Nerasta rubrikos

Algimantas Rusteika. Draugai ir nedraugai

Tiesos.lt redakcija   2016 m. vasario 23 d. 20:40

7     

    

Algimantas Rusteika. Draugai ir nedraugai

Feisbuko draugai nėra draugai buitine prasme. Nebūtinai turi būti bendraminčiai, su kuriais galėtum sau virtuvėj gurkšnoti. Nebūtinai mieli, pūkuoti, patogūs. Tai bendravimo partneriai. Kurių mintis norėtum išgirsti, net jei jie ir tavo oponentai ar net visiškai atgrasūs tipai. Ir kurių pats norėtum būti išgirstas. Tai tavo auditorija, tavo lektoriai ir tavo žurnalas, kurio autorius išsirenki.

Mano publika marga ir aš tuo patenkintas. Niekada nesiekiu vienamintiškumo, nors to ir nori viduj tupintis egoizmas ir vyriško pirmavimo ištroškęs primityvus žvėris. Nelendu į durnių ginčus „aš-genijus-visi-kitaip-manantys-durniai“. Išmokau nepraleisti gerų progų patylėti. Tai neblogai ugdo savikritiškumą, savitvardą ir kitas didžias tobulybes.

Žinant feisbuko neapykantos tradicijas, draugų sąrašo viešai nerodau. Nes vieni pamatę kitus, mirtinus politinius priešus, pasibaisėtų. Mikliai išsilakstytų iš mano smėliadėžės. Ar susipliektų užmuštinai. Todėl paskyroje rodau tik tą, ką masinis feisbuko pilietis labai nori matyti – jo paties draugus.

Iki šiol, neskaitant asmeninių dalykų, neteko išdrauginti už pažiūras nė vieno. Net tokia mintis nebuvo kilusi. Nors mane išdraugindavo. Matai matai žmogų, tik bac! – ir staiga dingsta. Nueini, ir žiūr – ogi kad aiškina kažkokią aktualiją aršiai kitaip nei tu, kad aiškina. Ir jau ne draugas. Tai ir gerai. Organizmas valosi pats. Lieka tie, kurie moka ne tik kalbėti, bet ir klausytis.

Bet pažiūrų, minties laisvė ir poelgių laisvė nėra tas pats. Veiksmas, turintis įtaką žmonėms ir visuomenei, nėra laisvas nuo tų žmonių ir visuomenės. Čia susiduri su apsisprendimo, vertinimo problema. Lengva praėjus nuo įvykio daug metų – tada aiškiai matai, kas buvo, kokį poveikį turėjo, kas išėjo. Po laiko visi gudrūs. Visi galim pamokyti ir vis pamokom, kaip, tarkim, reikėjo A.Smetonai elgtis.

Štai R.Vanagaitė. Na taip, VEKS pinigai. Ir tėvus karšinti yra Dievo bausmė. Kai tavo subinę valė – nedejavo ir mylėjo tą darbą. O tau tik kančia, nes gyvenimas juk turi būti džiaugsmingas. Tegu už pinigus kas nors. Tą žinojau. O štai dabar – kaip žydus žudėm. Viskas taip. Tik viena raidė, tik viena forma, o kaip viskas keičiasi. Buvo ŽUDĖ, tapo ŽUDĖM.

Rodos, viskas taip. Faktai lyg ir tokie, nors dauguma jų surinkti KGB rūsiukuose. Nors yra ir kitų faktų. Bet kam apie juos? Čia – kaip šeimoje. Surinksi visas nuoskaudas ir nuodėmes krūvon – bus teisinga krūva. Tik ant jos ilgai neišgyvensi. Ir nulipęs pamatysi, kad taip nėra. Bėda tik, kad nėra rankenėlės, kurią paspaudus viską nuplautų.

Pažanguoliai išpuoselėtomis rankelėmis subruzdo. R.Vanagaitės reikia tautos pasveikimui, vaistai turi būti kartūs, išsilaisvinkim nuo praeities nuodėmių! Viskas teisingai. Tik kodėl toks jausmas, kad čia kažkas ne taip? Kodėl kažkas vos vos dvokia? Kodėl išėjusios iš terminų silkės prieskonis?

Proto argumentai visada abstrakčiai teisingi, racionalūs. Bet kartais būna nenuoširdūs, apsimestiniai, slepiantys interesą. Juos galima suvaidinti, išgalvoti, už jų pasislėpti ir paslėpti. Jausmas dažnai apgauna, bet niekada nebūna apsimestinis, jo nesuvaidinsi. Net klaidingas, jis visada tikras.

Spūst protingumo išjungimo mygtuką. Įsijungia intuicija, nuojauta, širdis, jei kam to žodžio norisi. Ir iškyla vaizdelis, kaip R.Vanagaitės knyga staiga, stebuklingai tą pačią dieną pasirodė visuose portaluose, laikraščiuose ir kanaluose. Kaip jau tą patį vakarą gausiai džiūgavo visas sovietynas, rusynas ir zurofynas, tarsi būtų iš anksto tekstus pasiruošę. Matau tas šaltas akeles ir girdžiu irzlų teisuolės toną apie tai, kaip mes visi kalti. Visų priešų džiaugsmingas ovacijas.

Pabaigai nueinu į autorės feisbuko paskyrą. Imkit mane ir skaitykit! Tik 10 €! Kiek džiaugsmo, tiražas parduotas per tris dienas! Spaustuvė sukasi kaip pašėlusi. Ir toksai tekstukas: eikit visi, žinot kur, darau ką noriu, išsidrauginkit, po galais. Kažkoks įniršis ūmai tik smilkt po ledu, pirštas tik pyst unfriend mygtuką. Taip spontaniškai, iš dūšios.

Žinau, tai kvaila, neracionalu, prieštarauja mano principams. Bet intuicija iškart sako – argi nejauti, Algi, kad čia kažkas smirda? Na, jaučiu. Tai ir nespirgėk, viskas tvarkoj. Kas teisus, kas ne, sužinosi ateity. O kas nuoširdus, žinai jau dabar.

Tai štai kokia istorija man nutiko, mieli Lietuvos piliečiai ir nepilietės.

algimantasrusteika.wordpress.com

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

che       2016-02-27 0:50

emocijos žaidžia, faktai lieka… Esmė: nepatiko, KAIP sakoma tiesa. Na, bet kokia arogancija yra bjauri, bet vis dėlto sveikintina knyga - vien dėl faktų. Tiesą žinot reikia, kad ir kokia nemaloni.

Pikc       2016-02-26 0:14

Ne visai sutinku su autoriumi dėl “Kodėl kažkas vos vos dvokia?” - čia ne “vos vos” - čia KAIP REIKIANT - ir toli gražu ne pradvisusia silke. smile

mama iš kaimo       2016-02-23 23:22

  Dėkoju autoriui. Man irgi smirda. Knygos tiesa, neskaičiau,  bet smkrda diskusijos, laidos - ir savo mase, ir turiniu, o labiausiai - iššaukiančiu elgesiu ir ir pasipūtusia laikysena vargšės “teisuolės”, nematančios Lietuvoje nei vieno žmogaus, verto, kad ji su juo dirbtų. Pagalvojus, gal ji ir teisi, tiktai, kaip rusai sako “priamo naoborot”, pasigailėtinas būtų prašantis dirbti ir patarinėti.

N.Sadūnaitė geresnė       2016-02-23 22:50

N.Sadūnaitė - kgbistus, kurie ją radiacija švitino - mylėjo ir už juos meldėsi ir jų gailėjo.

Bravo ,Algi       2016-02-23 22:04

Už drąsą sakyti tą,kas ant dūšios.
Ir tegul zurofaitės užsi ja balina savo nervuose.

Sutinku       2016-02-23 21:43

Visu 100 procentų. Taip išeitų,jei mano tautietis kažkada kažką nužudė, tai ir aš turiu muštis į krūtinę, atseit esu žudikas ir nors tu ką. Kažkas tikrai čia ne taip, sakyčiau net labai ne taip. Aš nei žydšaudys, na vaikžudys, nei dar koks žmogšaudys. Ir ačiū dievui, tikiuosi juo niekada netapsiu, kad ir labai kažkam to reikia.

pagiriamasis zodis autoriui!       2016-02-23 20:45

Sutinku su jo mintimis.


Rekomenduojame

Geroji Naujiena: mes nesame skolingi kūnui

Įbauginti prezidentai. Vytautas Matulevičius prakalbino Valdo Adamkaus vyriausiąjį patarėją Darių Kuolį

Andrius Švarplys. Kam – anarchija, o kam – „meilės vasara“

Liudvikas Jakimavičius. Šimašiaus pliažas

Justas Stankevičius. Kaip pasikeitė Vokietijos viešasis saugumas nuo pabėgėlių krizės pradžios?

Ir undinėlė rasistė...

Nida Vasiliauskaitė. Apie institucinį rasizmą

Neringa Venckienė. Neatsakyta iki šiol

Liudvikas Jakimavičius. „Vyčiui pliaže – ne vieta“

Kviečiame į kasmetinę Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventę: susitinkame liepos 4 d. Mūšios Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke

Robertas Grigas. Aleksandr Galič apie (pra)tylėjimo kainą

Algimantas Rusteika. Apie ką giedosime liepos 6-ąją: apie Lietuvą ar apie vienybę su žmonija?

Rasa Baločkaitė. Kraupusis Merkinės stadionas

Andrius Švarplys. R.Šimašiaus ir Co akcijos matmuo – amputuoti istoriją, atmintį, kančios sakralumą

Per 20 organizacijų reikalauja Prezidento dėmesio istorijos politikai

Vilius Kavaliauskas. Lukiškės: Ką nutyli Vilniaus meras?

Ramūnas Aušrotas. Išlaikyti LRT gyventojams kainuoja triskart brangiau nei Vyriausybę

Nida Vasiliauskaitė. Mokslas yra dalykas didis

Vytautas Radžvilas. Kūjo ir pjautuvo šešėlis virš šeimos (II)

Liudvikas Jakimavičius. Dočys politikuoja

Atgimstantys paminklai. Kun. Robertas Gedvydas Skrinskas: Atkurkime Gumbių kaimo koplystulpį –  išgelbėkime istorinį paminklą

Povilas Urbšys: „Vytis yra tai, kas mus gali suvienyti“

Rasa Čepaitienė. Atsisakantys keistis

Nida Vasiliauskaitė. Apie Linos Žigelytės versiją iš serijos „Kas atsitiko Nidai Vasiliauskaitei?“

Iš propagandos frontų: Dainius Pūras. Apie smėlį ir paplūdimį Lukiškių aikštėje kaip laimingoje erdvėje

Povilas Urbšys: Jei bus priimta tai, ką siūlo valdantieji, Lukiškių aikštėje stovės ne Vytis. Argi tai ne dar viena išdavystė?

Ne juokas. Politinis kompasas pagal liberalus

Andrius Švarplys. Kas gali apginti žodžio laisvę ir laisvę apskritai?

Geroji Naujiena: Stiprūs Jo malone

Vytautas Matulevičius. „270 milijonų, kurie parklupdė Lietuvą“

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.