Demokratija ir valdymas

Algimantas Rusteika. Lygūs ir lygesni

Tiesos.lt redakcija   2016 m. rugsėjo 26 d. 19:25

11     

    

Algimantas Rusteika. Lygūs ir lygesni

Juk pasakyta – visi gyvuliai lygūs, bet yra lygesnių. Šventosios karvės, kurių baidosi politikai, žurnalistai, filosofai bei kiti geros valios žmonės. Žodį prieš – ir užkapos pažangieji kormoranai, kurie užpakaliais junta iš kur vėjas pučia.

Šventosios karvės pavieniui nevaikšto. Ganosi kaimenėmis, nes taip saugiau, pigiau, o ir ganytojams patogu. Veisiasi net po europinėmis iškabomis, gauna pinigiukų ir laisvalaikiu rašinėja įstatymus. Neišmokusiems laisvės pamokų senukams gali ir narkozės išrašyti.

Apie parolimpiečius net nebeįdomu. Jų auksas valstybei dešimtį kartų pigesnis. Mėgėjai, užsiiminėja laisvalaikiu – ko iš jų norėt. Arba apie krepšinį, kuriam visada liūto dalis. Sakot, daugiau pasiekia? Bet su tokiais pinigais kiti ne tiek pasiektų. Krepšinis – šventoji karvė. Dabar dar Lietuvos žuvelė. Tik gerai arba nieko, kaip apie velionį.

Šventaisiais tampama labai paprastai. Paimi kokią nors tiesą, nuvalai natūralius prieštaravimus, išmeti gyvenimo tikrovę, problematiką. Pagal skonį įdedi savo intereso, modernybės žolelių. Išpūti balioną iki debesų. Ir imi reikalauti, kad visi tai pripažintų kaip vienintelę dogmą, kuriai reikia melstis ir pagal kurią gyventi. Kitaip būsi labai nuskriaustas. O jei kas mano kitaip, klapsi akutėmis ir sakai – bet juk tai tiesa, ką, jūs prieš?!

Štai feministės įsitaisė lygių teisių įstatymą ir tarnybas. Ten apie vyrus tik vienas žodis – „vyrai“.  Viskas apie rūsčias moteris, kurios labai piktos, kad ne vyrai. Net jei viską padarysi absoliučiai vienodai, joms gali nepatikti. Tau pritaikys „netiesioginę diskriminaciją“ ir amžinai susiraukę aktyvistės išaiškins, jog „jos gali atsidurti tam tikroje mažiau palankioje padėtyje“. Nemanykit, kad kabutės tra mano ironija – tai įstatymo nuostatos.

Greit į pareigas bus privalu rinkti ne tą, kuris protingesnis, doresnis ar labiau tam tinka, o pagal lyčių kvotas, suprask – moteris. Nes lygios galimybės valstybės prievarta turi tapti lygiais rezultatais. Nors vyrai trumpiau gyvena ir juos vėliau leidžia į pensiją – tai joks pažeidimas ir dėl lygių galimybių nesvaikit. Taip jiems, niekšams, ir reikia. O būtų atvirkščiai ar bent vienodai – lygių teisių aktyvistės užkimtų berėkdamos.

Arba gali kiek širdis geidžia loti ant latvių, rusų, lenkų ar čiukčių – tai žodžio laisvė ir ne nacionalizmas. O ant savųjų spjaudyti apskritai dabar geras tonas. Gali net premiją gauti, o jau tiražai tai garantuoti, Valdovų rūmų portalas parašys ir į teliką pakvies. Tačiau prieš pabėgėlius, žydus ar negrus prasižiot nespėsi – ir tau šakės. Bemat tapsi antisemitu ir rasistu, paryčiais į namus sulėks uniformuotieji, atims kompą ir užtampys po teismus. Nes tu esi ir būsi amžinai kaltas, nors nieko blogo nepadarei ir net nepagalvojai.

Na taip taip, desertui – seksualinės mažumos. Ideologai tituluojasi Žmogaus Teisių Aktyvistais. Tarsi kokios pareigos ar mokslinis laipsnis. Tolerancija – šių dienų religija. Todėl diskusija apie tolerancijos problematiką neįmanoma, nes tai būtų diskriminacijos pateisinimas ir įteisinimas.

Kaip viduramžiais, kai abejojantys Dievu persekioti inkvizicijos ir šalinti iš viešumos. Visi aktyvistų oponentai iš anksto pastatomi į padėtį, kurioje bet kokiu atveju yra neteisūs. Nes atstovauja ne šiaip kitai nuomonei, o blogiui iš principo. Velniui.

Aktyvistai už toleranciją tol, kol patiems nereikia toleruoti kitokių nuomonių. Kitų nuomonės – žemas lygis prieš pasipūtusių, savimi besigėrinčių aktyvistų intelektualines aukštumas. Visa didi tolerancija baigiasi, kai prabyla kiti. Meilės vien sau reikalaujantys Naujojo Tikėjimo misionieriai nemyli kitokių. Neapykantos kalba, irzlus kaprizingo lepūnėlio tonas, aršus bet kokių laisvių reikalavimas – atpažinimo ženklai

Visi yra lygūs. Ir todėl bet kokios teisės, nuomonės ir laisvės lygios. Visas jas reikia vienodai mylėti ir gerbti. Tokia miela aktyvistų socialinė fantastika. Bet realybėje jokiais triukais nepavyks išsisukti nuo vertybinio požiūrio į kultūros ir visuomeninius faktus.

Niekada nebuvo ir nebus taip, kad viskas yra lygiai reikšminga ir vertinga. Kultūra yra nuolat kuriama vertybių sistema. Visuomenės be vertybių skalės paprasčiausiai nebūna. Tokia egzistuoja tik aktyvistų smegenų mikroschemose, nes neturi kitų argumentų. O baigę diskusiją rimtais veidais ūmai pareiškia, kad lygybės tai ir nėra. Mat jų propaguojami dalykai aukščiau visko.

Pakantumas kito nuomonei ir gyvenimo būdui nėra prievolė teigiamai vertinti kitokį ir atsisakyti savo požiūrio ir savo žodžio laisvės. Nebūtina mylėti ir liaupsinti tą, kam nepritari. Būtent šito aktyvistai labiausiai negali pakęsti. Bet kokią kritiką jie priima kaip persekiojimą ir asmeninį įžeidimą.

Kovoje dėl nuomonių laisvės mes paversime savo nuomonę vienintele teisinga, o priešingas – nusikalstamomis. Kitaip manantys būsit neteisūs ir visada prieš mus kalti. Istorinę, prigimtinę ir amžiną jūsų netolerancijos nuodėmę galite išpirkti tik visuotiniu mūsų netolerancijos jums patiems toleravimu. Nepabaigiamu nuolaidžiavimu visoms mūsų užgaidoms, kurios niekada nesibaigs.

Pataikaukite visiems mūsų norams, pritarkite visiems reikalavimams, visada ir visur viešai smerkite galvojančius kitaip nei mes. Ir tada galbūt paliksime jus ramybėje

Mes išplėsime iki begalybės savo teises kitų žmonių teisių ir laisvių sąskaita. Paversim savo gyvenseną nekritikuotina privilegija. Diskusijų apie daugumos ir mažumos teisių derinimą ir mažumos pareigas niekada nebebus iš principo, nes tai būtų mūsų diskriminavimas.

Mes sukursime situaciją, kai net pradėti mąstyti, jog esame ne visada teisūs, negalėsite. Ir nuomonės viešai pareikšti nebeišdrįsite. O po to nebeįstengsite ir vieni sau pagalvoti kitaip nei mes.

Asmenybės lygmeniu tokia nuskriausto, kerštingo vaiko poza yra moralinis ir socialinis egoizmas. Tokiame pasaulyje žmogaus teisių aktyvistai norėtų gyventi. Pasaulyje, kur mažuma diktuoja daugumai, mes jau gyvenome ir žinome jo pavadinimą – bolševizmas.

Žmogaus teisės jau nebe žmogaus teisės. Na, nevisiškai žmogaus. Ir nevisiškai teisės. Dabar tai kovotojų už žmogaus teises teisės. Jie sprendžia, kurių žmonių teisės teisingos, o kurių – neteisingos.

Ir su neteisingų žmonių neteisingomis teisėmis labai teisingai kovoja. Vardan teisingų žmogaus teisių. O ką neteisingi žmonės dėl savo teisių galvoja – ar kam rūpi? Nes reikia galvoti teisingai. O kaip galvoti teisingai, teisingai supranta tik kovotojai už teisingas žmogaus teises.

Jie ne tik teisingai teisūs, bet ir viską Visatoje teisingai žino. Visada ką nors teisingo pacituos. Ir net turi stebuklinių galių. Užvaldo ne tik neteisingus protus, bet ir kūno funkcijas. Štai kad ir man. Užgirstu kieme rytais kovotoją už žmogaus teises – kaip mat sutraukia koją.

Ir tai nenuostabu. Toks laikmetis, mielieji. Baigėsi šimtmečiai, kur žmonės kariavo ir žudė vienas kitą dėl ko didesnio už save. Dėl tikėjimo, už Dievą ar Tėvynę. Baigėsi mitingai dėl teisybės, žmonijos ateities ir anūkų laimės. Niekas nebediskutuoja dėl nemirtingos sielos, visuotinybės ir gėrio visiems dabar ar kada nors.

Dabar modernumų amžius, kai pasaulio vyriausybės ir visa pažangioji žmonija dieną naktį galvoja ir kovoja dėl pasidulkinimo. Seksas viskas ir aukščiau visko. Biologija valdo visatą. Nuolat intensyviai, įvairiai ir be apribojimų nesiporuoji? Tai juk tu nelaimingas nevykėlis ir mulkis!

Runkeliai gatvėse daužysis snukius dėl rujojimo laisvių ir visokiausių teisių. Nebematys tikrų problemų ir vienas kito akių. Grumsis ne su sistema, o tarpusavyje. Svajonė. Užsitikrinsim stabilumą ramiai vogti jūsų gyvenimus dar dešimtmečiui. Jungiam pinigų spausdinimo mašiną.

Kai prireiks, sugalvosim jums dar žaisliukų. Nes moralė – atgyvena. Viskas vienodai vertinga. Šviesa ir tamsa. Nusikaltėlis ir auka. Gyvenimas ir mirtis. Mokslo pasiekimai ir būrimas iš užpakalio raukšlių. Gėrio ir blogio aplamai nebėra – tai laisvo pasirinkimo dalykas.

Reikia vienodai gerbti, pakęsti ir mylėti viską ir visus. Arba būsi nešiuolaikiškas. O kas šiuo metu yra gera ir bloga? Ką reikia mylėti ir ko neapkęsti? Tai jums pasakys pasidažiusi Rūta po reklamos. Likite su mumis.

Pasiklausysime visko ir seksime visus. Užliesim vaizduoklių erdves spalvinga pilkuma. Pasirodymo ir atrodymo kultūros siautuly šoksim, vartysim akeles ir meluosim iki sąmonės užtemimo. Ir tai yra nuostabu. Nes tai jums patinka.

Savarankiškai protaujantys pasijus vieniši. Gėdysis prabilti. Ilgainiui – ir protauti. Mat demokratija. Égalité. Jėzaus Kristaus balsas lygus patvory susmukusio šlapiu klynu pijokėlio balsui. Jei dabar Jis ateitų, niekas nekaltų prie elektros stulpo. Apšauktų populistu, parodytų per KK2, iki soties išsityčiotų. Ir turėtų sau kaip didelis Gariūnuose kontrabanda prekiauti.

Kuo daugiau tvarkų, kurioms prieštarauja dauguma žmonių, tuo geriau. Vaikus mokysim gyventi ir mylėti taip, kaip patys negyvenam ir nemylim. Stebėsimės, kad nutolsta ir tampa cinikais. Taip mums ir reikia, nes juk greit pasibaigsim. Apie mirštančius gerai arba nieko.

Tokia didybės epocha. Jokių problemų, vaikučiai, džiaukitės gyvenimu. Viskas yra nuostabu. Visi esame lygūs, lentynos prikrautos akcijinių teisių ir laisvių. Tik vieni yra lygesni, nes jų teisės teisingesnės. O kiti esate jūs, kurie visada kalti.

Nenusiminkit, brangūs Lietuvos žmonės. Nėra padėties be išeities. Rūmuose naktimis nemiega laužydami galvas, kaip padaryti mus laimingus. Mylėkite šventąsias karves ir būsite pagirti visuotiniame narių susirinkime.

algimantasrusteika.wordpress.com

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

žalia rūta       2016-10-14 7:58

Gana tiksliai apie “pasidažiusias” vedančiąsias tuštybių laidose, nors tikrumoje stipriai “perdažytas”

Feministės teisios-       2016-10-3 20:54

reikia daugiau moterų asfalto klojime,akmenų skaldytojų,krovikių,
mūrininkių,traktorisčių ir t.t.

Algimantai       2016-09-30 8:13

kažkada netgi “Šluotą” skaitydavau nuo paskutinio puslapio, o dabar šį portalą nuo Algimanto straipsnių. Labai padeda nuo tolerancijos.

s.m.       2016-09-27 17:13

kažkodėl šįkart Algimanto sarkazmas giliai kaip visad neužkabino. Sakyčiau nuteikė savaip lūdnai.
Bet va paskutinieji sakiniai pabaigoje - šių dienų moto į chronišką “balsavizmą” (be teisės rinkti, kaip taikliai kažkas kitame komentare pastebėjo) palinkusiems asmenims…

moterų per daug - pamažinti?:)       2016-09-27 16:21

Statistikos departamentas išleido kasmetinį leidinį „Moterys ir vyrai Lietuvoje 2015“, kuriame pateikiama statistinė informacija apie Lietuvos gyventojus pagal lytį.

2016 m. pradžioje moterų buvo 229,4 tūkst. daugiau negu vyrų (1 559 tūkst. moterų ir 1 329,6 tūkst. vyrų). Moterys sudarė 54 proc. visų nuolatinių gyventojų ir 1 tūkst. vyrų teko 1 172 moterys. Pasak statistinių duomenų, moterys gyvena vidutiniškai 10,5 metų ilgiau nei vyrai.

2015 m. emigravo 24,3 tūkst. (55 proc.) vyrų ir 20,2 tūkst. (45 proc.) moterų. Kas trečias emigravęs vyras buvo 19–26 metų amžiaus, kas penktas – 27–34 metų amžiaus, atitinkamai moterys sudarė 29 ir 23 proc.

LG kontroliere       2016-09-27 16:17

Lobacevska:
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba šių metų liepos mėnesį gavo studentės skundą, kuriame teigiama, kad ji patyrė diskriminaciją dėl nėštumo stojančiųjų į Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos magistrantūros studijas motyvacinio pokalbio metu. Tyrimo metu paaiškėjo, kad studentų priėmimo tvarka į magistrantūros studijas universitete yra netiesiogiai diskriminuojanti moteris, kadangi privalomojo motyvacinio pokalbio metu užduodami klausimai „turimos galimybės studijuoti magistrantūroje“ ir „aplinkybės, galinčios paveikti nuoseklų studijų ir praktinio darbo procesą“ yra mažiau palankūs stojančioms moterims nei vyrams.

mama iš kaimo       2016-09-27 13:36

  Dėkui už puikų straipsnį. Visada laukiu Jūsų taiklių įžvalgų. Skaudi ironija paveikia labiau, negu tiesmuki deklaravimai. Tiesiai ir tiesmukai viską matom ir patys, tačiau tai daugiau paveikia kūną - fizinius jausmus ir iššaukia neviltį. Skausmingos ironijos iššaukti jausmai gilesni.

???       2016-09-27 11:58

nu ir kas iš šitos rašliavos?

Julius       2016-09-27 9:48

Labai stipru. Ir ne tiek autoriui būdinga paradoksalia ironija, o rūsčia orveliškai pranašinga tiesa…

Marginalas       2016-09-27 5:03

Būtent. Todėl pačiu laiku pasirodo islamiškas Ledlaužis.

AAA       2016-09-26 21:55

Puikiai išsakyta mūsų dabartis ir, ko gero, ateitis. Žodžiu - įsigali šizofrenija ir šarlatanizmas:(


Rekomenduojame

Vytautas Radžvilas. Apie lietuviškąjį čiukčio sindromą

Skiepų karai. Ramūnas Aušrotas: Klausimas tik toks: ar bus taikoma „grubi prievarta“, ar…

8-tosios Garliavos antpuolio metinės: neabejingi piliečiai ir vėl klausė: „Ar dar gyva Deimantė?“ Papildyta Neringos Venckienės komentaru

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kaip atkurti pašlijusią ES reputaciją?

Per 500 žmonių pasirašė laišką Lietuvos vyskupams dėl Komunijos dalijimo būdo

Liudvikas Jakimavičius. Gyvenimo redaktorius Covidas

Kerouaco vertėja Irena Balčiūnienė – apie Mykolaitį-Putiną ir kiekviena proga jį menkinantį Tomą Venclovą

Neringa Venckienė. Valstybė laikosi ant melo pamatų

Algimantas Rusteika. Gyvename linksmiau ir laisviau

Liudvikas Jakimavičius. Prisiklausėme

Jonas Švagžlys. Apie opozicijos atstovų sekamas sėkmės istorijas

Rasa Čepaitienė. Mažumų valstybė

Vytautas Sinica. Būtina naikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą

Rasa Čepaitienė. Čiukčiai prie Baltijos

Geroji Naujiena: Tiesos Dvasia – mūsų Globėjas

Algimantas Rusteika. Įtampą žūtbūt reikia išlaikyti

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Arūnas Gumuliauskas. Minint Steigiamojo Seimo šimtmetį

Povilas Gylys rekomenduoja. Apie zuikius ir valstybę

Istorikas Artūras Svarauskas apie Steigiamojo Seimo šimtmetį

Vytautas Sinica. Ironiška – nemirtinga neteisingai mąstančiųjų persekiojimo dvasia atgimsta sovietmetį tyrinėjančių galvose

Lietuvos Respublikai – 100! Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodis pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje

Vytautas Sinica. „Ne, vaikas nėra kolektyvinė mūsų visų atsakomybė“

Kaip iš Neringos Venckienės namų buvo pagrobta Deimantė Kedytė – dalijamės vaizdo įrašu ir Karolio Venckaus komentarais (video)

Algimantas Rusteika. Pasislėpti nepavyks niekam

Marijos radijas: Ar esama realių priežasčių pilietiniam judėjimui laisvoje šalyje, demokratinėje santvarkoje?

Rasa Čepaitienė. Kito žvilgsnyje

1972-ųjų gegužės 14-oji, Kaunas: Romas Kalanta ir kalantinės

Algimantas Rusteika. Kelios pastabos „vaiko ėmimo“ įrašo paraštėje

Aštuntosioms Garliavos antpuolio metinėms artėjant Neringa Venckienė klausia: Kodėl? Už ką?..

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.