Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Istorija

Algimantas Rusteika. Esame vieno kraujo – jūs ir mes

Tiesos.lt redakcija   2019 m. sausio 13 d. 13:08

15     

    

Algimantas Rusteika. Esame vieno kraujo – jūs ir mes

Išpjauti iš bambuko lazdą, suskaldyti jos galą smulkiais įpjoviais, įstatyti metalinį buteliuką su dagčiu, kuris irgi kainuoja, ir jį pritvirtinti, atvežti aštuonis tūkstančius kilometrų ir parduoti už 75 centus, sumokėjus visus mokesčius visose šalyse? Ir visi jų gamintojai, didmenininkai, vežėjai ir mūsų tiekėjai bei pardavėjai iš to uždirba? Tai kiek, po galais, Kinijoje kainuoja tas deglas – 2 ar 3 centus – ir kiek per dieną jų reikia padaryti, kad galėtum pragyventi?

Mat juos galas, pilu žibalą, pusę pro šalį, bet užtenka, ir oras geras, nesninga ir nešalta, ir jaunimo aplink daug, visi draugiški, aš čia, ko gero, su savo šešiom greit dešimtim seniausias. Ir nė vieno su nezabūdke, ir jie tikrai ne nuo Seimo, kur senelis seka pasakas apie savo žygdarbius ir jį gražiai visaip rodo ekrane. Uždegu fakelą ir daugelis prieina prisidegti, tik peršlapęs žibalu bambukas užsidega, nudega raištis ir deglo buteliukas krenta į sniegą, pririšu, kažkoks vaikinas palaiko – ir einam, ir rankos tikrai nešąla.

Kojos šiūruoja trinkelėmis, slidoka, dešinėj lėtai slenka Bokštas ir Nacionalinis, ir šviesų daug, ir tikrai gražu, ir einam gatve, kaip ir priklauso, sukam į Antakalnio, ir visi kalbasi apie orą ar kur po to eis, einam greitai ir imu pavargti. Policija dirba profesionaliai, prišlama šalia ir sustoja, kol praeinam, po to vėl pasiveja, dirba kokie keturi ekipažai, stabdo eismą, troleibusas, troleibusas, stokit, jums sakau, praleiskit! Policijos ekipažo numeris, kur šalia mūsų, V1940, kokia simbolika, susižvalgę šyptelim.

Vairuotojai pravažiuodami mojuoja, kai kurie pritardami pypsi. Priekyje eina su tėčiu ikimokyklinukas, kokių 4 metų, nepavargsta, karo vyras, su trispalviu šaliku ant kurio galo Vytis su nuleista uodega – tikras lietuvis! Kitą mažių neša nešyklėje jauna mama, mėlyna kepurikė su ausikėmis, prisiglaudęs prie peties žiūri didelėm akim į mane, kažkokį senį jo gyvenime, kurį tuoj pamirš, aš jam merkiu akį, bet neatsako.

Žmonės žiūri pro langus iš šviesos pasaulių, vieni ten gyvena, kiti dar iš kažkokių darboviečių, praeinam ir pro sporto klubą, kur tamsios figūros bėga į niekur ir žiūri į mus, deglas sunkus ir vis keičiu rankas, danų ir olandų ambasadoj tamsu, ir britai jau miega, sukam pro sapiegas vis aukštyn, štai ir kapinės, kelias pažymėtas deglais, įbestais į sniegą, tamsoj žmonės išnyksta ir tik ugninė liepsnų gyvatė juda pirmyn ir sukiojasi.

Nepavargau, bet skauda nugarą, reikia pagaliau imti sportuoti ir nustoti ėdus kas papuolė, ir štai jau ateinam, ir sustojam, ir snaigės tirpdamos kutena skruostus, pamirštu nusiimti kepurę, bet niekas to nemato. Liepsnos mus apsupa ir pasidaro šviesu, ir švelniai kvepia žibalu.

Kviečia prieiti arčiau. Sako pavardes ir atsakinėjam tyliai, po to vis garsiau:

– Loreta Asanavičiūtė.

– Nepamiršim!

– Virginijus Druskis.

– Nepamiršim!

– Rolandas Jankauskas.

– Nepamiršim!

– Rimantas Juknevičius.

– Nepamiršim!

– Alvydas Kanapinskas.

– Nepamiršim!

– Algimantas Petras Kavoliukas.

– Nepamiršim!

– Vytautas Koncevičius.

– Nepamiršim!

– Vidas Maciulevičius.

– Nepamiršim!

– Titas Masiulis.

– Nepamiršim!

– Alvydas Matulka.

– Nepamiršim!

– Apolinaras Juozas Povilaitis.

– Nepamiršim!

– Ignas Šimulionis.

– Nepamiršim!

– Vytautas Vaitkus.

– Nepamiršim!

Balsai skamba iš visų pusių ir su jais nejučia susilieji, po to Himnas ir viskas. Jokių kalbų ir nieko nebereikia. Visi tyliai vaikšto, uždega žvakes, pastovi. Paspaudžiu keletą rankų. Beveik vien tautininkai, toli pamatau Arvydą Juozaitį. Kitų nėra – čia juk Lietuva ir tai ne jų renginys.

Grįžta mažais būreliais, daugelis tylėdami. Pro šalį praūžia troleibusai, dešinėj juoda upė neša ižą. Štai ir Gedimino, jaunimas tik dar pradeda vakaroti, praeina pro šalį meras arklio šypsena, užeinam į šilumą ir kojos patiria kaifą, ir pica skani, ir alus šaltas.

Ir tik pralėkus Savanoriams atgal, nutolus Vilniaus šviesoms, nušviečiančioms pamėkliška šviesa dangų su žemai plaukiančiais debesimis, ūžiant varikliui gelzganų lempučių apšviestoj kabinoj atsiveria vartai ir laikas pagaliau sugrįžta.

Ir snaigės leidžiasi gatvės žibintų trikampiuose, ir skamba vyriausybinė troijka, ir Saulius Gricius sako – Algi, atvažiuoja kolona iš Ruklos, stabdom, ir skambinu į Taksi parką, dispečeris perduoda taksistams, kurie budi prie visų kelių, karinių dalinių ir mūsų iš anksto parengtų kelių blokavimo brigadų – tai mūsų žvalgyba ir mobiliakas – ir taksistai perduoda vairuotojams, ir kelią į Jonavą užblokuoja pakelėj ženklo laukę SpecATĮ didžiuliai sniego valytuvai, o po penkių minučių skambina Vidmantas Adomonis ir sako – nuimam blokadą, kraujo mums nereikia, jie juk vis tiek pravažiuos, o vairuotojus, kurie turi vaikų, teks laidoti – skambutis taksistams ir sniego valytuvai su savo peiliais pasitraukia, ir karinė kolona nuvažiuoja pro šalį, tai buvo tik jų bauginimo taktika.

Mes jau savaitę nakvojam savivaldybėje, pripučiami čiužiniai ir antklodės ant grindų, ir truputį kvepia prakaitu, bet dar nieko, mums seniai pasakė, kad jie nusprendė eiti per žmones, viskas paruošta, langai užbarikaduoti smėlio maišais, kiemo išėjimas parengtas išvesti šturmo metu moteris, bet dabar sekmadienio naktis, žmonių budi nedaug, ir mes tik keliese. Žiūriu televizorių ir matau Eglės paskutinę kalbą, kaip jie vaikšto koridoriais ir laužia duris, ir ekranai užtemsta.

Skambinu ką daryt, meras sako lauk, kai reikės, pasakysim. Rūkom ir geriam kavą. Už lango žmonių nedaug. Bet po keliolikos minučių žmonės ima eiti grupelėmis ir po vieną. Kuo toliau, tuo daugiau, po valandos minia užtvindo visą Laisvę, suvažiuoja bendradarbiai, moterys veža sumuštinius, kavą, susirenka praktiškai visi. Lauksim, kas bus, ir pasitiksim tai, kas bus, kartu.

Skamba troijka. Algi, iš Kauno televizijos redakcijos praneša, kad yra iš kiemo pusės keli neapsaugoti langai, net be grotų, desantininkams tai dovana, reikia sutvarkyt. Skambinu rajono valdybos viršininkui, jis komunistas, nemiega, tuoj pat perduoda darbų vykdytojui, tas toliau, žmonės lekia į žigulius, sandėlininkas išduoda medžiagas, niekas nieko nepajamuoja ir neaimanuoja, kas apmokės, po pusvalandžio skambutis – jau važiuoja dirbti, po valandos sutvarkyta, langai užkalti taip, kad teks jiems kaip reikiant pavargti.

Ir staiga ekranai atgyja. Dėmesio, čia Lietuva! Čia Lietuva! Kalba ir rodo Kaunas! Kalba ir rodo Kaunas! Ir matom Šeštakauską, Baškauskaitę, tiesiogiai, keliomis kalbomis, visam pasauliui, tik ar išgirs, jei Persų įlankoje prasideda?

Valandos slenka lėtai lėtai. Visi, kas nedurnas, suprantam, kad jei pradėjo, viskas turi būti sutvarkyta per šią naktį. Kad mums reikia prasilaikyti tik šią vieną naktį, tą vieną vienintelę, kol pasaulis atsibus.

Valandos slenka ir niekaip nesibaigia. Laisvėj kaip dieną, pilna žmonių, veikia kavinės, arbata ir kava nemokama. Minia stovi, virš galvų kyla garas, prieš žmones dvi juostos barikadų iš autobusų ir sunkiasvorių sunkvežimių, lėtai krinta snaigės.

Iš štai, pagaliau ima brėkšti. Stovim prie lango, garsiakalbiai Laisvėje groja Laisvę, kurią reikią uždaryti gerklėje kaip giesmę mirtis uždaro. Ir staiga muzika nutyla, ir po pauzės dideliu garsu kažkas paleidžia A.Kaušpėdo „Lietuvos valstybę“, ir pasibaigus kartoja dar, ir dar, ir dar. Ir visi pajuntam, kad jie pralaimėjo.

Ir po to laikas pajuda ir lekia vis artyn, per tas vasaras prie jūros ir vaikų kojytes pilnas smėlio, vėl sužybčioja metai ir tolstanti tiesa, ir Laisvėje vis mažiau žmonių, ir laidojam savo išeinančius ir viltis, ir šviesa vis artyn, kol tampa mumis, ir štai jau ši naktis ir rytoj bus tikrovė, ir lieka tik prisiminimas to, kas atsitiko.

Ilsėkitės ramybėje, trylika brolių, juodvarniais lakstančių, ir sese. Mes dar prisimenam. Mes neužmiršim, kad ir kaip būtų blogai ir nebūtų, kaip norėjot, mes jūsų neužmiršim. Nes esame tie, kuriais būtumėt tapę. Nes mes esam vieno kraujo – jūs ir mes.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Dėkui       2019-01-15 9:56

perskaičiau kaip maldą...

Ar buvo Arvydas Juozaitis komunistas?       2019-01-15 8:51

Kad ir pavėluotai, visi politikai turi praeiti komunistinį sytą.
Jei kitaip, tai visi buvę komunistai atsijojami ir nepraleidžiami į valstybės tarnybą (seime, prezidentūroje, …).

neužmirštuolka       2019-01-13 23:51

Klausimų parduot ar neparduot Lietuvą pas mus nebūna.
Yra tik vienas klausimas- už kiek?

balsuosim        2019-01-13 23:35

mias laukem nia aušros.
mias laukem rinkimū.
rinkimaj jėga!

O mes vis laukiam aušros       2019-01-13 23:12

nors niekas tiek metų taip ir neprašvito. Kuriam laiko pertrūkyje suprasim, kad patys aušrą prižadinsim. Vis nelaikas. Trisdešimt metų - vis dar turim pakentėt - dėl Lietuvos. Gyvenimas praėjo, o nuo blokados laikų vis turėdami pakentėt laukiam aušros?

nosferratus       2019-01-13 23:00

Liuciferio pentagramomis pasikaišiusią biomasę vadinti “tauta”, liežuvis neapsiverčia. Zombių zombiai. Gyvi numirėliai išplautomis smegenėlėmis.
Šlykštu.

tiesiog smalsu       2019-01-13 22:55

Įdomu ar tarp kauniečių(!) Kautros vairuotojų buvo bent 1 lietuvis kuris būtų atsisakęs segtis feikinę masonerijos nezabūdkę?
Vargu…

terliai       2019-01-13 22:49

Kaip ir derėjo tikėtis, tokio tūlo terlecko vadeliojamos lzinios.lt paskelbė džiugią naujieną žydrumo mėgėjams:
.
“Minint Laisvės gynėjų dieną šį savaitgalį autobusų vairuotojai į kelius išvyko pasipuošę neužmirštuolėmis –
atminties ir pagarbos, kovojusiems už laisvę 1991 metų sausio 13 dieną, simboliais. 
„Manau kiekvieno piliečio pareiga nepamiršti šių įvykių, jų didvyrių ir praeities, kurios dėka turime dabartį.
Aš didžiuojuosi įsisegęs neužmirštuolę, o ir keleiviai gražiai tai priima, pakalbina, pagiria“, –
pasakojo tarpmiestinių autobusų vairuotojas Saulius Petkevičius.
Į Lietuvos kelius pasidabinę neužmirštuolėmis išvyko daugiau nei 600 „Kautros“ autobusų vairuotojų”

Sunku pasakyti kaip jaučiasi senukas Antanas Terleckas skaitydamas tokius “šventinius” pranešimus.

fake       2019-01-13 21:04

“Sausio 13-oji – neblėstantis įrodymas, kokia trapi, kokia pažeidžiama gali būti laisvė, ir kokie stiprūs bei vieningi turime būti mes patys, kad visiems laikams išsaugotume iš okupanto gniaužtų išplėštą Lietuvos valstybę ir atkovotą mūsų nepriklausomą gyvenimą“, – taip brangiemslietuvosžmonėms pasakė žymi Rezidentė, Rusijos Federacijos paslaptis ir M. Burokevičiau pavaduotoja, lig šiol taip ir negalinti prisiminti kur buvo 1991 Sausio 13-ją.

tekstas        2019-01-13 19:38

Čia paskelbsiu ištraukas teksto kurio neišdrįso publikuoti niekas išskyrus nelabai kokios reputacijos ekspertai.eu. Tačiau tekstas nuo to nei kiek neblogesnis. Beje,  p. Terlecko falšyvos feikinės “lzinios” irgi politkorektiškai nepublikavo. Tiesos.lt portalas ģalėtų pasitaisyti.
Straipsnis:
“Iš Laisve dvelkiančios palėpės, po 29 Lietuvos laisvės metų į „masonerijos voratinklį“
Paskelbta: 2019-01-13 11:04
Autorius: Kunigas Alfonsas Bulotas, Sausio 13-sios gynėjas
Ištraukos:
Skiriu tiems kurie prisisegę mėlyną „niezabudką“ – TSRS okupantų pergalės Gegužės 9 dienos atvirukų simbolius su žibuoklėmis. Kaip sveikinimus, mes mokiniai gaudavome tokius ženklus tarybinėje mokykloje ir iš tarybinių mokytojų. „Ir atleisk jiems Viešpatie, jeigu jie nežino ką daro“

Nuo namo palėpėje slėptos vėliavos, Lietuvos savanorio kario uniformos, kurią  tėvelis nešiojo dar ir bolševikams užėjus, vaikams ugdėsi nepriklausomybės ir laisvos Lietuvos jausmas. Ko neturėjo komunistinių šeimų vaikai. Tad mums vaikam laisvė švietė iš palėpėje paslėptų nepriklausomos Lietuvos ženklų:  vėliavos, tautinė simbolika tėvelio karinėje uniformoje ir laukimas to momento kada mes vėl būsime laisvi. Visaip ją šventėme vaikystėje ir vaikiškuose žaidimuose nugalėdami rusus ir dainas partizaniškas ir tautines dainuodami ir gyvenime niekada nesiskyriau su tautine simbolika. Netgi tada kai už ją sodindavo į kalėjimą, tremdavo į Sibirą. Užėję saugumiečiai į klebonijos raštinę ir ten po stiklurašomojo stalo viešai matydavo gerbiamą Lietuvos vėliavą. Tą matė visi užėję į mano raštinę. Bet tai nepraėjo nepastebėtai ir smurtaujant. Šitie ženklai buvo kelrodžiai pasirenkant ir gyvenimo būdą - Kauno kunigų seminarijoje – pašaukimą - liudyti tiesą iki pačios aukščiausios dieviškumo   tiesos.
.
Tad matydamas klastingai vykdomą neteisingumą mano tautos atžvilgiu, negaliu tylėti ir nepasakyti, kad toks tautos žeminimas paskutiniais metais ar nepareikalaus vėl už klaidas ir dar didesnės atgailos, kurią jau nešėme 50 metų sutikdami bolševikinį okupantą Vilniuje su tautiniais drabužiais ir su gėlėmis, palikdami sąmoningą laisvės Lietuvą vienui vienai kautis partizaniniam kare iki paskutinio jos sūnaus partizano. Išlikęs kaip visada besipriešinantis bet kokiai netiesai per 50 okupacijos metų ir ne kartą  pasikėsinant į mano gyvybę, kad aš norėjau ne sau o savo tautai laisvės,  mokiau tautiečius nemeluoti,  ginti moralines tautos vertybes, tad noriu kreiptis į tuos kurie žaidžia mūsų tautos laisve,  keistais ženklais išduodami už laisvę žuvusiuosius. Pirmą kartą kada jie žuvo gindami Lietuvos laisvę okupacijos metais ir antrą kartą dabar, kada Lietuva pratinama negerbti jos laisvės simbolių, demonstratyviai rodydami „masoniškus“ ženklus, trinat Kremliui rankas, kad gal jau laikas pulti, nes tauta nuvertino tai už ką partizanai aukojo gyvybes? (Manau yra visokių ženklų išduoti save, kitą, tautą  netgi labai nekaltu, kaip aukščiausiu meilės išraiškos ženklu, kada Judas bučiuodamas išdavė savo mokytoją Kristų).
.
Sakykite kas jus „niezabudkų“ mylėtojai pakeitė?  Kodėl jūs, tai kas mūsų tautai buvo nepriimtina nei caro laikais, nei bolševizmo laikais, išsaugoję savo tautos orumą, šiandieną, manau, lengvabūdiškai pasinaudojote sausio 13 Lietuvos piliečių laisvės demokratijos teise – tautinės simbolikos, vertybių iškeitimu. Nusimeskite šiuos provokacinius ženklus kol Maskva nesuskaičiavo (ji ir Ameriką skaičiuoja) ar jau visa Lietuva pasipuošė, naikindama taip sunkiai atgautas vertybes sausio 13. Manau žaisminių galių aktoriai ne raudonu kaip ankščiau savo himne giedamu žiedu, bet manau postkomunistiniu naujadaru liberaliuoju „niezabudkos“ žiedu skverbiasi į žmonių protus.

ah1       2019-01-13 19:04

manau nesame vieno kraujo - vieni rezus pliusas kiti rezus minusas…

Juozas       2019-01-13 16:06

Ačiū, Algimantai. Ir aš jau senas krienas, ir man ašara nukrito… Ir spaudžia širdį gėla- kaip toli, visai į kitą pusę nuėjo (nuvaryta) ta svajonių Lietuva. Laukiam vėl prabudimo, tarsi aušros panaktiniai…

s.m.       2019-01-13 15:50

Algimantai, - ką darai, po paraliais!!! Paskutiniai sakiniai man senam krienui kaip penkiolikinei ašarą išspaudė...
Taip, tikiu, naktis į pabaigą. Tamsiausia būna prieš aušrą.

Praeivis       2019-01-13 15:06

“...Kitų nėra – čia juk Lietuva ir tai ne jų renginys.”


Deja…

Marija       2019-01-13 13:34

Prisimenam… dabar jau su dideliu skausmu…


Rekomenduojame

Agnė Širinskienė. #MeloKojosTrumpos

Andrius Švarplys. Apie rinkimų rezultatus trumpai

Audrius Bačiulis. Geras švogeris ir už giminę geresnis

Vytautas Sinica. Apie neva politizuotą Genocido ir rezistencijos tyrimų centro darbą

Andrius Švarplys. Žlunga kitas didelis mitas: kad islamas nekelia didelių problemų

Irena Vasinauskaitė. Rinkimai ar pilietinės visuomenės koma?

Ramūnas Aušrotas. Išgyvenom dar vieną dieną?

Rasa Čepaitienė. Kelios pastabos apie rinkimus ir NS pasirodymą juose

Almantas Stankūnas. Liberalusis mitas apie laisvę

Svainio džiaugsmai: „Sveiki atvykę į naują Lietuvą“, arba „Pagaliau galime tikėtis vienalyčių santuokų įteisinimo, pasipriešinimo išmokoms ir paša…“

Robertas Grigas. Ir taip dabar 4 metus?! Kaip iškęsti…

Vytautas. Radžvilas. Ir vis dėlto mes gimėme ir subręsime Laisvei ir Lietuvai!

Andrius Švarplys. Draudimas agituoti neatitinka Konstitucijos

Algimantas Rusteika. Jau galiu kalbėti

Tomas Viluckas. Kokių žingsnių vertėtų imtis, kad iškiltų NS pagrindu jėga, kuri 2024 m. peržengtų 5 proc. barjerą?

Nida Vasiliauskaitė. Už ką balsuoji, o kas iš to išeina, arba Kas vadinama „laisvai demokratiškai išrinktos valdžios legitimumu“?

Vytautas Sinica. Mintys po rinkimų

Vytautas Radžvilas. Porinkiminė Nacionalinio susivienijimo spaudos konferencija Valdovų rūmuose: kodėl vertėjo?

Rinkimų rezultatai ir porinkiminės replikos: Ramūnas Aušrotas, Audrius Bačiulis (papildyta)

Algimantas Rusteika. Tai buvo tiesioginė provaldiška agitacija už valdžios partijas

„XXI amžiaus“ klausimai kardinolui Sigitui Tamkevičiui apie artėjančius Seimo rinkimus

Geroji Naujiena: Ir mes visa galime Tame, kuris mus stiprina

Tariasi peliukai prieš rinkimus…

Liudvikas Jakimavičius. Rinkimų sufleriai

Vytautas Radžvilas. Susigrąžinkime savo Lietuvą!

Audrius Bačiulis. Vytautai – Patirtis ir Energija, arba Už ką aš balsuosiu

Smulkieji verslininkai ir Nacionalinis susivienijimas pasirašė visuomeninį susitarimą

Liudvikas Jakimavičius. Balsuokim protingai

Andrius Švarplys. Užvis svarbiausia – stabdyti valstybę, kad ši nesikištų į privačią žmogaus sferą

Vytautas Sinica. Išmesto balso mitologija

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.