Įžvalgos

Algimantas Rusteika. Katalonija. Europos vertybių išbandymas

Tiesos.lt redakcija   2017 m. spalio 10 d. 21:56

32     

    

Algimantas Rusteika. Katalonija. Europos vertybių išbandymas

Vaiko ir masinė psichologija panašios. Nori, kad užsispyręs penkiametis ką nors darytų ir to užsinorėtų – griežtai pasakyk „negalima!“ Žiūri ir matai, kaip dėl Madrido durnumo Ispanija miršta šių žmonių širdyse. Jie norėjo tik pabalsuoti.

Madridas padarė Janukovičiaus klaidą. Jokio Maidano nebūtų buvę, jei nebūtų sudaužę studentų, kurie po poros savaičių būtų išsiskirstę. Gero norinčių taikių žmonių mušti negalima, nes po to pasikeičia viskas ir negrįžtamai.

Pamenat, kaip laukėm, kad mus pripažintų ar bent išgirstų? Kaip per naktis dainavom už Lietuvą? Kokios buvo šaltos sausio naktys ir kaip kvepėjo laužai ir arbata, ir kokia šviesa buvo akyse, ir visi buvom broliai?

O kaip pavargę užmigdavom sugrįžę namo ar budėjime vieni, bet buvom visi kaip vienas? Kai galėjom galvas padėti ir nebaisu buvo, ir girdėjom kaip dreba stiklai nuo tankų griausmo, ir nežinojom, ar dabar čia atvažiuos, ar dar ne?

Ir kaip mums atrodė žema ir niekinga, kada didžiosios tautos ir valstybės tylėjo, galvojo, svarstė savo naudą ir nuostolius? Ir bijojo, kad joms ko neatsitiktų ir pelnas nesumažėtų, ir kokie islandai atrodė drąsūs ir laisvi – su jais mes buvom šeima! Ar pagalvojom, kad patys tokie galim nebebūti?

Mes žinojom, kad dėl laisvės negalima derėtis. Kad meilė yra arba nėra, ir jokia nauda jos negali nupirkti ar parduoti. Ir nėra jėgos, kuri gali priversti mylėti arba nemylėti. Dabar katalonai nori to paties, ko norėjom.

Ir daug brangių Lietuvos žmonių naktimis prakaituoja rašydami, kaip mums tai nenaudinga, kaip reikia katalonus pasmerkti ir kad pasaulis sugrius. Taip rašė ir apie mus kovo 11-ąją, bet mes ją turim. Ir pasaulis kažkaip nesugriuvo.

Sakot – Katalonija nebuvo okupuota, todėl negali siekti valstybės? Tada ir Didžioji Britanija, ir JAV, ir Ispanija neturi teisės į valstybę – jos, kaip ir dar koks 100 valstybių, nebuvo okupuotos. Ar turėjo „okupuotas nepriklausomas valstybes“ pusė Europos tautų, kurios po imperijų žlugimo jas kūrė? Kokią savo „okupuotą valstybę“ turėjo latviai ar estai 1918-aisiais?

Visa Amerika, beveik visa Afrika, pusė Azijos ir Europos ir Australija yra valstybės, kurios atsirado nuo nulio. Jei okupaciją laikysim teisės į valstybingumą kriterijumi, reikštų, kad jokių naujų valstybių negalėjo ir negali atsirasti niekada.

Demokratija neatskiriama nuo teisinės valstybės ir teisės viršenybės. Nori referendumo – tegu surengia. Na, nubalsavo, pasiskelbs – ir kas? Net SSSR nedraudė mums išsirinkti LTSR AT, nors žinojo, ką išsirinksim. Ir netrukdė deputatams susirinkti, nors žinojo, ką nutarsim. Paskelbė, kad negalioja, ir pasaulio galingieji teisuoliai tylėjo subines užraukę.

Jei ne Maskvos pralaimėjęs pučas, niekas ir nebūtų pripažinę. Juk pamenat Fransua Miteraną: „Lietuviai viską sugadins. Jie beveik niekada nebuvo nepriklausomi. O kai buvo, gyveno diktatūroje. Apgailėtini žmonės. Suprasiu, jei Michailas Gorbačiovas bus priverstas griebtis jėgos.“

Tokia Europa ir dabar, tokie ir lyderiai. Teisinius nutarimus šalinti teisiniais nutarimais, prieš jėgą naudoti jėgą – tai yra demokratija. Daužyti lazdomis, apšaudyti rinkėjus ar išvaikyti parlamentus – tai Rusija 1918 metais. Istorija sugrįžta.

Derybos būtų galėję viską išspręsti. Dabar irgi viską spręs derybomis, tik Madrido pozicijos bus daug silpnesnės, o nepriklausomybininkų – palankesnės. Idiotiškus sprendimus priėmę asmenys bijo atsakomybės ir rengiasi aukoti vieningą Ispaniją ir Europos stabilumą dėl savo subinių.

Tai testas katalonams. Tauta turi ne tik apsispręsti, bet ir sugebėti sumokėti aukos kainą. Valstybės sukūrimo be kraujo dar nebuvo, bet ir Europos Sąjunga – ne Jugoslavija.  Jei jų pasiryžimas tikras – niekas nesustabdys, jei tik šiaip – subliūkš. Jie ir patys šito nežino, ir Madridas to nežino. Patys žmonės svarbiausių dalykų nežino, kol jie neprasideda ir neateina išbandymas.

Didžiųjų valstybių geopolitinės įtakos zonos keičiasi ir permainos neišvengiamos. Tūkstantmečius tai vyko karais, marais ir žudynėmis. Dabar, kada valstybę, įtakas, resursus, ekonomikas ir politikus galima nusipirkti grynaisiais arba investuojant, tiesioginiai karai tarp didžiųjų nebebūtini, nes nepelningi.

Tačiau ribos išlieka. Krauju, susitarimais ir ekonomine galia valstybės pasiėmė tiek teritorijos, kiek gali ir turi tiek, kiek įstengia neleisti pasiimti kitoms. Jėgų pusiausvyrai pasikeitus istorinių įvykių nubraižytos sienos išlieka. Čia gyvenančios tautos kartais užsimano geresnio būsto. Tačiau bet kokia renovacija reikalauja savininko, net visiškai nupezusio, išprotėjusio ar prasiskolinusio, sutikimo.

Įstatymus rašo stiprieji ir nugalėtojai. Valstybių konstitucijos ir teisė visada nustato jų vientisumą ir jį saugo. Tai, kad tauta gali atsiskirti ir sukurti savą valstybę pagal tos valstybės teisę – pasakėlė mažiesiems. Tai įmanoma tik dominuojančiai nacijai sutikus, kuri niekada nesutiks.

Tokia pat pasaka naivuoliams ir tarptautinė teisė. Ji „suteikia“ tautoms apsisprendimo galimybę vėlgi tik pagal valstybės, kurioje jos gyvena, nustatytas konstitucines taisykles, kurios praktiškai neįgyvendinamos be savininko, t.y. „suvereno“ sutikimo, kurio tas niekada neduos.

Tačiau naujų valstybių vis atsiranda ir atsiranda. Ir praktiškai visos – ne pagal taisykles, nes tarptautinė teisė tik įtvirtina tai, kas yra, ir tai, dėl ko susitaria savininkai. O jie susitaria tik tada, kai juos situacija priverčia tą padaryti.

Mažoms tautoms tokių situacijų nukrenta retai – po kokią vieną per šimtmetį. Galimybių durelės atsidaro trumpam ir vėl greit užsiveria. Rezultatas priklauso nuo to, ar pati tauta turės noro, supras galimybę, atsiras lyderių, įstengiančių tam vadovauti, ir užteks ryžto veikti.

Geriausiai atsiskiriantiems tinka aukos vaidmuo. O jei „suverenas“,  teritorijos savininkas, tą duoda nemokamai – likimo dovana. Sausio 13-ąją atsilaikėm ne vien dėl žuvusiųjų, bet ir dė kasetės, nuvežtos slapta į Kauną ir parodytos miegančiam pasauliui.

Toks šansas atsirado katalonams. Turi tam viską, ko reikia. Geriausiai pasistengė ispanų vyriausybė su savo bananais ir kulkomis šimtų kamerų akivaizdoje. Tarptautinė opinija palanki, kiek tik įmanoma, net ir suvokdama pavojingumą Europos stabilumui nė viena vyriausybė jų nesmerkia. Visi ragina tartis.

Durelės atsidarė trumpam ir po savaitės lėtai užsivers. Tam, kad gautum, kas įmanoma, reikia norėti visko. Katalonai supranta – jei greitai nepaskelbs Nepriklausomybės, jos neturės niekada ir galės laukti dar vieną šimtmetį. Ir net federalizmo, kurį tokiu atveju ispanai būtų priversti duoti ir kuris kokia nors forma tikrai įmanomas.

Nereikia pasakų, kad Europai ar mums bus blogai. Nei Europa, nei Ispanija nesugrius. Kaip nesugriuvo Čekija atsiskyrus slovakams – jos tapo abi stipresnės ir labiau pagarbios viena kitai, panorės – ir vėl susijungs. Tai istorija, kuri vyksta mūsų akyse. Mūsų niekas neklausia, tik duoda galimybę suprasti arba pabūti prisitaikėliais. Na, bet tai kiekvieno pasirinkimas.

Senoji Europa rimtai serga, postfrankistinė Ispanija – taip pat. Ir žmogus, ir valstybės, ir jų sąjungos yra tingūs padarai. Kol gerai, nedaro nieko, sujudina užpakalius, tik kai pavojus. Katalonija yra ir pasekmė, ir simptomas, ir šansas pokyčių pradžiai. Skanių vaistų nebūna.

Pasveikti gali tik tas, kas supranta, jog serga. Katalonai gali duoti pradžią suprasti ir keistis, o gali – ir ne. Tai priklauso ir nuo jų, ir nuo Europos žmonių, ir nuo mūsų suvokimo, kad taip būti, kaip yra, nebegali ir amžinai tai netruks.

Europa pastatyta ant krikščionybės ir vertybių. Kada nors ateina išbandymo metas, kai reikia įrodyti, ar tos vertybės tikros. Jei nieko nepasikeis, ši kultūra užges ir musulmonai po kokių 50 metų paprasčiausiai nugalės skaičiumi. Gal tada jau mes norėsim atsiskirti, bet būsim mažuma.

Istorijos vyksmas ir įvykių eiga dešimtmečiais vedė prie šito. Vieni sprendimai ir įvykiai gimdė kitus, ir dabar tik laiko klausimas, nes pasirinkimų praktiškai neliko. Jei Ispanijoje prasidėtų, visi Briuselio švarkai su šlypsais sakytų, kad tai jų vidaus reikalas.

Bet tai nebebus jų vidaus reikalas – pastovėti po medžiu nepavyks. Jei ES nesugebės išspręsti šios krizės – praras savo prasmę. Nes visos tos vertybės, teisės ir idealai, dėl kurių šitiek rašalo išlieta, taps melu. O ant melo niekas negali ilgai išsilaikyti.

Mes visi esam ne tik savo šalies, bet ir Europos Sąjungos piliečiai. Europa gina savo piliečių teises nepriklausomai nuo aplinkybių – visur ir visada. Nejaugi žmonių ir tautų teisė išreikšti savo valią gali būti mažesnė už laisvę dulkintis per užpakalį?

algimantasrusteika.wordpress.com

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Egidijus       2017-10-16 18:20

Ir ką, siųs desantininkus su kastyvėliais?

štai ką padarė Puig emonas katalonams       2017-10-16 10:33

Jeigu iki Antradienio ryto (t.y. iki 2017-10-16 ryto) nepatvirtina, kad Nepriklausomybės paskelbimas atšaukiamas, pradeda veikti Ispanijos Konstitucijos 155 str., kuris nustato, kad tai yra Maištas ir tada taikomas Ispanijos Baudžiamojo Kodekso straipsnis, nustatantis, kad maištininkams gręsia nuo 15 ir daugiau laisvės atėmimo. Kol kas CNN pranešė, kad Katalonijos prezidentas “failed to clarify the state”, taip kad ....

Na taip       2017-10-14 16:35

Junkeris kai išsipagirioja yra pats didžiausias Europos ateities autoritetas ir teisių žinovas. Su lenkais vengrais nesusitvarko, o čia dar vieni užsimanė saldainių. Tiesioginį jiems prezidentinį ir Omoną su automatais, tvarka bus!

puig demon failed, t.p. rusteika su bambalinių pal       2017-10-14 14:15

C. Junckeris sako nenorintis, kad Katalonija taptų nepriklausoma
2017 m. spalio 13 d. 19:30 Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris penktadienį pareiškė nenorintis, kad Katalonija atsiskirtų nuo Ispanijos, nes tai gali sukelti domino efektą Europos Sąjungoje. J. C. Junckeris sako nenorintis, kad Katalonija taptų nepriklausoma © Reuters / Scanpix „Nors tai ne mūsų reikalas, tačiau jeigu Katalonijai leisime atsiskirti nuo Ispanijos, kiti nuspręs daryti tą patį, o to mums visai nereikia, – kalbėdamas studentams savo gimtajame Liuksemburge sakė J. C. Junckeris. – Nenorėčiau, kad po penkiolikos metų Europos Sąjungą sudarytų 98 valstybės. Jau dabar sąlyginai sunku, kai turime 28 nares, nepalengvės ir kai liks 27 (išstojus Britanijai), tačiau suvaldyti 98 nares atrodo tikrai neįmanoma.“ Ginče dėl Katalonijos nepriklausomybės referendumo Briuselis stengėsi laikytis neutralumo, remdami svarbios ES narės Ispanijos požiūrį, kad referendumas neteisėtas, bet tuo pačiu ragindami kalbėtis. J. C. Junckeris pridūrė, kad ES negali būti tarpininke, kaip prašo Katalonijos vadovas Carlesas Puigdemont’as. BNS

tai kas ten juokiasi iš "titiutijos", a?       2017-10-14 7:33

„J.Basanavičiaus Lietuva“
Lietuva yra moderni tautinė valstybė. Valstybė, sukurta ir atkurta niekieno kito, o nacionalistų, remiantis tautiniu idealu ir visuotinai pripažinta tautų apsisprendimo teise. Nėra kito principo, legitimuojančio Lietuvą, pagrindžiančio mūsų valstybės teisę būti pasaulio žemėlapyje. Nėra vien asmens apsisprendimo teisės, priešingai, šią ir visas kitas jo teises užtikrina ir saugo tautos steigiama valstybė.’
Lietuva yra moderni valstybė ir tai rodo ne kokią Lietuvos ūkio ir mąstymo pažangą, o būtent minėtą tautinio suverenumo principą. Moderni valstybė reiškia valstybę, kurioje valdžia kyla iš ją sukūrusios tautos valios ir šiai tautai nevaržomai ir nedalomai priklauso suverenitetas. Tokia valstybė atsiranda Vakarų politinėje teorijoje XVII a. ir politiniame Europos žemėlapyje XVIII a.

Nedviprasmiškai moderniosios tautinės valstybės principai įrašyti ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje: „Lietuvos valstybę kuria tauta. Suverenitetas priklauso tautai“.

1990 m. kovo 11-ąją lietuvių tauta nieko naujo nesukūrė, o tik atkūrė. Atkūrė valstybę, įsteigtą tos pačios lietuvių tautos apsisprendimu 1918 metų vasario 16-ąją. Tautos apsisprendimas čia - ne teisinė metafora. XX a. pradžioje modernios politinės lietuvių tautos idėja dar buvo daug kam, ypač sulenkėjusiems vietos bajorams, svetima ir nepriimtina. Kaip ir 1863 m. sukilimo metu, išsiskyrė tautinės lietuvių valstybės kūrimo ir vienos ar kitos formos vieningo valstybinio darinio su Lenkija vizijos. Kitaip nei 1863 m., šį kartą tautinės valstybės idėja jau buvo dominuojanti.

Pagal laikotarpio sąlygas Lietuva ir neturėjo kito pasirinkimo: tiek lietuvių, tiek lenkų tautose jau buvo stiprus tautinio idealo (tauta turi valstybę) siekis, o pats Juzefas Pilsudskis, nors svajojęs apie ATR pagrindų valstybės atkūrimą, tebuvo įkaitas Romano Dmovskio tipo modernių nacionalistų vizijoje: J.Pilsudskio armijų prie Lenkijos prijungtos teritorijos, tokios kaip Lietuva, jiems turėjo tapti ne bajoriškos federacijos, o centralizuotos Lenkijos tautinės valstybės su okupuotomis ir ilgainiui sulenkinamomis pakraščio teritorijomis dalimi. Nors daug kas gyveno XVIII a. valstybės nostalgija, ši realybė jau buvo suvokiama ir Lietuvoje. Plačiau apie tai pasakojama Timočio Snaiderio (Timothy Snyder) knygos „Tautų rekonstrukcija“ skyriuje apie Lietuvą.

Taigi iš esmės toliau gyvename Vasario 16-osios Lietuvoje. Lietuvoje, kurios idėjinius pamatus, pačią jos kūrimo perspektyvą padėjo ir išplėtojo amžininkų „tautos patriarchu“ vadintas Jonas Basanavičius. Žmogus, nuo pradžių dalyvavęs ne tik kultūriniame tautiniame atgimime XIX a. (sukurti aukštąją tautinę kultūrą), bet ir politiniame tautiniame sąjūdyje (sukurti nepriklausomą tautinę valstybę). Stovėjęs prie Lietuvos projekto beveik nuo pradžios iki galo. Būtent todėl galime sakyti, kad tai J.Basanavičiaus Lietuva. Sveika tai kartoti ir įsisąmoninti su visais to padariniais. Gyvename J.Basanavičiaus Lietuvoje ir esame tiek lietuvių politinės (ne etninės) tautos atstovai ir tiek patriotai, kiek palaikome J.Basanavičiaus Lietuvos projektą.”

Istoriją reikia žinoti       2017-10-14 6:06

“Beje, XX a. pradžioje lietuvių iškelta iniciatyva įgyti autonomijos teises carinės imperijos sudėtyje Varšuvoje nebuvo palaikyta… Valstybė okupuotoje valstybėje Pirmas mėginimas Lietuvoje įkurti lenkišką autonomiją įvyko 1920 10 07 pasirašius Suvalkų sutartį. Lenkija pasiliko jai tekusį Suvalkų kraštą, o į Lietuvai perduotas pietines žemes su Vilniumi pasiuntė L. Zeligowskio rinktinę. Teisine prasme Lietuvai ši sutartis buvo reali, o Lenkijai – apsimestinė, tvirtina L.N.Rasimas. Lenkų kariuomenės užimtoje teritorijoje L. Zeligowskis tuometinio Lenkijos vadovo J.Pilsudskio nurodymu įkuria “Vidurio Lietuvos“ („Litwa Srodkova“) valstybę, 1922 01 08 “išsirenka“ Vidurio Lietuvos seimą, kuris paprašo tą valstybę prijungti prie Lenkijos, o Lenkijos seimas tokį prašymą kovo 24-ąją patenkina. Taip atsirado terminas “Vilniaus kraštas“ arba “Wilenszcyzna“, pamažu virtęs taip ir nerealizuota Lenkų autonomijos Lietuvoje idėja.”

 

Istorija       2017-10-14 6:00

“Nelygiateisė unija Tikrasis susijungimas su Lenkija įvyko 1569 07 01 Liubline pasirašius LDK ir Lenkijos Karalystės sąjungos sutartį. Taip gimė Abiejų Tautų Respublika (ATR), kurią po trijų dienų aprobavo karalius Žygimantas Augustas, miręs po unijos sudarymo praėjus vos trejiems metams. Lietuvos istorikų Liublino unija dažnai vertinta neigiamai, nes kartu su ja Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė neteko didelės dalies teritorijos, kuri buvo perduota Lenkijos Karalystei. Unija numatė, kad LDK valdovu bus Lenkijos karalius, bus bendras seimas, kuriame LDK priklausė tik trečdalis vietų. LDK išliko atskiras valstybės titulas, teritorija, vykdomoji valdžia su iždu ir kariuomene. Krokuva sąjunga su lietuviais pasinaudojo gindama savo žemes Vakarų Ukrainoje, kariaudama su slavais ir totoriais. Prasidėjo masinis lietuvių bajorijos polonizavimas. Tiesa, istorikas L.N.Rasimas, neseniai rašęs apie senųjų ir naujųjų amžių Lietuvos ir Lenkijos santykius, mano, kad tada lietuviai išlaikė savo valstybingumą. Tik ATR sunkmečiu, siekdama panaikinti LDK, lenkai 1791 05 03 pabandė Konstitucijoje įtvirtinti, jog Lietuva yra Lenkijos provincija. Bet nespėjo: įvykus III-jam ATR padalijimui 1795 m., beveik visos jos teritorijos pateko į dar tvirtesnį carinės Rusijos glėbį. Istorikas pastebi, kad abejoms valstybėms atsidūrus šiame negailestingame glėbyje, lietuvių ir lenkų santykiai buvo geri tiek, kiek lietuviai nesiskyrė nuo lenkų, kalbėjo lenkiškai, didžiavosi abiejų valstybių istorija.”

Apie ką svajojat asilai arba samdiniai       2017-10-14 5:47

“Lenkų autonomija ant platformos Ar ne tokią autonomiją atkurti savo planus rezgė lenkų platformininkai 1990-1991 m.? Ar ne jie tuomet, balsuojant dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo akto, susilaikė? Personalijas įvardinti nesunku. Tarp susilaikiusių deputatų – vėliau už Vilniaus krašto autonomiją pasisakę lenkų radikalai Stanislavas Akanovičius, Leonas Jankelevičius, Ryšardas Maceikianiecas, Stanislavas Peško, Valentina Suboč, Edvardas Tomaševičius. L. Jankelevičius – buvęs LKP Šalčininkų rajono I sekretorius, vėliau atgailavęs už savo veiksmus ir 2000-aisiais pelnęs prezidento V.Adamkaus malonę.”

 

pasvarstymams       2017-10-13 20:50

Todėl peršasi išvada, kad Lietuvai reikia mažiau kištis į šį ispanų ir katalonų konfliktą.

pasvarstymai, nekeliant anarchijos       2017-10-13 19:23

Gaila, kad net internete neatsiranda straipsnių, Ispanijos ir Katalonijos konflikto atžvilgiu, užimančių teisingą poziciją, išeinant iš TEISINGŲ PAGRINDŲ. Aiškinantys, kad Ispanija privalo leisti katalonams sukurti savo nepriklausomą valstybę vien tik todėl, kad katalonų dauguma nori turėti savo valstybę, yra paprasčiausi anarchijos skleidėjai. Manau, kad taip elgiasi užsimaskavę liberalmarksistai, begarbinantys liberalę demokratiją.
O teisingas šio konflikto įvertinimas gali būti tik atsižvelgiant į Pirėnų pusiasalio tautų atsiradimą. Kadangi VISOS šios tautos susiformavo iš į ten gilioje senovėje atvykusių romėnų ir graikų, todėl manau, kad tuo pačiu visos šios tautos, būtent todėl, turi teisę į savo valstybes. Antra vertus, Ispanija yra demokratinė valstybė, nevaržanti kitų tautų kultūrų. Todėl kyla pagrįstas klausimas, ar verta kitoms tautoms atsiskirti ir kurti savas valstybes. Ne be reikalo ir katalonų tauta yra nevieninga šiuo klausimu. 

Nepasirašysiu       2017-10-13 16:58

Šiame straipsnyje tiek prieštaravimų ir neteisingu faktų, kad net nekyla ranka komentuoti. Pradedant nuo to, kad Ispanija JAU federalistine pagal faktą.

labiausiai pykstama       2017-10-13 13:08

ir siuntama už teisybę. ane,pasamdytas bambalini proto bokŠte?

matruioškiniam išvadujui       2017-10-13 11:10

išsiblaivyk pratrydęs idiote

išvada       2017-10-13 9:26

visi (išskyrus vieną) šio straipsnio komentatoriai su rusteika priešaky yra prieš Lietuvos vientisumą ir suverenumą. Štai koks šio rusteikos straipsnio tikslas ir prasmė.

Istorija       2017-10-12 14:38

Straipsnio autoriaus išreikšta pozicija, Katalonijos valstybės atžvilgiu gal ir nėra klaidinga, tačiau yra labai klaidinga, būtent priežastis, dėl kurios jis remia Katalonijos nepriklausomybę. O tiesos esmė yra tai, kokiu keliu Pirėnų pusiasalyje atsirado katalonų ir ispanų tautos:
1) Jeigu Katalonija yra katalonų tautos etninės žemės, tai tokiu atveju, be abejo, katalonai turi teisę turėti nepriklausomą Katalonijos valstybę savose etninėse žemėse. 
2) Katalonai taip pat turėtų teisę į savo nepriklausomą valstybę tuo atveju, jeigu Ispanijos valstybė, būtų susikūrusi iš į Pirėnų pusiasalį atsikrausčiusių tautų (analogija dabartinių Amerikos valstybių kilmei).
Todėl labai gaila, kad straipsnio autorius apie tai nei vienu sakiniu neužsiminė, tuo keldamas ne visai malonius įtarimus apie save.

visai apsikvailino       2017-10-12 14:35

tas ponas rusteika, nėra tų Europos vertybių atėjus į Europos Komisiją niekieno nerinktiems liberal marksistams

Ispanijos Konstitucijos 155 str.        2017-10-12 12:16

gina Ispanijos vientisumą. P.M. Rajoy ruošia konstitucinę reformą dėl Ispanijos Regionų valdymo

deja,        2017-10-12 11:14

durneliai, pamiršot koks buvo ir yra Briuselio biurokratų tikslas - sunaikinti tautines valstybes ir turėti reikalų su regionais. Bet jie neapskaičiavo, kad jų tikslus demaskuos kelios stiprios tautinės valstybės kurioms primesti savo beprotybes bus neįmanoma.

visi       2017-10-12 10:59

šio portalo komentatoriai o su jais ir ponas rusteika atsiskleidė kad jų galvelėse smegenėlių ne daugiau kaip tų vargšių vištų iš East Endo arba jie yra besmegeniai iš liberal marksistų samdinių.

'brytui' neasilui       2017-10-12 1:37

marš vištoms galvų kapot, proto bokšte. Ir nepamiršk penktadienį 5 pintų tamsaus susiverst pub’e, jei nesi East-End’o bėdžius, teišgalintis iš Aldi parsineštos vodkės bambalį namie susivarvyt.

KKK       2017-10-12 0:40

Šv.Tititiucija uber ales!:)

asilai jūs asilai,       2017-10-11 21:55

Didžioji Britanija neturi rašytinės Konstitucijos, todėl ten galėjo surengti Referendumus ir Škotija ir dėl Brexit’o. Ispanijos Karalystė turi   Konstituciją, beraščiai jūs nelaimingi.

s.m.       2017-10-11 20:52

Bravissimo, Algimantai !!!
Mano galva, tai kiečiausias Tamstos tekstas per pastaruosius keletą metų. Su turbūt net vidutiniam penktokui suvokiamais palyginamaisiais pavyzdžiais, kurių paneigti net labai norint neįmanoma.
Dabar yra itin dėkingas metas stebėti, kaip per Katalonijos nepriklasuaomybės vertinimą “liustruosis” raudonieji tautos išdavikai mūsų šalies viduje.

Daiva       2017-10-11 17:59

O gaila. Labai tikėjausi, kad būsime pirmieji, pripažinę katalonų nepriklausomybę.

Algis Jokštys       2017-10-11 11:28

Panašu, Lietuvos gatvės Barselonoje nebus.

Juozas       2017-10-11 10:22

Labai taikliai viskas išdėstyta, ačiū. Koks skirtumas, ar tauta okupuota, ar kitaip pavergta- visi turi teisę į savo valstybę. O tiems, kuriems kažkokia konstitucija svarbiau už tą teisę, siūlau pasvarstyti ir Lietuvos kelią į nepriklausomybę. Juk Lietuvoje 1940 m. buvo rinkimai, kuriuose išrinkti žmonės pasiprašė priimami į TSRS sudėtį. Na, buvo svetimi tankai, kareiviai, bet niekas nedaužė rinkėjų, neatiminėjo balsadėžių, kaip Ispanijoje per referendumą. Taip kad sakantiems, jog reikia laikytis Ispanijos konstitucijos, reikia atsisakyti ir Lietuvos nepriklausomybės- jos atkūrimas prieštaravo TSRS konstitucijai.
O daužymas lazdomis buvo bandomas ir Lietuvoje- juk buvo “bananų balius”, po kurio krito Songaila ir iškilo Brazauskas.

to ponas Rusteika       2017-10-11 10:13

nereikia taip nusišnekėti. Katalonija turi savo kalbą, raštą, identitetą bei valstybingumo istoriją. Visa kita yra tauškalai.

Egidijus       2017-10-11 9:38

Na taip, rusai juk puola. Tik kažkodėl Ispanijos pasiuntinys padėkojo Rusijai už jos poziciją Katalonijos atveju. Taip kad ši pasakėlė nepraeina.

ponas Rusteika       2017-10-11 9:24

nežino skirtumo tarp Lietuvos ir Katalonijos atvejo. Lietuva buvo okupuota, o Katalonija nebuvo. Kaip aiškėja, ta visas jų eitynes ir protestus, (kaip ir Antifos maršus Lenkijoj, visoj Europoj, Amerikoj) organizavo rusijos slaptosios tarnybos.

Valio       2017-10-11 9:17

Paskutinis sakinys geriausiai atskleidžia padėties esmę ir dvigubus standartus.

Juozapas       2017-10-11 6:38

Liuks! Labai geras tekstas.

Na ir atlenkei, Algimantai :)       2017-10-11 3:31

Paskutiniuoju sakiniu! Ką jau be pridėsi ...


Rekomenduojame

Prokuratūra perka slaptų liudytojų paslaugas ir dėl kainos nesidera?

Verta prisiminti. Justinas Marcinkevičius. Didžiausia išdavystė lietuvių kalbos istorijoje

Andrius Švarplys. Verslas žada: „Lietuva neišvengiamai taps Šveicarija“... O kol kas…

Algimantas Rusteika. Kas galėtų paneigti?

Tomas Dapkus. Kodėl ES paramos milijardai nepasiekia Lietuvos ekonomikos?

Darius Kuolys: Apie Tadą Kosciušką – tautos laisvės ir garbės gynėją

Valstybės kontrolė: užsienio investuotojų pritraukimas mažai rezultatyvus

Valdas Vasiliauskas. Mankurtų kultūros ministerija

Ir švedų moderatai*  pasisako už griežtą imigracijos politiką

Vytautas Sinica. Dar kartą apie istorijos perrašinėjimą

Izraelio Aukščiausiasis teismas: nėra pilietinės teisės į vienalytę santuoką

Raimondas Navickas. Anti-Merkel’is: Austrijos lyderiu taps konservatorius tikrąja žodžio prasme. Naujoji Vyriausybė bus griežtai antiimigracinė?

EBPO rekomendacijos Lietuvai: gerinti ugdymo ir mokytojų veiklos kokybę, konsoliduoti aukštojo mokslo įstaigas

Popiežius Pranciškus: Būkime budrūs – nežaiskime pagal velnio taisykles

Robertas Grigas. Pasąmonėje išlikęs baudžiavos genas

Kviečiame į LRT dokumentinio filmo „Alfonsas Svarinskas“ pristatymą Vilniaus karininkų ramovėje

Kastytis Braziulis. Kaip užvaldyti valstybę

Vytautas Radžvilas. Nietzsche, Vytis ir šiandienžmogio buvimo beprasmybė

Gitenis Umbrasas. Menininkai neturi kitos išeities – tik savo kūnais užlopyti slenkantį Gedimino kalną ar stotis prieš abejingumo volą

Liudvikas Jakimavičius. Rudens etiudas. Pro automobilio langą

Vidmantas Valiušaitis siūlo: „Cvirką – į Grūto parką arba į Klangius, o į jo vietą – Kosciušką“... O ką manote Jūs?

Aleksandro Merkelio knygos „Antanas Smetona“ sutiktuvės-konferencija

Andrius Kubilius. Žiurkių pjautynės, arba Juokiasi puodas, kad katilas juodas

Geroji Naujiena: „Aš visa galiu tame, kuris mane stiprina“

634 iš 700 prieglobsčio prašytojų Danijoje melavo apie savo pilietybę – visi išsiunčiami iš šalies

Vytautas Rubavičius. Kultūros ministrė – kaip ant delno (papildyta video)

Raimondas Navickas. Gėjų šeimų naujienos: Įvaikintojas užmušė 18 mėnesių mergytę po dviejų savaičių „tėvystės“

Danijos ministras pirmininkas: „Mes uždarysime savo sienas laimės ieškotojams“

Žilvinas Nečiūnas. Gedimino kalno naujienos

Vytautas Rubavičius. Skvernelis ir Popiežius

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.