Na, ką, pasiilgom eilinės feisbuko dozės? Kaip rūkoriai, kai namie nebelieka, kurie duodasi po stalčius ir kišenes – o gal dar kažkur liko? Spaudėm ir spaudėm mygtukus – o gal atsiras?
O buvo laiko pagalvot. Bandėm skaityt ar klausyt kažką, surast ką nors protingo. Aš irgi bandžiau. Ir susidūriau su tuo, apie ką pagalvojau ir čia parašysiu.
Matot, yra tikriniai ir popieriniai intelektualai. Tikriniai bando pasaulį suprasti patys ir turi savo asmeninių minčių, nors su abėcėle susipažinę, bet rašo savo. Popieriniai bando pasaulį aprašyti ir savo minčių neturi, todėl gausiai naudoja svetimas ir abėcėlę pateikia kaip nuosavą rezultatą, tik kad atrodytų mokslingiau, įpina tai į sudėtingas formas.
Popierinėse galvose visas pasaulis – politinių minčių kova. Ir savo begaliniuose tekstuose-pamoksluose, primenančiuose kursinius darbus, užsiima begaliniu citavimu nuo Platono ir įtakų paieška. Matot, istorija priklauso nuo to, kas ką kadaise pasakė, kas kieno rašinėlyje ką nuo kito rašinėlio nusirašė ar nesutiko.
Tikras gyvenimo procesas yra sudėtinga interesų kova, kur rezultato trokšta visi, bet nežino niekas. Popieriniai guru niekada nepriėmė nė vieno atsakingo sprendimo ir neturi žalio supratimo, kaip tai daroma. Rašinėlių įtaka pasauliui gyvena tik disertacijose, monografijose, katedrų pasitarimuose ir popieriniuose sapnuose, kur aprašoma ir paaiškinama vakarykščia diena.
Didieji popieriniai mąstytojai, kurie vertina ir kitus moko daryti politiką, visaip protingai komentuoja, išmintingai nurodo klaidas ir atrodo sau labai svarbūs. Bet visas tas įnirtingai kuriamas jų produktas yra tik restorano meniu. Sprendžia, pasirenka, užsisako, apmoka ir suvalgo kiti, kuriems nusispjaut ant to, ką ten Aristotelis, Hobsas ar net koks Markuze parašė 101 puslapyje.
Politikoje kaip versle: nauja atsiranda, vystosi ir išauga gyvai, per klaidas ir kvailumą, atkaklumą ir pasišventimus, o kai duoda rezultatą – mokslinčiai jį išnagrinėja, paaiškina ir išaiškina. Kiek žinot mokslingų ekonomistų, padariusių reikšmingai didelį verslą, ar politologų, tapusių istorinius įvykius nulėmusiais politikais?
Mums ir vėl reikia idėjų, tik ne popierinių. Vieni nori ir toliau tęsti tai, kas baigėsi ir veda į akligatvį, bet jiems naudinga. Kiti ragina grįžti prie to, kas buvo, bet niekada nebegrįš. Visi žino, kaip neturi būti ir kaip turi būti, tik niekas nežino, kaip tą padaryti.
Vėl atėjo darančiųjų metas. Bus daug nusivylimų dėl „viskas arba nieko“, bus reikalaujančių greitų permainų, kurios nekainuotų jokių pastangų ir neatneštų jokių praradimų. Bus tikinčių garsiau rėkiančiais ir smarkiau kalbančiais. Būsit atstumti, keikiami, atsisukę atgal virsit akmenimis, bet lipsit į tą kalną.
Dažnai nusivilsit ir nebenorėsit tęsti, dažnai ilgėsitės tos ramybės, kurią patys sudrumstėt, ir suprasit, kad ten nebegrįžtama. Gyvas procesas išgrynins ir žmones, ir veiksmus. Baigiasi tai, kas neprasideda, bet dabar dar niekas neprasidėjo ir niekas nesibaigia.
Dabar kaip prieš tūkstantį ir po tūkstančio metų – viskas yra galimybė.
P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.
Parašyk komentarą
Komentarai
Iš esmės apie prasidedančius įvykius ir opozicijos poziciją, teisingiau pozą. Apie šalia esančio straipsnio autorę Nidą ir šalia esančio kito straipsnio autorių Laisvūną. Arba kaip Nacionalinis nesivienijimas apspjaudys kiekvieną šalia esantį ir ką nors darantį savo ardomajai veiklaiopozicijoje pateisinti. Bepročių šaika ir viskas.
„savo begaliniuose tekstuose-pamoksluose, primenančiuose kursinius darbus, užsiima begaliniu citavimu nuo Platono“
Čia šauniai pasakyta, p. Algimantai. Taip, esu kritikavęs kai kurias kitų Jūsų straipsnių detales ir tikiuosi, kad labai nesupykote. O čia pasakyta taikliai
Su tokiu piktu žmogumi kaip A. Rusteika pavojinga eiti ir grybauti, o dar jis nori Tėvynę vesti į priekį. Pats ir yra popierinis. Ką jis rašo, tai mokinio rašinėliai laisva tema apie debesėlius. Tai imk ir daryk, kitų nekaltinęs ir nemokęs. Matyt, neišeina. Tik popierinis gali sutikti būti priimtu Seimo kieme kalbėtis su Seimo pirmininke- gal reikėtų turėti ir savigarbos?
Darantiesiems 2021-10-6 14:59
Ką darysim?
——
Kakosim ir tapšnosim.
Juk bukagalviai su logika nesuderinami.
patirtis sako ,kad ką nors darant svarbesnis yra “kaip tai padaryt” išsprendimo(sugalvojimo , suderinimo ,etc…) etapas. Svarbus ir “darymas” .Bet sėkmei BŪTINI abu “darymo” etapai. Stulbina tik viena: kažkodėl nenorima suprast nosį badančios dabartinės sistemos bėdos priežasties: VARTOJIMO KULTAS.Juk ir arkliui aišku,kad su pasiektu technologiniu gamybos našumu labai greit bus sunaudoti Žemės ištekliai būtini aplamai civilizacijos egzistavimui.Užsiciklinama komunizmo , etc. izmų ,kurie tiesiogiai prieštarauja tai vartojimo kultūrai plisti kritika.Manau,kad be kritinių momentų ir tuose ideologiniuose “atseit” paklydimuose , buvo ir esminių ,ypatingai šiandienai reikalingų “dalykų” .
Ką darysim?
kaip priimta pas provoslavus kreiptis;“broliai, seses ir Algimantas” ar toji tyla nera audros pozymis?Kiek kartu stebeta,kad tik pries kazka,stoja mirtina tyla?Mane ji siek tiek neramina-bijau.
bla,bla,bla.30m.ir valstybės neliko. teritorijos administratorės laukia naujų nurodymų.
Va, šįkart - jau kokybė! Nors kaip atskirti popierinius nuo nepopierinių ir kaip susivokti, kokiai kategorijai priklausai, turint omeny vos ne kiekvienam įgimtą EGO, pagal autoriaus pateiktas formuluotes vargu ar išvis įmanoma? Manyčiau, kad būtent dėl to beveik visuomet panašios krypties judėjimams nepavyksta susivienyti.
darė komunizmą daug metų - gavosi šūdo krūva. pridarė.
tie patys komunistai - kgbistai daro Lietuvos valstybę.
darys ir toliau - jie nepakeičiami ir nusipelnė gyventi geriau.
Algimantas Rusteika. Vėl atėjo darančiųjų metas…. Šiandieniniams “darytojams” belieka priminti - “darant” nepamiršti nusimauti savų kelnių... “Šauniųjų” gorbačiovinių laikų KGB peroistroijkiniai sąjūdiečiai su profesionaliais “tautiniais” komunistais per 30 metų tiek pridarė ir kuo toliau tuo intensyviau daro likusiems neišsivakščiojusiems eiliniams tautiečiams į “kelnes”, kad pastarieji jau seniai savo brangiai kainuojančio proamerikinio ir provakarietiško “patriotizmo” prikrautas ir seniai prasmirdusias kelnes vos su didžiausiu vargu ir pastangomis bepaneša… Po šios žiemos amerikoniškų ir norvegiškų gamtinių dujų “vakarietiško kvepėjimo” ir Švediškos elektros “tautai nekenksmingumo”, “patriotizmo pridarytas kelnes” daugumas eilinių kelnių nešiotojų neturės į kelnes daugiau “ko daryti”, ir kažkiek pajėgs savas, kad ir “šviežiai nepridarytas"kelnes panešti tik gavę pašalpas maistui ir šildymui…. Tad “tikri” Lietuvos vyrai į kelnes darė, vyrai daro, vyrai darysim tol, kol turėsim “kuo daryti”.....
tas įdėju generatorius A.Rusteika nusidažė filosofinėmis ižvalgomis , mol yra dvi kategorijos ‘mąstytoju’ . Aš tai didelio skirtumo nematau tarp vienu ir kitu , taip kaip pliurpia savo str. jie visi vienodai ir įštestai . Visi jie vartotojai kažkieno kito įdėju . Va imkime toki čia kaip Reigardas pav., prirašis visa puslapį visokiu paaiškinimu ir žinojimu ,o galiausiai ji baige skaityti galvoje Jūsų ūkčios tik pelėdos , verčiančios Jus paspaustį būtina nykšti . Nuo saves tik pridėsiu , ‘mąstytojai’kokios kategorijos darytojais jie bebūtų turi viena bendra bruoža , jų įdėjos ir mintys atspindį ju pačiu trukumus ir norą užpildyti tas tuštumas . Stasys irgi ne išimtis ...
O tą suknelę,kuri įsivaizduota ir sumodeliuota turi kažkas pasiūti,t.y.padaryti.Gražiausių oro pilių galima pristatyti vaizduotėje.Todėl reikalinga tiek “Agota”,Tiek “Marija” pagal Evangelijas,tik kaip joms susitarti?Jei viena į kitą žiūrės iš aukšto?
Pastebėjau, kad neigiamai komentarų apie darytoją rašytoją įvertinti nesiseka - užblokuota.
Man primena didžiojo vado idėją, kad kiekviena melžėja gali valdyti valstybę, o juk net suknelę siūnant ji pirmiausiai įsivaizduojama, po to nupiešiamas planas - ruošiamos popierinės iškarpos ir tik tada kerpama ir siuvama. O tik “darant” telieka apsivynioti skuduru, prakirpus jame skylę galvai.
Beveik visa pasaulio išmintis jau seniai sukurta – mums dažnai tereikia ją atpažinti dabarties reiškiniuose. Kai L. Šopauskas vienos besikuriančios Lietuvos partijos ideologinius pagrindus preciziškai sudėliojo į seniai egzistuojančius „stalčiukus“, jis rėmėsi praeities išminties žinojimu.
„Žinojimo nereikėjimas“, didžiavimasis nežinojimu – irgi senas kaip pasaulis reiškinys. Kai besikurianti partija paskelbė būsianti „neutrali“ Šeimos, partnerysčių, Stambulų, genderizmo, Sorošo globalizmo, nacionalizmo, Valstybės geopolitinės orientacijos klausimais, t.y. visais tais klausimais, kurie iki šiol tarsi ir jaudino A. Rusteiką, jis staiga taria – „na ir kas, šauni partija”. Jis gal net supyktų, jei sužinotų tapęs liberastu.
darykite, kalbėkite, bezdėkite.
Partija atsirinks.
—-
(patvoriniai ir liks patvoryje, o kas remia pedofilus-pederastus ar kitaip moka kenkti - bus aukštumoje. moralas - tarnaukite velniui. žemėje bus jums gerai. )
Labai teisingai rašo p Algimantas . Ateina metas daryti ir nesidairyti, dabar jau viskas aišku ir klausimas tik vienas: AR TU UŽ ATEINANČIA PASAULINĘ SKAITMENINĘ DIKTATŪRĄ ? AR PRIEŠ? Visi kiti klausimai jau yra antraeiliai. p s. Seime yra tik SEPTYNI seimo nariai kurie stoja mūsų pusėn visi kiti yra mūsų priešai.
Labai tiksliai aprašyti Radžvilas su Sinica
pagauti tą Ateities bangą. Intelekto čia iš tikrųjų neužtenka. Reikalinga Nuojauta. Bet ją išsiugdyti įmanoma tik atsisakius didžiosios dalies savo Ego. Antraip visada liksi praeities nelaisvėje to gal net nesuvokdamas. Ir kabinsiesi į tą praeitį ragais ir nagais, stumdydamas į šalį net ir tuos, kurie galėtų būti tavo bendražygiai. Kurianti jėga yra tik Meilė. Bet Ego su Meile nedraugauja. Tai labai paprasta tiesa, bet ar visiems suvokiama?
tas,kas rizikuoja.Prieš tai pasimeldęs.
Ateis russai ir padarys tvarka
A.Rusteika,rašyk,daryk,kalbėk.Lietuva laukia.Ir tikisi.Kaupia savyje ištvermę išgyventi ir atlaikyti sunkumus.