Algimantas Zolubas. Cukriniai pažadai

Tiesos.lt redakcija   2015 m. sausio 27 d. 1:36

5     

    

Algimantas Zolubas. Cukriniai pažadai

Nelygu kas, kaip ir iš ko gyvena; kas savo pajamas lengvabūdiškai išleidžia, kas per taupumą, kas per šykštumą turtus susikrauna. Anupras Šykštelė buvo taupus, šykštus ir mokėjo derėtis; jei pardavėjas nedarydavo nors menkiausios nuolaidos, Šykštelė prekės nepirkdavo. Dabar, kai verslas privatus, kainos nėra labai tvirtos, derėtis galima ne tik kokiame turgelyje, bet, pasirodo, įmanoma ir su pačiu Dievu.

Buvo polaidis, visur telkšojo balos, vanduo liejosi iš upių, upelių ir griovių krantų. Šykštelė ėjo iš miestelio krepšeliu maisto produktų nešinas, puikiai nusiteikęs, nes pirkdamas gerokai parduotuvėje nuderėjo. Reikėjo pereiti lieptą per polaidžio metu giliu tapusį upelį. Ir atsitiko taip, kad Šykštelė ant liepto paslydo ir įsmuko į sraunią tėkmę, o plaukti nemokėjo. Šaukėsi Dievo pagalbos: „Išgelbėk, Viešpatie, – akmeninį kryžių šioje vietoje pastatysiu!“ Ir čia pat ranka užkliuvo už į vandenį nusvirusios karklo šakos. Įsikibęs į šaką, Šykštelė išsiropštė į kitą upės krantą. Dievo pagalbos ranka buvo akivaizdi.

Artėdamas prie namų, Anupras neva svarstė, neva su pačiu Ponu Dievu derėjosi: „Koks Tau skirtumas, Dievuli, kryžius bus iš akmens ar medinis, svarbu, kad bus įamžinta padėka. Akmeninį reikės pas akmentašį užsakyti, kainuos kelis šimtus litų, o medinį ir pats galiu padaryti“. Taip besiderėdamas Šykštelė pasiekė savo kiemą ir, prieš žengdamas į gryčią, derybas nusprendė užbaigti: „O jei, Dievuli, aš persižegnosiu? Juk žegnonė – taip pat kryžius, taip pat padėkos ženklas. Juk Tu, Dievuli, nesi materialistas“.

Šykštelė plačiu mostu persižegnojo ir, taip atsiskaitęs su Dievuliu, peržengė namų slenkstį. Kad „derybos“ buvo vienašalės, matė tik Dievulis…

Atpasakojau šį būtą nebūtą, tačiau gyvenimišką nuotykį, tarsi retą, išskirtinį, tačiau smerkiantį pažaduko elgesį.

Ne tik atmenamais laikais, kai buvo žadamas netolimas komunizmas, bet ir per atgautos nepriklausomybės dvidešimtį suvirš metų galėjome stebėti visą šykštelių armiją, prisiklausyti jos cukrinių pažadų, kad tik būtų išrinkti, paskirti į aukštą ar aukštesnį postą. Taip jau tas demokratijos mechanizmas sukonstruotas, kad sąlyga pakliūti į tuos postus yra rinkėjų balsai. Juos gauti vykdomos derybos – skelbiama rinkiminė kampanija. Deja, tos derybos yra vienašalės. Užtekdavo šykštelėms užimti siekiamą postą, pažadai būdavo pamirštami. Buvo, žinoma, ir išimčių, tačiau vadovaujantis demokratiniu principu, sudaryti persveriančios daugumos, kuri galėtų pažadus ištesėti, nepavykdavo.

Ar jau įsitikinote, mieli tautiečiai, kad rinkiminės kampanijos – derybos, deja, vienašalės ir trumpai trunkančios? Todėl atiduoti savo balsus už pažadus – neišmintinga. Juose, gerai susipažinus su kandidatais, turėtume rasti kai ką daugiau.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Aut.>> ha ha       2015-02-1 7:31

„AČIŪ, DIEVE, NEBEREIKIA, PATS IŠSIKAPSČIAU“ - ne Šykštelės atvejis.

Šykštelės derybas pats sugalvojau, nes palyginimui man jų reikėjo.

Nenoriu kad spręstų korupcionieriai       2015-01-27 19:20

Demokratija panaši į žaidimą antpirščiais: tave apgaus, o paskui papirkti policininkai dar ir paaiškins, kad esi pats kaltas – nereikėjo prasidėti. Nors čia mes, žinoma, pasikarščiavome: demokratija yra žymiai blogesnė už žaidimą antpirščiais, nes antpirščiais tu iš tiesų gali nelošti, o nežaisti demokratijos neįmanoma. Eisi tu į rinkimus, ar neisi, vis tiek jie paskirtu laiku įvyks ir nuo tavo dalyvavimo ar nedalyvavimo niekas nepriklauso. Jeigu valdžiai reikia, žemutinė rinkėjų dalyvavimo riba gali būti žymiai sumažinta ar išvis panaikinta. Naivi iliuzija „jeigu aš neužsiimu politika, vadinasi esu laisvas nuo politikos“ yra analogiška vaiko įsitikinimui, kad jeigu jis užmerks akis ir nieko nematys, tai ir jo niekas nepamatys. Kaip sakė Š. Montalaberas: „Jūs galite neužsiimti politika, vis tiek politika užsiima jumis“.
Ar ne tokia pas mus demokratija?

ha ha        2015-01-27 9:40

O buvo biškį kitaip:
Šykštelė ant liepto paslydo ir įsmuko į sraunią tėkmę, o plaukti nemokėjo. Šaukėsi Dievo pagalbos: „Išgelbėk, Viešpatie, – akmeninį kryžių šioje vietoje pastatysiu!“ Ir čia pat ranka užkliuvo už į vandenį nusvirusios karklo šakos. Įsikibęs į šaką, Šykštelė išsiropštė į kitą upės krantą ir tarė: AČIŪ, DIEVE, NEBEREIKIA, PATS IŠSIKAPSČIAU.
smile

ruta       2015-01-27 8:13

Rinkejui reikia TIK ivertinti kiekvienos sistemines partijos Reputacija , tiksliau ,jos nomenklaturini ‘branduoli’ ir paklausti saves , ar gali tiketis sazines ir morales bet kokiame politineme sprendime , jeigu VISOS sistemines partijos ir ju sprendimai /istatymai/ , yra perkami , ka labai puikiai parode ‘Rubikon’ juoda buchalterija .Ar noretumet , kad jusu asmeninius reikalus sprestu sukciai ir korupcionieriai ?

prie ko čia pažadai?       2015-01-27 7:58

rinkėjai PRIVALO balsuoti už komunistų partijos aprobuotus kandidatus.
(pabandytų nebalsuoti, pvz, už polikarpovną - komunistas Vaigauskas truputi daugiau darbo turėtų, bet bus vis tiek išrinkta komunistė polikarpovna)


Rekomenduojame

Arūnas Bubnys. 1941 m. birželio sukilimas Vilniuje

Seime registruotas įstatymas siekiant apsaugoti Lukiškių aikštę nuo tolesnio jos išniekinimo

Rasa Čepaitienė. Pornokratija*

Nacionalinis susivienijimas reikalauja Remigijaus Šimašiaus atsistatydinimo

Ramūnas Karbauskis. R. Šimašiaus pliažas tampa Tautos kančias menančios aikštės išniekinimo simboliu

Rasa Čepaitienė. Suklastota meilė

Liudvikas Jakimavičius. Šimašiaus vardo pliažo naujienos

Robertas Grigas. Man tai buvo skiepai nuo bet kokio sovietizmo

Tomas Baranauskas. Apie magišką smėlio galią

Prisiminkime ir atminkime. Goda Krukauskienė: Budavonės kankiniai

Algimantas Rusteika. Vienybės klausimu: tiesa išlaisvina

Vygantas Malinauskas. „Kaip ant tyčių...“

Vytautas Radžvilas. Sisteminė „opozicija“ – nomenklatūrinio režimo atrama

Nuo bačkos. Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė: Šimašius būtų puikus prezidentas

Liudvikas Jakimavičius. Sprigtas į snapą Gaidžiui

Vidmantas Valiušaitis. Geopolitinė „senosios tvarkos“ griūtis ir Birželio sukilimas

Liudvikas Jakimavičius. Valstybės pliažas

Artūras Račas. Monika pretenduoja į Metų citatos autorės titulą

Vygantas Malinauskas. Kas čia yra „tas“, kuris „gali pražudyti ir sielą, ir kūną pragare“?

Paraštėje. Nida Vasiliauskaitė. Tai klasizmas, joks rasizmas

Vytautas Sinica. Šimašius Lukiškių aikštę nutarė paversti pliažu…

Geroji Naujiena: „Nebijokite!“

Liudvikas Jakimavičius. Skambėjimas mūsų laikais yra dalykas svarbesnis už turinį

Tomas Bakučionis. Teisinių „stebuklų“ ir nuogų karalių šalis

Kęstutis Bacvinka: „Kas apgins gyventojų lėšomis įkurtą parką“

Andrius Švarplys. Kam painioti savo politines aspiracijas su mokslu ir akademiniu pasauliu?

Andrius Švarplys. Keli štrichai Naujosios Amerikos portretui

Algimantas Rusteika. Niekas nenori nieko keisti

Nida Vasiliauskaitė. Vienintelis lemtingas dalykas – dvasinis kalibras, ontologinis rangas

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos metinis pranešimas, palydėtas jo paties komentaru

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.