Įžvalgos

Algimantas Matulevičius. Lietuva dar turi galimybę (II)

Tiesos.lt redakcija   2018 m. rugpjūčio 31 d. 10:18

17     

    

Algimantas Matulevičius. Lietuva dar turi galimybę (II)

Pirmąją dalį skaitykite ČIA.

Lietuvoje žmonėms suformuota klaidinga nuomonė, kad Prezidentas yra tik atstovaujantis asmuo, atsakingas už užsienio politiką. Apie mūsų galimybes pastarojoje jau užsiminiau pirmojoje šio straipsnio dalyje. Taip, šį tą nuveikti mes galime ir užsienio politikoje – pateikti savo siūlymus, parengti kai kurias iniciatyvas ir pan. Tačiau ir jos privalo būti padiktuotos mūsų valstybės, jos piliečių gerovės interesų – juos tenkinti, o ne paminti ar ignoruoti.

Mano jau aptartos Skaidrumo sistemos praktinis įgyvendinimas Lietuvoje galėtų tapti gražiu užkrečiančiu pavyzdžiu ir visai ES bei kitoms pasaulio valstybėms. Kas trukdo, atlikus konkrečius namų darbus, Lietuvoje priėmus Skaidrumo sistemos kodeksą ir praktiškai „įsukus“ jo mechanizmą, pasiūlyti iniciatyvą Briuseliui: „Lietuva – už skaidrią Europos Sąjungą“.

Nematau objektyvių kliūčių, kad to nebūtų įmanoma padaryti.

Teiginys, kad Prezidentas neturi galių, yra pačių prezidentų ir jų aplinkos pagimdytas mitas. Atsiverskime mūsų Konstituciją ir pamatysime, kokios didžiulės galios ir įtaka tenka Prezidentui vien skiriant visų teisėsaugos institucijų vadovus, jų pavaduotojus. O teisėjų korpusą formuoja praktiškai vien valstybės vadovas.

Nereikia būti išminčium norint suprasti, kad jeigu tu jau suteiki žmogui pareigas, tai gali iš jų ir atleisti ar bent tai inicijuoti – kaip ir pareikalauti teigiamų veiklos rezultatų. Tačiau per nepriklausomybės metus praktiškai nė vienas aukštas teisėsaugos pareigūnas nebuvo atleistas ar kitaip nubaustas už prastus darbo rezultatus, ir tai parodo, kaip neefektyviai veikia mūsų prezidentai su savo patarėjų komandomis.

Tarp kitko, nė karto metiniuose prezidentų pranešimuose LR Seime neteko nė iš vieno šalies vadovo išgirsti nuoširdų savikritišką prisipažinimą, kad su teisėsaugos problemomis nesiseka susitvarkyti. O juk tai – visų kitų darbų pagrindų pagrindas, ir jokie ,,laisvės piknikai“ to neatstos. Rūpintis tik savo įvaizdžiu bei reitingais ir šokti su vaikučiais aplink eglutę valstybės vadovui ar vadovei nepakanka – mūsų šaliai tai per brangiai kainuoja tiesiogine ir perkeltine šio žodžio prasme. Nes kai šitaip elgiasi pirmas valstybės asmuo, jo pavyzdžiu seka kiti.

Taip susiformuoja klaidingas įsitikinimas, kad šioje valstybėje net nebūtina aukotis ir stengtis, nes ir be to įmanoma turėti gerus reitingus. O jie bus, jeigu turėsi gerus ryšius su žiniasklaida. Tokia padėtis ir gimdo „tulpės“ laiškus ir tarpininkus masiulius bei pasidygėjimą keliantį pirmojo valstybės asmens nusižeminimą prieš oligarchus. Taip parduodamas valstybės prestižas, o pati valstybė, jos aukščiausiosios institucijos tampa oligarchų įkaitu ir jų nuolankiu tarnu. Suprantu, kad mane už šį sakinį kars, bet negaliu nepaklausti: o kuo mes tuomet skiriamės nuo Rusijos ir nuo jos vadovo? Manau tuo, kad V. Putino oligarchai bent prisibijo, o pas mus Prezidentės – ne. Bet juk tokia padėtis – tai visiškas mūsų aukščiausio lygio vadovų krachas. Ir nieko – tyla… Ar tiesiog – nerišlūs pasamprotavimai.

O juk reikėjo išeiti prieš Lietuvą ir atvirai pripažinti padarius didžiulę klaidą. Ir – nuoširdžiai atsiprašyti visų žmonių, viešai pasmerkti tokias praktikas ir nuo jų atsiriboti.

Suprantama, pirmiausia tai nereikia pakliūti į tokią padėtį, kuri daro gėdą valstybei ir neša didžiulę žalą jos institucijoms. Kai net aukščiausias valstybės pareigūnas susisaistęs kompromituojančiais ryšiais, naivu tikėtis, kad jis bus principingas ir reikalaus atsakomybės iš jam atskaitingų institucijų vadovų. Ar juo labiau – iš teisėjų, į kurių veiklą apskritai niekas nedrįsta kištis.

Tam surastas puikus pasiteisinimas – girdi, teismai yra savarankiški, ir niekas neturi teisės jiems nurodinėti. Tačiau Lietuvos piliečiai Prezidentą renka ne tam, kad jis nebyliai stebėtų, kaip teismuose, dangstantis nepriklausomumu, klesti korupcija ir selektyvinis teisingumas. Lietuvos piliečiai Prezidentą renka tikėdamiesi, kad jis bus jų konstitucinių teisių garantas ir užtikrins jų visų lygybę prieš įstatymą – nepriklausomai nuo to, ar tu esi eilinis žmogus, ar turčius, žarstantis milijonus. Kitaip sakant, žmonės pagrįstai tikisi, kad jeigu jiems, neduok Dieve, kažkas nutiks, tai jie turės visas Konstitucija garantuojamas galimybes savo pažeistas teises apginti teisme. Manau, tuo vadovaudamasis Prezidentas ir turi veikti: prioritetas ir šventas dalykas jam turi būti ne teisėjų nepriklausomumas, kuris mūsų sąlygomis neretai virsta savivale, o žmonių teisės ir visų piliečių lygybė prieš įstatymą.
Deja, tokiu rakursu į teisingumo būklę mūsų valstybėje dar niekas nepažvelgė. Visą laiką tik ir tebuvo šnekama apie šventą teismų nepriklausomumo principą ir ribotas Prezidento galias (tai išgirsta visi, kurie kreipiasi į Daukanto aikštę pagalbos), o kad tuo metu teismuose Respublikos vardu buvo trypiamas teisingumas, visiem buvo nė motais. Šitaip toliau nebegali būti: arba teisėjai, pasinaudodami išgirtąja savivalda, savo arklides išsimėžia patys, arba tai turi padaryti naujai išrinktas Prezidentas – gal net paleisdamas visą teisėjų korpusą ir atgal priimdamas tik tuos, paskui kuriuos nesivelka tamsus šleifas.
Dar vienas tikslingai kuriamas mitas – kad už vidaus politiką atsako tik šalies Vyriausybė. Ne ir dar kartą ne! Jeigu LR Konstitucijoje įvardyta, kad šalies vadovas yra LR Prezidentas, tai jis ir atsako už viską, įskaitant Vyriausybės veiklą – kartu su LR Seimu. Juk jis aktyviai dalyvauja formuojant tą Vyriausybę, todėl ir pareikalauti iš jos ne tik gali, bet net ir privalo. Be to, niekas nedraudžia Prezidentui pačiam imtis daugiau iniciatyvos sukuriant tokią sistemą, kuri leistų Lietuvoje įsiteisinti šalia teisinio ir socialiniam teisingumui. Tai būtų fundemantalios svarbos uždavinys, bet kol kas tik pasyviai fiksuojama, kaip oligarchai skurdina dirbančiuosius, mokėdami neadekvačius atlyginimus, ir kaip apvaginėja pensininkus, mokytojus, medikus, kultūros darbuotojus, piktybiškai nemokėdami mokesčių valstybei.

Lietuva, norėdama sukurti modernią šiuolaikišką ekonomiką, turi ryžtingai atsisakyti vartotojiškos ekonomikos, reikalaujančios daug resursų, ir pereiti prie konkrečios bendruomenės ir atskiro jos nario gyvenimo kokybės gerinimo. Valstybės esminiu rūpesčiu turi tapti visos valstybės žmonių gyvenimo kokybė. Tai pasireiškia aktyvia kiekvieno veikla: darbu, geru atlyginimu, geresnėmis gyvenimo sąlygomis, geresniu maistu, sveikesne gyvensena, galimybe auginti vaikus ir juos lavinti, ugdant atsakingas bei neordinarias asmenybes ir gerus specialistus. Tai pasiekiama vystant šalies ūkį aukštųjų technologijų, mokslo pasiekimų pagrindu visose veiklos srityse.

Čia šalies vadovas turi veikti kartu su Vyriausybe ir siekti, kad būtų susitarta su visais socialiniais sluoksniais, kaip sutvarkyti šalies ūkį, kad jis per kuo trumpesnį laiką, investuojant tiek valstybės, tiek gyventojų ir privačių bendrovių lėšas, pasiektų užsibrėžtą teigiamą rezultatą. Šalies poreikių tenkinimas savos gamybos produktais turėtų tapti valstybės prioritetu. Didieji miestai nebeplečiami, jie išlieka mokslo ir kultūros centrais, o gamyba perkeliama į regionus. Pakeičiamas požiūris į urbanistiką, t.y. gyvenamą aplinką. Sukuriama tokia sistema, kai gyvenamoji aplinka kiek įmanoma labiau priartinama prie Gyvosios Gamtos, išnaudojant jos bei šiuolaikinių technologijų teikiamus privalumus ir taip iš esmės pagerinant gyvenimo kokybę. Valstybė investuoja į šiuolaikines technologijas, pirmiausia – į švarios energetikos, švaraus transporto, sveikos gyvensenos ir, svarbiausia, į naujoviško švietimo ir mokslo sritis.

Būtina atsisakyti klaidingo požiūrio, kad tik versle sukuriama pridėtinė vertė. Pridėtinę vertę kuria ir mokslo, švietimo, sveikatos, kultūros įstaigos, net pramogų industrija. Verslą būtina vertinti kaip ir kiekvieną naudingą žmogaus veiklos sritį, bet negalima jam priskirti dangiškų galių. Verslas atlieka labai reikalingą funkciją valstybės gyvenime, bet ir kitos veiklos sritys valstybės bendruomenei ne mažiau reikalingos ir svarbios. Valstybei būtinos investicijos, bet ir vėl nereikėtų pamiršti, kad investuotojas deda pinigus ne iš altruizmo, o dėl to, kad tikisi gauti naudą. Valstybė turi atsakingai vertinti investicijų naudą ir numatyti, kokios bus pasekmės. Svarbiausia pasverti, ar tai bus naudinga Lietuvos žmonėms visais įmanomais aspektais.

Besikviečiant užsienio investuotojus, Lietuvoje pamirštama, kad yra daug neišnaudotų vidinių galimybių: dideliems, bendravalstybinę reikšmę turintiems ir skaidriems verslo projektams visų pirma turėtų būti panaudojamos valstybės ir Lietuvos gyventojų bei verslo laisvos lėšos. Šalies bankuose ir kitose finansinėse institucijose laikoma apie 20 milijardų eurų gyventojų ir įmonių piniginių lėšų – ir dažniausiai laikoma be palūkanų. Tai – didžiulis kapitalas, kurį valstybė, sukūrusi perspektyvius projektus energetikos, transporto, infrastruktūros, IT srityse, galėtų efektyviai panaudoti. Tam tereikia kūrybingumo ir noro.

Labai svarbi valstybės vadovo priedermė – ne vaikytis pigaus populiarumo ir tenkinti savo ego, o ginti bendrąjį visuomenės interesą. XXI amžiuje nebegalime leisti vienam asmeniui ar grupei beatodairiškai siekti naudos bet kokia kaina, paminant bendruosius valstybės interesus. Visų pirma, būtina įvertinti, kokią naudą ta veikla atneša bendruomenei, valstybei ir kokios jos socialinės pasekmės. Jeigu šiandien Lietuva pirmauja ES pagal skurstančiųjų skaičių ir mažiausius atlyginimus, tai dėl to kalti ir buvę bei esantys valstybės vadovai – be išimties ir visų rangų – kad leido susidaryti tokiai apgailėtinai bei gėdingai padėčiai.

Būtent šalies vadovas gali ir privalo sutelkti visą šalies bendruomenę didiesiems strateginiams valstybės tikslams pasiekti. O koks didingesnis tikslas dar gali būti, nei atkurti mūsų Tėvynę Lietuvą? Tai skamba gražiai, bet ir su didele doze pesimizmo. Ar išvis tai įmanoma? Ar mes jau nepasiekėme to kritinio taško, kai padėtis tampa nebepataisoma? Pagaliau, ar užteks jėgų, kai jau prarasta kone milijonas piliečių?.. Vis dėlto manau, kad padėtį dar įmanoma pataisyti, tačiau su viena esmine sąlyga – jeigu dauguma iš mūsų supras, kad tik nuo kiekvieno atsakingos pozicijos ir apsisprendimo ta galimybė priklauso. Ir nesvarbu, kur mes begyventume – čia, Tėvynėje, ar tremtyje (dažniausiai priverstinėje). Jei iš tikrųjų norime, kad ir po 100 metų čia būtų Lietuva, turime apsispręsti. O jei nusisuksime, tai žinokime, kad dalyvaujame Lietuvos kaip valstybės laidotuvėse.

Trumpai apie autorių: dr.Algimantas Matulevičius, buvęs LR Seimo NSGK pirmininkas, šiuo metu – LSDDP Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

>>> 20:54       2018-09-1 22:37

Parašyta be klaidų. 10 balų su pliusu.
O bet tačiau- tokiame kontekste “rinkimai” yra kas?
Cirkas, pornogafija ar šiaip anonizmas?

Raskit klaidą       2018-09-1 20:54

1. Lietuvos valstybė yra priklausoma nedemokratinė respublika.
2. Lietuvos valstybę kuria buv. sovietinė nomenklatūra. Suverenitetas priklauso jai.
3. Niekas negali varžyti ar riboti nomenklatūrai priklausančių galių.
Niekas neturi teisės kėsintis į sovietinės nomenklatūros nustatytą tvarką ir planus.
4. Aukščiausią suverenią galią turi buv. sovietinė nomenklatūra.
5. Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo buv. sovietinė nomenklatūra. Jos galių neriboja niekas. Žmonės tarnauja valdžios įstaigoms.
6. Konstitucija - niekur netaikomas aktas. Niekas negali remtis Konstitucija
7. Negalioja joks įstatymas priešingas buv. sovietinei nomenklatūrai.

Savanoris       2018-09-1 12:58

Nors esu dešinysis, bet esu priverstas pripažinti, kad kol kas A.Matulevičiaus prezidentinė vizija penkiais žingsniais lenkia visų kitų apsireiškusių kandidatų mekenimus. Be labai drąsių ryžtingų PREZIDENTINIŲ žingsnių Lietuva neatsigaus.

 

Dzeikas       2018-09-1 11:37

StasysGui:
Tegul nors Ichaku, Abdula ar M’bvana (negru etnoso originalus vardas) vadinasi jeigu zmogus padorus butu, bet kai pleve tai net ir “spravke” apie 12 kartu(generaciju) lietuviskuma dzyn.
Neturi pleve tautybes.Tik funkcija negraziems darbeliams pridengt.Ir apskritai kalbet apie sia kandidatura turetu buti blogas tonas. Tomaszewskis mazesnis blogis yr.

StasysG       2018-09-1 11:01

Gitana(s) (18.48)? Su tokiu vardu į prezidentus? Žiūrim: “Vardo Gitana kilmė:

ispanų
Vardo Gitana reikšmė:

Iš ispanų gitana [=čigonė, klajoklė].”

Ko vertas autoriiaus patosas?       2018-09-1 7:43

Jei jis įsėdo į Leo.lt superaferos organiztoriaus G.Kirkilo ,,lovio” partijos traukinį?

JAU       2018-08-31 18:48

gitanas pasiruošęs “suvienyti” tautą...

Misteris       2018-08-31 17:46

Jei žinočiau,kad Algimantas tapęs Prezidentu paimtų už “kunkolų” teisėjus ir prokurorus,su malonumu rinkčiau jį šioms pareigoms.
Bet iki tol jis turi viešai pasakyt kaip išvalys Muravjovkos “KUHRHAUZĄ”.
Juk ten atėjus su geriausiais norais,tuoj pat aplimpi seno raugo bakterijomis,kurios veikia valstybės vardu pagal protokolą?

Rimtas,       2018-08-31 17:24

darsus ir analitinis straipsnis.Nemazai isvardintu problemu vargu ar galima pagydyti.Bet, dydziaja dali tiesiog butina.Liudnoka pripazinti, kaip cia su ta realybe ateity.

StasysG       2018-08-31 17:00

Jau minėjau I-d.: gal verta bandyti autoriui į prezidentus. Valstybės valdymo mechanizmą išmano, prezidento galias taip pat. Balsuočiau, nes dabartiniai kandidatai iki jo lygio netraukia.

Margionalas       2018-08-31 16:21
Pikasas3       2018-08-31 14:04

RETRO 2010 M. Kodėl po 20 Nepriklausomybės metų vis dar turime tokią teisėsaugą, kuria pasitikėti negalime? O juk būtent ja labiausiai reikėtų tikėti. Juk jos funkcijos yra ginti visuomenę nuo įvairių nusikaltėlių klanų ir vertinti visų nusikaltėlių veikas pagal LR BK. Manau, kad pirmas labai svarbus kirtis tikrai teisėsaugai buvo padarytas dar tada, kai buvo ruošiamas naujas LR Konstitucijos projektas. Kas jį ruošė? - mes žinome. Buvo ruošėjų tarpe ir visai padorių teisės specialistų ar politikų, tačiau vienos iš valdžios grandžių - Teismo ir su tuo susijusių institucijų įgaliojimuose buvo pražiopsota labai pragmatiška buvusių teisėsaugos “kadrų” įtaka. Butent Konstitucijoje yra “užkoduota” teisėsaugos niekam nepavaldžių “valstybėlių” valstybėje atsiradimo tikimybė. Pagalvokime vien apie prokuratūros išskirtinę galią, kokios demokratinės šalys net nežino. Ir tai dar ne pati didžiausia problema. Jei tos savarankiškos teisėsaugos struktūros dirbtų tik “Vardan tos…”, tai net ir jų galios neišsiskleistų tokiais kraupiais iškraipymais, kokius nuolat stebime. Situaciją labai apsunkina tai, kad visaip persivadinusi LKP su savo aplinka ir naujai prikurtais politiniais UABais išlaiko savo įtaką į teisėsaugos institucijas ir tol, kol dešinės - centro jėgos neturės Seime konstitucinės daugumos, keisti tas savaldžiaujančių institucijų pavaldumus, atsakomybes teisingumo linkme bus labai sudėtinga ar net neįmanoma. Pasakysiu atvirai. Jaučiau, kad atkurtos Nepriklausomos Lietuvos teisėsaugoje yra daug problemų. Bet, kad situacija yra tokia išskirtinai sudėtinga - tikrai nesitikėjau. Kaip jau esu anksčiau sakęs: “Tai - Lietuvos “Achilo kulnas”...

vladas.vilimas@gmail.com       2018-08-31 13:20

Gerb.Algimantai, esame dugne, šitą pripažįsti pripažįsta ir gelbėtojai. t.y . kandidatai į aukščiausią valstybės postą.Bet problema kaip išlipti iš duobės? Įvardiji daug galimybių netiks. Vienintelis būdas išsiaiškinti kaip įlipome ir tomis pačiomis kopėčiomis lipti aukštyn, nežiūrint, kad kopėčios apverstos, bet jos dar randasi duobėje.Straipsnio pradžia tinką - teisėtvarka.šia tema pakol kas nei vienas kandidatas neprabilo.

Laukiam       2018-08-31 12:13

III dalies su Autoriaus nuomone kas yra suverenas: Tauta ar Valstybė?
Tol pradžioje matyt derėtų paaiškinti, ką reiškia šios dvi sąvokos.

O tada Autorius gal galėtų paaiškinti, kaip jis (asmeniškai) supranta žodį “tiesiogiai” 4-tame Lietuvos Konstitucijos straipsnyje:  Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus.

klausimas iš salės       2018-08-31 11:24

Kur prisiekusiujų teismo , anksčiau teismo tarėjų, institucija?. Ji po “nepriklausomybės” atgavimo panaikinta ir neatstatyta…n iki šiol ją atastatinęėja Bernatoniai? . Teisėjai neliustruoti, teisėjai turi turėti kadenciją ne ilgesnę kaip 10 metų , turi būti renkami , bent į aukščiausius postus tautos, lygiai kaip ir kitus valstybės valdymo svarbiausius postus. Rinkimai tai ir bus kontrolė ir įvertinimai teisėjų.
Teismai Lietuvoje .Pati svarbiausia valstybės pagrindo dalis yra baisiame apleistame stovyje, ji baisesnė , negu sovietmečiu, nes tada bent privengė kompartijos bosų pagrūmojimų, o dabar jie savo nepriklausomumą pavertė savivale.

Pikasas       2018-08-31 11:09

Antroji rašinio dalis ras čia platesnį pritarimą nes beveik viskuo apkaltinta prezidentė. Nėra viskas taip paprasta bandant keisti teisėjų kadrinę sistemą. Pirmiausia, Teismas, kaip LR Konstitucija yra nerenkamas ir turi beveik visišką veiksmšų laisvę. Savo nutarttis LR teismai skelbia respublikos vardu ir toms nutartims iš esmės prieštarauti ar net jas pakeisti neturi teisės niekas. Galima sprendimus skųsti, tačiau dažnai galioja principas “varnas varnui…”. Jei atsiranda “balta varna”, tai jos likimą nuspėti nesunku. Kartais netgi kontraversiški teisininkai padaro puikią karjerą.  Net ir išplėstinis LR Aukščiausio teismo sąstatas kartais nuo įtakų keistai siūbuoja teisingumo ir tiesos nustatyme. Net ir prezidentės patarėja po keistokų kaltinimų buvo apginta tik vieno balso persvara (4:3). Negalima pamiršti pačių teisėjų galimų ryšių su praeitimi ir savo bei grupiniais interesais. Net teisėjų dideles algas padvigubinus netgi Konstitucinis teismas pripažino tai teisėtu veiksmu ir koreguoti neleido.

Pikasas2       2018-08-31 11:08

Teisėjai turi priekaištus galinčią  amortizuoti 23 asmenų Teisėjų tarybą.
Tik kai kurios jos teisės iš ilgo sąrašo: (cituoju)
    motyvuotai pataria Lietuvos Respublikos Prezidentui dėl teisėjų skyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ir atleidimo iš pareigų;
  motyvuotai pataria Lietuvos Respublikos Prezidentui dėl teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų, skyrių pirmininkų skyrimo ir atleidimo iš pareigų;
    tvirtina Asmenų įrašymo į pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą tvarkos aprašą bei Asmenų įrašymo į Teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą tvarkos aprašą;
    tvirtina Teisėjų veiklos vertinimo tvarkos aprašą ir Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos nuostatus, nagrinėja skundus dėl teisėjų veiklos vertinimo rezultatų;
    nustato teisėjų specializacijos nustatymo tvarką ir pagrindus, tvirtina Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisykles;
    tvirtina teisėjų, pretendentų į apylinkės teismo teisėjus, asmenų, nesančių teisėjais ir siekiančių tapti aukštesnės pakopos teismo teisėjais, siuntimo tikrintis sveikatą išdavimo tvarką;
AR GALI TOKIA TEISMŲ SAVIKONTROLĖ PAKEISTI SITUACIJĄ? - spręsti skaitytojams.


Rekomenduojame

Arkiv. Sigito Tamkevičiaus homilija Aušros Vartų atlaiduose: Gailestingumo pamokos

Istorinis įvykis Lietuvoje: advokatas Saulius Dambrauskas kviečia ginti viešąjį interesą ir tapti grupės ieškinio nariu

Andrius Švarplys. Trumpas žmonijos istorijos įvadas :)

Vytautas Radžvilas. Artėjant geopolitinės sistemos audrai

Andrejus Gaidamavičius. Labanoro regioninio parko valstybiniuose miškuose atsivers dar apie 90 ha naujų plynių!

Vidas Rachlevičius. Atėjo lūžio taškas – Lietuvai ir vėl reikia rimtai rinktis

Jonas Kaminskas. Vyriausios Rinkimų Komisijos nariai nesuprato ar nenorėjo suprasti?

Vidmantas Valiušaitis. Nejau Šakalienės ir Majausko įstatymas yra aukščiau už Lietuvos Konstituciją ir Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją?

Rimantas Dagys. Ką reiškia Lygių galimybių kontrolierės Agnetos Skardžiuvienės išpuolis prieš Katalikų bažnyčią, policiją, teismus?

Rasa Dijokaitė. Ko mokoma tėvų terorizavimo kursuose ir kas pareikalaus, kad tai liautųsi?

Valdas Vasiliauskas. Tušti mokyklų suolai

A.Merkel ES „vizija“: tolerancija – „Europos siela“, kad apgintume savo bendruomenę, reikalinga „tikra ES kariuomenė“, bet ji nebus „anti-NATO“

Tautos forumo kreipimasis dėl Sąjūdžio istorijos falsifikavimo LRT ir VU TSPMI

Vincentas Vobolevičius. Keistas vidutinės pensijos ir skurdo rizikos tandemas

Aušra Gabalytė, Aikštės TV: įsimintinos akimirkos iš „Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto“ 40 metų jubiliejaus paminėjimo

Vaiko teisių apsauga: Lino Kukuraičio ir Rimanto Dagio diskusija Marijos radijuje

Audrius Bačiulis ir Vytautas Sinica apie naujausią Emanuelio Macrono „išradimą“: „Nacionalizmas yra patriotizmo išdavystė“

Nida Vasiliauskaitė. Apie populizmą

Aušra Maldeikienė. Vakarykštės dienos užsienio politika

Andrejus Gaidamavičius tiems, kurie myli mišką, bet sako: „Tai kad aš nieko apie jį neišmanau…“

Neterminuotą streiką pradėję mokytojai nusiteikę ryžtingai

Sušaudytos ir nukankintos Lietuvos vyriausybės

Algimantas Rusteika. Laiko jums liko nebedaug

Sekmadienį Vilniuje paminėtas Holodomoro 85-etis

Geroji Naujiena: „Palaiminti dvasingieji vargdieniai: jų yra dangaus karalystė“  (Mt 5, 3)

Vytautas Sinica. Ir katalikų pogrindis bus paniekintas

Rimantas Rubavičius. Apie toleranciją

Valdas Vasiliauskas. E. Macrono „Potiomkino kaimai“, arba Ar Amerikai reikės trečią kartą gelbėti Europą?

Algimantas Rusteika. Dveji metai su Donaldu Trumpu. Jūsų dėmesiui – lietuviško ikilytinio, lytinio ir polytinio elito analizė

Jurga Lago. Apie tą Lietuvą, kuri it bloga motina, pati patyrusi smurtą, nemyli savo vaikų

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.