Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Istorija

Aldona Vilutienė. Partizanų Motinas prisiminus

Tiesos.lt redakcija   2020 m. gegužės 3 d. 22:11

5     

    

Aldona Vilutienė. Partizanų Motinas prisiminus

Mielosios Partizanų Motinos, šiandien savo ilgesingomis akimis žvelgiančios tik iš nuotraukų. Koks Jūsų visų buvo skausmingai panašus gyvenimo kelias, kad kalbėdami apie vieną iš jūsų kalbame apie visos Lietuvos partizanų Motinas, Jų auką ir pasišventimą. Kiekviena raukšlelė, kiekvienas randelis, išlikęs Jūsų veide, – tai Jūsų vaikų gyvenimas, džiaugsmas, skausmas ir kova. Tai Jūsų pačių nuo vaikystės sunkaus gyvenimo pėdsakas, tai šventa lietuvės moters pareiga. Tai tikras moters-motinos grožis, matuotas ne „žiuri komisijos“ balais, o dvasiniais, vidinį turtingumą išreiškiančiais matais.

Tas vertybes Jūs diegėte savo vaikams per maldą, dainas, šventes, padavimus, papročius. Valią, stiprybę, meilę gimtiesiems namams ir Tėvynei skiepijote per darbą. Jūs buvote laimingos ir niekada nesiskundėte, nedejavote dėl nepritekliaus, kad niekas nepadeda auginti pulko vaikelių, nes tai buvo Jūsų gyvenimas, jūsų džiaugsmas, jūsų rūpestėlis ir Tėvynės ateitis. Ir kai 1940 metais raudonasis okupantas sudrumstė ramų lietuvio gyvenimą, Jūs tapote dar ryžtingesnės, tvirtesnės, nes reikėjo išsaugoti nuo svetimų vėjų ne tik namus, bet ir vaikus. O kai juos pašaukė Tėvynė, laiminote išleisdamos į šventą kovą už Lietuvos laisvę.

Už tai okupantų su vietiniais koloborantais buvote persekiojamos, kankinamos, tremiamos ir žudomos. Bet ir tremtyje kęsdamos šaltį ir badą Jūs sugebėjote deramai auginti ir auklėti savo vaikelius, kad priešas nesugebėtų ištrinti tėvynės ilgesio iš atminties.

Kas dabar supras, ką reiškė Jūsų bado ir šalčio, netekčių ir pažeminimo iškankintai sielai žinia, pasiekusi iš Lietuvos – žuvo sūnūs: Andrius, Kazimieras, Jonas, Antanas, Bronius, kankinamas Klemensas, suimtos dukros… (tai – vienos iš tūkstančių partizanų Motinų, Magdalenos Popierienės, išauginusios 12 vaikų, gyvenimo tikrovė ). Ji su trim mažiausiaisiais – tremtiniai. Tremtyje, kęsdami badą ir šaltį, sugebėjo visi, motinos pasiaukojimu išgyventi. Sugrįžo.  Negrįžo ir niekada negrįš sūneliai partizanai. Kur jų kauleliai ilsisi?

Čia tinka kitos partizanų MOTINOS RAUDA:

Einu per mišką, lauką, pievą, arimus. Prie medžio, akmenio, žolės prigludus klausiu, kur partizanų laisvės kovos vedė ir kur paguldė galvas sūnūs mylimiausi?

O gauski miške, gauski volungės balsu. Atskridęs, vėjau, virpink epušėlę bailią, sakyk, prie kokio medžio pirmas iš visų jauniausias rašė priesaiką krauju ir meile? Džiovink, sauluže, pilkus akmenis laukų, džiovinki ašaras pralietas už Tėvynę, prie kokio akmenio vasarvydžio laiku kautynėse suklupo mano vidurinis.

Vyriausias rytą ėjo pieva per žoles gausia rasa laukais sidabro apipiltas. Į priešus leido šūvių papliupas kelias ir krito kryžminėj ugny, kad nepakiltų. Einu ir klausiu žemę, dangų ir laukus sakykit, kur trijų sūnelių kaulai dūli, kur paslėpėt Tėvynę mylinčius vaikus, ar šilta tėviškės žemelėj jiems, Dievuli?

Prašau: pabandykite, ar galite suprasti, ką jautė Motina, sužinojusi, kad Jos vaikų išniekinti kūnai guli prie stribelnyčios, prie šventoriaus, turgaus aikštėje, vėliau slapčia sumesti į šulinius, apkasus, durpines, užkasti šiukšlynuose…?

Partizanų Motinoms ištverti padėjo stipri valia, pasiaukojimas ir mintis, kad išniekintas kūnas – tai neišniekinta dvasia. Jos jautė, kad tie gležni daigeliai, kuriuos Jos glaudė prie krūtinės, juos mokė, ugdė, skiepijo tėviškės, tuo pačiu ir tėvynės meilę, virto nenugalimais ąžuolais, išsaugojusiais šventą protėvių aukos ugnį, savo krauju sušildžiusiais stalininės žiemos sukaustytą Lietuvos žemę. Kad ir jų aukos dėka 1988 metais vėl pabudo, prisikėlė tauta. O Ji, jų Motina, išauginusi didvyrius, padarė ne mažesnį žygdarbį, nors Ji šito ir nesiekė, tai buvo Jos pareiga, ir kitaip Ji, kaip ir visos partizanų Motinos, gyventi negalėjo.

Motinos dieną pasimelskime, sustokime prie kapo, prisiminkime, koks sunkus ir šventas buvo Jų gyvenimas, pasisemkime išminties tvirtybės ir kantrybės.

Supraskime, kad mes išliksime tol, kol bus motinų, atiduodančių savo vaikams tai, kas giliai įaugę lietuvio prigimtyje. Kol vaikai gerbs motinų auką ir supras, kad didžiausia ir neįkainojama vertybė – tai Motina, Tėvynė ir Laisvė.

Ilsėkitės ramybėje, mielosios Partizanų Motinos!

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

-> tiek       2020-05-8 8:19

Apie žuvusias stribų motinas arba gerai, arba nieko. Aš renkuosi antrąjį atvejį.

tiek>2020-05-5 9:06       2020-05-6 9:22

apie tokius kaip pats yra gerai pasakyta : kovos už save ...iki paskutinio lietuvio. O tai nepriimtina ,todėl Tautos priešinimas - labai antivalstybinis veiksmas nuo seno visais būdais naudojamas savanaudžių karjeristų.Viskas čia aišku,ko čia sieki ,brol…:(.

o to nežinojo Grybauskaitė       2020-05-5 20:09

prezidentė Grybauskaitė sakėsi, kad to ji nežinojo, kad tai jai naujiena. Kaip reikia išplauti smegenis, kad taip pasakyti? Kokia gėda, kad Lietuva turi tokią prezidentę... O tata ją vadina “Lietuvos Dalia” Dar baisiau…?

Klausimas tiek'ui       2020-05-5 9:06

Aktualu ir stribų žuvusių motinų atminimą pagerbti?

tiek       2020-05-4 12:58

Lietuvai aktualiau būtų visų žuvusiųjų pokaryje Lietuvos motinų atminimą pagerbt.


Rekomenduojame

Geroji Naujiena: Jis yra čia ir dabar, Jis yra su mumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos

Vitalijaus Balkaus replika „Iš savo varpinės“: Maistininkai grasina supūdyti produkciją, arba Kodėl „nematoma rinkos ranka“ taip ir lieka nematoma?

Justas Stankevičius. Ar Sorošas šeimininkauja Lietuvoje?

Neringa Venckienė: „Jie mano, kad mane žemina. Bet manęs jie nepažemins…“

Iš Tiesos.lt pašto: Edmundas Paškauskas. Pandemijos ir rizika vyresnio amžiaus žmonėms, arba Kada bus išrasti skiepai nuo nužmogėjimo? (II)

Verta paminėti. Julijonas Būtėnas: žurnalistas ir laisvės kovotojas

Algimantas Rusteika. Kai suprasit, kad turim ką turim, turėsit gerą laiką

Atmintinos datos: operacija „pavasaris“ – 1948 m. gegužės 22–24 d. iš Lietuvos ištremta apie 40 tūkst. žmonių

Nacionalinis susivienijimas reikalauja nutraukti vyresnio amžiaus asmenų diskriminaciją

Dovilas Petkus. Įtakingi veikėjai susirūpino savo tamsia praeitimi

Robertas Grigas. Šv. Jono Pauliaus II šimtmečiui

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristato: knyga „Lietuvos partizanų valstybė“

Andrius Švarplys. Legenda

Vytautas Radžvilas. Apie lietuviškąjį čiukčio sindromą

Skiepų karai. Ramūnas Aušrotas: Klausimas tik toks: ar bus taikoma „grubi prievarta“, ar…

8-tosios Garliavos antpuolio metinės: neabejingi piliečiai ir vėl klausė: „Ar dar gyva Deimantė?“ Papildyta Neringos Venckienės komentaru

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kaip atkurti pašlijusią ES reputaciją?

Per 500 žmonių pasirašė laišką Lietuvos vyskupams dėl Komunijos dalijimo būdo

Liudvikas Jakimavičius. Gyvenimo redaktorius Covidas

Kerouaco vertėja Irena Balčiūnienė – apie Mykolaitį-Putiną ir kiekviena proga jį menkinantį Tomą Venclovą

Neringa Venckienė. Valstybė laikosi ant melo pamatų

Algimantas Rusteika. Gyvename linksmiau ir laisviau

Liudvikas Jakimavičius. Prisiklausėme

Jonas Švagžlys. Apie opozicijos atstovų sekamas sėkmės istorijas

Rasa Čepaitienė. Mažumų valstybė

Vytautas Sinica. Būtina naikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą

Rasa Čepaitienė. Čiukčiai prie Baltijos

Geroji Naujiena: Tiesos Dvasia – mūsų Globėjas

Algimantas Rusteika. Įtampą žūtbūt reikia išlaikyti

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.