Dienos aktualija, Demokratija ir valdymas, Konstitucinis Teismas

Algimantas Rusteika. Apie teisingumą

Tiesos.lt redakcija   2020 m. spalio 2 d. 14:09

11     

    

Algimantas Rusteika. Apie teisingumą

Teisėjai skiriami tik iš tų, kuriuos pasiūlo pati sistema, valdoma Teisėjų tarybos, ir atleidžiami atsiklausus jos patarimo. Etikos pažeidimus taip pat nagrinėja pačių teisėjų sudarytos komisijos. Teismai tapo nuo visuomenės niekaip nepriklausoma, uždara, save reprodukuojanti ir ginanti korporacine sistema, vis labiau užvaldoma grupinių interesų.

Teisėjas privalo būti nuo nieko nepriklausomas tik nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą. Teismas taip pat yra valdžia, kuri turi būti nepriklausoma nuo politikų, tačiau negali būti nepriklausoma nuo žmonių, nerenkama, neatskaitinga ir neatsakinga visuomenei. Absoliutus išorinės piliečių kontrolės nebuvimas sukuria idealią korupcinę aplinką, sistemiškai skatina tarpusavio dangstymą ir piktnaudžiavimus.

Tokia situacija pažeidžia ir valdžių padalijimo bei pusiausvyros principą, suteikia teisminei valdžiai pernelyg didelių ir praktiškai nekontroliuojamų galių kitų valdžių atžvilgiu. Per ilgus metus susiformavo uždaras, vieningas ir savo interesus bet kokiomis priemonėmis ginantis teisėjų luomas, savanaudiškai dalyvaujantis politiniuose žaidimuose ir keliantis vis didesnį nusivylimą teisingumu.

Graudu žiūrėt, kaip atėję nauji prezidentai bando keisdami vieną kitą susitepusį asmenį, pakeisti situaciją teismuose, tačiau po kurio laiko susidūrę su vieninga ir neįveikiama teisėjų kasta apsiriboja vienetiniais sau lojalių žmonių paskyrimais į įtakingesnius postus. Kaip rodo patirtis, valstybė pati, be visuomenės dalyvavimo teismų sistemos atnaujinti negali ir nebegalės.

Turi būti užtikrinama piliečių teisė kontroliuoti teismų veiklą. Ne mažiau kaip 2/3 visų lygių teisėjų ir prokurorų etikos ir drausmės priežiūros komisijų narių turi sudaryti tiesiogiai piliečių renkami asmenys.
Teismuose turi būti pagaliau įvestas teismo tarėjų institutas, apie kurį šitiek metų diskutuojama, tačiau sprendimai visada užblokuojami teisėjų elito grupuočių, bijančių prarasti savo įtaką ir praktiškai nekontroliuojamas galimybes. Ypatingai svarbias, rezonansines, politinės ir ekonominės korupcijos bylas turi spręsti prisiekusiųjų teismas, kurį seniai turi net Rusija.

Apylinkių teisėjai ir apylinkių prokuratūrų vadovai turi būti renkami tiesioginiu piliečių balsavimu. Tam paprastai prieštaraujama dviem demagoginiais „argumentais“. Teigiama, kad plebėjai išsirinks nemokšas, kas lengvai išsprendžiama kandidatams taikant išsilavinimo, reputacijos, teisininko darbo patirties reikalavimus ir teisėjų kvalifikacinį egzaminą, kas, beje, būtina ir dabar.

Dar teigiama, jog teisėjai imtų pataikauti miniai, „užmirštant“, kad renkami būtų tik pirmosios instancijos teismų teisėjai ir galimos klaidos būtų taisomos kaip ir dabar – kasacine tvarka. Kas tikrai pasikeistų – teisėjai taptų laisvi ir neliktų būtinybės pataikauti Teisėjų tarybai, iš kurios būtų atimta faktinė galimybė blokuoti bet kokias personalines ir sistemines permainas.

Be jokios abejonės, valstybės kontrolierius taip pat turėtų būti renkamas tiesioginiu piliečių balsavimu. Būtina priimti politinės korupcijos įstatymą, o ekonominiams – korupciniams nusikaltimams senatis neturi būti taikoma.

Specialiųjų Prokurorų galimybė, nustatyta prokuratūros įstatyme, numato, kad šiuos pareigūnus, tiriančius valdžios ir teisėsaugos nusikaltimus, paskiria pati prokuratūros sistema, ir tai iš principo padaro tokius tyrimus neįmanomus ir nerezultatyvius. Situacija valstybėje tokia, kad pradėtą darbą reikia pabaigti įkuriant nepriklausomą specialiojo prokuroro instituciją, kurio vadovas būtų renkamas arba bent jau skiriamas Prezidento dekretu, o ne pačios sistemos.

Konstitucinis teismas tapo politinių grupuočių tarpusavio kovų ginklu ir mechanizmu, teisiškai blokuojančiu bet kokias esmines valstybės atsinaujinimo galimybes. Prisiimta Konstitucijoje nenumatyta Konstitucijos aiškinimo privilegija, nors privalomai aiškinti bet kokį teisės aktą gali tik tas, kuris jį priėmė.

Konstitucinio teismo sprendimai priimami remiantis ankstesniais sprendimais, o ne pačia Konstitucija, formuojant „konstitucinę doktriną“, taip pat nenumatytą nei Konstitucijoje, nei įstatymuose. Tuo iš esmės bandoma prisiimti įstatymų leidybos normines funkcijas ir grupelė niekieno nerinktų, globalistiškai indoktrinuotų teisininkų faktiškai perrašo tautos priimtą pagrindinį valstybės įstatymą.
Būtina panaikinti Konstitucinį Teismą, jo tikras, Konstitucijoje nustatytas, o ne įsivaizduojamas ar savavališkai pasisavintas funkcijas perduodant Aukščiausiajam Teismui. Taip yra Estijoje, ir nuo to nei jų valstybė, nei Konstitucija nesugriūna, tačiau nėra tos teisinės stagnacijos, kuri yra Lietuvoje.

Konstitucijoje aiškiai pasakyta, kad ji taikoma tiesiogiai ir kiekvienas pilietis gali remdamasis ja ginti savo teises. Pasakykit, kiek kartų per trisdešimt metų pilietis kreipėsi į teismą remdamasis Konstitucija ir kiek remiantis Konstitucija yra priimta teismo sprendimų? Prispausti teisės korifėjai tik lemena, kad tam būtina priimti konstitucinį įstatymą. Na tai priimkim pagaliau, ar dar trisdešimt metų lemensim, kad Konstitucijos 6 straipsnis tiesiog negalioja?

Baudžiamojo proceso kodekso 161 str. 1 d. yra nustatyta, kad, jei žmogui buvo taikomos sekimo priemonės jam nežinant, baigus tokią priemonę taikyti turi būti pranešta apie ją.

Šis įstatymas, seniai tapęs teisininkų pajuokos objektu, yra tik raidelės popieriuje, nes jo niekas niekada nevykdė, nevykdo ir nesiruošia vykdyti. Nei vienoje konkrečioje byloje nėra nei vieno atvejo apie tokius pranešinėjimus. Turi būti ištirti masinio piliečių sekimo ir pasiklausymo atvejai, kalti pareigūnai patraukti atsakomybėn, o sekimo ir pasiklausymo duomenys sunaikinti.

Teisėsauga, kartu su žiniasklaidos, verslo, finansų ir politikos grupuotėmis dalyvauja politikoje ir didele dalimi lemia sprendimus ir rinkimų rezultatus. Naudojantis nutekintais ikiteisminio tyrimo ir specialiųjų tarnybų duomenimis, organizuojami vis nauji neįtikusių žmonių ar visuomenės grupių ujimo vajai. Vienašališkai ir kryptingai pateikiant informaciją kompromituojami ir šalinami iš viešojo gyvenimo valdžios oponentai. O kai pasiekus politinį tikslą įtarimai nepasitvirtina, viešai apšmeižtų žmonių nei atsiprašoma, nei apie nepasitvirtinusius kaltinimus pranešama.

Būtina nustatyti ikiteisminio tyrimo duomenų paskelbimo žiniasklaidoje tvarką, užtikrinančią asmens privataus gyvenimo apsaugos principus. Turi būti viešinama sprendimą duomenis paskelbti priėmusio pareigūno tapatybė bei nustatoma atsakomybė už šios tvarkos pažeidimą. Beje, toks projektas jau prieš 4 metus yra parengtas, tik vis pritrūksta „politinės valios“ net jo svarstymui pradėti. Neteisėto ikiteisminio tyrimo duomenų nutekinimo faktai turi būti ištiriami, kalti asmenys patraukiami atsakomybėn.

Viešasis interesas, kada jo pažeidimą daro valdžios institucijos, praktiškai nėra ginamas, nes teisė ginti viešąjį interesą privatiems asmenims nepripažįstama. Kiek besikreiptų miškų gynėjai dėl naikinamų miškų, jiems atsakoma, kad byloje nėra nukentėjusiųjų, nes medžiai nėra jų asmeninė nuosavybė ir jiems žalos nėra padaryta. O viešąjį interesą turintys teisę ginti prokurorai patikrina kirtimo leidimus, valdžios sprendimus – parašai ir antspaudai yra, viskas teisėta! Būtina nustatyti, kad dėl daugelio žmonių intereso į teismą galėtų kreiptis kiekvienas pilietis ar visuomeninė organizacija.

Žmogus, nepatenkintas atlyginimu ar gydymu, gali eiti pas kitą darbdavį ar mediką. Teisingumo sistemoje sprendimas yra vienas ir galutinis, todėl ir nusivylimai čia didžiausi, valstybei ypač žalingi ir dažnai lemiantys sprendimus emigruoti. Tik atsivėrusi visuomenei ir pritaikius tiesioginės demokratijos priemones teisingumo sistema pradėtų valytis.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

mykolas       2020-10-12 17:45

geras straipsnis. Reikėjo su šūkiu DAUGIAU TEISUNGUMO eiti į mases. Būtumėte 10 proc balsų surinkę.

Ar nemanot, kad        2020-10-4 21:11

dviratis seniai išrastas? Jis ir patikrintas ir patobulintas.
Lygiai tas pat ir su teismais.

Trota       2020-10-4 9:26

Teisinga guma, teisybės neieškome.

Sigita       2020-10-3 13:18

Is tikruju „Snoro“ istorijoje daug „juodųjų skylių“, tai, matyt, nedaugelis abejoja. Bet imk taip ir atsitik, kad viskas vyksta rinkimų kampanijos finiše. Dėl to Tėvynės sąjungos- Krikščionių demokratų rinkiminės akcijos tikrai neišaugs. Veikiau mažės.

Anekdotas       2020-10-3 11:32

Renkami teisėjai - kas penkis metus su valdančia partija keisis teisėjai - valstiečiai, konservatoriai, iberalai nuo popso masės gavose. Visuomeninkai dayvauja atrankoje - nei jie nagrinėję byas, nei jie nusimano, žiūrės į tendencingai pakištas asmens bylas, klausys apkalbų, pletkų ir prakišinės blondines su iškirpėmis. Autorius teisus tik tiek, kad reikia reformos, dabartinė sistema pelkė.

vilnietis       2020-10-3 10:00

Ačiū Algimantui. Pritariu.

Vagis Simonyte       2020-10-2 18:02

Pagoglinkit straipsni “ Ar galime tikėti Šimonytės vedamų konservatorių rinkimine kompanija nepamiršę jų sunaikinto „Snoro“ istorijos?“

GABRY, konservatoriai blogai baigsit!...       2020-10-2 17:24

PAGOGLINKIT ŠIANDIENOS STRAIPSNĮ “Niujorko teismas įpareigojo buvusį „Snoro“ administratorių Simoną Freakley pateikti slaptus dokumentus apie banko uždarymą Paryžiaus arbitražui”. O KREGŽDUTĖS TAI TIKRAI APSIŠIKĘ!

Deivis        2020-10-2 15:45

Be abejonės emigruoti yra protingiausia. Šitame mužykyne tvarkos niekada nebuvo ir nebus.

ah1       2020-10-2 15:11

Kritikuoju : cit.“Teisėjas privalo būti nuo nieko nepriklausomas tik nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą. ” - ir net neabejoju kad Teisėjas turi būti priklausomas nuo LR įstatymų, LR Konstitucios ir priklausomas nuo EŽTT praktikos.

grumstas       2020-10-2 15:05

Ar čia išdėstyti teisingumui atgaivinti Lietuvoje principai ir nuostatos yra įtvirtinti ir NS rinkiminėje programoje? negalima nesutikti su tuo , kas siūloma Algimanto Rusteikos straipsnyje- labai daug piliečių , žmonių yra nudegę dėl teisingumo stokos ir grimasų valstybėje ir nusivylę galutinai .Bespriedielas didesnis nei brežneviados laikotarpiu.


Rekomenduojame

Tariasi peliukai prieš rinkimus…

Liudvikas Jakimavičius. Rinkimų sufleriai

Vytautas Radžvilas. Susigrąžinkime savo Lietuvą!

Audrius Bačiulis. Vytautai – Patirtis ir Energija, arba Už ką aš balsuosiu

Smulkieji verslininkai ir Nacionalinis susivienijimas pasirašė visuomeninį susitarimą

Liudvikas Jakimavičius. Balsuokim protingai

Andrius Švarplys. Užvis svarbiausia – stabdyti valstybę, kad ši nesikištų į privačią žmogaus sferą

Vytautas Sinica. Išmesto balso mitologija

Ramūnas Aušrotas. Partijų programinės nuostatos ir iniciatyvos, prieštaraujančios krikščioniškai pasaulėžiūrai

Augminas Petronis. Tokia mąstysena – ‘viskas, ką jūs apie save žinot, yra tapatybės’ – tikėjimui naikinančiai žalinga

Aleksandras Nemunaitis. Esame už žodžio laisvę ir prieš politkorektiškumą

Algimantas Rusteika. Konservatoriai nutarė reklamuotis pas savus?

Katalikiški balsavimo principai

Liudvikas Jakimavičius apie žiniasklaidą

Seimo narių balsavimų gyvybės ir šeimos klausimais apžvalga

Ar egzistuoja laisva valia? Vytauto Sinicos atsakymas

Algimantas Rusteika. Jei balsuosi už mažus, „tavo balsas prapuls“

Liudvikas Jakimavičius. Gražus rudenėlis ir rinkimų aritmetika

Ramūnas Aušrotas. Istorinės savimonės pabaiga

Neredaguota.lt. Vytautas Sinica: Kova dėl istorijos

Vytautas Radžvilas. Baltarusija: į laisvę ir demokratiją Putino glėbyje?

JT Orhuso konvencijos priežiūros komitetas pripažino: Lietuvos Respublika pažeidė Orhuso konvenciją

Mokytojai iš Kvetkų, Pandėlio, Papilio premjerui Sauliui Skverneliui: Pagal galimybes ištaisykite padarinius savo didžiosios klaidos

Spalio 6 dieną bus atidengtas antkapinis paminklas Adolfui Ramanauskui-Vanagui

Vygantas Malinauskas. Krikščioniškas pasirinkimas

Geroji Naujiena: Kad ir mes duotume vaisių

Andrius Švarplys. Cukrus, Linai

Algimantas Rusteika. Susipažinkime – naujoji, modernioji, nuostabioji, jaunoji LSDP karta

Gediminas Kulikauskas. Istorikas: „Dešimt kautynių“ – kitokia knyga apie partizanus

Algimantas Rusteika. Apie kritinę masę

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.