Įžvalgos

Algimantas Rusteika. Apie pozityvą – negatyviai, o apie negatyvą – pozityviai

Tiesos.lt redakcija   2018 m. rugsėjo 30 d. 14:18

5     

    

Algimantas Rusteika. Apie pozityvą – negatyviai, o apie negatyvą – pozityviai

Sociologines problemas paaiškinti psichologija – senas kaip pasaulis pakeitimo triukas, kadaise komunistų išvystytas net iki politinės psichiatrijos lygmens. Natūralų asmeninį polinkį į optimizmą ar pesimizmą panaudoti valstybės krizinei situacijai ir augančiai socialinei įtampai užmaskuoti, apkaltinant visuomenę ir žmogų neadekvačiu realybės vertinimu ir depresijomis – kas gali būt smagiau? Juk jūs marginalai, populistai ir šiaip tamsi prastuomenė, ko iš tokių dar tikėtis?

Kai traškučių, plastmasės ir melo pasaulis nebeturi ką pasakyt, tai sako – neturit pozityvo. Pozityvas, matot, toks yra daiktas, panašiai kaip akiniai nuo saulės – nusiperki, užsidedi ir pasaulis pasikeičia. Ir tampi labai smarkiai laimingas, paukščiukai visaip čiulba. O tie, kurie neturi pozityvo, tai juk garbina negatyvą, juo svaiginasi, yra nelaimingi, pikti, vis ieško naujos dozės savo nelaimingumui, kurį labai myli.

Ir tokių akinių socialinės inžinerijos bosai ir bosės jums patieks pakankamai ir nebrangiai. Kaina prieinama – teisingas galvojimas. Nes jei galvosi neteisingai, pozityvo negausi, būsi atstumtas ir niekinamas, žodžiu, nususęs nelaimingas negatyvistas, o kai dėl tų išorinių, kryptingų, masinių psichikos atakų tikrai kas nors taps pesimistu – tai juk tik patvirtins teoriją, ką ir reikėjo įrodyti.

Apšaukim nelaimingus ir atstumtuosius ligoniais, o jei koks susirgs – bus pats kaltas, mes juk seniai sakėm! Apie tai burbuliuoja visi ekranai ir reklamose skendintys sėkmės istorijų tekstai, čiulba visos rūtos ir čirškia žvirbliai krūmuose. Ir visi nepatenkintieji rodomi kvailais, tikrojo pozityvo neragavusiais nelaimėliais, patys nežinančiais, ko nori šiame tobulame gyvenime.

Ir niekam nebepaaiškinsi, kad tų nepatenkintųjų ir trokštančių permainų dauguma yra linksmi, laimingi, šviesūs, suprantantys humorą ir gyvenimo džiaugsmą žmonės. Kad jų tiesiog bijo ir niekam nerodo, kad kas netyčia nepamatytų ir nesugriūtų kartoniniai melo ir apgavystės rūmai. Nes dar ims kas ir supras, kad celofaninis pozityvas, užsimerkiant prieš tikrąsias grėsmes, yra negatyvizmas ir bėgimas nuo tikrovės.

Gydytojai, kalbantys apie ligas ir vaistus, yra didžiausi optimistai, nes nori išgydyti. Apie blogį kalba tie, kurie nori, kad jo nebūtų ir būtų geriau. Kvailiai, marginalai, nelaimėliai ir negatyvistai yra tie, kurie svaiginasi dirbtiniame neono burbule, kalbasi ta idiotiška kvatoklių naujakalbe, liaupsina nuogo karaliaus rūbus, kaip išprotėję linguoja su taurėm „Titaniko“ restorane. Ir man jų nė kiek negaila ir nebus gaila, kai jų valanda ateis.

Tik vienas dalykas tai užknisa. Net komunistų laikais buvo teritorija, į kurią nesikišdavo, asmeninio gyvenimo urvelis, į kurį nelindo visokios žiurkės su pamokslais ir galėjai atsakyti – ne jūsų reikalas! Dabar viskas, kas mano, yra nebe mano, o visų pozityviųjų reikalas. Mane moko kaip teisingai ir teigiamai galvoti, valgyti, gerti ar rengtis, kur ir kaip nusimaudyti ar pagulėti prieš saulutę.

Taip, mano teisė baigiasi ten, kur prasideda kito teisė ir čia atsiranda pareiga. Tačiau kodėl vieni žmonės, pažiūros ir nuomonės, socialinės grupelės ir tautos turi tik teises, o kiti – tik pareigą tas jų teises garbinti, pasaulio lepūnėliams reikalaujant vis daugiau ir daugiau? Kodėl vėl yra dalykų, apie kuriuos negalima kalbėti ką galvoji, ir tik apie apie niekus, užpakalius, priekius ir kotletus gali kalbėti ir galvot nesidairant pro petį? Nors ir ne tai svarbiausia – baisu yra todėl, kad daugumai proto mirtis ir laisvės imitacija patinka ar bent priimtina.

Nebijokim, visa tai praeina, pabaiga jau prasidėjo. Ir visos grėsmės, kuriomis gąsdina, yra netikros, nes skirtos pagrindiniam pavojui – tuštumos, svetimųjų ir vienatvės pergalei, priartinusiai jų pačių pasaulio griūtį, užmaskuoti, kad galėtų dar bent metus kitus pagyventi tarp kreivų veidrodžių ir jus paturėti. Dabar jau tik laiko klausimas ir ne šito reikia bijoti.

Bijau tų drakonų, kurie gali ateiti. Tie, kurie nebenori gyventi kaip nurodyta ir pražūtinga, patys nori kitiems nurodinėti. Tie, kurie priešinasi teisingo galvojimo diktatūrai, patys moko teisingo galvojimo. Laisvės trokštantieji yra nepasitikintys, pavargę, pavydūs ir kerštingi, ir nėra jokio vieningumo, ir mato tik skirtumus.

Taip, nebėra tikėjimo savim, apakę nuo pozityvų siautėja gatvėse ir galvose, ir vėl reikia žmogaus. Nesvarbu, ką moka ar nemoka, kuo buvo, kokias atsineša nuodėmes ir klaidas – parodykit jų neturintį. Reikia paprastumo, šviesos ir meilės, atkaklumo nepasiduoti ir jėgos, kurią pajustume, išlaisvinančios ir sutelkiančios mūsų jėgą. Bet jeigu toks ateitų – argi neišsigąstume ir nueitume paskui, argi nepasiduotume ir jo neatiduotume?

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

tai va.       2018-10-1 22:02

atėjo Vytautas,išsigandom ,tebemėtom akmenis…

grumstas       2018-09-30 19:39

štai tikrai vertingas pirmojo komentatoriaus pastebėjimas : ar mes Jo neatiduotumėme, kaip atidavėme, Kristų, Deimantę,kitus , kurie pabėgo nuo tironijos ir neteisingumo?

Reikia nauju ideju        2018-09-30 17:29

Tik kai jos pateikiamos ar bandomos igyvendinti (alkoholio reklamos,pardavimu ribojimas), pasitinka didziulis pasipriesinimas iki lindimo i idejos autoriaus apatinius… Tada knaisiojamasi po svetimus kompiuterius, sekamos zmonos ar vyrai ir prasideda purvo ugnikalnio issiverzimai. Saujele besisypsanciu is kreivu veidrodziu karalystes uzvalde bestuburiu tauta. Deja.Tiesa mazai kam reikalinga.

reikia plius:       2018-09-30 16:50

sąžinės, išminties ir naujų idėjų.
be šių komponentų paprastumas virsta prastu niekalu, šviesa be sąžinės apakina ir išdegina, šviesa be išminties ir naujų idėjų tėra imitacija- senų teoremų kalimas mintinai,  meilė be sąžinės ir išminties virsta arba buku sangulavimu arba pataikavimu, atkaklumas nepasiduoti išvirsta į abejingumą ir užsispyrimą, o jėga be sąžinės ir be išminties tėra tik tironijos brutalumas.

Taigi,       2018-09-30 16:38

galima pakomentuoti paskutiniu autoriaus sakiniu.“Reikia paprastumo, sviesos ir meiles,atkaklumo nepasiduoti ir jegos, kuria pajustume, islaisvinancios ir sutelkiancios musu jega.Bet jeigu toks ateitu - argi neissigastume ir nueitume paskui, argi nepasiduotume ir jo neatiduotume?“Tikrai retorinis klausimas, kuri galima uzsiduoti kiekvienas sau.


Rekomenduojame

Laisvės kovotojų piketo prie Užsienio reikalų ministerijos rezoliucija

Dėl naujienų portalo DELFI tendencingo manipuliavimo viešąja nuomone ir kandidato į Lietuvos Respublikos prezidentus A. Juozaičio teisių pažeidimo

Liudvikas Jakimavičius. „Tokios protkrušystės gal galėtume tikėtis Mozambike ar Šiaurės Korėjoj“

Vidas Rachlevičius. Stebint Brexit‘o batalijas Briuselyje ir Britanijoje neapleidžia „déjà vu“

Rasa Baločkaitė. Šliaužiantis totalitarizmas, arba Kairiosios minties vingiai

Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ kreipimasis į premjerą

Prie URM vyks piketas – prieš J.Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą

Vytautas Vyšniauskas. Vilniaus universiteto Centrinė akademinės etikos komisija pripažino…

In memoriam dr. Augustinui Idzeliui. Vidmanto Valiušaičio atsisveikinimo žodis ir interviu „Tautos atsakas sovietams – sukilimas“

Andrejus Gaidamavičius. Tarp mitų ir tikrovės: atsakymai Aidui Pivoriūnui

Andrius Tapinas: TS-LKD – mūsų partija

Algimantas Rusteika. Ko trokšta – apie tą meluoja

Liutauras Stoškus. Sakote „iškertamas tik vienas procentas per metus“? Tuomet išmeskit iš namų lovą ir įsitikinsite, daug tai ar mažai

Laisvūnas Šopauskas. Vienos politologinės konferencijos analizė, arba Už Lietuvos pinigus – valstybės griovimas (II)

Gintautas Kniukšta. „Ne, ministre, nei rytoj, nei po savaitės Labanoro girios jūs nekirsite“

Patriotinės organizacijos kviečia į piketą prie URM: Pone ministre, jei turite savigarbos – atsiprašykite, jei ne – atsistatydinkite

Vladimiras Laučius. Apie europiečių dviveidišką „žaliąją“ politiką

Algimantas Zolubas. Kilnus reiškinys

Geroji Naujiena: Kad būtume laisvi pasirinkti ne turėti, o būti

Algimantas Rusteika. Visuomeninio transliuotojo tyla – irgi žinia: pabaigos pradžia jau arti

Apginkime Lietuvos miškus: žygis už Labanorą –  žygis už Lietuvos ateitį

Ženevos pareiškimas: turime suprasti, kas iš tiesų yra žmogaus teisės

Karolis Venckus: „Mama yra be galo stipri, tačiau sėdėti kalėjime už nieką nėra malonu“

Algimantas Rusteika. LRT dabar – svarbiausias valstybės klausimas

Letas Palmaitis. Kas kieno brolis („Visos religijos yra geros“ tema)

Jurga Lago. Kaip iš dvasios ubago tampama tikru ubagu

Andrius Švarplys. Apie Lietuvą, „privažiavusią prie rampos“

Vytautas Radžvilas. LRT depolitizavimo spektaklis turi baigtis

Seime buvo svarstomos parlamentinio tyrimo išvados dėl LRT veiklos

Labanoro Žygis – Ateik ir Pamatyk Pats!

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.