Demokratija ir valdymas

Algimantas Rusteika. Iki kito karto

Tiesos.lt redakcija   2016 m. gegužės 10 d. 19:26

4     

    

Algimantas Rusteika. Iki kito karto

Nusiraminkit, niekas čia jūsų nemyli. Tik tie, pas kuriuos vakare grįžtat, jei turit pas ką grįžti. Bet vaikai juk išeina, tėvai – taip pat. Lieka Dievas toli, Seimas su Prezidentūra – dar toliau. Ir tenka miegoti su televizorium. Pažiūri vakare nuomonių naujienas ir sužinai tą, ką jie nori, kad mes pagalvotumėme. Taip negalvokit – ir pagausit visus kampus.

Štai ir jie – oriai praplikę, stori ir ploni propagandistai, kaltinantys dėl problemų jų aukas. Gobšaus, neatsakingo ir bailaus elito numylėtiniai. Neteiskit, tai tiesiog simbiozė. Toks darbas, nieko asmeniško, gyvename juk rojuje. Jei blogai – kalta sovietinė praeitis, rusai ir mes patys. O jei viską uždraustų ir viską nugriautų – tai būtume visi laimingi!

Prasidėjo rinkimų be pasirinkimų fiesta, tuoj paleis bulius ir bėgsim gatvėmis link urnų. Lipšnūs ponai ir netradicinės ponios ložėse išsigandę. Kaip ką nors pakeisti ir padaryti nieko nekeičiant ir nedarant, bet kad visi galvotų, kad yra padaryta ir pakeista? Ir patikėtų, kad geriau pasidarys ne savaime gyvenant ir dirbant, o dėl to, kad mes taip pasakėm?

Būtume pasauliui žiauriai įdomūs, tūkstantinės ekskursijos važinėtų už didelius pinigus ne piramidžių ar Kryžių kalno, o mūsų pasižiūrėti. Tik bėda – ten nemoka lietuviškai. O juk turim ko žmonija niekada neregėjo! Baisiausiai antikomunistiškus dešiniuosius konservatorius, kurie dieną naktį svajoja, kaip padidinti mokesčius, totaliai kontroliuoti asmeninį gyvenimą ir mato kitus komunistinius regėjimus. Ar dar baisiau – kairiuosius socialdemokratus, kurie tik ir spirga, ką čia dar tokio nuveikus stambiojo kapitalo naudai.

Beje, dėl tų komunistų. Jie savo „tiesose“ rašydavo, kaip reikia visiems vienytis. Ir būdavo vieningi. Kas benutiktų, visada kaip vienas už savus. Ir ginantieji, ir ginamieji žinojo, kai pričiups – už tave visi mūru. Tai cementavo partiją iš vidaus, suteikdavo nariams pasitikėjimo, psichologinio komforto, net drąsos. Solidarumas, būdingas kiekvienai gaujai.

Premjeras ne tik leido partbičiulį priešams sudraskyti. Ne tik negynė. Jis nusisuko, vieną galvojo, kitą kalbėjo, trečią darė, kai tam buvo sunku. Sudaužė muškietininkų principą „vienas už visus, visi už vieną“. Išsižadėta visų. Apie jokią savitarpio pagalbą partijos viduje nebėra kalbos. Tai daug didesnis socdemų praradimas už R.Malinauską ir visą Druskininkų miestą, kurio jie tikrai niekada nebeatgaus. Ne dėl kažkokio dvaro jie grimzta, o dėl Premjero.

Galiu pasiūlyti, kaip tą padaryti geriau. Kiek kartų Premjeras rytą sakė viena, o vakare – kita? Arba ką nors labai ryžtingai dėstė penktadienį, o pirmadienį, po meilės pasimatymo, subliūškęs aiškino kitaip? Lemeno, kad jį ne taip suprato? Dešimt, trisdešimt, šimtą trisdešimt kartų?

Viskas Youtube, mediatekoje, žinių tarnybų archyvuose. Atsisiunti, susikarpai ir darai filmuką. Data. Toliau – labai tvirta kalba. Tada – vėl data ir stambiu planu – kaip labai liūdnas sako priešingai. Ir šitaip per visą kadenciją. Gerai būtų linksmi komentarai ir muzikėlė iš „Dvylikos kėdžių“.

Ilgokas išeitų filmas, bet galima palikti tik svarbiausius epizodus. Prieš pat rinkimus nuleisti į feisbuką – tegu dalinasi. Pavaryt per KaKa-2. Baisiausia juk ne būti neteisingam ar neteisiam. Baisiausia būti juokingam. Beveik neabejoju – taip kas nors ir padarys. Galėtų už idėją padėkoti, po galais, pinigų juk neprašau, nors pati tai apsidžiaugtų.

Ir dar žiauriai juokinga –  jie sako, kad tie, kurie ne jie – populistai. Aišku, taip ir yra. Juk mūsiškiai – visi populistai. Ypač tie, kurie sako, kad ne. Kur matei šliundrą, kuri nevaidintų padorios moters? Ne iš akių vartymo ir krizenimo tuoj atpažįsti – visos varto ir krizena. Atskirsi iš žvilgsnio, kuris žvitrus, bet negyvas. Ir iš to, ką ir kaip sako.

Populistas sako, kas bus – visada tai, ko labai nori, nors žinai, kad nebus. Nepopulistas sako, ką reikia daryti. Dabar visi, kurie nepopulistai, tik žada ir žada populistiškai. Ne taip, kaip tie prakeikti populistai, kurie nieko nebežada. Atslenka nepopulistinių, ypatingai realių pažadų ciklonas – keliai bus slidūs.

Pažadėti neskauda ir negaila – vis tiek visi po savaitės užmiršit. Tai tik papildai ir nekenkia.Tuoj viskas bus geriau ir geriau. Na tuoj tuoj, truputį dar pakentėkit, ir tvarka bus. Sušers jums tabletę prieš politinį aktą. Ir viskas jiems pavyks. Nespėsit aiktelėti ir jau būsit patvarkyti.

Prie ruso buvo anekdotas: per egzaminą klausia – kas yra komunizmas? Atsakymas – viskas bus geriau, vis geriau ir dar geryn, ir tada bus kaip prie Smetonos. Dabar kažkaip irgi panašiai jiems išeina. Na, neišeina kitaip, nors tu ką. Komunistinį geną pas lietuvių ponus kada nors tikrai suras.

Sako, darbistai buvo populistai. Tačiau orientacija tai panaši į tradicinių – nors iš teismų neišeina, bet valdžioj. Niekas jų nemyli – vis tiek už balsuoja. Ir, žiūrėk, jau visi nepopulistai – kaip darbistai su savo 1,11,111,1111 dienų! Ir algas jau visi didins, ne keliais procentais – dešimtimis ir šimtais! Kaip sykis, didžiausi pasaulyje antikomunistai sako – po penkmečio. Ir bus komunizmas, kaip prie ruso. Gal net pensininkams pakaks už šildymą susimokėti.

Taip ir norisi kalbančių slibino galvų paklausti: o kur su tais nuostabiaisiais ir realiausiais sprendimais buvot iki rinkimų? Juk trynėt subines Seime. Kodėl tų stebuklingų programų per praėjusius ketverius net nepasiūlėt, net jei būtų atmetę? Kur jūsų šešėlinė vyriausybė, šešėlinis premjeras, šešėlinė programa? Ar šešėlis jums reiškia tik pinigus, kuriuos taip maga pataškyti? Ar tik prieš rinkimus aplanko mūzos?

Panašus įkvėpimas ištinka kaimo girtuoklius. Visos kioskelių  pardavėjos žino, kokie tie išmanūs, įtaigūs, kai sunkų rytą ateina paprašyti „ant skolos“. Prilimpa kaip vantos lapai prie užpakalio. Dabar jie kas vakarą ateis. Pripraskit.

Ir mes jiems duosim „ant skolos“. Juk esam savo orumo išpardavėjai prie tuščių lentynų. Nebrangininkai ir šiaip labai geri žmonės. Ir vėl mus nusives kaip nutirpusias iš gerumo mergaites į savo pridusintus patalus.

Gerumas – mūsų profesija. Tais ar kitais vis tiek patikėsim. Tai kas, kad mūsų niekas nemyli,  bet nors pasijuntam reikalingi. Kaip pasišlykštėję po slaptų pasimatymų sako atsisveikindami – iki kito karto.

algimantasrusteika.wordpress.com

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Už zefyrus nebalsuosiu!       2016-05-11 8:22

Didžioji dalis lietuvių jau seniai nebetiki politikuojančių personų pažadais, vizijom ir prognozėm.Rinkimais pokyčių neprišauksi. Bet sugalvoti,kaip parodyti savo nepritarimą “demokratinių rinkimų” farsui įmanoma.Balsuot nėr prasmės, o nebalsuojant irgi nieko nevyksta.Tai gal geriau imti, nueiti į tą biuleteninę tragikomediją ir išskirtame popiergalyje parašyt/ padėką/ būsimam ponui Pomidorui, draugui Kalafijorui ar naująjam Drakonui? Taigi nieks netrukdo tam biuletienpopiery įrašyt sveiko proto ir neparduotos sąžinės žmonių vardus.Tegul sau žino,kad atsiranda vis daugiau piliečių,kurie nesutinka puoštis partinių gaujų oriniais makaroniniais \/aksesuarais/Valdžia pati savaime gera nebūna,-pripažinkim, kad patys esam dideli tinginiai ir skystablauzdžiai,nes nesugebam išreikalaut iš valdžiažmogių mums priklausančių teisių.Juk Lietuvos politikas yra tarsi orinis pyragaitis-zefyras.Baltas,saldus,lengvas,kone efemeriškas,bet naudos jokios iš jo -kenkia figūrai ir apskritai nesuderinamas su sveikatai.Kramtomas narkotikas.

Daina       2016-05-11 7:58

Ačiū gerb. autoriau, kad rašote, kad beldžiatės į mūsų proto likučius… Gal dar ne viskas prarasta ir gal ne visi, bet nors keletas praregėsime, pamatysime pagaliau, kad karalius nuogas ir nustosime tikėti jų rinkiminiais pažadais… Kaip nusibodo tos tuščios jų kalbos, tie bergždi pažadai. Lietuva suriesta į ožio ragą, prie lovio du dešimtmečius sėdi tie patys ir vėl, ir vėl maitina mus pažadais. Mes, turbūt, jau pasmerkti, bet kaip jiems patiems nenusibosta srėbti iš to lovio? Kodėl bent vienas, kitas neemigruoja bet įvairumo dėlei? Būtų bent šiokios tokios permainos tame melagių chore….

Arne       2016-05-11 6:43

Tai, autoriau, neisim balsuoti? Neturim už ką, neturim…? Boikotuosim rinkimus, vieningai? Kaip toliau? Ta pati mergelė ružava suknele? RINKĖJAS nevilty.

blogasblogas       2016-05-10 19:40

Neblogas rašinėlis, gana naudingas derunkelizacijos procesams.


Rekomenduojame

Ramūnas Aušrotas. Tenesio valstija galės drausti abortus dėl eugeninių, seksisinių ar rasistinių pagrindų

Tomas Matulevičius. Kam tos profesinės kompetencijos, jei gali pasitarnauti ideologiniam reikalui

Algimantas Rusteika. Numylėtoji Lietuva

Vidmantas Valiušaitis. Su Lietuvos kariuomenės diena!

Vidmantas Valiušaitis. Birželio sukilimas ir Vilniaus LAF štabo sunaikinimas

Nida Vasiliauskaitė. „Kodėl radikalios idėjos nėra geros idėjos“ (jauniesiems konservatoriams paprašius pasisakyti)

Algimantas Rusteika. Apie blokus

Nuo bačkos. Andrius Kubilius. Už Eveliną!

Tomas Baranauskas apie A. Kubilių: štai kas mus valdė prieš 8 metus

Robertas Grigas. Kaip de Golis Maskvoje į Šv. Mišias važiavo

Papunkčiui su Vytautu Sinica: Prezidento dilemos ministrų kabinete

Rasa Čepaitienė. DiskrimiNacija

Irena Vasinauskaitė. Sirgti draudžiama dirbti

„Neredaguota“ pokalbis su Ramūnu Karbauskiu: kova su propaganda

Ramūnas Aušrotas. Apie teisės viršenybės ir prenatalinės gyvybės apsaugos principų suderinamumą

Andrius Švarplys. Andriau Navickai, ar tikrai?

Nuo bačkos. Andrius Navickas. Lietuvos seksistai, vienykitės!

Stasys Jakeliūnas. „Ateities“, arba „Politinės amnezijos“ koalicijai –  pimyn, perveskit iš „Sodros“ pensijų fondams 400 mln. eurų

Verta pamatyti. Donaldo Trumpo teisinės komandos spaudos konferencija

Žmogaus teisių komiteto pirmininko T. V. Raskevičiaus programa: 5 prioritetai

Geroji Naujiena: Jėzus Kristus, Visatos valdovas, Tiesos Karalius

Algimantas Rusteika. Vartotojo instrukcija

Ramūnas Trimakas. Trojos asilas

Kun. Robertas Skrinskas. Kristus Karalius: šventė lapkričio 22-ąją. Skirta abortų legalizavimo Lietuvoje 65-sioms metinėms

Dalius Stancikas. Melo muziejus (ištrauka iš knygos „Kūju per Lietuvos istoriją“)

Andrius Švarplys. Daugumos argumentas ir jo panaudojimo kontekstai

Rasa Čepaitienė. Iš Murmūnų į Abejoniškes

Vidas Rachlevičius. Nacionalinė tragikomedija „Kaip lietuviai JAV prezidentą rinko“

Algimantas Rusteika. Pagalba Lietuvai. Trojos arklio mechanizmas

Pranašautas skyrybų padidėjimas per COVID neįvyko

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.