kalbos ekspertų, nederinę su visuomene, pakrovė lietuvių kalbos rašybą asmens dokumentuose į Seimo vežėčias ir savo turgelyje kėsinasi parduoti ją už tos partijos vadovo nusišypsojimą. Ar tai nepanašu į sutrikusio proto ir pasiligojusios valios išdavą?

Stabdyti įsibėgėjusią vartojimo epidemiją nelengva, žmonijai susitarti – juo labiau. Paryžiuje susirinkę JTO atstovai konstatavo, jog jau yra įvykę negrįžtami klimato pokyčiai, kuriuos liudija šiltnamio efektas, padažnėję žemės drebėjimai, cunamiai, uraganai, sausros bei liūtys. Žmonijos išlikimo grėsmės – nebūties bedugnės – akivaizdoje tikrai teks imtis priemonių nuo vartojimo epidemijos, tačiau nedelsiant turės būti dedamos pastangos grįžti nuo sutrikusio prie sveiko proto ir gydoma pasiligojusi valia.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Marginalas       2017-07-7 16:08

Ne taip daug yra galimų socialinių formacijų, todėl kapitalizmo (marksistai, beje, teisingai išskirdavo iš jo monopolistinį kapitalizmą, kuris kita vertus, yra nuosekliai neišvengiamas) ir socializmo priešpastatymas, kaip pagrindinė problema, yra abejotinas. Oligarchinis monopolizmas turi ryškių socializmo elementų (reguliuojamas socializmas vergams), kaip patys matome. Net daugiau: oligarchinė santvarka net ir suinteresuota padaryti iš žmonijos idealų socialistinį konclagerį.
Dvasinis žmogaus lygmuo priklauso visai ne nuo socialinių ekonominių formacijų, bet nuo ryšio su pačios dvasios Šaltiniu.

Pikc       2017-07-6 0:44

-> “arba arba”: “Arba socializmas su planine ekonomika arba kapitalizmas su laisvąja rinka.” - va, tas mėtymasis į kraštutiniškumus (iš esmės, vienodai blogus) ir yra pagrindinė problema.
Kiek į šoną nuo temos (bet ne visai) - skaitydamas autoriaus mintis apie įdvasinimą ir nudvasinimą, prisiminiau vieną Ukrainoje matytą epizodą: eina sau bičas. Normalus, niekuo neypatingas - džinsai, kedai, “maikonas”... Prieina kryžių pakelėj: persižegnoja, nusilenkia - ir eina toliau. Pamačiau - ir pagalvojau: jooo, šitų į eurosajūzą nepriims - bent jau ne artimiausiu metu. Tokių į bukus homjaunuolius lengvai “neušzombinsi”. Deja, mūsiškiai “zombinami” netgi labai lengvai… :(

Pradėti reiktų       2017-07-5 20:12

duodant to norintiems žmonėms po tam tikro dydžio žemės sklypą.Neatlygintinai su prievole tam tikrą laiką ar visada jį prižiūrėti,puoselėti.Tai būtų pradžių pradžia.

arba arba       2017-07-5 19:32

kapitalizme kitaip ir būti negali. Arba socializmas su planine ekonomika arba kapitalizmas su laisvąja rinka.  Arba dievas arba mamona kaip sakė Jėzus Biblijoje. Arba gamta tame tarpe žmogus arba pinigai ir žmogaus naikinimas.  Žmonių teisė rinktis.

abc.       2017-07-5 18:38

deja, mūsų politikai ir valdžia yra brangių Lietuvos žmonių atspindys.


Rekomenduojame

Audrys Karalius. Sausio 13-osios randas

Vaidotas A. Vaičaitis. Kas apgins Konstituciją, arba Kaip paskirti Konstitucinio Teismo teisėjus?

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kviečia į virtualią parodą „1991 m. sausis Lietuvos nepriklausomybės gynėjų liudijimuose“

„Neredaguota“ pokalbis apie tautinę politiką su Liutauru Stoškumi ir Tomu Aleknavičiumi

Algimantas Rusteika: „Tai ne šiaip ženkliukas. Tai pozicija šiuolaikiniame kare už žmogiškumą“

Kunigas Robertas Grigas: Tada buvome barikadų broliai

Vytautas Radžvilas. Postdemokratija ir postAmerika

Mindaugas Sėjūnas. Mokslai 1991-ųjų sausį: egzaminai riedant tankams

Vytautas Sinica. Nepaprastosios padėties grėsmė

„Nacionalinio susivienijimo“ pareiškimas dėl Laisvės gynėjų dienos

Arūnas Dulkys raportuoja: vertinsime ir įvertinsime, sudarysime sąlygas nemokamai skambinti (skųsti?), reguliariai tikrinsime ir kontroliuosime…

Jūratės Laučiūtės replika Vytautui Landsbergiui: Ar verta nužeminti dvasinę stiprybę ir vienybę prilyginant jas „mūšiui“?

Vidas Rachlevičius apie „kiškių narsuolių kariauną“: „Apima svetimos gėdos jausmas“

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: Šeškinės ozui paskelbtas nuosprendis?

Skaitome Vyriausybės programą (2). Krescencijus Stoškus. „Vienodos starto pozicijos“ – ar tikrai?

Jūratė Laučiūtė. „Kou pats kvep, tou ėr kėta tep“, arba Kuo dabar užsiima N. Putinaitė?

Geroji Naujiena: „Tu mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi“ (Mk 1,11)

Lietuvos partizanų istorija

D. Trampas gali paleisti savo paties platformą

Liudvikas Jakimavičius. Ar be Briuselio palaiminimo tuoj nenusipirksime duonos ir druskos?

Francis Lee. Padarykime Ameriką vėl gražią

Česlovas Iškauskas. UNI-tazų problemos Seime. Replika

Andrius Švarplys. Trumpai apie bylą ‘Prager University versus Youtube’, arba Kas apgins žodžio laisvę?

Raimondas Kuodis. „Su tokia slinktim į idiokratiją mąstančiai visuomenei reikia kovoti“

Nida Vasiliauskaitė apie šių laikų antisovietinę propagandą, kurios yra vis daugiau ir daugiau: su kuo kovojama ir kaip?

Audrius Bačiulis. Su žodžio laisve Amerikoje baigta

Andrius Švarplys. Pora klausimų

Algis Krupavičius. Elito demokratijos krizė

Kviečiame žiūrėti jau 4-ąjį „Versmės“ leidyklos vaizdo kanalo įrašą

Raimondas Navickas. Rūkyti tabaką balkonuose draudžiama. O jeigu tai nedidelė gydomųjų kanapių suktinė?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.