Demokratija ir valdymas

Algimantas Rusteika. Kai reformų troškulys virsta dar didesnės, bet jau „teisingos“ kontrolės ilgesiu

Tiesos.lt redakcija   2017 m. gegužės 20 d. 20:53

2     

    

Algimantas Rusteika. Kai reformų troškulys virsta dar didesnės, bet jau „teisingos“ kontrolės ilgesiu

Valstybės invazija į asmeninį žmogaus gyvenimą, jo tikrųjų laisvių suvaržymas argumentuojant abstrakčiomis kitų laisvėmis, teisėmis ir visuotiniu gėriu. Tai faktiškai naujai iškeptas, postindustrinis komunizmo variantas pilietinės visuomenės ir prigimtinių teisių padaže.

Vardant nevaržomo turtėjimo bet kokios didžiųjų korporacijų veiklos kontrolės atsisakęs valdančiųjų luomas nepatenkintųjų maišto prevencijai susikoncentruoja į proto ir aplamai visuomenės sąmonės totalinę kontrolę.

Totali visuomenės kontrolė tampa pačios visuomenės mentaliteto dominante ir reformų troškulys virsta dar didesnės, bet jau „teisingos“ kontrolės ilgesiu. Protestuojantys prieš nelaisvę ateina prievarta įgyvendinti kitas, „geresnes“ laisves ir kontrolę ir jokių kitų būdų nepripažįsta.

Sakot, be to revoliucijų nebūna? Taip, su sąlyga, jei tai tikras atsinaujinimas, o ne spektaklis esamai padėčiai sutvirtinti.

Permainų imitacijose politinis diktatas yra tik stagnacijos įtvirtinimo forma. Visuomenės sutartis lieka tuščia iškaba ir mokinukų egzaminų klausimėliu. Ir politiškai organizuotas protestas prieš diktatą įgauna dar didesnio diktato pavidalus – pakeičiami vien ideologiniai lozungai ir kitos dūmų uždangos.
Tuo pasinaudoja miklūs tribūnai ir prisiplakantys prie bet ko reitingų lyderiai. Iš fanatizmo ir masinio tikrų permainų noro užmaišyta tešla neišvengiamai gimdo imitacijas ir beprasmiškus judesius, vedančius į sumaištį.

Kiekvieną vakarą su panekantravimais laukiu žinių žinelių ar įsijungiu naujienų portalus – ką dar jie šiandien uždraus mums daryti, kalbėti ar mąstyti? Ką dar iš mano asmeninio gyvenimo užsimanys sureguliuoti, reglamentuoti ar man nurodyti, kas teisinga ir kas man galimai negalima?

Ar yra gyvenime dar kas nors savaime kiekvienam suprantamo ir visiems aiškaus, kam jie nenustatys kokių nors beprotiškų tvarkų ar biurokratinių procedūrų? Už ką dar, kiek ir kam reikia sumokėti, kad tie, kurie privalo apie tave galvoti ir tau dirbti, imtų tai daryti nemekendami dėl lėšų trūkumo?

Ar dar liko mano ir jūsų gyvenimo kasdienybėje nors kas nors tokio, kam dar nereikia gauti leidimo, suderinti su kaimynais ar pranešti valdininkui? Mano privatumo sritis, kurios valstybė nešnipinėtų, nenustatytų elgsenos taisyklių ir baudų už pažeidimus „mano paties labui“? Ir ar yra kada nors kur nors kaip nors visam šiam marazmui ribos?

Manau, kad nėra. Vienintelė viltis, kad kai idiotizmas pasiekia patį dugną, jis ima maitintis savimi ir palaipsniui virsta sieros vandeniliu ir vandeniu. Lieka tik balutė ir bezdalų smarvė.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Kodėl vyksta SPROGDINIMAI?       2017-05-23 19:21

A?
Nepagalvojote?
Galiu Jums atsakyti.
Šitaip Tamstos lengviau leisitės apieškoti visas intymias savo skylutes vardan ‘saugumo”.

Egidijus       2017-05-21 21:18

Viskas, deja, taip. Tik nesutinku, kad idiotizmas gali savaime numirti pasiekęs kažkokią beprotystės ribą. Idiotai nenugalimi, kaip virusai.


Rekomenduojame

Andrius Švarplys. Daugumos argumentas ir jo panaudojimo kontekstai

Rasa Čepaitienė. Iš Murmūnų į Abejoniškes

Vidas Rachlevičius. Nacionalinė tragikomedija „Kaip lietuviai JAV prezidentą rinko“

Algimantas Rusteika. Pagalba Lietuvai. Trojos arklio mechanizmas

Pranašautas skyrybų padidėjimas per COVID neįvyko

Linas V. Medelis. Skaudės, bet privalome eiti

Robertas Grigas. Kas yra tikrasis „seksizmas“ politikoje

„Nu… nu… tai prieš šimtą metų gal net tokių klausimų nebūtų uždavę“

Ramūnas Karbauskis. Neleisime, kad su mumis būtų elgiamasi kaip su „šunauja“

Karolis Venckus. Apie cenzūrą LRT

Andrius Švarplys. Visuomeninis transliuotojas neatstovauja nei Lietuvos konstitucinėms vertybėms, nei piliečiams

Vidas Rachlevičius. Visiškai nesvarbu, kas bus kultūros ministras, nes tai NIEKO nekeičia ir nekeis

Zigmas Tamakauskas. Žmogus, Lietuvai atidavęs savo sielą ir širdį...

Audriaus Bačiulio pastebėjimas: konservatoriai nutarė pradėti atvirą karą su Prezidentūra

Joana Noreikaitė ir Vincas Kubilius. Šimtoji „Tie-SOS!“ akcija

Jei dar negirdėjote. Vytautas Bakas klausė. „Gabrieliau, Ingrida: kas Jums yra aukšta politinės kultūros ir etikos kartelė?“

Andrius Švarplys. Facebookas ir Twitteris bendradarbiauja su Vietnamo, Turkijos, Rusijos ir Kinijos režimais

Andrius Švarplys. Čia tas pats, kas mokinių parlamentui suteikti tikrojo parlamento statusą

Algimantas Rusteika. Jie niekada nesikauna iki paskutinio šovinio

Papunkčiui su Vytautu Sinica. Naujosios koalicijos susitarimas: ko tikėtis?

Nacionalinis susivienijimas: pareiškimas dėl solidarumo su Lenkijos valdžia

Robertas Grigas. Atmintinė lenkų „abortų teisių“ gynėjoms

Vytautas Radžvilas. Konvergencijos svajonė ir tikrovė

Audrius Bačiulis. Tikriausiai vienas labiausiai viešumoje nematomų Lietuvos ministrų

Algimantas Rusteika. Tegyvuoja Didžiosios Tolerancijos Revoliucijos metinės!

Andrius Švarplys. Žinios iš paralelinės visatos

Ramūnas Trimakas. Totalitarizmas grąžinamas septinmyliais žingsniais

Algimantas Rusteika. Apie bukumą ir lavonus

Raimondas Navickas. Nusprendžiau pats pasižiūrėti, ko tie respublikonai nerimsta

Andrius Švarplys. Pagaliau Facebookas bus paduotas į teismą dėl cenzūros

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.