Demokratija ir valdymas

Algimantas Rusteika. Kai reformų troškulys virsta dar didesnės, bet jau „teisingos“ kontrolės ilgesiu

Tiesos.lt redakcija   2017 m. gegužės 20 d. 20:53

2     

    

Algimantas Rusteika. Kai reformų troškulys virsta dar didesnės, bet jau „teisingos“ kontrolės ilgesiu

Valstybės invazija į asmeninį žmogaus gyvenimą, jo tikrųjų laisvių suvaržymas argumentuojant abstrakčiomis kitų laisvėmis, teisėmis ir visuotiniu gėriu. Tai faktiškai naujai iškeptas, postindustrinis komunizmo variantas pilietinės visuomenės ir prigimtinių teisių padaže.

Vardant nevaržomo turtėjimo bet kokios didžiųjų korporacijų veiklos kontrolės atsisakęs valdančiųjų luomas nepatenkintųjų maišto prevencijai susikoncentruoja į proto ir aplamai visuomenės sąmonės totalinę kontrolę.

Totali visuomenės kontrolė tampa pačios visuomenės mentaliteto dominante ir reformų troškulys virsta dar didesnės, bet jau „teisingos“ kontrolės ilgesiu. Protestuojantys prieš nelaisvę ateina prievarta įgyvendinti kitas, „geresnes“ laisves ir kontrolę ir jokių kitų būdų nepripažįsta.

Sakot, be to revoliucijų nebūna? Taip, su sąlyga, jei tai tikras atsinaujinimas, o ne spektaklis esamai padėčiai sutvirtinti.

Permainų imitacijose politinis diktatas yra tik stagnacijos įtvirtinimo forma. Visuomenės sutartis lieka tuščia iškaba ir mokinukų egzaminų klausimėliu. Ir politiškai organizuotas protestas prieš diktatą įgauna dar didesnio diktato pavidalus – pakeičiami vien ideologiniai lozungai ir kitos dūmų uždangos.
Tuo pasinaudoja miklūs tribūnai ir prisiplakantys prie bet ko reitingų lyderiai. Iš fanatizmo ir masinio tikrų permainų noro užmaišyta tešla neišvengiamai gimdo imitacijas ir beprasmiškus judesius, vedančius į sumaištį.

Kiekvieną vakarą su panekantravimais laukiu žinių žinelių ar įsijungiu naujienų portalus – ką dar jie šiandien uždraus mums daryti, kalbėti ar mąstyti? Ką dar iš mano asmeninio gyvenimo užsimanys sureguliuoti, reglamentuoti ar man nurodyti, kas teisinga ir kas man galimai negalima?

Ar yra gyvenime dar kas nors savaime kiekvienam suprantamo ir visiems aiškaus, kam jie nenustatys kokių nors beprotiškų tvarkų ar biurokratinių procedūrų? Už ką dar, kiek ir kam reikia sumokėti, kad tie, kurie privalo apie tave galvoti ir tau dirbti, imtų tai daryti nemekendami dėl lėšų trūkumo?

Ar dar liko mano ir jūsų gyvenimo kasdienybėje nors kas nors tokio, kam dar nereikia gauti leidimo, suderinti su kaimynais ar pranešti valdininkui? Mano privatumo sritis, kurios valstybė nešnipinėtų, nenustatytų elgsenos taisyklių ir baudų už pažeidimus „mano paties labui“? Ir ar yra kada nors kur nors kaip nors visam šiam marazmui ribos?

Manau, kad nėra. Vienintelė viltis, kad kai idiotizmas pasiekia patį dugną, jis ima maitintis savimi ir palaipsniui virsta sieros vandeniliu ir vandeniu. Lieka tik balutė ir bezdalų smarvė.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Kodėl vyksta SPROGDINIMAI?       2017-05-23 19:21

A?
Nepagalvojote?
Galiu Jums atsakyti.
Šitaip Tamstos lengviau leisitės apieškoti visas intymias savo skylutes vardan ‘saugumo”.

Egidijus       2017-05-21 21:18

Viskas, deja, taip. Tik nesutinku, kad idiotizmas gali savaime numirti pasiekęs kažkokią beprotystės ribą. Idiotai nenugalimi, kaip virusai.


Rekomenduojame

Vytautas Radžvilas. Apie lietuviškąjį čiukčio sindromą

Skiepų karai. Ramūnas Aušrotas: Klausimas tik toks: ar bus taikoma „grubi prievarta“, ar…

8-tosios Garliavos antpuolio metinės: neabejingi piliečiai ir vėl klausė: „Ar dar gyva Deimantė?“ Papildyta Neringos Venckienės komentaru

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kaip atkurti pašlijusią ES reputaciją?

Per 500 žmonių pasirašė laišką Lietuvos vyskupams dėl Komunijos dalijimo būdo

Liudvikas Jakimavičius. Gyvenimo redaktorius Covidas

Kerouaco vertėja Irena Balčiūnienė – apie Mykolaitį-Putiną ir kiekviena proga jį menkinantį Tomą Venclovą

Neringa Venckienė. Valstybė laikosi ant melo pamatų

Algimantas Rusteika. Gyvename linksmiau ir laisviau

Liudvikas Jakimavičius. Prisiklausėme

Jonas Švagžlys. Apie opozicijos atstovų sekamas sėkmės istorijas

Rasa Čepaitienė. Mažumų valstybė

Vytautas Sinica. Būtina naikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą

Rasa Čepaitienė. Čiukčiai prie Baltijos

Geroji Naujiena: Tiesos Dvasia – mūsų Globėjas

Algimantas Rusteika. Įtampą žūtbūt reikia išlaikyti

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Arūnas Gumuliauskas. Minint Steigiamojo Seimo šimtmetį

Povilas Gylys rekomenduoja. Apie zuikius ir valstybę

Istorikas Artūras Svarauskas apie Steigiamojo Seimo šimtmetį

Vytautas Sinica. Ironiška – nemirtinga neteisingai mąstančiųjų persekiojimo dvasia atgimsta sovietmetį tyrinėjančių galvose

Lietuvos Respublikai – 100! Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodis pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje

Vytautas Sinica. „Ne, vaikas nėra kolektyvinė mūsų visų atsakomybė“

Kaip iš Neringos Venckienės namų buvo pagrobta Deimantė Kedytė – dalijamės vaizdo įrašu ir Karolio Venckaus komentarais (video)

Algimantas Rusteika. Pasislėpti nepavyks niekam

Marijos radijas: Ar esama realių priežasčių pilietiniam judėjimui laisvoje šalyje, demokratinėje santvarkoje?

Rasa Čepaitienė. Kito žvilgsnyje

1972-ųjų gegužės 14-oji, Kaunas: Romas Kalanta ir kalantinės

Algimantas Rusteika. Kelios pastabos „vaiko ėmimo“ įrašo paraštėje

Aštuntosioms Garliavos antpuolio metinėms artėjant Neringa Venckienė klausia: Kodėl? Už ką?..

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.