Kada sužinom, kad mus turguj apgavo? Kai pareinam namo, išvyniojam ir pasisveriam.
Su politikais tas pats – įjungia valdišką žiniasklaidą, savanaudiško įstatymo prekę apvynioja traškiu, blizgiu „rūpinimosi Lietuva“ celofanu. Po to kameras išjungia, užtraukia užuolaidas, Lietuvai numauna kelnes ir daro ką nori.
Pamenat, kaip „žalieji“ balsavime dėl bendro tikslo susijungė su amžinais savo „priešais“ konservatoriais, kaip klykte klykė, kad kerta miškus! Kaip panaikino urėdijas ir įsteigė vieną monopoliją su centru Vilniuje su saviškiais, priimančiais sprendimus? Nepamenat, nes po to žiniasklaidą išjungė.
Dabar grįžom iš turgaus, išvyniojom, pasvėrėm ir matom – didysis miškų naikinimas, vadovaujant „žaliesiems“, kovojantiems už „darnią miškų politiką ir jų išsaugojimą“, prasidėjo būtent tada, po „reformos“. Miškų kirtimo kombainai ir šimtai miškovežių iki šiol skuta miškus kaip pasiutę.
Na, tai piliečiai supyko ir žaliuosius žmogeliukus išvijo. Ir miškų kirtimo ministru dabar bus liberalas S.Gentvilas, didysis urėdijų naikinimo aktyvistas ir žaliųjų draugas toje aferoje. Kuris viešai čiulba tą patį blizgų ir traškų celofaną apie aplinkosaugą, o draugeliams feisbuke rašo, kad miškai nekertami supus, jie per lėtai kertami, reikia daugiau ir greičiau kirsti.
Matyt, po šios kadencijos miškai liks tik stringais aplink kelius, kad važiuojantiems mėnulio peizažų nesimatytų. Gal gerai, nebus miškų – nebus problemos, kai kurie brangūs Lietuvos žmonės dar praturtės. Tada bus galima vėl iš keršto išsirinkti dar kokius nors kitokius, gal tada bus madoj jau ir santuokos su gyvūnais ar robotais. Tobulėjimui ribų nėra.
Skubėti reikia, nes gali greit nebelikti ką kirsti.
Įsijunkit Google žemėlapius ir pasigėrėkit. Šioje nuotraukėlėje Lietuvos ir baisiosios tiranozaurų Baltarusijos siena. Mūsų pusėje pažanga – miškas kaip šachmatų lenta, šviesūs lopinėliai – tai kirtimai. Sąžiningai parašyta, kad tai draustiniai ir saugomos teritorijos.
Baltų lopinėlių praktiškai jau pusė viso ploto.Viskas europietiška, kaip ir turi būti. O Baltarusijoje tai gūduma, lopinėlių nėra. Neišplėšti dirvonai, taip sakant.
P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.
Parašyk komentarą
Komentarai
autorius patingėjo geoportale pasitikrinti Antanų pedologinio ir Adutiškio telmologinio draustinių ribas. Šita marga “paklodė”, kaip jis išsireiškė, į draustinių ribas neįeina, gali patys pasitikrinti. Jei google maps ekrane matosi užrašas “draustinis”, tai nereiškia kad viskas iki ekrano pakraščio draustinis ir yra.
Suprantu, kad šiais laikais madinga dejuoti dėl kirtimų, bet portalo pavadinimas kaip ir įpareigoja patikrinti faktus.
Ne tik iš gamtos.Tie kurie perdėtai rūpinasi Lietuva ir pelnosi iš Lietuvos.Jie gyvena iš patriotizmo.Šiuo metu tai vienas iš pelningiausių biznių.
Laisvoje Lietuvoje tie nusipelnę gyventi geriau, kurie gaus ne griežto režimo sėdėseną, turės galimybę kasdien pasodinti po 100 pušų už save ir 100 už griežtame režime uždarytą tavariščių. Nebijokite, suskiai, mirties bausmių nieks nedalins, reikės atidirbti, ką per 50 plius 30 metų padarėte.
nesnieniai kažkos laikraštukas džiaugėsi 100 mln. investicija į drožlių fabrikėlį. Reiškiasi, kurso bus laikomasi.
Rusteika,negi nematai ezerelio?Cia ir yra toji “nelieciamoji” zona.
Baltarusijoje nebuvo privatizacijos. Tai niekas ir nekapoja miškų. Ir spėju, kad jie mažiau degradavę nei lietuviai. Nes jau čia dugnas pramustas bet kokioje srityje. 1990 metais daugelis net nesuprato į kur mes einame. O čia pamatysit, tuoj ims tuoktis ir petterastai ir vaikus įsivaikinti galės. Moralinis dugnas atšliaužė iš vakarų. Ir nesiliauja plūdęs.
miškai tai Lietuvos,
o pinigai už miškus…
Gerai pastebėta .Tie kas perdėtai rupinasi gamta dažniausiai iš jos ir pelnosi .