Visuomenės pokyčių analizė, Istorija, Propagandos ir ideologijos analizė, Demokratija ir valdymas

Algimantas Rusteika. Partokratija kaip demokratijos imitacija

Tiesos.lt redakcija   2018 m. kovo 23 d. 23:49

30     

    

Algimantas Rusteika. Partokratija kaip demokratijos imitacija

Šitiek dirbta, svajota, nemiegota, ir štai – įvyko! Sąrašėliai reitinguoti, popieriukai suskaičiuoti, užtemsta porinkiminiai paryčiai su šampano jūrom ir naujais moterų žvilgsniais. Amžinasis Zenonas skelbia nugalėtojus ir teikia pažymėjimus, visą gyvenimą praustuve matyta ranka jau ant Biblijos – tepadeda man Dievas!

Ir išaušta pirmadienis, kai reikia daryti ką nors ir duoti, ką žadėjai, nors žinai, kad nieko neturi. O jei negali nieko duoti – reikia ką nors uždrausti! Taip minioms plojant pradedama valstybės invazija į asmeninį žmogaus gyvenimą ir tikrųjų laisvių suvaržymą, argumentuojant abstrakčiomis kitų teisėmis ir visuotiniu gėriu.

Visuomenės sutartis, kai su piliečiais svarbiais klausimais nesitariama, yra neįmanoma, todėl pasitelksim reformų imitacijas, nieko nekeičiančių pokyčių propagandą, parodomuosius netikėlių demaskavimo šou ir kitus primityvius triukus pelnyti politinį populiarumą. Ir valstybės atsinaujinimą paversim dar vienu spektakliu esamai padėčiai sutvirtinti.

Kas vakarą sužinosit, kas šiandien naujas valstybės priešas, ką dar uždrausta daryti, kokios baudos mūsų labui padidintos ir kaip reikia sumažinti mokesčius juos padidinant. Tai kas, kad vis didesnė ir griežtesnė kontrolė imituojant permainas yra tik stagnacijos įtvirtinimo forma – toks juk ir yra tikslas. Visuomenės interesų pretekstu toliau didinsim totalų valstybės kišimąsi į privatumą, o nusivylusiųjų teisingumo ilgesiu pasinaudosim diegdami policinės valstybės principus praktiškai.

Tai kas, kad nieko ir taip nebuvo galima mušti, įstatymai draudė ir teisėsauga baudė. Priimsim atskirą, norvegišką „vaikų nemušimo“ įstatymą ir teisę be jokio teismo ir tyrimo skrajojančioms brigadoms pagal kaimyno skundą atimti vaikus. Kas, kad kokia Šilalės rajono motina iš nevilties nusižudys – pati kalta. Užtat pažangos kovotojos gestapininkių veidais bus patenkintos.

Ką, kokie nors filosofai ar kultūrininkai nepatenkinti? Tai pašalinsim iš ekranų ir jų nebeliks, o kokį neitikusį apspjaudys storos, sočios, ištikimai murkiančios savos vidutinybės. Kultūros politiką paversim pinigų dalybomis ir apdovanojimais politikams pozuojant prieš televizijos kameras pagal principą: kuo mažiau lėšų kultūrai – tuo ji paklusnesnė, tuo mažiau pavojinga menininkų mąstymo laisvė.

Nors trinkelėmis bus greitai išgrįsti miško takai grybautojams, kultūros leidiniai net savo juokingiems tiražams lėšų gaus vis mažiau. Tegu pabadauja ir supras, kas čia šeimininkas. Rašytojus paversim prašytojais, meno asmenybių gyvenimą – kova už duonos kąsnį, žymiausi kūrėjai tegu kuria sau užsienyje, o jaunųjų talentų svajone tebūna kuo greičiau sėkmingai išvažiuoti.

Pagal svetima ranka suklastotus imitaciniame bloknotėlyje įrašus paskelbsim KGB agentais visų mylimus žmones. Dėl prieš daugelį metų ant užpakaliuko uždėto delno ar pagėrusios moteriškės sapno apie tai nuteisim be teismo pagal anoniminį skundą ir iškepsim viešai nacionalinės premijos laureatus, pradėsim ikiteisminius. O dėl griūvančio po rekonstrukcijų svarbiausio valstybėje Kalno tyrimų nepradėsim – pavesim jį toliau tvarkyti tiems, kuriems betvarkant jis ir ėmė griūti.

Deklaruosim, kad vidutinioji klasė yra valstybės stabilumo garantas ir ją reikia stiprinti, prieš kiekvienus rinkimus žegnosimės už vidutinį ir smulkųjį verslą. Tačiau iš tikrųjų darysim viską šio verslo ir jo nuolat ataugančių pradmenų išnaikinimui.

Tegu bejėgiškai stebint visoms vyriausybėms, mažmeninėje ir didmeninėje prekyboje visiškai įsigali oligopolinė rinka, nevaržomai kelianti svarbiausių pragyvenimo reikmenų kainas. Tegu gausiausia vidutiniąja klase išlieka valdininkija, paklusni ir drebanti dėl savo darbo vietų, kuri yra ne stabilumo, o stagnacijos garantas. Nes mums stagnacijos ir reikia.

Vaidinsime nesuprantančius, kad jei XXI amžiuje Europos Sąjungos valstybėje dorai dirbantis žmogus neturi galimybės bent minimaliai sudurti galą su galu – kalta valstybės tvarka. Sakysime – kalti patys žmonės, nors jų atskirties, nevilties ir priešiškumo jokia pilietybių gausa ir socialinės pasakos apie vienetines sėkmės istorijas nepagydys.

Valstybėje – kaip šeimoje, klaidų pripažinimas ir atgaila po laiko nieko nebepakeičia ir išėjusieji nebegrįžta. Sukūrėme šalį su sparčiausiu internetu, iš kurios masiškai bėga jos piliečiai, ir kelias kitas, namie likusias Lietuvas, neapkenčiančias ir niekinančias viena kitą.

Sočią ir išdidžiąją, laikančią kitus nevykėliais, kurios didžioji dalis kilus pavojui išsilakstys. Alkanąją ir nusivylusią, kuri nebeatskiria valdžios nuo savo valstybės ir piktdžiugiškais plojimais pasitinka jos nesėkmes. Ir didįjį luomą abejingųjų, kuriam susvetimėjusi valstybė nebesvarbi ir kurie prisitaikys prie visko.

Demokratija gyva tada, kai nuo žmonių nors kas nors valstybėje priklauso. Partokratinėje demokratijos imitacijoje viskas priklauso nuo tų, kurie nuo žmonių nepriklauso. Partokratinė valdžia žmonėse mato tik grėsmes valstybei, nes valstybe laiko save. Jų sukurta savo gerovę užtikrinanti socialinė, politinė, kultūrinė ir moralinė atskirtis tapo didžiausia grėsme nacionaliniam saugumui.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Kažkas pluša        2018-03-26 11:31

kartodamas “istorijos” klišes. Visiems tiems komentarams trūksta įžanginio sakinio - šį Mano komentarą skaitykite Balsu, Stovėdami ir Eergingai linkčiodami sulig Kiekvienu žodžiu.

grymai politiškas sprendimas       2018-03-25 19:35

“Pagaliau tik 1386 metais Lietuvai susidarė patogi galimybė priimti Vakarų Bažnyčios krikštą be kapituliacijos prieš ordiną, kai Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila užėmė Lenkijos karaliaus sostą, pasikrikštijo ir įsipareigojo savo krašte įvesti krikščionybę.

Krikštas prasidėjo 1387 metais Aukštaitijoje ir baigėsi 1417 metais Žemaitijoje. Tačiau pirma reikėjo dar 1410 metais galutinai sutriuškinti bendromis Lietuvos ir Lenkijos jėgomis didįjį priešininką -vokiečių ordiną - mūšio lauke prie Žalgirio.

Taip po dviejų šimtmečių sunkių ir atkaklių kovų su Vakarų Europos remiamu vokiečių ordinu Lietuva galėjo krikštą suderinti su savo valstybės nepriklausomybe. Kad lietuviai tapo pasaulinės Bažnyčios dalimi savo valdovų valia, tai buvo grynai politiškas sprendimas, bet kitokio anuomet ir būti negalėjo, kai tikėjimo dalykai buvo sprendžiami ginklu.”

Kur randama didesnė neteisybė, didesnė nelygybė, s       2018-03-25 19:29

“Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas, pasirašinėdavęs lietuvių ir daugybės rutėnų karalium -Rex Lithuanorum et multorum Ruthenorum - , viename savo laiške labai taikliai nusakė savo laiko lietuvių ir kitų engiamų Pabaltijo tautų pažiūrą šiame konflikte: “Krikščionys garbina savąjį Dievą pagal savo papročius, rusai vėl savo apeigomis, lenkai - vėl pagal savo papročius, o mes garbiname Dievą pagal savo apeigas ir visi turime vieną Dievą.. . Ką jūs kalbate man apie krikščionis? Kur randama didesnė neteisybė, didesnė nelygybė, smurtas, žudynės ir išnaudojimas, jei ne tarp krikščionių, o ypač tarp tų, kurie atrodo pamaldūs, kaip, pavyzdžiui, kryžiuočiai”.”

prięmė karaliaus vainiką iš popiežiaus Inocento IV       2018-03-25 19:20

Dar XIII-jo amžiaus vidury Lietuvos valdovas Mindaugas rimtai mėgino įvesdinti Lietuvą į Katalikų Bažnyčią tiesioginėje Šv. Sosto priežiūroje, priimdamas krikštą su savo dvariškiais ir karaliaus vainiką iš popiežiaus Inocento IV. Šį mėginimą sužlugdė netrukus stipri pagonių ir stačiatikių vidaus opozicija. Pirmasis Lietuvos krikštas žlugo su karalium Mindaugu, kuris buvo nužudytas 1263 metais.
Vokiečių ordinas nieko kito taip netroško, kaip Lietuvos grįžimo prie pagonybės, nes tik dengdamasis kova su pagonybe galėjo tęsti savo užkariavimus Pabaltijo erdvėje. Ordinas visaip trukdė ir vėlesnes Lietuvos valdovų pastangas priimti katalikybę.

neišvengiama valstybės išlikimo sąlyga       2018-03-25 19:17

“Lietuviai buvo labai prisirišę prie savo gamtiškosios tikybos. Paskutiniai Europos pagonys buvo vieninteliai, kurie ryžtingai gynė savo senąjį tikėjimą ir priešinosi viduramžių katalikybei. Tačiau veikiai Lietuvos valdovai turėjo pripažinti neišvengiamą būtinybę priimti Vakarų Bažnyčios krikštą, kad būtų išsaugota jos politinė nepriklausomybė. Šitas krikštas buvo tiesiog valstybės išlikimo sąlyga. Tik jį priėmus, galima buvo tikėtis išmušti pavojingiausią priešo ginklą ir sustabdyti nepaliaujamą agresiją. Tačiau tai nebuvo lengva.”

tinginiui "čia kažkas"arba besmegeniui       2018-03-25 18:16

“Kryžiaus karai buvo Europos krikščioniškosios kultūros dalis. XIII-jo amžiaus pradžioje jie prasidėjo prieš Pabaltijo pagonis ir truko be pertraukos iki Melno taikos 1422 metais, kai vokiečių ordinas buvo priverstas pagaliau atsisakyti tolesnių užkariavimo kėslų.

1202 metais Livonijos vyskupas Albertas įsteigė Kardininkų ordiną, kuriam veikiai pavyko užkariauti šiandieninę Latviją ir Estiją ir jas sukrikščioninti.

1230 metais Mozūrų valdovas Konradas pakvietė vokiečių riterių ordiną kovoti su pagonimis prūsais. Maždaug po pusės šimtmečio žiaurių ir kruvinų kovų senieji prūsai buvo ordino įveikti, užkariauti ir, aišku, pakrikštyti. Prūsijos šalis nuo Vyslos iki Nemuno išliko, bet neišliko prūsai, kurių vardą pasisavino užkariautojai ir kolonistai, kaip karo grobį. Visa tauta su savo senoviška kalba bei kultūra buvo teutoniškų krikščionybės nešėjų sužlugdyta.”

Čia kažkas        2018-03-25 12:26

atkakliai diegia klaidinančius stereotipus: “vokiečių ordinas”, “vokiečių kolonizacija”.  Ordinų esama apie 140.  Ir visus juos įteisino visai ne “vokiečiai”, o Romos popiežiai. Visi ordinai yra prisiekę Romos popiežiams. Neįtikusius ordinus popiežiai panaikina. Arba trumpam, kaip jėzuitus, arba visam laikui, kaip tamplierius. Šitie buvo spėję nežmoniškai praturtėti. Mat ėmė PALŪKANAS. Nežinojo nabagai (nebuvo Interneto), kad PALŪKANOS ne jų, o “išrinktosios tautos” verslas. Plačiau nesidomėkit. Cenzūra neleidžia. Melskitės kaip lenkai ir būsite išganyti. Po mirties

Rezultatas       2018-03-25 11:40

“Sukūrėme Lietuvas, neapkenčiančias ir niekinančias viena kitą”

kur padėjot       2018-03-24 20:23

komentarą: “Ką daryti? Nieko. Atsisėsti ant upės kranto ir laukti. pavėlavot 200 metų. Ar turit padorių vadų kaip vengrai ir lenkai? turit parsidavėlius, tapinoidus, x-kartą, z-kartą....Ai gaila žodžių. Pradanginus komentarą todėl ir atrodo, kad komentarai tik apie religiją.

kol yra        2018-03-24 19:46

tokių asilų kaip “senas metodas” ir jie sudaro daugumą Lietuvoj, sistemai jokio pavojaus nėra. Dabar supratot, kuo skiriatės nuo lenkų ir vengrų ir kodėl esate uodegoj pagal visus parametrus? Besmegeniams proto neįkrėsi.

senas metodas       2018-03-24 18:12

kai pasirodo sistemai pavojingas straipsnis - geriausia užspaminti religinio pobūdžio “komentarais”.

>17:14       2018-03-24 17:15

Atspėjai, Aš čia vargstu visą rytą, net sveikata pablogėjo, reikia mesti tą kenksmingą nedėkingą darbą. Bet toks komentaras Pirmas šviesos spindulys ...

Ką daryti?       2018-03-24 16:14

Autorius nerašo. Jei parašytų jį kaip mat nušvilptų. Ką daryti? - Mokytis.
Bet kam gi toks receptas patiktų? Aišku, kad niekam.
Kaip ten bebūtų, žmogus yra “mąstanti būtybė”. Jei ko nežino, pats susiranda, pasiskaito ir sužino. “Kas skaito ir rašo, duonos neprašo”. 

štai kaltininkai, todėl nesigraužkit       2018-03-24 16:04

“Tūkstančius metų baltų protėviai gyveno prie rytinių Baltijos pakrančių, tarp Vyslos ir slavų kraštų. Nuo seno abiejose Baltijos jūros pusėse vyko nuolatinis žiaurus karas, kurio pubūdįj antrojo tūkstantmečio pradžioje pakeitė Vakarų prekyba. Kryžiaus karai buvo Europos krikščioniškosios kultūros dalis. XIII-jo amžiaus pradžioje jie prasidėjo prieš Pabaltijo pagonis ir truko be pertraukos iki Melno taikos 1422 metais, kai vokiečių ordinas buvo priverstas pagaliau atsisakyti tolesnių užkariavimo kėslų.
1202 metais Livonijos vyskupas Albertas įsteigė Kardininkų ordiną, kuriam veikiai pavyko užkariauti šiandieninę Latviją ir Estiją ir jas sukrikščioninti.
1230 metais Mozūrų valdovas Konradas pakvietė vokiečių riterių ordiną kovoti su pagonimis prūsais. Maždaug po pusės šimtmečio žiaurių ir kruvinų kovų senieji prūsai buvo ordino įveikti, užkariauti ir, aišku, pakrikštyti. Prūsijos šalis nuo Vyslos iki Nemuno išliko, bet neišliko prūsai, kurių vardą pasisavino užkariautojai ir kolonistai, kaip karo grobį. Visa tauta su savo senoviška kalba bei kultūra buvo teutoniškų krikščionybės nešėjų sužlugdyta.”

lietuviai nekalti dėl vėlavimo       2018-03-24 15:58

priimti krikščionybę, kalti misionieriai

papildymas dėl vėlavimo:nesigriaužkit lietuviai ne       2018-03-24 15:55

Lietuvos pavėlavimas priimti krikščionybę tikriausiai nebuvo vien kitų, bet ir jos pačios kaltė. Šykštūs istorijos šaltiniai leidžia tiktai spėlioti, kodėl taip ir ne kitaip įvyko. Tačiau jokios abejonės nėra, kad dėl šito istoriško pasivėlavimo Lietuvai reikėjo brangiai sumokėti. Su tuo susiję vėlesni užsienio ir vidaus pavojai, kurie lėmė Lietuvos istorišką likimą.
Germanų tautos priėmė krikštą VIII- me amžiuje, lenkai antroje X-jo amžiaus pusėje, netrukus po to rytų slavai. Tada atėjo šiaurės tautų eilė. Paskutinis Švedijos pagonis karalius mirė XI- jo amžiaus pabaigoje. Visos šios tautos priėmė krikščionybę, neatsisakydamos savo vertybių ir valstybinio savarankumo.
Tik čia nereikia pamiršti ir kitos labai svarbios krikščionių tikėjimo tiesos, kad Kristaus Bažnyčią žemėje sudaro nusidėjėliai. Ir kaip tik tai gana skaudžiai pajuto paskutiniai Europos pagonys vėlyvųjų viduramžių laikais Pabaltijo erdvėje.
Kai misininkai pasirodė prie Pabaltijo tautų sienų, Kristaus Sužadėtinė - Bažnyčia - jau nebuvo tokia graži ir tyra, kaip apaštalų laikais. Ji jau buvo susikilusi į dvi priešiškai nusiteikusias Rytų ir Vakarų Bažnyčios stovyklas. Misijų pobūdį neigiamai veikė viduramžių Bažnyčios žemiškos galybės siekimai.
Pabaltijo misininkai, ypač tie, kurie sekė vokiečių pirklių ir kolonistų pėdomis, buvo per menkai persiėmę Kristaus dvasia. Jie dažnai tiesiog piktnaudžiavo krikštu kaip priemone užkariauti ir pavergti pagonis, kad patenkintų savo gobšumą ir galybės troškimą.
Kryžiaus žygiais reiškėsi viduramžių krikščionių religingumas. Tačiau tie žygiai, kuriuos vokiečių ordinas vedė Pabaltijo erdvėje, bent šiandieninėmis akimis žiūrint, buvo ne kas kita kaip neleistinas piktnaudžiavimas religija žemiškiems tikslams.
Vokiečių kolonizacija ir jų vedamos misijos visiškai nepaisė nugalėtųjų Pabaltijo tautų teisių ir siekių, jas labai nuskriaudė ir sukliudė jų kultūros bei valstybingumo plėtotę šimtmečiais.

mažytė ištrauka iš to str.       2018-03-24 12:29

“Jau dabar galime matyti kiek kaimų yra išnykę, kiek paminklinių akmenų pastatyta kadaise buvusiems kaimams. Deja, daug mažesnių miestelių irgi pasmerkti tapti miestais-vaiduokliais. Taip yra todėl, kad politikai iki šiol labai atsainiai žiūrėjo į emigracijos problemą. Kaip juokaudavo A. Kubilius: „lietuviai iškovojo laisvę ir laisvę emigruoti“.

O štai estai turi paprastą ir šaunų tikslą: Estijos žemėse jų tautiečiai turi gyventi amžinai. Mes gi turime kažkokį keistą „globalios Lietuvos“ tikslą. Ar jis reiškia, kad kuo daugiau žmonių išvažiuos, tuo globalesnė bus Lietuva, ir tuo esam arčiau tikslo? Manau, kad arba Lietuva yra čia, šitoje žemėje, arba jos nėra visai. Kol kas tik stebėjome bandymą didžiausią tautos tragediją - masinę emigraciją, paversti politiniu pranašumu. Tai buvo bandoma padaryti manipuliuojant sąvokomis kaip „tinklaveika“, „globali sąveika“ ir t.t. Tačiau tai yra politinė utopija naudinga politikams pademonstruoti, kad jie neva sugeba „mąstyti globaliai“.  Tačiau, pažiūrėjus iš šono sveiku ūkininko žvilgsniu, tai atrodo kaip visiškas absurdas.”

kas nepatiko ?       2018-03-24 12:19

bijot konkurencijos? Didžiavyriai “ką daryti”

visi atsakymai       2018-03-24 11:25

į visus klausimus yra Raimundo Kuodžio triuškinančiame straipsnyje portale pro patria.lt

"pamiršot"       2018-03-24 10:28

skiriama ne Algimantui, o komentatoriams, kurie vis klausinėja “ką daryti” ir nesupranta, kodėl Lenkija ir Vengrija sugebėjo išsilaisvinti ir tai tik Lenkija - 2016 m., Vengrija - 2010m.

primetė komuniagos rusišką tvarką       2018-03-24 10:26

viską darė komuniagos, kad tik būtų kuo panašiau kaip rusijoje.
———
pagailėjo kolaborantų lietuviai, galvojo - pasitaisys.
sušildė gyvatę užantyje - dabar patys bliauna…..

mama iš kaimo       2018-03-24 9:56

  Nesupra ntu, kodėl komentatoriai priekaištauja: ..pamiršot?’’ Gerb. Algimantas visą laiką buvo nuoseklus, ir jo straipsniai visą laiką buvo laukiami ir suvirpindavo širdis. Man kaip tik šis pasirodė jau tiesiog konstatuojantis o autorius - jau pavargęs ir nusivylęs.
  Algimantai, mielasis,  nenustokit belstis į širdis ir protus. Jūs girdimas, laukiamas. Jėgų ir sveikatos Jums.

priešinomės krikščionybei       2018-03-24 9:30

užsidirbom Liublino uniją. Lenkai buvo gudresni

LDK       2018-03-24 9:28

lIETUVOS DIDŽIOJI KUNIGAIKŠTYSTĖ

Algimantas jums neatsakys. O pradžiai:       2018-03-24 9:26

“Liublino unija – 1569 m. liepos 1 d. Liubline LDK ir Lenkijos sudaryta unija (karaliaus patvirtinta liepos 4 d.), kuria sudaryta nauja valstybė - Abiejų Tautų Respublika; dėl unijos iš Lietuvos buvo atimtos didelės teritorijos ir dalinai apribotas suverenitetas. Unija numatė, kad LDK valdovu bus Lenkijos karalius, bus bendras seimas, kuriame LDK priklausė tik trečdalis vietų. LDK išliko atskiras valstybės titulas, teritorija, vykdomoji valdžia su iždu ir kariuomene.” Toliau skaitykit Vikipedijoj….

O KĄ DARYTI?       2018-03-24 8:47

Gerbiamas Algimantai, neparašėte, o ką gi mums daryti. Kad yra blogai mes ir patys žinom, patikėkit. Bet nematom išeities, ką daryti, nuo ko pradėti? Laukiam patarimo, ar bent pasamprotavimo ta linkme.

Demokratijos nebuvo ir nebus       2018-03-24 8:27

Kai mes juos renkam, o jie mus valdo pasitelkę visas jėgos, teisėsaugos struktūras.

prieš pusmetį publikavot       2018-03-24 6:50

“Tokia pati demokratijos iliuzija, kad valdo rinkimus laimėjusi dauguma. Iš tikrųjų valdė ir valdo mažuma – uždara kompaktiška privilegijuota grupė, kuri negali pralaimėti, nes žaidžia žymėtomis kortomis. Ir tai nėra koks sąmokslininkų ratelis ar dar viena konspiracinė teorija. Tai nerenkami išrinktieji. Arba atrinktieji, įveikę atranką į politinį elitą visiems laikams tik jiems vieniems žinomais būdais ir kriterijais.”

pamiršot ?       2018-03-24 6:45

“Žinoma, laisvi demokratiniai rinkimai vyko reguliariai, bet politiniam elitui jie pavojaus nekeldavo, tik pasikeisdavo vietomis valdantysis ir opozicijos elitai. Kaip teisingai sako V.Radžvilas, tai tebuvo demokratijos iliuzija, nes prie valdžios vairo (ir lovio) stodavo tos pačios „partijos“ kita frakcija.”

pamiršot ką patys publikavot prieš pusmetį?       2018-03-24 6:35

“Vengdamas sugrįžti į primityvią nudėvėtą antikomunistinę retoriką, apsiribosiu aksioma, kad komunistinė sistema buvo taikiai griaunama „iš viršaus“ (iš centro), todėl saldžiausi taikios revoliucijos vaisiai atiteko tiems, kurie buvo įsitaisę „viršuje“ ir prieš kuriuos, tiesą sakant, taiki revoliucija ir buvo nukreipta. Nomenklatūrai, kuri ir po tiekos nepriklausomybės metų, ne ką tepasikeitusi. Pasikeitė tik nomenklatūros pavadinimas: nūnai ji vadinaman posovietiniu elitu.

Kadangi valdžios gėrybių kiekis ribotas, šis elitas negali būti didelis ir pernelyg greitai atsinaujinantis. Tie patys žmonės, pradėję karjeras dar okupacijos metais ir naujųjų laikų išvakarėse užėmę geriausias starto pozicijas, ištisus nepriklausomybės dešimtmečius priiminėjo svarbiausius nacionalinės politikos ir valstybės sprendimus, dažnai lydimi – ypač iš dešiniosios pusės – nepagrįstų įtarimų dėl slaptų kėslų restauruoti senąjį režimą ar net sugrįžti į Maskvos glėbį. Bet kam elitui dar vienas šeimininkas, jeigu jis pats šeimininkas?”


Rekomenduojame

Audrius Bačiulis. Naujienos iš Karabacho fronto

JT piktnaudžiavimas žmogaus teisėmis (I)

Vytautas Sinica. Švedija: multikultūralizmo grimasos

Algimantas Rusteika. Didvyriai ir nesuprasti genijai opozicijoje, o niekšai, kvailiai – valdžioje

Agnė Širinskienė. Kas būna, kai prišneki apie svainio partiją

Popiežius Pranciškus apie neoliberalizmą

Algimantas Rusteika. Didvyriai ir nesuprasti genijai opozicijoje, o niekšai ir kvailiai – valdžioje

Švedija keičia kursą – jungiasi prie rytų europiečių: policija prabilo apie „grėsmę sistemai“, griežtinti įstatymus reikalauja net buvęs ABBA narys

Eidamas 101-uosius metus mirė partizanas Jonas Svilainis-Liūtas

Liudvikas Jakimavičius. Papolitikuokim

Tikėjimo mokymo kongregacija: Tikintieji turi žinoti – ant kortos statoma moralinės tvarkos esmė, susijusi su visapusiška žmogaus gerove

Geroji Naujiena: būti Jo

Andrius Martinkus. 1/10, arba Mintys po rinkimų

Nacionalinis susivienijimas: dėl kandidatų parėmimo antrajame Seimo rinkimų ture

Vytautas Radžvilas. Apie valdomą ir tikrąjį antisistemiškumą

Algimantas Rusteika. Praradom balsą

Agnė Širinskienė. #MeloKojosTrumpos

Andrius Švarplys. Apie rinkimų rezultatus trumpai

Audrius Bačiulis. Geras švogeris ir už giminę geresnis

Vytautas Sinica. Apie neva politizuotą Genocido ir rezistencijos tyrimų centro darbą

Andrius Švarplys. Žlunga kitas didelis mitas: kad islamas nekelia didelių problemų

Irena Vasinauskaitė. Rinkimai ar pilietinės visuomenės koma?

Ramūnas Aušrotas. Išgyvenom dar vieną dieną?

Rasa Čepaitienė. Kelios pastabos apie rinkimus ir NS pasirodymą juose

Almantas Stankūnas. Liberalusis mitas apie laisvę

Svainio džiaugsmai: „Sveiki atvykę į naują Lietuvą“, arba „Pagaliau galime tikėtis vienalyčių santuokų įteisinimo, pasipriešinimo išmokoms ir paša…“

Robertas Grigas. Ir taip dabar 4 metus?! Kaip iškęsti…

Vytautas. Radžvilas. Ir vis dėlto mes gimėme ir subręsime Laisvei ir Lietuvai!

Andrius Švarplys. Draudimas agituoti neatitinka Konstitucijos

Algimantas Rusteika. Jau galiu kalbėti

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.