Nerasta rubrikos

Algimantas Rusteika. Pralaimėti galima ir kitaip

Tiesos.lt siūlo   2015 m. rugsėjo 21 d. 20:02

18     

    

Algimantas Rusteika. Pralaimėti galima ir kitaip

lrytas.lt

Taip, sidabras nuostabu. Ir tikrai džiaugsmas. Tikras. Pasiekimas apie kurį tik nedrąsiai svajojom. Ir aukščiau tikrai nepavyko. Ir negalėjo, matyt, pavykti.

Bet užknisa tie sacharininiu optimizmu varvantys komentarai. Ypač politikų, kurie tiesiog nebetelpa ekranuose. Ir feisbuke jau siautėja deputatinis roto virusas, galintis išversti iš koto ne tik Joną Valančiūną. Šauniai kovojom! Čia didvyrių žemė! Tarsi koks džiaugsmas, kad pralošėm. Kas ne taip, kodėl negalėjo būti geriau, ką reikia patobulinti? Tą išsiaiškinti juk normalu. Ar apie tai kalbėti jau draudžiama? Ir kaip senais gerais – pirmyn visi su vėliavom skanduoti į demonstracijas?

Apmaudą jaučiam visi. Nemeluokim patys sau. Taip, vyrai šaunuoliai. Ir niekas jų nesiruošia kaltinti. Juos visi pasveikinsim iš širdies. Tačiau vis tiek skaudu. Ne todėl, kad pralošėm. Dėl to, kaip pralošėm. Kodėl pralošėm.

Pralaimėjom stipresniam, kurio įveikti nebuvo šansų. Tačiau be rimtos kovos. Palūžom psichologiškai. Jau vidury rungtynių visi buvom išsigandę. Bijojom varžovų, atsakomybės, patys savęs. Žiūrovų ir politikų, kurių pilnos tribūnos. Vieni kitų.

Po pirmo kėlinuko jau buvom pralaimėję. Tą supratom visi – ir aikštėje, ir tribūnose, ir prie ekranų. Nes nebuvo lemiamo, viską kelyje nušluojančio geismo nugalėti. Nebuvo sportinio pykčio. Įniršio. Kovinės dvasios. Ardymosi iki išsekimo kiekvienoje mikrodvikovoje. Rodėsi, tik laukiam, kad greičiau ta kančia baigtųsi.

Po to kovojom šauniai. Ir visai kartais nekovojom. Pralaimėjom visais frontais. Beviltiškai. Primityvūs pasivarinėjimai puolant, kai kolegos stoviniuoja ir žiūri, kas gi čia dabar bus. Kamuolys kaip karšta bulvė – geriau atiduoti kitam, kad ir per rankų ir kojų miškus. Tam, kuris išsigąsta nesėkmės ir bijo, kad nepavyks, nepavyks niekada. Kaip vyrui lovoje. Pralaimima iš pradžių viduje, tik po to išorėje. Būtent to psichologinio nusiteikimo finale pritrūko. Todėl ir pralaimėjimas toks.

Vienas dalykas yra padarius klaidą sukąsti dantis iki kraujo. Ir eiti mirti arba nugalėti. Kitas – susiimti už galvos, išsigandusio berniuko akimis žiūrėti į horizontą. Ir drebinti kinkas, kad nepavyks. Rinktinei trūksta ne derinukų ar pasiruošimo, o rimto psichologo ir vyriško hormono.

Niekas ir nemano, kad galima stabiliai žaisti visada ir su visais. Ar nugalėti stipresnį. Kalba apie tai, ko trūksta, kad pralaimėtum ne šitaip. Ir sužaistum taip gerai, kaip tikrai gali. O ne taip blogai, kaip visi gali.

O dabar taršykit mane, kas tik netingit. Kad niekšas ir nemyliu Lietuvos. Rašau nuoširdžiai, be privalomojo meilės saviesiems šou. Ne politikas ir dėl populiarumo neišgyvenu.

Taip galvoju. Ir daug kas taip galvoja.

Ir ką gi daryt, po galais? Ar visiems patikti – didžiausias tikslas? Čia ne kaimo šokiai. Tiesiog noriu suvokti, kodėl taip atsitiko.

Ir neapkenčiu patriotinio melo. Nei politikoje, nei krepšinyje, kurį per finalus staiga beprotiškai pamilsta politikai.

lrytas.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Prietaras-faktas apie "talismaną"       2015-09-22 18:39

Kai tribūnose sėdi Polikarpovna, mūsų krepšininkai visada pralaimi. Tokia nenuginčijama statistika. Matrioška kašyje atneša nelaimę.  O ji jau pažadėjo važioti ir į Rio. Jeigu taip, liksim be jokių medalių olimpiadoje.

vasia       2015-09-22 17:46

apsoliuti Tiesa.

s.m.       2015-09-22 15:16

nors ziurejau visas rungtynes pasidejes po ranka validolio (tos nelemtos zaidybines “duobes”...deja taip, psichologo komandai reikia kietesnio) noriu pasakyti, kad musu krepsininkai siemet pranoko patys save. DIDELIS ACIU JIEMS IR TERENERIAMS.
O dabar eikite “atsakomybiu” ieskantys bambekliai rinkti savo kiemo rinktine, paziureciau kaip 300:04 pasikrautumete malku nuo vien “atsarginio suolelio”.

komunistų darbas       2015-09-22 14:20

komunistė polikarpovna su kitais komunistais psichologiškai paruošė rinktinę pralaimėjimui.
nieko naujo - komunistai visada kenkė, kenkia ir kenks Lietuvai.

EiSi       2015-09-22 13:43

O kažkas, sumaniai eksploatuodamas ir manipuliuodamas visų jausmais, iš visi šito užkala gražaus pinigėlio.

Lietuvių tauta       2015-09-22 10:58

primityviai trokšta aukso.Ar tauta jo verta,nes yra negailestingumo,godumo,melo,nedraugiškumo…

vox populi       2015-09-22 10:17

Taip, be abejo, buvo galima pralaimėti ir kitaip. Tarkim, mažesniu skirtumu. Bet tuomet straipsnio autorius, neabejoju, būtų paskelbęs: “Kodėl nelaimėjome? Todėl kad trūko patriotizmo”. Maždaug taip. Visai nesusimasto, kad lietuviai, neturėdami tokio lygio žaidėjų, kaip Gasolis ir lygesnio atsarginių suolelio, ilsėjosi tik vieną dieną, tuo tarpu ispanai dvi. O tai prieš finalą labai svarbu. Taip ir norisi pasakyti-vietoj to, kad bambėtum, reikėjo pačiam išbėgti į aikštelę ir sulošti. Mūsiškiams auksas būtų garantuotas….Nemokam džiaugtis tuo ką turim. Visada į medaus statinę reikia įpilti šaukštą deguto. Ech lietuviai, lietuviai. O dar patriotais vadinatės. Bambekliai ir tiek. Ne visi, žinoma.

Egidijus Milašius       2015-09-22 7:49

Sveiki,
Teisingai parašyta. Apie tai Lietuvoje vengiama kalbėti ir rašyti. Atsakomybės baimė ir vyriškumo stoka.

Olimpiadoje linkiu žaisti       2015-09-22 6:59

sau,dėl malonumo sau ir žiūrovams,o visa kita “bus pridėta”.Geriau mažiau kalbėti apie medalius…Tikrasis auksas Lietuvos vienybė,kuri buvo tomis dienomis.Tai neįkainojama.

Kad būtų pasisekę pralaimėti       2015-09-22 6:57

mažesniu skirtumu.Ir visai ne dėl aukso verkia šis didvyris.Pagarba už nuoširdumą.Jis išdrįso.

Lietuvos rytas visada       2015-09-22 5:55

Zemina valstybe,Tauta ir dabar zaidejus.Tai faktas kaip blynas.O Tauta mano visai kitaip.Ateiti ir zaisti finale der 1-2vietos yra jaudidziulis pasiekimas ir garbe.Sidabras Lietuvai prilygsta AUKSA!

Ei jūs žinovai       2015-09-22 4:48

Turite džiaugtis, kad rinktinė net sidabrinė. Jie padarė daugiau negu galėjo. Ir nereikia lia lia.

autorius       2015-09-22 2:52

teisus. Didziuojuosi vyrais, bet pralaimeta per skaudziai. Pasirasau-  vienas is triju milijonu krepsinio zinovu:))).

Vaje, vaje       2015-09-22 2:04

„O dabar taršykit mane…“ Iš kur toks virtuvinių ekspertų susireikšminimas? Kam dabar rūpi kažkoks rašliavininkas ir jo nusivylimas? Koks tokio paistalo tikslas?

Sportininkas.       2015-09-21 22:52

Taikliai parašyta…

Tarabilda       2015-09-21 22:46

Visi lietuviai šį tą išmano apie krepšinį, bet geriausiai apie jį išmano Matrioška.

StasysG       2015-09-21 22:39

Galvoju taip, kaip Autorius.

AAA       2015-09-21 20:25

Galima ir tokia nuomonė. Ypač, kad sportas laikosi ant entuziastų. O kai jis dingsta, niekam dėl to nesvarbu (Klaipėdos “Žuvėdros” atvejis).


Rekomenduojame

Kun. Robertas Skrinskas. Kremliaus troliai šeimininkauja ir lietuviškoje Vikipedijoje

Nida Vasiliauskaitė. Valstybė, kurios tarakonai nekokybiškai pakasyti – valstybė be ateities

Rasa Čepaitienė. Pakelk galvą, lietuvi!

Kun. Roberto Grigo replika: O, kad taip būtų!

Algimantas Rusteika. Nespirgėkit, čia ne apie visas

Rusų kalbos pamoka 30-taisiais atkurtos Nepriklausomybės metais: liaupsės sovietmečiui ir jį reanimuojančiam Putinui

Vytautas Rubavičius. Su kaimu prarandame gimtinės nuovoką

Rūta Janutienė „Iš savo varpinės“: Ar Dalia Grybauskaitė galėjo būti šantažuojama?

Liudvikas Jakimavičius. Šėpos jubiliejų pasitinkant

Geroji Naujiena: Kaip nenustoti sūrumo

Andrius Švarplys. Šveicarai uždraudė diskriminuoti gėjus kalboje ir viešumoje. Ką tai reiškia?

LR žvalgyba informuoja: kaip viešai vertintinos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui kylančios grėsmės ir pastebėti rizikos veiksniai

Nijolė Aleinikova. Apie dvasingumą – nusibodusi, bet taip ir nesuprasta tema

Apie meilę, kuri niekada nesibaigia – minint kun. Juozo Zdebskio 34-ąsias žūties metines

Algimantas Rusteika. Šeimininko belaukiant

Vytautas Radžvilas. Klausimas „Lietuvos Sąrašo“ partijai

Audrius Bačiulis. Sunkus tas LRT leftistinių propagandistų gyvenimas

Laimonas Kairiūkštis. Kiekybė ar kokybė, arba Kiek iš jūsų perskaitote 600 romanų per metus?

„Northwest Herald“: „Gyvenimas po ekstradicijos“ – Karolio Venckaus apžvalga

Romualdas Žekas. Sveikatos reforma – kodėl nesusikalbame?

Robert P. George. Drąsa, meilė ir pasiaukojimas kovoje už santuoką

Mark Regnerus. Silpni duomenys, maža imtis ir politizuotos išvados dėl LGBT asmenų diskriminacijos

Vidmantas Valiušaitis. Demokratija įsitvirtino pas mus tik kaip savotiškas „Potiomkino kaimas“ švogerių krašte

Vygandas Trainys apie Mokytojos ir Policininkės konfliktą dėl Trispalvės ir jo teisinį vertinimą: per 30 m. niekas nepasikeitė – dabar pakuotų „savi“

Algimantas Rusteika. Apie grėsmes grėsmėms

Nuo bačkos. Andrius Navickas: mūsų didžiausias politinis koziris yra Ingrida Šimonytė ir jos apsisprendimas yra svarbesnis nei visa politinė programa

„Žygis už gyvybę“ ir socialinių platformų cenzūra

Chad Pecknold. Brexitas – daugiau nei populistų maištas prieš globalizmą

Vidas Rachlevičius. Gal nemokykim britų gyventi

Mūzos ir ginklo broliai: Atmintis gyva. Konferencija skirta rašytojo, partizano Mamerto Indriliūno 100-osioms gimimo metinėms

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.