Dienos aktualija

Algimantas Rusteika. Apie blokus

Tiesos.lt redakcija   2020 m. lapkričio 24 d. 15:54

23     

    

Algimantas Rusteika. Apie blokus

Seniai seniai, kai medžiai baltosios bažnyčios šventoriuj su karkiančiais varnų debesimis vakarais dar buvo dideli, kai saulė skaisčiau švietė ir nebijodavau mirti, buvau miestelio chuliganas iš tų malalietkų banderų, kaip patys save praminėm ir prilipo, nes kiekviena tikra chebra turėjo turėt pavadinimą,  o mes pradžioj buvom jauniausi ir skysti, jeigu vienas prieš vieną, bet ir rimti, kieti Pastaunyko, ir Muravankos vyrai, ir Džordžo chebra su mumis skaitėsi, nes mūsų buvo daug ir buvom vieningi kaip muškietininkai ir niekam skriaudos neatleisdavom, su dviračių grandinėmis ir kastetais kišenėse, ilgais plaukais ir verdančiais kiaušais, kurių šalindavosi padorūs piliečiai ir nekęsdavo nekaltų merginų mamytės.

Ir tada būdavo tokie pat ilgi vakarai, ir, sugrįžęs po dienos kačalkės Mickevičiaus gatvės sklepelyje su Švarco plakatais ant sienos, po repeticijų, kur kultūrkėj su Mile, Dadžiu ir Cybe varydavom roką, kurio niekas daugiau Biržuose tada nevarė, po pamokų vakarinėj, kur žaisdavom paskutiniam suole kortomis karavą, ar sugrįžęs nuo pašto po kitų rimtų chuliganiškų reikalų, per naktis iki paryčių skaitydavau – turėjom tokią uždarą  intelektualių banditėlių bendruomenę, keisdavomės tarpusavy knygomis, dar ir dabar rūsy mėtosi kelios kažkam, berods Bangiui, negrąžintos –  tiksliai, blyn, tas Sinklerio Liuiso „Eurosmitas“ su iškrentančiais lapais tikrai Bangio! –  ir mano knygų pas kažką gal mėtosi, dar pamenu jų seno popieriaus kvapą, pageltusius puslapius su užlankstytais kampais, kaip prieš miegą pažymėdavau vietą, iki kurios jau perskaityta, nors mama pamačius dėl to amžinai bambėdavo.

Anksti išėjau į vakarinę, bet net ir ten literatūros nemėgau už būtinybę „išnagrinėti“ gyvą kūrinį taip jį nužudant, išpreparuojant ir išdėstant organus ant stalo kaip mėsinėje, kai reikėdavo įvertinti, kaip ten koks nukvakęs ir parsidavęs ruskiams rašytojas išreiškė darbininkų klasės ar kokių nors kaimo mužikų sunkų gyvenimą ir kitą komunistinį mėšlą, ko negalėjau pakęsti, bet ir vidurinėj, ir aukštojoj per egzaminą tekdavo rašyt rašinį ir, nenorėdamas važiuot į rusų armiją dvejiems ar po vandeniu į atominį, kai sugrįžta be plaukų ir kiaušinių – trejiems metams, ar pusmečiui į Afganą, kuris tada prasidėjo ir grįždavo pamėlę, susiūtomis galvomis, pridėtomis galūnėmis ar gabalais, bet visi sustingę ir ramūs, su ginkluota palyda ir užkalti cinkuotuose grabuose, kurių negalima buvo atidaryti, bet motinos vis tiek atidarydavo ir perrengdavo savo sūnus tikrais, numylėtais rūbais, nuplėšę tuos kareiviškus žalzganus skudurus, atlydėjusiems kūną kareivėliams davus degtinės ir išėjus parūkyti, juk turėjai sugebėt gaut gerą pažymį, kad įstotum ar išlaikytum ir neišmestų, ir privalėjai parašyt gerai ar bent taip, kad patiktų mokytojai – literatūrkės visos tada būdavo moterys, kaip ir dabar, ir tada taip pat niekas nenorėjo mirti.

Paprastai temos būdavo trys – dvi iš kūrinių, kuriuos reikėjo, neduok Dieve tos kančios, perskaityti, kad galėtum „išnagrinėti“, ir viena laisvai pasirenkama, na, apie kokias nors ten aukštas materijas, morales ar net problemas, bet būtinai ideologinėje pakuotėj ir kokių nors kompartijos nutarimų, žodžiu, to laikmečio „šviesoje“, tai visada rinkdavausi tą „laisvą“, nes ten nieko nereikėjo galvoti, nieko žinoti, nieko naujo pasakyti, tik pritriesti porą lapų daugmaž į temą apie tai, ką rašydavo laikraščiai apie visokias komunistines morales, statybas ar vis dar pasitaikančias atgyvenas, o tada rašydavo tokiais, kaip mes vadinom, kalbiniais stambiaplokščiais blokais, kuriuos kartodavo per visus galus ir ekranus, ir, parašius pirmą nuvalkiotą ir visiems įgrįsusį iki gyvuonies sakinį, kiti atsirasdavo tarsi savaime ir traukdavai kaip tinklą iš po ledo, pilną spurdančių stintų, ir net nepastebėdavai, kad jau gana, jau parašei, užteks, ten būdavo vieni niekai ir nesąmonės, apie kuriuos rašė ir kalbėjo valdžia, todėl mokytojai ir dėstytojai už turinį nedrįsdavo parašyt blogo pažymio, svarbiausia buvo nepadaryt rašybos klaidų ir tinkamai sudėt kablelius, kad neprisiknistų prie gramatikos, ir pažymį jau turi, todėl šiandien visus ir sveikinu, nes šie šaunūs laikai sugrįžta, ir mokinukams labai palengvės, nes jau galima rašyt naujais šviesaus gyvenimo ir praeities blogybių blokais, kurių niekas nedrįs paneigti, ką ir patariu, tik parašykit be klaidų, ir bus gerai.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Autorius       2020-11-26 22:53

neatsilaiko pagundai save suherojinti…
Esu čia visiškas naujokas po Delfio, bet didelio skirtumo nejaučiu - dauguma net nesuvokia teksto, o karštai komentuoja. Žinoma, nėra ten ko nesuprasti…:)
Reiks dažniau užsukti.

Diedas to 18:33       2020-11-26 6:58

Tas tiesa. Sovietmečiu venerinės ligos buvo didelė bėda. Žmonės triperiu sirgo dažniau negu sloga. Panevėžyje buvo moterų kalėjimas, tai pusė jo klijenčių sėdėjo už “kazačioką” venerinių lugų platinimą. Dar paaugliams mokykloje būdavo paskaitos apie venerines ligas ir atsitiktinių lytinių santykių pavojų.
Tie komunistai, kurie sugalvojo berniukams vest tokias paskaitas tikrai durni. Jeigu penkiolikmečiui pakliūtų proga atlikt nors kokį, atsitiktinį, neatsitiktinį, bile kokį santykį ne į kumštį, o su merga, jis nedvejodamas viską už tai atiduotų.

Berods, pataikyta:       2020-11-25 23:01

“...todėl šiandien visus ir sveikinu, nes šie šaunūs laikai sugrįžta…tik parašykit be klaidų, ir bus gerai”
Gaila, net ir be klaidų parašyti ne visiems, oi ne visiems pavyksta…

Prašalietis       2020-11-25 19:15

Tiek iš straipsnelio, tiek iš “diediškų” komentarų matosi, kad šiandieniniai Lietuvos “intelektualai, patriotai” sugebėjo tokiais pasidaryti tik laisvoje nuo sveiko proto lansberginėje Lietuvoje. Šių tarybinių laikų vakarinių mokyklų nemokšų, buvusių pijokėlių, kuriuos buvo sunku atleisti iš darbo, nes tais laikais komunistų partija liepė juos auklėti, aiškinti, kad reikia gyventi sveikai ir prasmingai ir t.t.,  anais laikais neprileisdavo dirbti sudėtingesnio darbininkiško darbo, apie tokių “mokslininkų” daleidimą pavadovauti 3 darbininkų brigadai niekas net sapnuose nesusapnuodavo. Šiais eurokolūkinės “nepriklausomybės ir laisvės” laikais šio “tautiškai patriotinio” kontingento atstovai yra didžiausi pretendentai atsisėsti ant Seimo taburetkės, “pavadovauti, paspręsti valstybinius, Tautos būties, Europos ir pasaulio vystymosi klausimus”, jie gali visiems “nesusipratėliams” lengvai, “objektyviai ir kompetentingai net ir beraščiui suprantamai” papasakoti “gyvenimo tiesas, pasaulio realijas”...

diedui apie Palangos miliciją       2020-11-25 18:33

turėjau kolegą ,baisiai solidų Konservatorijos tre e ečio kurso muzikontą . Tai va, po šokių ,  susirado super gražuolę (ale sifiliuką platinusią ir milicijos kontroliuojamą - blogai ar gerai ,a? ) ir besilaužant ant suoliuko parke ta milicija ,aišku ,abu ir supakavo . Už ką - manau pirštais nerodysim. Taigi, eidamas ryte apsipirkt produktų , žiūriu - ogi mano garbanius iš vitrezviteliaus atsargiai iškišo snapą ir dairos ,ar kas nemato. (gi už toookį - pilnai tada galėjo ir iš konservos išpirdolint). Vnž. - juokas pro ašaras ,ale su milicijos pagalba - gera pabaiga.Taip ,kad laaabai aš tos Jūrmalos laisvės į Palangos tuometinę tvarką gal ir nekeisčiau .

Diedas       2020-11-25 15:22

Nuotrauka, spėju, daryta Jūrmaloje.
Ten buvo laisvė. Girtas su mocu į pliažą o vėliau į šokius. Vidutį miesto palapinės ir laužas, gerk, rėk, durniuok, niekas nepristoja. Nei milicija nei vietinė fauna.
Iš Palangos gatvių mocus vydavo, milicija jaunimą terorizuodavo, pliaže vakare sugrėbstydavo smėlį ir galiojo komendanto valanda. Patriukšmavus, komunistiniai perdylos skųsdavo milicijai,o išgėrusius pakuodavo.
Bet vis tiek jaunimo buvo pilna. Šokių aikštelėje susitikus didesnių miestų chebroms kildavo rimtos muštynės.
Pliekdavosi dažniausiai Vilnius su Kaunu. Bet kiečiausiai laikėsi Šiauliai. Visiems pakraudavo.

Kis       2020-11-25 14:24

kodel taip bijoma sovietmecio?Juk ten buvome ir mes Nepriklausomybes gyventojai?Nejaugi viskas buvo blogai?Sugrisciau i ta laikotarpi,jeigu nebutu to skurdo tos propogandos,kuri kur kas maziau itakojo mano gyvenima.Jeigu ne propoganda ir noras visus pavergti nebutu Landzbergis” sugrioves"Sojuzo.Mane ramina tik vienas dalykas,kad istorija kartojasi ir tikiu,kad siandieniniai ruporai vardan savu kiseniu pradings viena karta ,kaip dumas vejuje.Amzino nieko nera ir bus daug rasoma apie garbetroska Landzbergi,kuris tik griove ir ne tik sojuzus,ANB su Kristuteir daug ti korifeju,kurie pasisavine mano ir tavo turtus tapo menkaverciais padlaizunais ir zemes kirminais,nes be turtu p[o saves paliks dideli nuli,o gal kiti net ir po du nuliukus
Rusteika,rasyk tai mes buvome ir gyvenome,mylejomes ir dauginome,tai musu gyvenimas ir tenka myleti,nes ne visi tavimi patikejo ir nieko nestebina kas ten buvo,net anukai atsikerta;ka tu fantazuoji,kaip senas Landzbergis?

Ne validolis       2020-11-25 14:21

Straipsnis geras. Parasytas su nostalgijos gaidele.
Kai kas autoriu puola del rusisku laiku slovinimo.
Cia nieko panasaus nemaciau.
Visame pasaulyje zmones serga noatalgija. Ir visiems anksciau buvo geriau.
Man irgi buvo geriau. Bet ne del to kad rusai valde, ne del komsomolcu, ne del bulkutes uz tris kapeikas, ne del per 15 metu gaunamo valdisko buto ar t.t. Buvo geriau, nes buvau jaunas
Ir viskas.
Pas mus is nostalgijos padaryta politika. Kremliaus agitatoriai klykia, kad mes jauni buvom ju deka
Komynistines kiaules kvykia, kad jaunam buvo gera nes jie valdzioje buvo, aplamai visi kas tik gali, nori priverst but jiems dekibgais uz jaunatviska tusciagalvyste.
Todel labai svarbu straipsniuse ir dar labiau komentaruose, atskirt kur nostalgija o kur rusokomunistine propaganda

tiek       2020-11-25 13:24

ale koks rizikingas “rezidentas” tapai ,Rusteika:)). O aš pastebiu,kad tose tikrai atsibodusiose tada ideologinėse klišėse pasirodo tikrai daug tiesos buvo .Tik patikrint nebuvo kaip ,nes,kaip dabar suprantu, brangūs ir pažangūs,ale bailūs,vakarietiški pinigų maišai ko gero ir daugiau kalti buvo dėl skubiai nuleistos “geležinės ...”.  Ir geresnio gyvenimo siekis tais laikais buvo tikrai ne tušti žodžiai : tikrai ,kad ir buitis , pokarinė ,primenu, gerėjo gan sparčiai,nors propaganda buvo visiškai buka (už tai “amerikos balsas iš vašingtono” - tikrai buvo ne mažiau grįstas propaganda ,bet už tai - kokia kokybė).Na,ir apie kainas tikrai negalima nutylėt - o jos tada buvo tikrai stabilumo viršūnė .lyginant su šiandienine velniava.Išvada: ogi velnias sprandą nusisuks ,kad išsiaiškint,kurioj sistemoj žmogui buvo sunkiau verstis (nepamirškim anų - ištremtų ,kaip ir šių dienų milijono išguitų savo piliečių.MILIJONO . Šitokio nuostolio manau net branduolinis karas nebūtų Lietuvai ....)

Diedas Plentui       2020-11-25 12:29

Paskutinius 5 sezonus drožiu HD Electra Glide.
Bet pasivažinėt galiu ir aštresniais. Vaikai mocais irgi raižo. Turi ne po vieną.

Plentas       2020-11-25 11:23

Diedai, o kokį mocą dabar vairuojat?

Deivis        2020-11-25 11:10

Autorių kankina praeities nostalgija. O aš nematau ten nieko gero. Gera diena yra šiandien, ne vakar ir ne rytoj. Ir moco tu neturėjai ir neturi, nes buvai ir esi bukas kaip lanzberga.

Hm...        2020-11-25 10:41

Ką gali pagalvoti jaunoji karta, pamačiusi tokius straipsnius? Rusiški žodžiai ir sovietmečio nostalgija. Štai kas, pasirodo, yra tas NS. Ponas Rusteika, kodėl prieš publikuodamas negalite truputį pagalvoti?

Ir beje, žodyje „įgrisusį“ yra tik dvi nosinės, pradžioj ir gale. Vidurinė i be nosinės.

Diedas       2020-11-25 10:09

Nuotrauka užkabino.
Aš irgi “ubagę” turėjau.
Visi kas mėgsta motociklus man savi.
Jeigu skaičiuot nuo tos dienos kai pirmą kartą savarankiškai su tėvo lopšeline Jawa ir jo pagalba apvažiavau hipodrome ratą, greit bus 50 metų motociklisto stažas.
Važinėju ištisai ir nesiruošiu mest.
Mocas, tai geriausia kas yra mano gyvenime.
Yra išleistas romanas apie tarybinių laikų chebrą, apie mergas vyną ir motociklus.
“Matas iš drąsuolių kiemo” vadinasi.
Veža.Aprašytas realus kiemo gyvenimas.
Kelis kartus skaičiau.

Diedas       2020-11-25 9:52

Rusteika, kartais pataikai parašyt, bet pažiūrėk į save.
Kiek laiko kartu su visais kurie kalba ir rašo tik tai “kas reikia” varei propagandą apie “blogą” Lietuvą ir viską blogai darančius lietuvius, tuo pačiu dangstydamas valdžios ir stambaus verslo aferas???
O kas liečia sovietmetį, pats truputį įtartinas. Po vakarinės - pamaininės mokyklos į aukštają???
Negirdėtas dalykas.
Aš pats tokią “mokyklą” baigiau. Per pietus alubaryje po ketvirto bokalo kartu su mokytojais nuspręsdavom,kad po pietų į mokyklą nebeisim.
Bet vidurinės atestatą turiu.
Vienas bendraklasis po šitos “mokyklos” bandė stoti į VISI, santechnikos ir kanalizacijos specialybę. Konkursas buvo 1 kandidatas į 2 vietas, bet via tiek neįstojo.

Prašalietis       2020-11-25 8:55

Autoriaus straipsnelis tik įrodo, kad tik pseudovalstybiniuose lansberginiuose durnių laivuose tarybinių laikų net ir nemokšas rašto mokinusių vakarinių mokyklų trejetukininkai, lošę per pamokas kortomis, gali tapti šiandieniniais “proto bokštais”, šiuolaikinių nemokšų publikai dėstatis “gyvenimo tiesas”. Autoriui belieka pasigirti, koks jis buvo “kietas chuliganas ir rokistas”, nors tais laikriems tikrais rokistams nepakako vien ilgų plaukų, bet reikėjo mokėti “brazdinti” gintara ką nors iš Bitlų, Rolingstomų, Crim, Deep Purple, CCR ir t.t. Tais “gūdžiais laikais” laikais tikri “rokistai” Lietuvoje buvo KPI Kertukai, groję šokiams Žaliakalnio paviljone ar Medicinkės rūmų salėje Oktavos Gintarėliai ir t.t. Vakarinės mokyklos trejetukininkui telieka pasiūlyti pasidomėti kiek buvo tų laikų “menkų mokslų” išugdyta Lietuvoje mokslininkų, kitų sričių sudėtingų profesijų aukščiausio lygio specialistų palyginus su šiandienių “tautiškai vakarietiškų mokslų” duodamais rezultatais… Net ir tokioss subtilios srities specialistai kaip Lansbergis, Grybauskaitė, Kubilius, Juknevičienė ir minia kitų 75 metams užsislapstinusių, kurie sugeba ryškiai ir “patriotiškai”šviesti Lietuvos padangėje, nenusileisdami “gyvenimo tiesas” rašinėjantiems buvusiems tarybinių vakarinių mokyklų trejetukininkams, net ir “pravakarietiškoje” eurokolūkinėje Lietuvoje po 30 nepriklausomybės metų....

Žodžio laisvė...       2020-11-25 0:26

Kai tuomet išmokai skaityti ir rašyti,tai rašai iki šiol.Matyt,rašysi ir toliau,nes
įpratęs tai daryti,negalėsi sustoti.Daugeliui mūsų tokie dalykai dedasi.Rašome.Sėkmės
minčių šokyje.

Jawos vairuotojas.       2020-11-24 23:52

Kai perskaičiau žodį blyn, viską supratau. Viskas čia netikra,prisifantazavo autorius. O gaila.

abc.       2020-11-24 22:13

artėja pilnatis.susilaikykit,nebekomentuokit.

T Aškelis       2020-11-24 20:27

Bųtų neprošal Skaitytojui ir Deviui pasimokyti skaitymo meno. Gal pagaliau suprastų A lg. Rusteikos publicistinės jėgos ir talento prigimtį. Rusteikos tekstai jau pasižymiliteratūrine ir išliekmąja verte.

Nuotraukoje       2020-11-24 20:25

Kietuoliai su Jawom. Kuris iš jūsų Algimantas R.?

Skaitytojas       2020-11-24 18:23

„miestelio chuliganas iš tų malalietkų banderų“

Žmogus, rašantis tokiais žodžiais, kažkada kitame straipsnyje barė dabartinį jaunimą už „anglosaksišką kalbėseną“. Gydytojau, išgydyk save patį.

Deivis        2020-11-24 18:11

Šitas visai kuoktelejo.


Rekomenduojame

Audrys Karalius. Sausio 13-osios randas

Vaidotas A. Vaičaitis. Kas apgins Konstituciją, arba Kaip paskirti Konstitucinio Teismo teisėjus?

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kviečia į virtualią parodą „1991 m. sausis Lietuvos nepriklausomybės gynėjų liudijimuose“

„Neredaguota“ pokalbis apie tautinę politiką su Liutauru Stoškumi ir Tomu Aleknavičiumi

Algimantas Rusteika: „Tai ne šiaip ženkliukas. Tai pozicija šiuolaikiniame kare už žmogiškumą“

Kunigas Robertas Grigas: Tada buvome barikadų broliai

Vytautas Radžvilas. Postdemokratija ir postAmerika

Mindaugas Sėjūnas. Mokslai 1991-ųjų sausį: egzaminai riedant tankams

Vytautas Sinica. Nepaprastosios padėties grėsmė

„Nacionalinio susivienijimo“ pareiškimas dėl Laisvės gynėjų dienos

Arūnas Dulkys raportuoja: vertinsime ir įvertinsime, sudarysime sąlygas nemokamai skambinti (skųsti?), reguliariai tikrinsime ir kontroliuosime…

Jūratės Laučiūtės replika Vytautui Landsbergiui: Ar verta nužeminti dvasinę stiprybę ir vienybę prilyginant jas „mūšiui“?

Vidas Rachlevičius apie „kiškių narsuolių kariauną“: „Apima svetimos gėdos jausmas“

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: Šeškinės ozui paskelbtas nuosprendis?

Skaitome Vyriausybės programą (2). Krescencijus Stoškus. „Vienodos starto pozicijos“ – ar tikrai?

Jūratė Laučiūtė. „Kou pats kvep, tou ėr kėta tep“, arba Kuo dabar užsiima N. Putinaitė?

Geroji Naujiena: „Tu mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi“ (Mk 1,11)

Lietuvos partizanų istorija

D. Trampas gali paleisti savo paties platformą

Liudvikas Jakimavičius. Ar be Briuselio palaiminimo tuoj nenusipirksime duonos ir druskos?

Francis Lee. Padarykime Ameriką vėl gražią

Česlovas Iškauskas. UNI-tazų problemos Seime. Replika

Andrius Švarplys. Trumpai apie bylą ‘Prager University versus Youtube’, arba Kas apgins žodžio laisvę?

Raimondas Kuodis. „Su tokia slinktim į idiokratiją mąstančiai visuomenei reikia kovoti“

Nida Vasiliauskaitė apie šių laikų antisovietinę propagandą, kurios yra vis daugiau ir daugiau: su kuo kovojama ir kaip?

Audrius Bačiulis. Su žodžio laisve Amerikoje baigta

Andrius Švarplys. Pora klausimų

Algis Krupavičius. Elito demokratijos krizė

Kviečiame žiūrėti jau 4-ąjį „Versmės“ leidyklos vaizdo kanalo įrašą

Raimondas Navickas. Rūkyti tabaką balkonuose draudžiama. O jeigu tai nedidelė gydomųjų kanapių suktinė?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.