Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Istorija

Aldona Vilutienė. Partizanų Motinas prisiminus

Tiesos.lt redakcija   2020 m. gegužės 3 d. 22:11

5     

    

Aldona Vilutienė. Partizanų Motinas prisiminus

Mielosios Partizanų Motinos, šiandien savo ilgesingomis akimis žvelgiančios tik iš nuotraukų. Koks Jūsų visų buvo skausmingai panašus gyvenimo kelias, kad kalbėdami apie vieną iš jūsų kalbame apie visos Lietuvos partizanų Motinas, Jų auką ir pasišventimą. Kiekviena raukšlelė, kiekvienas randelis, išlikęs Jūsų veide, – tai Jūsų vaikų gyvenimas, džiaugsmas, skausmas ir kova. Tai Jūsų pačių nuo vaikystės sunkaus gyvenimo pėdsakas, tai šventa lietuvės moters pareiga. Tai tikras moters-motinos grožis, matuotas ne „žiuri komisijos“ balais, o dvasiniais, vidinį turtingumą išreiškiančiais matais.

Tas vertybes Jūs diegėte savo vaikams per maldą, dainas, šventes, padavimus, papročius. Valią, stiprybę, meilę gimtiesiems namams ir Tėvynei skiepijote per darbą. Jūs buvote laimingos ir niekada nesiskundėte, nedejavote dėl nepritekliaus, kad niekas nepadeda auginti pulko vaikelių, nes tai buvo Jūsų gyvenimas, jūsų džiaugsmas, jūsų rūpestėlis ir Tėvynės ateitis. Ir kai 1940 metais raudonasis okupantas sudrumstė ramų lietuvio gyvenimą, Jūs tapote dar ryžtingesnės, tvirtesnės, nes reikėjo išsaugoti nuo svetimų vėjų ne tik namus, bet ir vaikus. O kai juos pašaukė Tėvynė, laiminote išleisdamos į šventą kovą už Lietuvos laisvę.

Už tai okupantų su vietiniais koloborantais buvote persekiojamos, kankinamos, tremiamos ir žudomos. Bet ir tremtyje kęsdamos šaltį ir badą Jūs sugebėjote deramai auginti ir auklėti savo vaikelius, kad priešas nesugebėtų ištrinti tėvynės ilgesio iš atminties.

Kas dabar supras, ką reiškė Jūsų bado ir šalčio, netekčių ir pažeminimo iškankintai sielai žinia, pasiekusi iš Lietuvos – žuvo sūnūs: Andrius, Kazimieras, Jonas, Antanas, Bronius, kankinamas Klemensas, suimtos dukros… (tai – vienos iš tūkstančių partizanų Motinų, Magdalenos Popierienės, išauginusios 12 vaikų, gyvenimo tikrovė ). Ji su trim mažiausiaisiais – tremtiniai. Tremtyje, kęsdami badą ir šaltį, sugebėjo visi, motinos pasiaukojimu išgyventi. Sugrįžo.  Negrįžo ir niekada negrįš sūneliai partizanai. Kur jų kauleliai ilsisi?

Čia tinka kitos partizanų MOTINOS RAUDA:

Einu per mišką, lauką, pievą, arimus. Prie medžio, akmenio, žolės prigludus klausiu, kur partizanų laisvės kovos vedė ir kur paguldė galvas sūnūs mylimiausi?

O gauski miške, gauski volungės balsu. Atskridęs, vėjau, virpink epušėlę bailią, sakyk, prie kokio medžio pirmas iš visų jauniausias rašė priesaiką krauju ir meile? Džiovink, sauluže, pilkus akmenis laukų, džiovinki ašaras pralietas už Tėvynę, prie kokio akmenio vasarvydžio laiku kautynėse suklupo mano vidurinis.

Vyriausias rytą ėjo pieva per žoles gausia rasa laukais sidabro apipiltas. Į priešus leido šūvių papliupas kelias ir krito kryžminėj ugny, kad nepakiltų. Einu ir klausiu žemę, dangų ir laukus sakykit, kur trijų sūnelių kaulai dūli, kur paslėpėt Tėvynę mylinčius vaikus, ar šilta tėviškės žemelėj jiems, Dievuli?

Prašau: pabandykite, ar galite suprasti, ką jautė Motina, sužinojusi, kad Jos vaikų išniekinti kūnai guli prie stribelnyčios, prie šventoriaus, turgaus aikštėje, vėliau slapčia sumesti į šulinius, apkasus, durpines, užkasti šiukšlynuose…?

Partizanų Motinoms ištverti padėjo stipri valia, pasiaukojimas ir mintis, kad išniekintas kūnas – tai neišniekinta dvasia. Jos jautė, kad tie gležni daigeliai, kuriuos Jos glaudė prie krūtinės, juos mokė, ugdė, skiepijo tėviškės, tuo pačiu ir tėvynės meilę, virto nenugalimais ąžuolais, išsaugojusiais šventą protėvių aukos ugnį, savo krauju sušildžiusiais stalininės žiemos sukaustytą Lietuvos žemę. Kad ir jų aukos dėka 1988 metais vėl pabudo, prisikėlė tauta. O Ji, jų Motina, išauginusi didvyrius, padarė ne mažesnį žygdarbį, nors Ji šito ir nesiekė, tai buvo Jos pareiga, ir kitaip Ji, kaip ir visos partizanų Motinos, gyventi negalėjo.

Motinos dieną pasimelskime, sustokime prie kapo, prisiminkime, koks sunkus ir šventas buvo Jų gyvenimas, pasisemkime išminties tvirtybės ir kantrybės.

Supraskime, kad mes išliksime tol, kol bus motinų, atiduodančių savo vaikams tai, kas giliai įaugę lietuvio prigimtyje. Kol vaikai gerbs motinų auką ir supras, kad didžiausia ir neįkainojama vertybė – tai Motina, Tėvynė ir Laisvė.

Ilsėkitės ramybėje, mielosios Partizanų Motinos!

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

-> tiek       2020-05-8 8:19

Apie žuvusias stribų motinas arba gerai, arba nieko. Aš renkuosi antrąjį atvejį.

tiek>2020-05-5 9:06       2020-05-6 9:22

apie tokius kaip pats yra gerai pasakyta : kovos už save ...iki paskutinio lietuvio. O tai nepriimtina ,todėl Tautos priešinimas - labai antivalstybinis veiksmas nuo seno visais būdais naudojamas savanaudžių karjeristų.Viskas čia aišku,ko čia sieki ,brol…:(.

o to nežinojo Grybauskaitė       2020-05-5 20:09

prezidentė Grybauskaitė sakėsi, kad to ji nežinojo, kad tai jai naujiena. Kaip reikia išplauti smegenis, kad taip pasakyti? Kokia gėda, kad Lietuva turi tokią prezidentę... O tata ją vadina “Lietuvos Dalia” Dar baisiau…?

Klausimas tiek'ui       2020-05-5 9:06

Aktualu ir stribų žuvusių motinų atminimą pagerbti?

tiek       2020-05-4 12:58

Lietuvai aktualiau būtų visų žuvusiųjų pokaryje Lietuvos motinų atminimą pagerbt.


Rekomenduojame

Ramūnas Aušrotas. Ar vienaragis priklauso gėjams?

Arvydas Anušauskas. Demonstratyvus Kremliaus noras susitapatinti su okupantais

Geroji Naujiena: „Meilė – įstatymo pilnatvė“

Neringa Venckienė. Deimantės negalima apklausti teisme, nes ji ... nebekalba lietuviškai?

Vytautas Sinica. Tylėti būtų gėda patiems prieš save

Povilas Gylys. Po rinkimų nors ir tvanas?

Andrius Švarplys. Čia ir dedam tašką kalboms apie VDU bendruomenę?

„Nacionalinis susivienijimas“ pateikė skundą Vyriausiajai rinkimų komisijai

Algimantas Rusteika. Prasideda sisteminis Nacionalinio susivienijimo puolimas

Sukurta LGGRT centro konsultacinė ekspertų komisija

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Skųsime viską ir visus? Nuo kaukių iki šeimos ir vaiko teisių

Buvusios Suomijos ministrės žodžio laisvės byla: „Bauginimais neprivers manęs slėpti tikėjimo“

Algimantas Rusteika. Naujienos iš „demokratijos“ frontų

Andrius Švarplys. Uždaviau tris klausimus kandidatei į VDU rektoriaus postą prof. Mildai Ališauskienei

Apšmeižtą LGGRTC patarėją ginti stojo patriotinės organizacijos

Algimantas Rusteika. Sunki lyderystės našta (drama)

Agnė Širinskienė: „Nesinorėtų įtarti, kad mūsų specialiosios tarnybos užsiima ne ikiteisminiu tyrimu, o politikavimu“

Stambulo Konvencija: Trojos arklys?

Geroji Naujiena: Jis atlygins kiekvienam pagal jo darbus

Išskirtinis Neringos Venckienės interviu Vytautui Matulevičiui (OpTV)

Gal jau bundame? Darius Trečiakauskas (Nacionalinis susivienijimas): Rinkimai gali tapti nauja galimybe esminiams pokyčiams valstybėje

Algimantas Rusteika. Lenkiu pliką ir kvailą galvą prieš tuos, kurie tą supranta ir pabando

Jonas Kadžionis. Partizanų jėga buvo ne ginkluose, o tikėjime

Vidas Rachlevičius.· Kaip britų visuomenė pamokė visuomeninį transliuotoją

Nuo bačkos. Andrius Navickas: raginu pasitikėti intuicija ir reitinguoti mane. Nepažadu būti geriausias, bet pažadu būti nepatogus ir tikras

Neringa Venckienė. Kas darė spaudimą Laurai Matjošaitytei?

Algimantas Rusteika. Sielos tėviškė yra vaikystė.

Prezidentas Valdas Adamkus apie grėsmę, kylančią iš politinės ir vertybinės regiono atskirties

Andrius Švarplys. Artėjant rugsėjo 1-ajai

Vytautas Landsbergis. Pseudoeuropa krūmuose

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.