Visuomenės pokyčių analizė, Demokratija ir valdymas, Piliečių akcijos ir iniciatyvos

Algimantas Rusteika. Tai

Tiesos.lt redakcija   2018 m. balandžio 27 d. 13:12

7     

    

Algimantas Rusteika. Tai

Kauno forumas

Dabar modernybė – kam vargti, tautas ir valstybes nukariauti, jeigu galima jas nusipirkti? Save gerbiančios kainuoja brangiai, nes parduoda naudingai visiems ir tik įtaką. Pigesnės nebrangios, nes parsiduoda, ir parduoda tik politinis elitas, ir viską.

Jei tada mums būtų pasakę, kad baigiantis trečiajam Nepriklausomybės dešimtmečiui, tylint visuomenei ir kariuomenei, gorbačiovišką „federalizaciją“ ir „suverenitetą sąjungos sudėtyje“ be jokio pasitarimo su žmonėmis imsis įgyvendinti mūsų išrinkta valdžia – būtume tik nusijuokę.

Jei tada, kai eidavom pro okupacinės kariuomenės užgrobtus ir saugojamus rūmus, kas būtų pasakęs, kad iš už tų sienų tupinčių kolaborantų turėsim laisvos Lietuvos Prezidentą – tokį bemat būtų išvežę į namą, kur durys be rankenų.

Jei dar prieš mėnesį būtų pasakę, kad pakviesti į žmonių rengiamą Lietuvos valstybės vėliavos šimtmečio šventę valstybės vadovai net neatsakys – nebūčiau patikėjęs.

Savo valstybę mylintys, visiems gero ir laimės linkintys, nešini vėliavomis, už kurias žmonės mirė be vilties nugalėti, su meile širdyse jauni ir seni atėjo pas valstybės vadovą pasidalinti nerimu dėl Lietuvos ateities. Vėliava virš Prezidentūros buvo iškelta, vadinasi, buvo pastate, bet neišėjo – žiūrėjo iš už užuolaidų, ar ne?

Net Michailas Gorbačiovas išeidavo. Viduramžiais, kai centrinėse miestų aikštėse paryčiais dar smilkdavo eretikų laužų žarijos, universitetuose vykdavo disputai. Lietus vis labiau ėmė kristi ant mūsų galvų ir vėliavų. Lietuvos išlaisvinimo komiteto iniciatyva įsteigtos mokyklos vadovai pas juos atėjusių Sąjūdžio įkūrėjų net neįsileido į pastatą.

Diskusijai jie neįgalūs ir kalbėtis neišdrįsta, todėl atsiunčia savo pajėgas – keliolika ištroškusių diplomatinės karjeros jaunikaičių. Iš vienos pusės – orūs, naudos neieškantys ir praradimų nebijantys, gyvenimo ir pasipriešinimo patirtį turintys žmonės su Lietuvos vėliavomis. Iš kitos – pataikavimo patirtį gilinantys neokomjaunuoliai su vaivorykštiniu skėčiu, pasityčiojamai skanduojantys „Lietuva! Žalgiris!“

Universitetinis jaunimas visais laikais statydavo barikadas, jiems lojalumas valdžiai visada buvo pats didžiausias įžeidimas. Vergų elitui kaukės nukrito. Konservatoriškos vertybės iš principo nesuderinamos su neoliberalizmu, bet jauniesiems konservatoriams ir liberalams principų neturėjimas yra svarbiausias, vienijantis principas ir viskas suderinama.

Reporteriai ir žurnalistai dirbo savo darbą – filmavo, ėmė interviu, vežė įrašus į redakcijas. O pamatėme tą, ką leido savininkų ir savicenzūros įbauginti redaktoriai. Eltos suderintą tekstuką sisteminiuose portaluose – savų neišdrįso, čia jums ne iš Petro Gražulio pasišaipyti. Per „atsinaujinančią ir skaidrią“ LRT ir kitus „nepriklausomus“ mūsų iš viso nebuvo – kažkokie žmonės su vėliavomis pasivaikščiojo nieko nereikalaudami ir viskas. Jiems mes esam numirę.

Negi nejuntat, kad dabar jūs patys esat numirę, vieni, vieniši ir pralaimėjot? Ir bokse, ir krepšinyje, ir politikoje sprendžia tas, kuris turi iniciatyvą. Po tapinoidų perversmo pabandymų fiasko jūs tik reaguojat į tai, kas įvyksta, ir drebat. Kada išneš šiuos kūnus iš scenos – jau tik laiko klausimas.

Norėjot, kad niekas nežinotų, bet padidinot žinojimą. Galvojat sunaikinti tą, kuris kalba, bet tik padarot jį girdimą visiems. Jus dar pro visur rodo, važinėjat limuzinais, tupit savo studijose ir kabinetuose su aukštomis lubomis, ir galit mūsų pasiklausyti, bet jūsų nebėra nei žmonių širdyse, nei protuose.

Man rašė – pagaliau tai prasideda, negalim atvykti, nes darbas, bet būsim su jumis. Ir mačiau žmonių akis, ir girdėjau balsus, kai giedojo himną per lietų policininkams tyliai stovint šalia. Esat vieningi, kokiu blogiui ir pridera būti, bet nepagalvojot apie jėgą, kurią įgyja susivieniję žmonės.

Jau buvo paspaustos visos dešimtys rankų, susijungę visos šiltos šypsenos ir akių šviesa. Jau žilas universiteto filosofas palydėjo mus per visą senąjį Vilnių iki pilnametystės sulaukusio automobilio, kurio antros pavaros negalima jungti. Jau buvo viskas pasakyta, ir lietus vis stiprėjo, bet niekaip negalėjom išsiskirti.

Vis atsisukdavom nusišypsoti nueidami. O kai jau pastovėjom sostinės kamščiuose, kol patekom į kelią, kada jau visi buvo išvežioti ir likome dviese, kai vis drąsiau sužaliuojantys medžiai lėtai slinko atgal ir artėjo mūsų namai, Ada pasakė: man buvo labai gera. Aha, atsakiau, ir daugiau nebekalbėjom, kad tai ilgiau nesibaigtų.

kaunoforumas.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Algimantui       2018-05-7 19:32

STIPRU ir TIKRA

albina       2018-04-28 7:11

Taip,kaip Judu su Ada,mes irgi tylėdami grįžome iš Baltijos kelio.Nereikėjo žodžių,buvo viltingai gera.Kaunas turi pradėti.Vėl gegužė,vėl VILTIS.

Puiku buvo išvysti, išgirsti ir pajusti       2018-04-27 20:36

Jau žili, bet tie patys. Sąjūdiečiai. Tie, kuriems nereikėjo užsislaptinti.

šitokio elgesio neužmiršime       2018-04-27 16:58

  Mes daug išgyvenom - stalinus, brežnevus, Sibiro gulagus…Išgyvensim ir landsbergizmą bei grybauskizmą...
Mane nustebino tik jų taktika: po griausmingų V. Tomkaus publikacijų, kur buvo paviešintos ir jų nuotraukos šalia žydų, išžudžiusių Rainių lietuvius ir kiti juodi darbeliai - jokios reakcijos iš Daukantynės, iš kregždučių partijos. Nors juos asmeniškai ta informacija lietė. Nesupyko, neįsižeidė - reiškia parašyta tiesa. Pasirinkta tokia taktika - tyla. Kas tai - baimė, pasimetimas, nežinojimas ką atsakyti? Juk turėjo kreiptis į teisėsaugą, jei buvo apšmeižti.
Išvada: tylėjimas, tai sutikimas su paskelbtais faktais.

Grius ta vakarų imperija,       2018-04-27 15:36

kaip ir visos griūva.O gaila,kad nemoka reformuotis pagal tautų lūkesčius.Neapsieina be revoliucijų,kurios kils vakaruose.

Labai gerai,kad       2018-04-27 14:44

Amerikos departamentas nesikiš į Venckienė ekstradiciją.Mato Amerika,kad geriau nesusidėti su KGB pedofilais.Viską mato Amerika.

taip       2018-04-27 14:14

Ačiū, Algimantai.Su Junis. Su visais, kuriems svarbu, kurie atsimena, kas yra susivieniję žmonės.


Rekomenduojame

Tikintieji kviečiami kasdien drauge melstis šv. Juozapo maldą

Vytautas Rubavičius. Karūnuotasis keičia pasaulį

Rasa Čepaitienė. Karantinas (II): kinų pavasaris. Antroji dalis: politekonominė

In memoriam: Vaclovas Bagdonavičius

„Iš savo varpinės“. Naujausios PSO rekomendacijos: karantinas COVID-19 nesustabdys?

Marius Malakauskas. #LaikykisVeryga

Italija: kunigas, atidavęs kitam pacientui savo plaučių ventiliatorių, mirė nuo koronaviruso

Neringos Venckienės pranešimas spaudai: Ar buvo galima tikėtis kitokios teismo nutarties?

Vytautas Radžvilas. Dagio „krikščioniškos“ frakcijos pavardės

Vytautas Sinica. Visi genijai pasiruošę vertinti po laiko

Mindaugas Skrupskelis iš Kinijos: kovo 26-osios įrašas apie pasaulio atsaką į CoVid-19 iššūkį

Aras Lukšas. Precedento neturinti byla: Lietuva prieš nacizmą

LGGRT Centro tyrimo išvadas patvirtino Rusijos Federacijos valstybinis archyvas

Susitelkusi Lietuva. Mykolas Kleck: „O, Lietuva, kaip aš tave myliu“

Audrius Bačiulis. Apie Europos Sąjungos jungtinius apsaugų nuo Corona viruso epidemijos pirkimus

Algimantas Rusteika. Na, bet kai viskas baigsis, bus gerai

Andrius Švarplys. Demokratija tapo globalistinio valdymo iškamša

Michaelas Cookas. Bijote koronaviruso? Džiaukitės, kad negimėte prieš 400 metų

Povilas Gylys. Dalia Grybauskaitė: asmeninės savybės

Liudijimas. Gydytojas iš Lombardijos: „Džiaugiuosi, kad grįžau prie Dievo, kai mus supa kančia ir mirtis“

Rasa Čepaitienė. Palaikykime SAM ministrą Aurelijų Verygą

Verta prisiminti. J. Tumo-Vaižganto laiškas apie „karantino sąlygas“ Kauno potvynio metu 1926-aisiais

Aurelijus Veryga. #veido_kaukės

Jurga Lago. Štai kaip gerai „tvarkosi kitos šalys“, arba Apie europinius standartus

Neringa Venckienė dalijasi prisiminimais: „Kas išliejo, nutašė, suformavo… mus tokius?“

Rasa Čepaitienė.  Karantinas (II): kinų pavasaris

Mindaugas Skrupskelis iš Kinijos: kovo 24-osios įrašas apie pasaulio atsaką į CoVid-19 iššūkį

Vladimiras Laučius. Koronavirusas rodo tikrąjį mūsų veidą

Ar tikslinga dėvėti namuose pasiūtą kaukę? Užkrečiamų ligų ir AIDS centro informacija

Roberto de Mattei. Nauji scenarijai koronaviruso eroje

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.