Demokratija ir valdymas

Algimantas Rusteika. Iki kito karto

Tiesos.lt redakcija   2016 m. gegužės 10 d. 19:26

4     

    

Algimantas Rusteika. Iki kito karto

Nusiraminkit, niekas čia jūsų nemyli. Tik tie, pas kuriuos vakare grįžtat, jei turit pas ką grįžti. Bet vaikai juk išeina, tėvai – taip pat. Lieka Dievas toli, Seimas su Prezidentūra – dar toliau. Ir tenka miegoti su televizorium. Pažiūri vakare nuomonių naujienas ir sužinai tą, ką jie nori, kad mes pagalvotumėme. Taip negalvokit – ir pagausit visus kampus.

Štai ir jie – oriai praplikę, stori ir ploni propagandistai, kaltinantys dėl problemų jų aukas. Gobšaus, neatsakingo ir bailaus elito numylėtiniai. Neteiskit, tai tiesiog simbiozė. Toks darbas, nieko asmeniško, gyvename juk rojuje. Jei blogai – kalta sovietinė praeitis, rusai ir mes patys. O jei viską uždraustų ir viską nugriautų – tai būtume visi laimingi!

Prasidėjo rinkimų be pasirinkimų fiesta, tuoj paleis bulius ir bėgsim gatvėmis link urnų. Lipšnūs ponai ir netradicinės ponios ložėse išsigandę. Kaip ką nors pakeisti ir padaryti nieko nekeičiant ir nedarant, bet kad visi galvotų, kad yra padaryta ir pakeista? Ir patikėtų, kad geriau pasidarys ne savaime gyvenant ir dirbant, o dėl to, kad mes taip pasakėm?

Būtume pasauliui žiauriai įdomūs, tūkstantinės ekskursijos važinėtų už didelius pinigus ne piramidžių ar Kryžių kalno, o mūsų pasižiūrėti. Tik bėda – ten nemoka lietuviškai. O juk turim ko žmonija niekada neregėjo! Baisiausiai antikomunistiškus dešiniuosius konservatorius, kurie dieną naktį svajoja, kaip padidinti mokesčius, totaliai kontroliuoti asmeninį gyvenimą ir mato kitus komunistinius regėjimus. Ar dar baisiau – kairiuosius socialdemokratus, kurie tik ir spirga, ką čia dar tokio nuveikus stambiojo kapitalo naudai.

Beje, dėl tų komunistų. Jie savo „tiesose“ rašydavo, kaip reikia visiems vienytis. Ir būdavo vieningi. Kas benutiktų, visada kaip vienas už savus. Ir ginantieji, ir ginamieji žinojo, kai pričiups – už tave visi mūru. Tai cementavo partiją iš vidaus, suteikdavo nariams pasitikėjimo, psichologinio komforto, net drąsos. Solidarumas, būdingas kiekvienai gaujai.

Premjeras ne tik leido partbičiulį priešams sudraskyti. Ne tik negynė. Jis nusisuko, vieną galvojo, kitą kalbėjo, trečią darė, kai tam buvo sunku. Sudaužė muškietininkų principą „vienas už visus, visi už vieną“. Išsižadėta visų. Apie jokią savitarpio pagalbą partijos viduje nebėra kalbos. Tai daug didesnis socdemų praradimas už R.Malinauską ir visą Druskininkų miestą, kurio jie tikrai niekada nebeatgaus. Ne dėl kažkokio dvaro jie grimzta, o dėl Premjero.

Galiu pasiūlyti, kaip tą padaryti geriau. Kiek kartų Premjeras rytą sakė viena, o vakare – kita? Arba ką nors labai ryžtingai dėstė penktadienį, o pirmadienį, po meilės pasimatymo, subliūškęs aiškino kitaip? Lemeno, kad jį ne taip suprato? Dešimt, trisdešimt, šimtą trisdešimt kartų?

Viskas Youtube, mediatekoje, žinių tarnybų archyvuose. Atsisiunti, susikarpai ir darai filmuką. Data. Toliau – labai tvirta kalba. Tada – vėl data ir stambiu planu – kaip labai liūdnas sako priešingai. Ir šitaip per visą kadenciją. Gerai būtų linksmi komentarai ir muzikėlė iš „Dvylikos kėdžių“.

Ilgokas išeitų filmas, bet galima palikti tik svarbiausius epizodus. Prieš pat rinkimus nuleisti į feisbuką – tegu dalinasi. Pavaryt per KaKa-2. Baisiausia juk ne būti neteisingam ar neteisiam. Baisiausia būti juokingam. Beveik neabejoju – taip kas nors ir padarys. Galėtų už idėją padėkoti, po galais, pinigų juk neprašau, nors pati tai apsidžiaugtų.

Ir dar žiauriai juokinga –  jie sako, kad tie, kurie ne jie – populistai. Aišku, taip ir yra. Juk mūsiškiai – visi populistai. Ypač tie, kurie sako, kad ne. Kur matei šliundrą, kuri nevaidintų padorios moters? Ne iš akių vartymo ir krizenimo tuoj atpažįsti – visos varto ir krizena. Atskirsi iš žvilgsnio, kuris žvitrus, bet negyvas. Ir iš to, ką ir kaip sako.

Populistas sako, kas bus – visada tai, ko labai nori, nors žinai, kad nebus. Nepopulistas sako, ką reikia daryti. Dabar visi, kurie nepopulistai, tik žada ir žada populistiškai. Ne taip, kaip tie prakeikti populistai, kurie nieko nebežada. Atslenka nepopulistinių, ypatingai realių pažadų ciklonas – keliai bus slidūs.

Pažadėti neskauda ir negaila – vis tiek visi po savaitės užmiršit. Tai tik papildai ir nekenkia.Tuoj viskas bus geriau ir geriau. Na tuoj tuoj, truputį dar pakentėkit, ir tvarka bus. Sušers jums tabletę prieš politinį aktą. Ir viskas jiems pavyks. Nespėsit aiktelėti ir jau būsit patvarkyti.

Prie ruso buvo anekdotas: per egzaminą klausia – kas yra komunizmas? Atsakymas – viskas bus geriau, vis geriau ir dar geryn, ir tada bus kaip prie Smetonos. Dabar kažkaip irgi panašiai jiems išeina. Na, neišeina kitaip, nors tu ką. Komunistinį geną pas lietuvių ponus kada nors tikrai suras.

Sako, darbistai buvo populistai. Tačiau orientacija tai panaši į tradicinių – nors iš teismų neišeina, bet valdžioj. Niekas jų nemyli – vis tiek už balsuoja. Ir, žiūrėk, jau visi nepopulistai – kaip darbistai su savo 1,11,111,1111 dienų! Ir algas jau visi didins, ne keliais procentais – dešimtimis ir šimtais! Kaip sykis, didžiausi pasaulyje antikomunistai sako – po penkmečio. Ir bus komunizmas, kaip prie ruso. Gal net pensininkams pakaks už šildymą susimokėti.

Taip ir norisi kalbančių slibino galvų paklausti: o kur su tais nuostabiaisiais ir realiausiais sprendimais buvot iki rinkimų? Juk trynėt subines Seime. Kodėl tų stebuklingų programų per praėjusius ketverius net nepasiūlėt, net jei būtų atmetę? Kur jūsų šešėlinė vyriausybė, šešėlinis premjeras, šešėlinė programa? Ar šešėlis jums reiškia tik pinigus, kuriuos taip maga pataškyti? Ar tik prieš rinkimus aplanko mūzos?

Panašus įkvėpimas ištinka kaimo girtuoklius. Visos kioskelių  pardavėjos žino, kokie tie išmanūs, įtaigūs, kai sunkų rytą ateina paprašyti „ant skolos“. Prilimpa kaip vantos lapai prie užpakalio. Dabar jie kas vakarą ateis. Pripraskit.

Ir mes jiems duosim „ant skolos“. Juk esam savo orumo išpardavėjai prie tuščių lentynų. Nebrangininkai ir šiaip labai geri žmonės. Ir vėl mus nusives kaip nutirpusias iš gerumo mergaites į savo pridusintus patalus.

Gerumas – mūsų profesija. Tais ar kitais vis tiek patikėsim. Tai kas, kad mūsų niekas nemyli,  bet nors pasijuntam reikalingi. Kaip pasišlykštėję po slaptų pasimatymų sako atsisveikindami – iki kito karto.

algimantasrusteika.wordpress.com

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Už zefyrus nebalsuosiu!       2016-05-11 8:22

Didžioji dalis lietuvių jau seniai nebetiki politikuojančių personų pažadais, vizijom ir prognozėm.Rinkimais pokyčių neprišauksi. Bet sugalvoti,kaip parodyti savo nepritarimą “demokratinių rinkimų” farsui įmanoma.Balsuot nėr prasmės, o nebalsuojant irgi nieko nevyksta.Tai gal geriau imti, nueiti į tą biuleteninę tragikomediją ir išskirtame popiergalyje parašyt/ padėką/ būsimam ponui Pomidorui, draugui Kalafijorui ar naująjam Drakonui? Taigi nieks netrukdo tam biuletienpopiery įrašyt sveiko proto ir neparduotos sąžinės žmonių vardus.Tegul sau žino,kad atsiranda vis daugiau piliečių,kurie nesutinka puoštis partinių gaujų oriniais makaroniniais \/aksesuarais/Valdžia pati savaime gera nebūna,-pripažinkim, kad patys esam dideli tinginiai ir skystablauzdžiai,nes nesugebam išreikalaut iš valdžiažmogių mums priklausančių teisių.Juk Lietuvos politikas yra tarsi orinis pyragaitis-zefyras.Baltas,saldus,lengvas,kone efemeriškas,bet naudos jokios iš jo -kenkia figūrai ir apskritai nesuderinamas su sveikatai.Kramtomas narkotikas.

Daina       2016-05-11 7:58

Ačiū gerb. autoriau, kad rašote, kad beldžiatės į mūsų proto likučius… Gal dar ne viskas prarasta ir gal ne visi, bet nors keletas praregėsime, pamatysime pagaliau, kad karalius nuogas ir nustosime tikėti jų rinkiminiais pažadais… Kaip nusibodo tos tuščios jų kalbos, tie bergždi pažadai. Lietuva suriesta į ožio ragą, prie lovio du dešimtmečius sėdi tie patys ir vėl, ir vėl maitina mus pažadais. Mes, turbūt, jau pasmerkti, bet kaip jiems patiems nenusibosta srėbti iš to lovio? Kodėl bent vienas, kitas neemigruoja bet įvairumo dėlei? Būtų bent šiokios tokios permainos tame melagių chore….

Arne       2016-05-11 6:43

Tai, autoriau, neisim balsuoti? Neturim už ką, neturim…? Boikotuosim rinkimus, vieningai? Kaip toliau? Ta pati mergelė ružava suknele? RINKĖJAS nevilty.

blogasblogas       2016-05-10 19:40

Neblogas rašinėlis, gana naudingas derunkelizacijos procesams.


Rekomenduojame

Andrius Martinkus. 1/10, arba Mintys po rinkimų

Nacionalinis susivienijimas: dėl kandidatų parėmimo antrajame Seimo rinkimų ture

Vytautas Radžvilas. Apie valdomą ir tikrąjį antisistemiškumą

Algimantas Rusteika. Praradom balsą

Agnė Širinskienė. #MeloKojosTrumpos

Andrius Švarplys. Apie rinkimų rezultatus trumpai

Audrius Bačiulis. Geras švogeris ir už giminę geresnis

Vytautas Sinica. Apie neva politizuotą Genocido ir rezistencijos tyrimų centro darbą

Andrius Švarplys. Žlunga kitas didelis mitas: kad islamas nekelia didelių problemų

Irena Vasinauskaitė. Rinkimai ar pilietinės visuomenės koma?

Ramūnas Aušrotas. Išgyvenom dar vieną dieną?

Rasa Čepaitienė. Kelios pastabos apie rinkimus ir NS pasirodymą juose

Almantas Stankūnas. Liberalusis mitas apie laisvę

Svainio džiaugsmai: „Sveiki atvykę į naują Lietuvą“, arba „Pagaliau galime tikėtis vienalyčių santuokų įteisinimo, pasipriešinimo išmokoms ir paša…“

Robertas Grigas. Ir taip dabar 4 metus?! Kaip iškęsti…

Vytautas. Radžvilas. Ir vis dėlto mes gimėme ir subręsime Laisvei ir Lietuvai!

Andrius Švarplys. Draudimas agituoti neatitinka Konstitucijos

Algimantas Rusteika. Jau galiu kalbėti

Tomas Viluckas. Kokių žingsnių vertėtų imtis, kad iškiltų NS pagrindu jėga, kuri 2024 m. peržengtų 5 proc. barjerą?

Nida Vasiliauskaitė. Už ką balsuoji, o kas iš to išeina, arba Kas vadinama „laisvai demokratiškai išrinktos valdžios legitimumu“?

Vytautas Sinica. Mintys po rinkimų

Vytautas Radžvilas. Porinkiminė Nacionalinio susivienijimo spaudos konferencija Valdovų rūmuose: kodėl vertėjo?

Rinkimų rezultatai ir porinkiminės replikos: Ramūnas Aušrotas, Audrius Bačiulis (papildyta)

Algimantas Rusteika. Tai buvo tiesioginė provaldiška agitacija už valdžios partijas

„XXI amžiaus“ klausimai kardinolui Sigitui Tamkevičiui apie artėjančius Seimo rinkimus

Geroji Naujiena: Ir mes visa galime Tame, kuris mus stiprina

Tariasi peliukai prieš rinkimus…

Liudvikas Jakimavičius. Rinkimų sufleriai

Vytautas Radžvilas. Susigrąžinkime savo Lietuvą!

Audrius Bačiulis. Vytautai – Patirtis ir Energija, arba Už ką aš balsuosiu

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.