Naujienos

Algimantas Jankauskas: „Vyksta politinis susidorojimas su profesoriumi Radžvilu“

Tiesos.lt redakcija   2018 m. balandžio 26 d. 22:10

12     

    

Algimantas Jankauskas: „Vyksta politinis susidorojimas su profesoriumi Radžvilu“

Kalba, sakyta 2018 m. balandžio 25 d. prie Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vykusioje protesto akcijoje „VU TSPMI – ne vienos „partinės“ tiesos institutas!“.

Gerbiami Sąjūdžio žmonės, gerbiami kolegos,

paprašiau žodžio dėl dviejų priežasčių. Pirma, esu šio instituto senbuvis, dirbantis čia nuo 1993 metų ir gerai žinantis jo pakilimus ir nuopuolius. Antra, radžviliadą mačiau iš arti. Iki 2018 metų sausio 1 d. buvau TSPMI Akademinės etikos komisijos pirmininkas.

Šiandien, manau, yra verta pasakyti, kad 1992 metais Institutas buvo įkurtas Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto – VLIK‘o – iniciatyva, kuris institutui pavedė įgyvendinti misiją – būti nepriklausomos Lietuvos intelektualiniu skydu. Deja, šiandien TSPMI veidas kitoks. Per pastarąjį dešimtmetį įvykus daug pokyčių nutolta nuo steigėjų formuluotos misijos. Šiandien VU TSPMI misija – ugdyti Lietuvai ir pasauliui lyderius – daugiau primena globalios Lietuvos, o ne jos steigėjų misiją.

Šiandien institute mes jaučiame neoliberalios aukštojo mokslo reformos vaisius. Sužlugo natūralūs studentų ir dėstytojų santykiai. Įsitvirtino ir pasėta tarpusavio konkurencija, įsigali patyčių ir skundimo praktika. Kaip iš arti matęs radžviliados reikalą, noriu atsakingai pareikšti, kad atsakomybė už šitą tebesitęsiantį konfliktą priklauso TSPMI vadovybei, kuri nesiėmė priemonių švelninti konfliktą, bet jį eskalavo.

Ir, antra, atsakomybę turi prisiimti Vilniaus universiteto rektorius, neseniai konkurse nepaskelbęs profesoriaus vietos profesoriui Radžvilui. Pareiškiu, kad tai yra politinis susidorojimas ir kad tokia praktika neleistina trisdešimtus metus skaičiuojančioje laisvoje Lietuvoje. Taip, šiandien universiteto TSPMI bendruomenė yra suskilusi, matote mitingą kitoje pusėje. Bet didžiąja dalimi tai yra vadovybės atsakomybės reikalas. Vadovybė nesiėmė priemonių, kad ta bendruomenė išliktų vieninga. Ir mes čia šiandien susirinkę turime – ir tai yra mūsų pareiga – pareikalauti, kad būtų sustabdytas politinis susidorojimas su profesoriumi Radžvilu ir kad nuo rugsėjo pirmosios jis vėl ateitų į TSPMI auditorijas.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+
Eurokomjaunimas TSPMI?

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

dongdong8       2018-07-4 10:38
na va       2018-04-29 19:07

ir išaiškėjo

Primena. (čia lietuviškas vertimas)        2018-04-29 19:06

Ar tas J.Monnet planas neprimena Internacionalo žodžių?

  Pirmyn, vergai nužemintieji,
  Išalkusi minia, pirmyn!
  Sukilkit, žmonės pavergtieji,
  Visi kovon išvien smarkyn!

  Pasaulį seną išardysim,
  Iš pačių pamatų
  ir tuo Naujai pasaulį atstatysim
  – Kas buvo nieks, tas bus viskuo.

dvi Europos vienybės vizijos       2018-04-29 18:51

“Šį pokytį, o tiksliau – tikrą  perversmą nulėmusios priežastys ir aplinkybės yra gana mįslingos, nes kol kas nebuvo rimčiau tyrinėtos ir tebėra menkai žinomos. Tačiau tai netrukdo aiškiai matyti dvi Europos vienybės vizijas skiriančią dvasinę ir intelektualinę prarają.
Ją išduoda tais pačiais 1950 m. J. Monnet rašytame memorandume išsakytas teiginys: ,,Europa niekada neegzistavo, ją turime iš tikrųjų sukurti, kad ji atsiskleistų sau.“ Šio teiginio prasmė absoliučiai aiški ir nepalieka jokios erdvės alternatyvioms interpretacijoms: Europos tėvai siekė suvienyti susiskaidžiusią ir pasidalijusią, bet egzistuojančią Europą, Monnet tikslas – sukurti dar nesančią Europą. Iš principo tai įmanoma padaryti vieninteliu būdu – iš pagrindų sugriaunant ,,senąją“, arba ,,netikrą“, ir jos vietoje sukuriant ,,naują“, arba ,,tikrą“, Europą.”

tarsi netikėtai išniro J.Monnet planas. TARSI NETI       2018-04-29 18:39

“Vis dėlto vargu ar įmanoma suvokti ES kamuojančios ligos tikrąjį pobūdį bei mastą, taip pat atpažinti bei įvardyti jos simptomus pamirštant arba nutylint nepaprastai svarbų pokarinės Europos istorijos ir politikos faktą: neofunkcionalistinės integracijos architekto J. Monnet įgyvendintas integracijos modelis nebuvo vienintelė ir pirminė žemyno suvienijimo vizija. Ne jokių politinių pareigų niekada neužėmęs valdininkas J. Monnet buvo tikrasis pradėtos vienyti Europos tėvas. Tikrieji jos tėvai iš tiesų buvo iškilūs trijų didžiųjų valstybių – Italijos, Prancūzijos ir Vokietijos – politiniai veikėjai. Tai buvo krikščionys demokratai A. de Gasperi, K. Adenaueris ir R. Schumanas – garsiosios 1950 m. gegužės 9 d. paskelbtos Deklaracijos autorius. Dvasiniu Vakarų krikščioniškos civilizacijos pagrindu telkiama laisvų tautų ir suverenių valstybių demokratinė ir lygiateisė sąjunga, primenanti Šveicarijos konfederaciją – šitaip glaustai galima nusakyti pokario krikščionių demokratų puoselėtą būsimosios vieningos Europos viziją. Būtent iš jos šešėlio po kelerių metų tarsi netikėtai išniro J. Monnet pasiūlytas ,,neofunkcionalistinės“ integracijos planas.

įdomu, kodėl siūlė vengti ?       2018-04-29 16:55

“Mokslinėje literatūroje seniai pastebėta, kad pirmaisiais XX a. dešimtmečiais plačiai ir karštai diskutuotus idėjinius Europos vienybės klausimus liautasi svarstyti būtent nuo 1955 m. – nuo tada, kai, užgožusi kitas alternatyvas, laimėjo ir įsitvirtino J.Monnet pasiūlyta neofunkcionalistinė integracijos strategija ir vizija.  Įsidėmėtina, kad pats jos kūrėjas primygtinai ragindavo vengti būtent idėjinių – filosofinių ir teorinių – integracijos klausimų ir siūlydavo pakeisti juos grynai ,,,techniniais“ įvairių jos aspektų tyrinėjimais. Todėl idėjiniai ES integracijos apmąstymai liko apleisti iki dabar ir šios srities mokslinėje literatūroje visiškai vyrauja techninės analizės, savo pobūdžiu ir turiniu beveik niekuo nesiskiriančios nuo kadaise Sovietų Sąjungoje vykdytų pseudomokslinių ,,komunizmo statybos“ problemų tyrinėjimų.”

Tai esminis klausimas. Kas žinot atsakymą?       2018-04-29 16:49

kodėl staiga ne R.Shumanas, o J.Monnet ?    2018-04-29 11:24

“Po neofunkcionalistinės integracijos priedanga vykstanti permanentinė europeizacijos revoliucija idėjiniu požiūriu yra dviejų didžiųjų Vakarų revoliucinių tradicijų, įkūnijamų liberalizmo ir komunizmo politinių ideologijų bei atstovaujamų J. Locke‘o ir K. Marxo, susiliejimas ir sampyna. Todėl teisėta ir tikslu ją vadinti liberalkomunistine revoliucija. Pagrindinis jos tikslas yra toks pat kaip ir visų ankstesniųjų Apšvietos įkvėptų revoliucijų – sukurti ,,naują“ žmogų ir naują būsimąją visuomenę, kurioje būtų panaikinti ir galutinai išnyktų visi įprastiniai ,,senųjų“ žmonių skirtumai. Šiuo atžvilgiu ji iš esmės nesiskiria nuo XVIII a. Prancūzijos ar XX a. Rusijos revoliucijų. Dar tiksliau būtų sakyti, kad ji dar kartą mėgina įgyvendinti garsiajame K. Marxo ir F. Engelso 1848 m. parašytame ,,Komunistų partijos manifeste“ iškeltus idealus: panaikinti religiją, tautą, valstybę ir šeimą.”
6:0

Bet kaip šlykštu!       2018-04-27 21:08

Išniekino įkūrėjų intencijas ir užokupavo TSPMI naujalietuviškasis tarybinės nomenklatūros gaivalas.

viltis       2018-04-27 12:50

beje, o oka tuo klausimu galvoja seimo pirmininkas Pranskietis? Nors agronomija ir filosofija neturi nieko bendro, bet bendra yra tai, kad abu sie zmones yra akademines bendruomenes nariai. Manau, kad toks apgailetinas TSPMI valymas turetu buti apsvarstytas auksciausiu lygiu.

Lietuvos valdanciajai chuntai       2018-04-27 12:46

nereikalingi mastantys zmones. Tokie netgi pavojingi jos apgailetinam egzistavimui. Stai ir matome rezultata- susidorojima su tautos sviesuoliais.

Algimanto pastaba - esminė:       2018-04-27 1:03

“TSPMI buvo įkurtas Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto – VLIK‘o – iniciatyva, kuris institutui pavedė įgyvendinti misiją – būti nepriklausomos Lietuvos intelektualiniu skydu. Deja, šiandien TSPMI veidas kitoks. Per pastarąjį dešimtmetį įvykus daug pokyčių nutolta nuo steigėjų formuluotos misijos.
Šiandien VU TSPMI misija – ugdyti Lietuvai ir pasauliui lyderius
– daugiau primena globalios Lietuvos, o ne jos steigėjų misiją.”
******************************************************************
O apie savo paskirties nevykdančiuosius pasakyta aiškiai:
“Jūs pažinsite juos iš vaisių.
Argi kas gali priskinti vynuogių nuo erškėčių ar figų nuo usnių?!” (Mt 7,16)
“Kiekvienas medis, kuris neduoda gerų vaisių, nukertamas ir įmetamas į ugnį.”
(Mt 7,19)

Pagarba       2018-04-27 0:07

už tiesos žodį.


Rekomenduojame

Algimantas Rusteika. Kai sugrįšit

Romualdas Ozolas. Tikiu, nes žinau

Leono Merkevičiaus sveikinimas: Su mūsų Valstybės diena!

Su mūsų Lietuvos Valstybės diena! Rasa Čepaitienė. Vyčio reikėjo

Arvydas Juozaitis apie šventę, kurią šimtametei Lietuvai padovanojo Kaunas

Algimantas Rusteika. Bet mūsų per mažai ir rytoj bus per vėlu

Ligija Tautkuvienė – atvirai Lrytas.tv žurnalistei Daivai Žeimytei

Andrius Švarplys. Ko išsigando Vilniaus Lietuva?

Andrius Navickas.  Aš myliu savo Tėvynę

Arvydo Juozaičio kreipimasis į brolius ir seseris dainoje

Ir LAT patvirtino – Garliavos šturmo liudytojai nusikaltimo nepadarė

Liutauras Stoškus. Normali politinė diskusija dėl miesto vystymo ateities, dėl konkrečių miesto raidos rodiklių ir siekių net nepradėta

Leonas Merkevičius. Teismas tars žodį – Garliavos šturmo liudytojai ir K. Betingio „skriaudikė“ išgirs nuosprendžius

Vytautas Landsbergis. Gintaras ginčijasi su savim

Andrius Švarplys. „Geras metas permąstyti Europos vertybes“

Kaip veiks naujoji vaiko teisių apsaugos sistema: svarbiausi aspektai

Vytautas Sinica. A. Maldeikienė – už gėjus ir abortus po katalikybės vėliava

Arvydas Juozaitis. Seimas siekia įteisinti daugybinę pilietybę pažeisdamas Konstituciją?

Eglė Mirončikienė.  Turime teisę žinoti, kam turime būti dėkingi už „Vaivorykštės perėją“

Kauno pilies kieme – pastatyta Vyčio skulptūra (nuotraukos, video)

Liudvikas Jakimavičius. Kaip atsiimti Sąjūdį?

Valdas Vasiliauskas. Dainų shwentė

Vytauto Radžvilo knygos „Kiek kartų gali atgimti tauta“ pristatymas Gargžduose

Nuo bačkos. Bronius Matelis. A. Juozaitis – praeities fotoalbumas. Ar malonūs prisiminimai sukurs modernią Lietuvą?

Andrea Tornielli. Nykstančios krikščionybės Vakarų Europoje statistika

Aušra Maldeikienė. Po tamsos ateina aušra: 2019 m. Prezidento rinkimų programos 95 tezės

ES krizė: Yanis Varoufakis susitarimą dėl migrantų pavadino „visiška nesėkme“ ir apkaltino Angelą Merkel „meluojant“

Geroji Naujiena. „Mirčiai neduota valdyti pasaulio“

Algimantas Zolubas. Lukiškių aikštę dar tik bandoma prisijaukinti

Josephas E. Stiglitzas. Ar euras gali būti išgelbėtas?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.